Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (UST), kuria remiasi „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, įtariamasis ketino surinkti ir perduoti šaliai agresorei informaciją apie Žešuvo–Jasionkos oro uosto saugumą. Tai, be kita ko, turėjo padėti Rusijos specialiosioms tarnyboms suplanuoti galimą pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą V. Zelenskį jam lankantis Lenkijos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

UST darbuotojai ir Ukrainos prokurorai informavo savo kolegas lenkus apie galimą pasikėsinimą ir perdavė jiems svarbiausius šios bylos įrodymus. Tai vyko tarptautinės teisinės pagalbos pagrindu.

Sėkmingi veiksmai ir operatyvus keitimasis informacija tarp šalių leido identifikuoti ir sulaikyti užverbuotą Rusijos specialiųjų tarnybų agentą Lenkijos teritorijoje.

Lenkijos prokuratūra pateikė jam kaltinimą pasirengimu veikti užsienio specialiosios tarnybos naudai. Balandžio 18 d. Lenkijos prokuratūros prašymu Varšuvos apygardos teismas paskyrė sulaikytajam kardomąją priemonę – suėmimą.

Priemonės: Žešuvo–Jasionkos oro uostą saugo moderniausios NATO gynybos sistemos. / E. Vucci / AP / „Scanpix“ nuotr.

UST yra dėkinga partneriams už veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su Rusijos nusikaltimais Ukrainoje ir užsienyje.

Žešuvo-Jasionkos oro uostui, esančiam vos už 90 km nuo Lenkijos sienos su Ukraina, po 2022-ųjų vasario teko išskirtinis vaidmuo. Be ginklų siuntų, į jį atskrenda ir visi į Kijevą vykstantys Vakarų politikai. V. Zelenskis ir kiti aukščiausio rango Ukrainos politikai taip pat naudojasi šiuo oro uostu keliaudami į Vakarų šalis. Dėl šios priežasties objektas yra ypač kruopščiai saugomas.

Kadangi oro erdvė virš Ukrainos saugumo sumetimais uždaryta, politikai į Kijevą ir iš jo keliauja naktiniais traukiniais. Susisiekimo traukiniais svarbus mazgas yra Lenkijos pasienio miestas Pšemislas. Iš ten iki Žešuvo–Jasionkos oro uosto – apie 70 km.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, duodamas interviu Italijos televizijos kanalui RAI1, V. Zelenskis sakė, kad, žvalgybos duomenimis, į jį buvo kėsinamasi jau daugiau kaip 10 kartų.

2023 m. pradžioje laikraštis „Independent“ rašė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Zelenskis išgyveno daugiau kaip dvylika pasikėsinimų nužudyti. Pasak laikraščio „The New York Times“, bent vieną pasikėsinimą padėjo sužlugdyti JAV CŽV.

2023 m. lapkritį paskelbtame interviu laikraščiui „The Sun“ V. Zelenskis teigė išgyvenęs mažiausiai penkis pasikėsinimus nužudyti.

Kovo 4 d. garsus žurnalistas Christo Grozevas interviu su rusų rašytoju Michailu Žygaru teigė, kad Rusija V. Zelenskio nužudymui pasitelkė tuos pačius GRU karininkus, kurie dalyvavo sprogdinant sandėlius Čekijoje ir Bulgarijoje ir vykdant pasikėsinimo į buvusį agentą Sergejų Skripalį bei jo dukterį operaciją.

Į Kauną – iš Italijos

Kauno „Žalgirio“ kovos rikiuotėje nėra traumuotų Arno Butkevičiaus ir Tomo Dimšos.

Lietuvos čempionų klubas šiomis dienomis pasirašė sutartį su 28-erių 203 cm ūgio amerikiečiu Demetre’u Riversu.

Tiek lengvojo krašto puolėjo, tiek atakuojančio gynėjo pozicijose galintis žaisti krepšininkas šį sezoną atstovavo Italijos aukščiausiojoje lygoje žaidžiančiai Skafačio „Givova“ ekipai.

Italijos čempionate D. Riversas per rungtynes pelnydavo vidutiniškai po 10,3 taško (tritaškių taiklumas – 41,3 proc.), atkovodavo po 4,1 kamuolio ir rinkdavo po 10,4 naudingumo balo.

Europoje amerikietis karjerą pradėjo jungtinėje Estijos ir Latvijos lygoje, Pernu „Sadam“ (Estija) klube. Vėliau D. Riversas žaidė Vengrijoje, Čekijoje, Graikijoje (Salonikų PAOK komandoje), Turkijoje (Stambulo „Buyukcekmece“).

„Dėl neaiškios traumuotų mūsiškių situacijos ir baigiantis žaidėjų registracijos terminui „Betsafe-LKL“ čempionate, nusprendėme pasipildyti naujoku finaliniam sezono etapui. D. Riversas užpildys rotacijos spragą, padės siekti mūsų tikslų“, – teigė Kauno „Žalgirio“ prezidentas Paulius Jankūnas.

Legionierius: Kėdainių komandos žaidėjas A. Ebo pagerino visų laikų LKL rekordą – per vienas rungtynes atliko 21 rezultatyvų perdavimą. / „Betsafe-LKL“ nuotr.

„Neptūne“ – antras graikas

Aštuonerias iš eilės „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynes laimėjęs Klaipėdos „Neptūnas” pasikvietė 24-erių 201 cm ūgio graiką Georgios’ą Kamperidį.

Uostamiesčio krepšininkus treniruoja G. Kamperidžio tautietis Georgios Vovoras.

„Laukia intensyvus reguliariojo sezono finišas ir atkrintamosios varžybos. Šis žaidėjas dar labiau praplės mūsų rotaciją, – teigė Klaipėdos klubo direktorius Martynas Mažeika. – G. Kamperidis yra geras metikas, nesitaupo gindamasis.“

Šį sezoną vilkėdamas komandos „AS Karditsas“ marškinėlius Graikijos aukščiausiojoje lygoje atakuojantis gynėjas vidutiniškai įmesdavo po 5,8 taško, atkovodavo po 1,7 kamuolio ir fiksuodavo po 5,5 naudingumo balo.

G. Kamperidis per savo karjerą taip pat yra žaidęs Atėnų „Panionios“ ir Salonikų PAOK ekipose, atstovavo Graikijos jaunių ir jaunimo rinktinėms.

„Neptūnui“ atstovaujantis Ignas Sargiūnas su G. Kamperidžiu buvo susitikę 2017 m. Europos jaunių (iki 17 metų) ir 2019 m. jaunimo (iki 20 metų) čempionatuose (abi dvikovas laimėjo lietuviai – atitinkamai 81:61 ir 88:86).

Tikisi daugiau energijos

Utenos „Uniclub Casino-Juventus“ iki sezono pabaigos papildė 25-erių 207 cm ūgio vidurio puolėjas Zachary Simmonsas.

Šį sezoną amerikietis rungtyniavo Serbijoje, Somboro „Joker“ ekipoje, pelnydavo vidutiniškai po 12,3 taško, atkovodavo po 7,3 kamuolio, atlikdavo po 1,7 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 17 naudingumo balų.

Serbijos čempionato reguliarųjį sezoną „Joker“ užbaigė šeštoje vietoje ir į kitą etapą nepateko.

„Laukiame po traumos sugrįžtančio Ivano Vranešo, todėl turime spragų aukštaūgių grandyje. Mums svarbu, kad žaidėjas būtų motyvuotas, norėtų realizuoti savo potencialą. Tikime, kad Z. Simmonsas toks ir yra. Be to, jis – mobilus aukštaūgis, komandinio žaidimo šalininkas. Neabejojame, kad mūsų ekipai suteiks energijos“, – apie naujoką kalbėjo Utenos klubo direktorius Gintautas Matulis.

Z. Simmonsas į Europą atvyko 2021-aisiais, žaidė Bristolio „Flyers“ (Didžioji Britanija), Gimarainso „Vitoria“ (Portugalija) komandose.

Rekordiniai akcentai

„Labai džiugu, kad mūsų žaidėjas įsirašė į LKL istoriją“, – teigė Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ vyriausiasis treneris Gediminas Petrauskas, komentuodamas Amito Ebo, legionieriaus iš Izraelio, pasirodymą.

24-erių 180 cm ūgio A. Ebo per „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynes su Jonavos „CBet“ atliko 21 rezultatyvų perdavimą. Tai naujas visų laikų LKL rekordas (iki šiol aukščiausias pasiekimas – po 18 rezultatyvių perdavimų – priklausė Aidui Viskontui ir Davidui Edwardsui).

Be to, izraelietis pelnė 24 taškus, surinko 41 naudingumo balą, o „Nevėžis-Optibet“ šventė pergalę 116:83.

Kiekvieną rytą turiu sužinoti, ar mano šeima saugi. Aš gana stiprus, kad tai atlaikyčiau.

Simboliška, kad G. Petrausko ir A. Ebo keliai taip pat jau anksčiau buvo susikirtę – 2015-aisiais Kaune, per Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatą. Tąkart treneris vadovavo Lietuvos rinktinei, o A. Ebo buvo vienas Izraelio šešiolikmečių komandos lyderių.

„Pasaulis yra mažas“, – sutapimais stebėjosi krepšininkas.

A. Ebo neslėpė, kad sudėtinga situacija jo tėvynėje – itin jautri tema.

„Nežinau, kas ten man būtų nutikę, jei būčiau likęs. Praradau draugų, žmonių, kuriuos pažįstu. Kiekvieną rytą turiu sužinoti, ar mano šeima saugi. Aš gana stiprus, kad tai atlaikyčiau, o šeima manimi pasitiki. Mėginu čia pasirodyti kuo geriau, kad Izraelyje žmonės galėtų bent kažkiek nusišypsoti. Tikiuosi, jie manimi didžiuojasi“, – interviu svetainei lkl.lt sakė sportininkas.

Šio „Betsafe-LKL“ sezono rezultatyvumo rekordas – 35 tšk. – priklauso kitam „Nevėžio-Optibet“ legionieriui Zane’ui Watermanui, pataikytų tritaškių (8) – Vilniaus „Ryto“ žaidėjui Marcusui Fosteriui, dvitaškių (14) – bankrutavusių „Gargždų“ atstovui Nicholui Wardui.

Rezultatai

Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“ 114:112 (19:19, 19:21, 23:11, 26:36, 14:14, 13:11). 3 605 žiūrovai. M. Girdžiūnas 28 taškai / K. Evansas 26 taškai (6 rezultatyvūs perdavimai).

Panevėžio „7bet-Lietkabelis“–Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 90:63 (20:19, 26:18, 19:12, 25:14). 1 463 žiūrovai. V. Lipkevičius 14 taškų (8 atkovoti kamuoliai) / S. Jarumbauskas 14 taškų (8 atkovoti kamuoliai).

Vilniaus „Rytas“–„Šiauliai“ 83:74 (24:18, 21:22, 18:13, 20:21). 2 231 žiūrovas. J. Gorhamas 22 taškai (6 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai) / T. Pavelka 17 taškų (8 atkovoti kamuoliai, 3 blokai).

Kėdainių „Nevėžis-Optibet“–Jonavos „CBet“ 116:83 (37:19, 29:22, 33:17, 17:25). 1 123 žiūrovai. A. Ebo 24 taškai (21 rezultatyvus perdavimas) / J. Furmanavičius 17 taškų.

Turnyro lentelė

1. „Žalgiris“  22  3

2. „Rytas“  21  5

3. „Wolves-Twinsbet“  18  8

4. „Un. Cas.-Juventus“  14  11

5. „Neptūnas“  14  12

6. „7bet-Lietkabelis“  14  12

7. „M Basket-Delam.“  11  15

8. „CBet“  10  16

9. „Šiauliai“  7  19

10. „Nevėžis-Optibet“  7  19

11. „Pieno žvaigždės“  4  22

Pražangų škvalas

Žalgiriečiai po dviejų pratęsimų „Švyturio“ arenoje pralaimėjo klaipėdiečiams 112:114.

Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionate nutrūko Kauno komandos keturiolikos iš eilės pergalių serija, o „Neptūnas“ laimėjo aštuntą dvikovą paeiliui.

Dėl pražangų rungtynių aikštėje nebaigė net penki „Žalgirio“ krepšininkai – Keenanas Evansas, Rolandas Šmitas, Edmondas Sumneris, Dovydas Giedraitis ir Laurynas Birutis. Ant ribos buvo ir Kevarriusas Hayesas (4).

Iš „Neptūno“ gretų už penkias pražangas buvo eliminuotas Ąžuolas Tubelis, po keturias surinko Žygimantas Janavičius, Deividas Gailius, Thomas Rutherfordas ir Joshua Newkirkas.

Teisėjai (dirbo Gytis Vilius, Gintaras Mačiulis ir Darius Šomka) abiem ekipoms skyrė iš viso 67 pražangas, o E. Sumnerį ir Klaipėdos komandą dar nubaudė techninėmis.

Klaipėdiečiai metė 44 baudas, iš jų pataikė 37 (84 proc.), kauniečiai iš 37 realizavo 33 (89 proc.).

Graikas gyrė veteranus

„Techninė pražanga žaidėjui, kuris kalbėjo su manimi? To Lietuvoje nesitikėjau. Toks taisyklių traktavimas šalyje, kurioje – vieni geriausių krepšininkų ir sirgalių Europoje, man didelė staigmena“, – kalbėjo italas A. Trinchieri.

„Didžiuojuosi visais žaidėjais, kurie bent sekundei buvo išėję rungtyniauti ar liko ant atsarginių suolo. Trys veteranai žaidė po beveik 40 minučių, jų atsidavimas per treniruotes, rungtynes – ypatingas, padedantis mums laimėti“, – svarstė „Neptūną“ treniruojantis graikas Georgios Vovoras.

Kalbėdamas apie veteranus strategas turėjo galvoje 35-erių Mindaugą Girdžiūną (pelnė 28 taškus, atliko 5 rezultatyvius perdavimus ir surinko 38 naudingumo balus) ir jo bendraamžius – Žygimantą Janavičių (22 tšk., 11 rezultatyvių perdavimų, 6 atkovoti ir 3 perimti kamuoliai, 29 naudingumo balai), Deividą Gailių (13 tšk., 6 rezultatyvūs perdavimai, 5 atkovoti kamuoliai, 14 naudingumo balų).

Techninė pražanga žaidėjui, kuris kalbėjo su manimi? To Lietuvoje nesitikėjau.

Pasitiki N. Čanaku

Keturių iš eilės nesėkmių seriją nutraukė Panevėžio „7bet-Lietkabelis“, savo arenoje 90:63 nugalėjęs Pasvalio „Pieno žvaigždes“.

Po šio mačo Panevėžio klubas paskelbė apie naują darbo sutartį (pagal formulę 1+1) su vyriausiuoju treneriu Nenadu Čanaku.

„Mūsų klubui labai svarbus tęstinumas, pastovumas, – naują susitarimą komentavo „7bet-Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas. – Treneris N. Čanakas turi didelį autoritetą tiek tarp žaidėjų, tiek klubo administracijoje ir tarp sirgalių. Džiaugiamės jo prisirišimu prie Panevėžio. Svarbu ir sėkmingi rezultatai. Visiems pasitaiko duobių, bet N. Čanakas visus metus dirba stabiliai. Žiūrėsime, kaip pavyks užbaigti šį sezoną, tikiu, kad padarysime tai garbingai.“

„Ne kartą esu sakęs, kad Panevėžyje jaučiuosi kaip namuose. Šįkart derybos buvo trumpos, susitarėme per penkias minutes. Jaučiu pasitikėjimą ir noriu atiduoti klubui viską, ką galiu geriausio“, – sakė N. Čanakas.

Jam vadovaujant panevėžiečiai iškovojo „Betsafe-LKL“ čempionato sidabrą, tris kartus – bronzą, o Karaliaus Mindaugo taurės turnyre du kartus buvo antri, triskart – treti.

Atkrintamosios – gegužę

„Betsafe-LKL“ čempionate tebepirmauja „Žalgiris“ (22 pergalės, 3 pralaimėjimai).

„Neptūnas“ (14–12) – penktas, „7bet-Lietkabelis“ (14–12) – šeštas.

Reguliarusis sezonas baigsis gegužės 9-ąją ir paaiškės aštuoni klubai, dalyvausiantys atkrintamosiose varžybose.

Šiemet ketvirtfinalio mačai bus žaidžiami iki dviejų pergalių, pusfinalio, mažojo ir didžiojo finalų – iki trijų.

Ketvirtfinalio serijas gegužės 12-ąją pradės 1-ą ir 8-ą bei 4-ą ir 5-ą vietas užėmusios ekipos, 13 d. žais 2-oje ir 7-oje bei 3-ioje ir 6-oje pozicijose likusios komandos. 14–15 d. numatyti atsakomieji susitikimai.

Rezultatai

Klaipėdos „Neptūnas“–Kauno „Žalgiris“ 114:112 (19:19, 19:21, 23:11, 26:36, 14:14, 13:11). 3 605 žiūrovai. M. Girdžiūnas 28 taškai (4/8 tritaškių, 5 rezultatyvūs perdavimai) / K. Evansas 26 taškai (9/12 baudų metimų, 6 rezultatyvūs perdavimai).

Kėdainių „Nevėžis-Optibet“–„Šiauliai“ 86:94 (18:24, 26:21, 15:25, 27:24). 1 292 žiūrovai. C. Ramey (4/9 tritaškių) ir A. Ebo (6 atkovoti kamuoliai, 9 rezultatyvūs perdavimai) po 23 taškus / L. J. Thorpe'as 25 taškai (6 rezultatyvūs perdavimai).

Panevėžio „7bet-Lietkabelis“–Pasvalio „Pieno žvaigždės“ 90:63 (20:19, 26:18, 19:12, 25:14). 1 463 žiūrovai. V. Lipkevičius 14 taškų (3/3 trititaškių, 8 atkovoti kamuoliai) / S. Jarumbauskas 14 taškų (8 atkovoti kamuoliai, 3 rezultatyvūs perdavimai).

Dviračiu – prizo link

Sostinės oro uoste, prie A-15 vartų esančioje zonoje, įrengta Lietuvos šimtmečio sporto pasiekimų galerija ir olimpiniai išvykimo į Paryžiaus vasaros žaidynes vartai.

Be to, oro uoste keleiviai galės minti dviratį ir simboliškai keliauti iki Prancūzijos sostinės.

Tai – bendras LTOK ir Lietuvos oro uostų bendradarbiavimo projektas.

„Šie metai mūsų šalies sportui – ypatingi. Minime olimpinio judėjimo šimtmetį, o mūsų atletai vos už kelių mėnesių varžysis olimpiniame Paryžiuje. Sportininkai žaidynėse ne tik kovoja dėl medalių, jie sutelkia visą šalį. Ta vienybė – vienas didžiausių olimpinių laimėjimų“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Paryžius mūsų šalies sportui – išskirtinis miestas. Prancūzijos sostinėje prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos olimpinio judėjimo istorija: 1924 m. žaidynėse pirmą kartą iškelta mūsų trispalvė, varžybose debiutavo futbolininkų rinktinė ir du dviratininkai.

Būtent todėl prie olimpinių išvykimo vartų įrengtoje specialioje „LTeam“ platformoje pastatytas dviratis, kurį kiekvienas minsiantis ir didžiausią atstumą užfiksavęs oro uosto svečias pelnys „LTeam“ prizą.

Pirmoji dviratį išbandė penkių olimpinių žaidynių dalyvė, treko karalienė Simona Krupeckaitė.

„Labai smagi pramoga. Tikiu, kad Paryžių šiuo simboliniu dviračiu pasieksime labai greitai. Žaidynių metu ir visas miestas, ir olimpinis kaimelis tiesiog dūzgia nuo sportininkų entuziazmo, noro ir siekio būti geriausiais. Tokia atmosfera ir bendrystė suteikia pasitikėjimo, įkvepia“, – teigė Lietuvos dviračių sporto federacijos sporto direktorė S. Krupeckaitė.

Pramoga: penkių olimpinių žaidynių dalyvė S. Krupeckaitė pirmoji išbandė simbolinį „LTeam“ dviratį. / V. Dranginio / LTOK nuotr.

Lūkesčiai ir favoritai

Šiuo metu Lietuvos olimpinę rinktinę sudaro 29 sportininkai. Vienas jų – jau trečiose žaidynėse dalyvausiantis disko metikas Andrius Gudžius.

„Noriu padėkoti įrengusiems šiuos išvykimo ir sugrįžimo vartus, taip pat tiems, kurie dažniausiai lieka, kaip sakoma, už kadro: treneriams, medikams, olimpinės misijos vadovams, kurie akimirksniu išsprendžia problemas ir rūpinasi, kad sportininkai turėtų geriausias sąlygas. Mes, olimpiečiai, džiaugiamės, jei savo pasirodymą pavyksta vainikuoti geru rezultatu“, – tvirtino A. Gudžius.

Tokijo olimpiadoje Lietuvos trispalvę nešusi dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė kvietė sporto gerbėjus oro uoste ne tik susipažinti su mūsų šalies olimpine istorija, bet ir vieningai palaikyti rinktinę Paryžiuje.

D. Gudzinevičiūtė, dalydamasi mintimis apie būsimus Lietuvos atletų startus Prancūzijoje, neįvardijo, iš ko tikisi trofėjų.

„Tie, kas domisi sportu, stebi rezultatus, tikriausiai žino, kas yra favoritai ir iš ko galima laukti medalių. Tačiau kartais lūkesčiai neišsipildo: tas, iš kurio daugiausia tikimės, tą dieną nebūna pats stipriausias“, – šypsojosi olimpinė čempionė.

Paryžiuje prieš 100 metų prasidėjo Lietuvos olimpinio judėjimo istorija.

Tarp Lietuvos atletų, iškovojusių teisę startuoti Paryžiuje, savo trofėjų kolekcijose olimpinius medalius turi plaukikė Rūta Meilutytė, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, irkluotoja Donata Karalienė.

Geros žinios iš UCI

Kitą savaitę Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) turėtų oficialiai patvirtinti, kad olimpiečiais taps dar du Lietuvos sportininkai.

Balandžio 16-ąją paskelbus olimpinės treko atrankos reitingus paaiškėjo, kad panevėžiečiai Olivija Baleišytė ir Vasilijus Lendel praktiškai užsitikrino kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes.

O. Baleišytė, kurią treniruoja Dmitrijus Leopoldas, Paryžiuje turėtų dalyvauti omniumo (daugiakovės) varžybose, o V. Lendel (tren. Craigas MacLeanas ir Anatolijus Novikovas) – sprinto ir keirino lenktynėse.

Olimpinė atranka treko dviratininkams vyko nuo 2022 m. liepos 9-osios, reitingo taškų jie galėjo pelnyti dviejuose Europos čempionatuose, 2023 m. pasaulio čempionate bei šešiuose 2023 ir 2024 m. Tautų taurės varžybų etapuose.

Be to, Lietuvai skirta viena vieta Paryžiaus žaidynių moterų dviračių plento grupinėse lenktynėse.

Latvių trijulės sėkmė

Latvijos olimpinę rinktinę papildė trijulių krepšinio (3 prieš 3) vyrų komanda.

Tokijo žaidynių čempionai laimėjo Honkonge vykusį atrankos turnyrą, finale 19:14 įveikę Austrijos atstovus. Naudingiausiu (MVP) varžybų žaidėju buvo pripažintas Nauris Miezis.

Keliapius į Paryžiaus žaidynes taip pat turi du Latvijos dviračių sporto atstovai, po vieną – lengvosios atletikos, žirginio sporto, šaudymo ir sunkiosios atletikos.

Estų laimikis – kol kas devyni bilietai į olimpiadą. Juos turi keturi lengvaatlečiai, du plaukikai (moteris ir vyras), dviratininkas, fechtuotoja ir šaulys.

Geriausias – M. Toure

Brazilo Dentinho treniruojami mūsiškiai pirmiausia 2:5 nusileido Ukrainos komandai, vėliau 0:5 – prancūzams ir net 0:8 – Brazilijos futbolininkams.

Per mačą su ukrainiečiais vieną įvartį pelnė Justinas Zagurskas, o antrą – svečių žaidėjas Igoris Korsunas, rikošetu nukreipęs kamuolį į savo vartus.

Lietuvos rinktinės vartininką Ernestą Macenį du sykius nuginklavo „Barcelonos“ klubui atstovaujantis prancūzas Mamadou Toure. Jis buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju.

Brazilų gretose per dvikovą su mūsiškiais po du kartus pasižymėjo Víctoras Murilo da Silva (Richardas) ir Rafaelis Nogueira da Silva (Fitsas).

Pasveikino: geriausiu turnyro žaidėju pripažintą M. Toure apdovanojo LFF prezidentas E. Stankevičius. / lff.lt nuotr.

Įvertino mūsiškių drąsą

„Manau, mūsų sėkmė padėjo Prancūzijos salės futbolui sužibėti dar ryškesnėmis spalvomis. Net suvokdami, kad anksčiau ar vėliau vis tiek pralaimėsime, kaskart stengiamės žaisti iš širdies“, – kalbėjo prancūzų komandos treneris Raphaelis Reynaud.

Nuo 2023-iųjų birželio 25-iosios, kai 3:5 nusileido paragvajiečiams, iki šiol prancūzai laimėjo devynerias rungtynes ir dvejas sužaidė lygiosiomis.

„Man patiko drąsi ir gerai organizuota Lietuvos rinktinė. Taip pat džiaugiuosi, kaip žaidėme su brazilais – nenuleidome rankų net ir atsilikdami 0:5“, – kalbėjo Ukrainos ekipos strategas Aleksandras Kosenko.

„Džiaugiamės galimybe išmėginti jėgas su tokio lygio komandomis. Šiandien mums svarbiausia – ne rezultatas, o kokių pamokų gauname, kokias mūsų bėdas stiprūs varžovai atidengia. Ruošiamės Europos čempionatui, šis turnyras – tik pirmas mūsų žingsnis“, – teigė Lietuvos rinktinės trenerio Dentinho asistentas Edvinas Alimkinas.

Susitiks Uzbekistane

Prancūzijos, Brazilijos ir Ukrainos salės futbolininkai šiemet rudenį dalyvaus pasaulio čempionato finalo turnyre, kuris numatytas Uzbekistane.

Europai taip pat atstovaus Kazachstano, Ispanijos, Portugalijos ir Kroatijos komandos, Nyderlandų arba Suomijos ekipa (jos pirmą atrankos mačą sužaidė 1:1, antras vyko vakar).

Pietų Ameriką kartu su brazilais reprezentuos Argentinos, Paragvajaus ir Venesuelos rinktinės.

Rezultatai

Lietuva–Ukraina 2:5 (1:3), Brazilija–Prancūzija 2:3 (1:1), Ukraina–Brazilija 2:7 (0:5), Prancūzija–Lietuva 5:0 (2:0), Ukraina–Prancūzija 4:4 (2:1), Lietuva–Brazilija 0:8 (0:8).

Turnyro lentelė

1. Prancūzija  2  1  0  12:6

2. Brazilija  2  0  1  17:5

3. Ukraina  1  1  1  11:13

4. Lietuva  0  0  3  2:18

Graikų aktorė Mary Mina tradiciškai įžiebė ugnį naudodamasi įgaubtu veidrodžiu ir perdavė ją pirmam olimpinio deglo nešėjui – 2020-ųjų olimpiniam irklavimo čempionui Stefanui Ntouskui, iš jo estafetę perėmė 2004 m. olimpinė plaukimo čempionė prancūzė Laure Manadou.

Ceremonijoje dalyvavo Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas, Prancūzijos sporto ministrė Amelie Oudea-Castera, Paryžiaus merė Anne Hidalgo.

Per vienuolika dienų truksiančią estafetę Graikijoje apie 600 deglo nešėjų nukeliaus 5 tūkst. kilometrų per 41 savivaldybę.

Balandžio 26-ąją olimpinė ugnis bus perduota Paryžiaus žaidynių organizatoriams per ceremoniją marmuriniame „Panathinaiko“ stadione, kuriame 1896 m. įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės.

Olimpinę ugnį iš Graikijos į Prancūziją plukdys XIX a. burlaivis.

Balandžio 27 d. XIX a. trijų stiebų burlaivis „Belem“ pradės plukdyti ugnį į Marselį ir uostą turėtų pasiekti gegužės 8-ąją.

Tuomet 10 tūkst. deglų nešėjų gabens ugnį per 64 Prancūzijos žemynines ir užjūrio teritorijas, aplankys 400 miestų.

Liepos 26-ąją olimpinė ugnis taps Paryžiaus žaidynių atidarymo ceremonijos prie Senos upės pagrindiniu akcentu.

Kelialapius į 2024-ųjų vasaros olimpiadą jau turi 28 Lietuvos sportininkai.

Dalyvių – ištisas miestas

„Tai bus įvykis, nutikęs mums vieną kartą gyvenime, – vakar per spaudos konferenciją Vilniuje, Vingio parke, sakė kultūros ministras Simonas Kairys, kviesdamas jau dabar gyventi Dainų šventės laukimu. – Visi kiti praktiniai dalykai juda – Nacionalinis kultūros centras su Vilniaus miesto savivaldybe sprendžia visus ūkinius, praktinius klausimus, palikite tai organizatoriams. Tai turėtų būti nebeįdomu, susitelkime mąstymą į šventės laukimą.“

S. Kairys pabrėžė, kad Dainų šventė neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai yra nuolatinis procesas, vykstantis visoje šalyje ir už jos ribų.

„Prisiminkime, kad tai pirmiausia yra tradicija, procesas, kelerių metų augimas. Iki to augimo turėjome ir COVID-19, ir pandemiją, kurie paveikė visus tuos procesus, bet matome, kad dalyvių skaičius yra praktiškai Marijampolės miesto dydžio“, – kalbėjo jis.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas jubiliejinę šventę vadino reikšmingiausiu metų renginiu. Jo duomenimis, sostinėje planuojama priimti apie 37 tūkst. šventės dalyvių. Anot Dainų šventės direktoriaus Sauliaus Liausos, tai – rekordinis pastarųjų kelių dešimtmečių skaičius.

„Nemenkas iššūkis, bet po NATO viršūnių susitikimo sakėme, kad galime padaryti viską, Dainų šventė – ne problema, olimpines žaidynes galime suorganizuoti. Tai malonūs rūpesčiai, kuriais miestas tikrai pasirūpins. Stengsimės, kad visi dalyviai būtų jaukiai priimti“, – teigė V. Benkunskas.

Viktorija Streiča / Asmeninio archyvo nuotr.

Dalis renginių – mokami

Dainų šventei kosmetiškai atnaujinta Vingio parko estrada, beveik 19 tūkst. dalyvių bus apgyvendinti sostinės švietimo įstaigose, nemokamai keliaus viešuoju miesto transportu.

S. Liausa tvirtino, kad šimtmečio Dainų šventę norisi atšvęsti taip, kad „pajaustume, kas per valstybė esame, kokia mūsų kultūra, koks kiekvieno santykis su kultūra“.

Jo teigimu, viena iš renginio naujovių bus jungtinis vaikų choras. „Pakvietėme šventėje dalyvauti vaikus, kurie neturi savo mokykloje ar miestelyje choro ar kitokio kolektyvo, ir įsivaizduokite, atsiliepė 800 vaikų, kurie repetuoja, kartą per mėnesį atvažiuoja į Vilnių [...]“, – pasakojo direktorius.

Pasak jo, šiųmetėje Dainų šventėje dalyvaus ir gerokai daugiau pasaulio lietuvių: paprastai jų būdavo 1,6 tūkst., dabar laukiama per 2 tūkst. iš 21 valstybės.

Suplanuota 14 didelių renginių, iš jų dešimt bus nemokami. S. Liausos teigimu, bilietai į šventės koncertus ir pasirodymus jau beveik išpirkti. Anot jo, žiūrovus planuojama papildomai pakviesti į generalinę repeticiją Kalnų parke Vilniuje – galutinis sprendimas bus paskelbtas gegužės pradžioje.

Pasak renginio organizatorių, šventei skiriama 5 mln. eurų valstybės lėšų, dar mažiausiai 0,65 mln. eurų skirs Vilniaus miestas. Dalyvių atvykimu į Vilnių iš finansinės pusės kiekviena savivaldybė rūpinsis pati. Tačiau sostinėje jie bus apgyvendinti švietimo įstaigose, Dainų šventės savaitę jiems numatytas nemokamas viešasis transportas.

Šalies savivaldybėms siūloma centrinėse miestų aikštėse įrengti ekranus, per kuriuos būtų transliuojami šimtmečio Dainų šventės renginiai, drauge juos stebėti ir pajusti bendrystę.

Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, į ką mes kategoriškai atsakėme: ne.

Pradžia – Kaune

Pirmasis Dainų šventės renginys, kaip ir prieš 100 metų, šiemet vyks Kaune. Birželio 29 d. Kauno Dainų slėnyje numatyta jubiliejinė Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“. Joje laukiama apie 4 tūkst. dalyvių, 80 kolektyvų, atvyks svečių iš Latvijos ir Estijos.

Dainų dienos Kaune režisierė Viktorija Sreiča teigė, kad rengiant šimtmečio šventę nereikia lygintis nei su latviais, nei estais.

„Vienintelis pavyzdys, kurį galime paimti iš latvių, tai laukti Dainų šventės kaip Kalėdų. Labai svarbu, kokį jausmą žmonės atneš čia ir su kokiu jausmu dalyvaus“, – tvirtino ji.

Vienu svarbiausių šio renginio akcentų ji vadino rekonstruotą Dainų slėnį. „Šiandien turbūt galime pasakyti, kad Kauno dainų šventė Dainų slėnyje įvyks. Prieš metus tai atrodė truputį utopiška idėja. Rangovai maldavo, kad perkeltume Dainų šventę į vasaros pabaigą, o mes kategoriškai atsakėme: ne“, – teigė ji.

Savaitės maratonas

Jau kitą dieną, birželio 30-ąją, šventė persikels į sostinę. Rotušės aikštėje Vilniuje suplanuota pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą“, liepos 1 d. Katedros aikštėje vyks vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas ir liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas Gedimino kalno papėdėje.

Liepos 2 d. Šv. Jonų bažnyčioje numatytas kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, liepos 3 d. Valdovų rūmuose Teatro diena „Esaties laiptais“, o Kalnų parko estradoje – Ansamblių vakaras. Liepos 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje vyks vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“ ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“. Liepos 5 d. Lietuvos futbolo federacijos stadione vyks Šokių diena „Amžių tiltais“.

Paskutinę šventės dieną, liepos 6-ąją, suplanuotos šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką – ten vyks Dainų diena „Kad giria žaliuotų“.

Tarp kozirių – patirtis

Reguliarų sezoną trečioje vietoje užbaigę „Granito-Kario“ rankininkai savo aikštėje 26:23 nugalėjo Vilniaus „Amber“ ekipą.

Antrą kėlinį vilniečiai buvo įgiję persvarą 17:14, tačiau kauniečiai laimėjo atkarpą 5:0 ir persvėrė rezultatą savo naudai – 19:17. „Amber“ pasivijo varžovus – 20:20, bet „Granitas-Karys“ atsilaikė – skirtumą vėl padidino Modestas Štarolis, Matas Jurkevičius, Manvydas Lazauskas.

„Tikėjomės atkaklios kovos, nes šį sezoną „Amber“ dukart įveikėme vos 1–2 įvarčiais ir tik vienąsyk mūsų persvara buvo didesnė. Šįkart rungtynių pabaigą sužaidėme tiksliau ir perėmėme iniciatyvą, – sakė M. Štarolis. – Manau, pergalę lėmė mūsų patirtis, nes lemiamu momentu privertėme varžovus daugiau klysti. Tikiuosi, kad ketvirtfinalyje užteks dviejų rungtynių.“

„Kovoti su buvusia savo komanda man – papildomas stimulas, – teigė „Granito-Kario“ gretose iki 2022 m. žaidęs „Amber“ vartininkas Lukas Gurskis. – Deja, patirties trūkumas mums pakišo koją. 40 minučių gerai kovojome, bet vėliau mūsų žaidimas išsiderino ir kauniečiai tuo pasinaudojo. Šį sezoną buvo nemažai taip susiklosčiusių rungtynių. Dabar jau nebeturime kur trauktis – antrai dvikovai reikės atiduoti visas jėgas, nes kitu atveju mums sezonas baigsis.“

Pergalę lėmė mūsų patirtis – lemiamu momentu privertėme varžovus daugiau klysti.

Prieš mačą buvo pagerbti buvę „Granito-Kario“ nariai – anapilin iškeliavęs Valius Babarskas (1958–2023) ir Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis treneris Gintaras Savukynas.

Dzūkai klydo rečiau

„Varsa-Stronglasas“ namuose 33:25 privertė kapituliuoti „Vilniaus“ ekipą. Alytiškiai per rungtynes suklydo penkis kartus, vilniečiai – vienuolika.

Antrąkart „Granitas-Karys“ ir „Amber“ bei „Varsa-Stronglasas“ ir „Vilnius“ susitiks balandžio 17 d. Jeigu prireiks, trečiąkart šie klubai varžysis 20 d. Kaune ir Alytuje.

Pusfinalyje vietas anksčiau užsitikrino reguliaraus sezono lyderiai – 1 ir 2 vietas užėmę Vilniaus „Šviesos“ ir Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai.

Žais Estijoje

Klaipėdiečiai šį savaitgalį dalyvaus Baltijos lygos finalo ketverto turnyre Pelvoje (Estija).

Pusfinalio rungtynes uostamiesčio vyrai žais šiandien su reguliaraus sezono nugalėtoja ir 2023 m. Baltijos lygos čempione Pelvos „Serviti“ komanda, dėl kito bilieto į finalą kovos estų „Viljandi“ ir Duobelės „Tenax“ (Latvija).

Per žingsnį nuo finalo turnyro buvęs „Granitas-Karys“ ketvirtfinalyje nusileido būtent Duobelės klubui (25:25 ir 22:31).

Brazilo vadovaujami mūsų šalies salės futbolininkai balandžio 13–16 d. Jonavos sporto arenoje rungtyniaus su Brazilijos, Ukrainos ir Prancūzijos ekipomis.

Lietuvos rinktinės pagrindą sudarys žaidėjai, kurie po dvejų metų turėtų dalyvauti Europos čempionate: Karolis Čirba ir Vladimiras Derendiajevas (abu – Mažeikių VIP), Ernestas Macenis, Tomas Bučma, Deividas Reimaris, Lukas Sendžikas, Albertas Voskunovičius, Justinas Zagurskas ir Ugnius Zenkovas (visi – „Kauno Žalgiris“), Egidijus Žagaras ir Radvilas Bliukis (abu – „Kėdainiai United“), Deividas Karpavičius (Vilkaviškio „Bruklinas“), Paulius Osauskas ir Gytis Vasylius (abu – Jonavos „Vikingai“), Edas Romanovas („Radviliškis“) ir Lukas Sipavičius (Kauno rajono „Hegelmann“).

Pasaulio salės futbolo nacionalinių komandų reitingų lentelėje brazilai – pirmi, ukrainiečiai – devinti, prancūzai – dešimti.

„Ukrainos atstovai labai stiprūs savo komandinėmis savybėmis, futbolininkai kartu žaidžia klubuose, treneris sėkmingai realizuoja jų potencialą keisdamas kovos ketvertus. Prancūzija, sakyčiau, bene labiausiai pastaruoju metu patobulėjusi ekipa, jos lyderis atstovauja „Barcelonai“. Brazilijos rinktinė – stipriausia pasaulyje, turinti neįtikėtino talento žaidėjų, kurie gali sutvarkyti reikalus per vieną sekundę. Manau, brazilai laimės būsimą pasaulio čempionatą“, – mintimis apie būsimus varžovus dalijosi Dentinho.

Varžovai – iš pasaulio elito, tačiau toks mūsų planas – mokytis žaidžiant su geriausiais.

Anot stratego, lietuviai turi tikėti, kad gali konkuruoti su aukščiausio lygio oponentais ir mėgautis tuo, kad su jais žais namuose.

„Mums reikės pasiimti viską, ką pasiūlys varžovai. Pavyzdžiui, žaidimo intensyvumą, koncentraciją, pastangas iki paskutinio teisėjo švilpuko“, – svarstė Dentinho.

„Sulaukėme nerealios galimybės sužaisti su salės futbolo asais. Jie – labai stiprūs, tačiau, manau, fiziškumu tikrai nenusileisime, o taktiškai – klausysime savo trenerio ir bandysime įvykdyti jo užduotis“, – tvirtino ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas J. Zagurskas.

„Tikiuosi, parodysime tvirtą charakterį, sugebėsime realizuoti trenerio planą, tuomet bus ir rezultatai“, – pridūrė V. Derendiajevas.

„Prisiminiau rungtynes su portugalais. Kad ir kaip buvo sunku, bet akivaizdu: tik su tokiais varžovais žaisdamas pats tobulėji“, – reziumavo A. Voskunovičius.

Rungtynės

Balandžio 13 d. 15 val. Lietuva–Ukraina, 18.30 val. Brazilija–Prancūzija.

Balandžio 15 d. 17 val. Ukraina–Brazilija, 19.30 val. Prancūzija–Lietuva.

Balandžio 16 d. 17 val. Ukraina–Prancūzija, 19.30 val. Lietuva–Brazilija.

Išbandė Škotijoje

Škotijos šiaurėje surengtuose „Toyota Land Cruiser 250“ bandymuose B. Vanagas, be kita ko, turėjo unikalią galimybę susitikti su vyriausiuoju visureigį kūrusiu „Toyota“ inžinieriumi Keita Moritsu, kuris pristatė naujojo automobilio modelio išskirtinumus.

„Tai – išties unikali galimybė. Viena – bandyti visureigį, visai kas kita – tiesiogiai bendrauti su jo krikštatėviu, klausinėti ir gauti tikslius atsakymus dėl sprendinių, suprasti koncepcijos filosofiją“, – teigė Dakaro ralio legenda tituluojamas B. Vanagas.

„Toyota Land Cruiser“ gimė prieš 72 metus ir tapo patikimiausio visureigio sinonimu. Europos rinkoje „Land Cruiser 250“ pakeitė 15 metų (nuo 2009-ųjų) tarnavusią 150-ąją seriją.

„Siekėme, kad šis „Land Cruiser“ modelis būtų praktiškas ir lengvai prieinamas“, – yra pabrėžęs K. Moritsu.

Galimybės: naujasis visureigis, anot Lietuvos lenktynininko, bekelėje – nepamainomas, bet taip pat patogus eksploatuoti įprastuose keliuose. / Gamintojo nuotr.

Atvyks rudeniop

Lietuvą pirmieji „Toyota Land Cruiser 250“ turėtų pasiekti šios vasaros pabaigoje.

Jau išparduoti visi riboto leidimo – „First Edition“ – modeliai apvaliais žibintais.

Baltijos šalių vartotojai jau yra rezervavę apie 1 000 naujojo modelio vienetų. Taip pat jau yra išparduoti visi riboto leidimo – „First Edition“ – modeliai apvaliais žibintais.

„Land Cruiser 250“ versija – revoliucinis visureigis, sukurtas iš naujo, o ne patobulintas buvęs modelis. Kad tuo įsitikintų, gamintojas išrinko idealią lokaciją – Aberdyno regionas Škotijoje pasižymi unikalia, kalnuota ir pelkėta gamta, kuri leido pajusti visureigio galimybes“, – įspūdžiais dalijosi B. Vanagas.

Gamintojo nuotr.

Geras visuose keliuose

Lenktynininkas akcentavo tris, jo nuomone, „Land Cruiser 250“ esminius techninius sprendinius.

„Naujasis visureigis tapo dar patogesnis eksploatuoti kasdien net ir važiuojant įprastu keliu. Antra, bekelėje jis – nepamainomas, atskleidžia savo geriausias galimybes. Netikėta, bet inžinieriai pagerino jį ir šioje srityje. Trečia, visiškai naujai sukurtas modelis leidžia sujungti bekelės ikonos ir kasdienos automobilio sampratas į vieną. Jis tapo dar geresnis, daug galintis automobilis. Taip pat – stilingesnis, nors dėl grožio nesiginčijama. Vienintelis dalykas, kodėl gali jo nereikėti – tik tai, kad šis visureigis gali daugiau nei įprastam vartotojui gali prireikti”, – reziumavo B. Vanagas.