Su generaliniu direktoriumi kalbamės apie artėjančią įmonės valdymo struktūros pertvarką bei žadamą naują keleivių vežimo kokybę.

– Kokias permainas žadate pradėti pirmiausia?

– Permainos jau prasidėjo. Šiek tiek aptvarkėme remonto dirbtuves, pagerinome sąlygas darbuotojams – perdažėme patalpas, pakeitėme langus, sudėjome stoglangius. Žmonėms dirbti tapo šviesiau, jaukiau.

Man vos atėjus dirbti, į akį krito didelis atotrūkis tarp administracijos ir vairuotojų bei kitų techninių darbuotojų. Vairuotojai – tarsi darbo bitės, kurios gyvena vienokį gyvenimą, administracijos darbuotojai – kitokį. Vidutinio lygmens vadovai neužtikrina ryšio tarp šių struktūrų. Todėl artimiausiu metu žadame iš esmės keisti įmonės valdymą.

Mane stebina tai, kad iki šiol įmonėje nebuvo vadybinės grandies. Padėtį būtina taisyti. Diegdami vadybos sistemas, remsimės geriausia Lietuvos bei pasaulio patirtimi. Įgyvendinus pervarką, vadinamosios viduriniosios grandies vadovų mažės maždaug 46 proc. Iš viso manome atleisti apie 7,2 proc. įmonės darbuotojų.

Tačiau galiu užtikrinti: vairuotojų nemažės, jų įmonei netgi šiek tiek trūksta. Sieksime, kad įvairios tarnybos bendradarbiautų glaudžiau, ypač – eismo tarnyba bei remonto dirbtuvės. Jau netrukus visos įmonei priklausančios dirbtuvės turės naują vadovą – tokiu būdu pagerės darbų koordinavimas, sutrumpės autobusų bei troleibusų remontui skiriamas laikas.

Svarstome apie galimybę plėsti variklių remonto cechą, įsigyti daugiau įrangos, įrankių, atsarginių detalių, kad galėtume patys savo jėgomis suremontuoti iš rikiuotės išėjusius autobusų variklius.

Be to, apskaičiavome, kad pigiau kai kurias paslaugas pirkti iš kitų įmonių, negu teikti patiems. Pavyzdžiui, palyginus autobusų valymo paslaugų kainą autobusų parke, kur transporto priemones valo įmonės darbuotojai, ir troleibusų parke, kur šios paslaugos patikėtos profesionalams, paaiškėjo, kad perkant paslaugas iš šalies, vienos transporto priemonės vietos valymas kainuoja maždaug 13 proc. pigiau.

Visus įmonėje vykstančius  procesus perkelsime į virtualius žemėlapius: juose bus matyti, kada transporto priemonė grįžo į parką, kada ir kiek degalų įpilta, kada atlikta diagnostika, remontas ir panašiai. Stebėsime, ar visa autobusų bei troleibusų priežiūros grandinė veikia optimaliai.

– Pastaruoju metu surengėte keletą susitikimų su įmonės darbuotojais, bendravote su jais tiesiogiai. Kokius svarbiausius klausimus aptarėte?

– Vos atėjęs dirbti į įmonę, susidūriau su tūkstančiais skundų, kuriuos miestiečiai rašo įmonei. Dalis jų – nepagrįsti, tačiau dalis pasitvirtina. Akivaizdu, kad viešojo transporto paslaugos kokybė toli gražu ne tokia, kokios reikia miestiečiams.

Gaila, tačiau iki šiol bendrovėje nebuvo investuojama į vairuotojų mokymus. Autobuso vairuotojui nepakanka turėti pažymėjimą, suteikianti galimybę vairuoti keleivinio transporto priemonę. Jis turi išmanyti daugybę dalykų, būti susipažinęs su psichologijos, etikos pagrindais.

Taisydami šią spragą, baigiame rengti vidinę darbuotojų mokymo programą. Bus sudarytos 52 vairuotojų grupės po 25 žmones. Vairuotojai bus mokomi, kaip elgtis stresinėse ar ekstremaliose situacijose, kaip tinkamai tramdyti agresyvius bei nemandagius keleivius, susidoroti su savo emocijomis. Vairuotojai sužinos, kaip padėti keleiviams nelaimingo atsitikimo atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Aiškinsime ir tai, kaip elgtis su neįgaliaisiais, specialiųjų poreikių turinčiais keleiviais. Paskaitas vairuotojams skaitys įvairių sričių specialistai profesionalai. Diegsime naują keleivių aptarnavimo standartą.

Be to, jau dabar turime galvoti ir apie tai, kaip vairuotojai turėtų elgtis kilus pavojui Lietuvos ir jos sostinės saugumui. Tai – ne tuščios baimės. Netoliese statoma Astravo elektrinė, tad dera pradėti galvoti ir apie tam tikrą planą X, jei prireiktų evakuoti miesto gyventojus.

Bent kartą per pusmetį žadame rengti susitikimus su vairuotojais, kur bus aptariami įmonės veiklos rezultatai, aiškinama, kokia linkme einama. Didinsime vairuotojų brigadininkų skaičių, stiprinsime jų rolę. Dabartiniai brigadininkai dirba su šimto penkiasdešitmies žmonių grupėmis – tai per daug, kad būtų užtikrintas normalus bendravimas.

Brigadininkai turėtų dirbti su 30-40 žmonių grupėmis. Brigadininkais bus skiriami nepriekaištingos reputacijos, nuobaudų neturintys žmonės. Be abejo, pagrindinis jų darbas bus vairuoti autobusus, tačiau bus palikta daugiau laisvo laiko bendrauti su grupe. Brigadininkai bus savotiški tarpininkai tarp darbuotojų ir administracijos, jie tars žodį, kuriam vairuotojui skirti geresnę transporto priemonę, suteikti aukštesnę klasę. Taip pat žadame skatinti konkurenciją tarp brigadų.

Be to, jau netrukus visi autobusų ir troleibusų vairuotojai vilkės specialia apranga. Kiekvienas gaus po du jos komplektus – žieminį ir vasarinį. Vienokie drabužiai bus skiriami vyrams, kitokie – moterims.

– Geresnis vairuotojų darbas, be abejo, svarbu. Tačiau tam, kad paslaugos kokybė gerėtų iš esmės, būtina atnaujinti transporto priemonių parką. Ar žadama artimiausiu metu įsigyti naujų transporto priemonių?

– Išties, dabartinė transporto priemonių parko būklė – katastrofiška. Ji nesikeis, jei kasmet įsigysime vos po keletą dešimčių autobusų. Todėl nusprendėme išsyk įsigyti didesnį jų kiekį – pusantro šimto.

Ilgai svarstėme, kas įmonei būtų pigiau ir parankiau: pirkti transporto priemones lizingo būdu ar rinktis veiklos nuomą. Apsistojome ties pastarąja. Veiklos nuoma mums patogesnė tuo, kad nereikia turėti išsyk didelės sumos pradiniam įnašui. Kiekvieną mėnesį mokėsime tam tikrą pastovų mokestį, autobusus prižiūrės bei remontuos juos mums nuomojanti įmonė.

Tikimės, jog autobusų nuomotojai bus suinteresuoti, kad transporto priemonės būtų prižiūrėtos, prireikus pakeistos naujomis. Sutartyje su jais bus numatyta, kiek autobusų kasdien būtina išleisti į maršrutus. Jei jų išvažiuos mažiau, grės baudos. Mes savo ruožtu įsipareigosime per metus nuvažiuoti tam tikrą sutartą kilometrų kiekį.

Apskaičiavome ir tai, kiek naujieji autobusai padėtų mums sutaupyti. Sąnaudos degalams ar elektrai sumažėtų daugiau nei 510 tūkst. eurų, atsarginėms detalėms bei medžiagoms – daugiau nei 1 mln. 500 tūkst. eurų, sutaupytume maždaug 25 proc. priežiūrai bei remontui skiriamų lėšų. Taigi įgyvendinus technologinius bei struktūrinius pertvarkymus, planuojamas efektas per metus sudarytų maždaug milijoną keturis šimtus tūkstančių eurų.

Be abejo, prieš sudarydami sutartį su autobusus pateiksiančiais gamintojais, turėsime pasirašyti ilgalaikę sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe. Stengsimės išsiderėti, kad ji būtų pasirašyta aštuoneriems metams. Gamintojai privalo būti užtikrinti, kad miestas jų transporto priemonių po kurio laiko neatsisakys.

Be to, savivaldybė šiuo metu derina skolos grąžinimo grafiką. Žadama per ilgus metus susikaupusius įsiskolinimus įmonei grąžinti iki 2017-ųjų. Tai – garantas, kad turėsime lėšų mokėti už nuomojamus autobusus.

Jau artimiausiu metu žadame įsigyti ir keletą dešimčių pavažinėtų autobusų – jie pakeis prasčiausios būklės šiuo metu eksploatuojamas transporto priemones.

– Ankstesnė miesto valdžia pasisakė už laipsnišką troleibusų pasitraukimą iš miesto gatvių. Ar galite užtikrinti miestiečius – šios transporto priemonės išliks?

– Be abejo. Gavę lėšų iš struktūrinių ES fondų, jas skirsime troleibusams su autonomine eiga įsigyti. Planuojame įpirkti apie trisdešimt elektrinių transporto priemonių. Be to, svarstysime ir apie galimybę diegti mieste elektrinius autobusus, juolab kad infrastruktūra tam jau yra.

Neseniai teko lankytis Čekijoje, SOR gamykloje, iš arti susipažinti su elektrinių autobusų gamybos procesu, jų eksploatavimu. Ši transporto rūšis padarė gerą įspūdį. Štai Hradec Kralovo mieste jie per dieną nuvažiuoja 300 kilometrų, vos keletą kartų po šešias minutes papildomai įkrovus baterijas galinėse stotelėse.

Svarstysime ir apie galimybę savo parke surinkinėti elektrinius autobusus. Kai turėsime visą būsimos strategijos vaizdą, teiksime šį pasiūlymą valdybai.

Norėčiau pabrėžti: viską, ką darome, darome keleivių labui. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau vilniečių persėstų iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą. Sieksime pritraukti dirbančius žmones, kurie gali mokėti visą bilieto kainą. Iki šiol, kaip žinia, autobusais ir troleibusais daugiausia važinėja lengvatomis besinaudojantys keleiviai.

Tam, kad žmonės rinktųsi viešąjį transportą, jis turi būti patogus, greitas, švarus. Mūsų siekis – tapti inovatyvia, patrauklia įmone ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

– Dėkoju už pokalbį.

Netrukus sostinėje turėtų pasirodyti pirmieji iš devyniolikos įsigytų naujų „Solaris Urbino CNG“ autobusų. Numatoma, kad keleivius jie pradės vežti sausio pabaigoje.

Autobusai nupirkti už ES lėšas pagal priemonės „Kompleksinė viešojo transporto plėtra“ projektą „Ekologiškų autobusų įsigijimas Vilniaus mieste II etapas“. 15 proc. reikiamų lėšų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.

Šios savaitės pradžioje autobusus Lenkijoje, netoli Poznanės miesto įskūrusioje „Solaris Bus and Coach“ gamykloje, apžiūrėjo autoritetinga komisija iš Lietuvos.

„Autobusai atrodo šiuolaikiški, didesnių defektų jau pagamintose transporto priemonėse neaptikome, tad ir rimtesnių pastabų gamintojams neturėjome. Iki sausio 20-osios visos transporto priemonės turi atvykti į Vilnių“, - sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ technikos direktorius Juozas Grabys.

Pasak jo, numatoma, kad autobusai į Vilnių išvyks dviem etapais. Pirmosios transporto priemonės mieste turėtų pasirodyti sausio 15 ar 16 dienomis.

Vykdami į Lenkiją, vilniečiai gamyklos atstovams išbandyti nuvežė ir vieną komplektą elektroninio bilieto įrangos bei spalvotas juostas, kurios dar Lenkijoje bus užklijuotos autobusų viršuje.

Transporto priemonės nudažytos jau tradicine – sidabro – spalva.

Visi devyniolika autobusų varomi suspaustomis gamtinėmis dujomis, taigi jie ekologiškesni bei ekonomiškesni nei dyzeliniai. Transporto priemonės – žemagrindės, trejų durų, standartinio dvylikos metrų ilgio.

Šeštadienį įmonei „Vilniaus viešasis transportas“ sukanka dveji metai. 2011-aisiais, sostinės savivaldybės tarybos sprendimu, sujungus dvi ilgametę istoriją turėjusias bendroves - „Vilniaus autobusai“ bei „Vilniaus troleibusai“, - mieste atsirado nauja įmonė.

„Taip sutapo, kad abiejų įmonių gimtadieniai buvo švenčiami lapkričio mėnesį. Abiejose būta senų tradicijų pažymėti įkūrimo dieną pagerbiant ilgamečius bei geriausiai įmonėje dirbančius žmones. Nusprendėme nedaryti išimties ir šiais metais: darbuotojai laukia rudens, laukia šios šventės, tai – jų pagerbimo diena“, - sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Pasak jo, gimtadienis – tai puiki proga prisiminti nuveiktus darbus, taip pat dviejų įmonių istoriją. „Ne paslaptis, jog bendrovė išgyvena ne geriausius laikus. Todėl didelių iškilmių įmonėje tikrai nebus. Meras žadėjo asmeniškai pasveikinti ilgiausiai – nuo 30 iki 50 metų – įmonėse  „Vilniaus autobusai“ ar „Vilniaus troleibusai“ dirbusius žmones. Visiems jiems bus įteikti Padėkos raštai“, - sako G. Nakutis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Padėkos raštais bus apdovanoti darbuotojai, dirbę įmonėje 25-erius metus. Miesto ūkio departamento Padėkos raštus gaus dvi dešimtis gyvenimo metų įmonei atidavę žmonės. Taip pat nusipelniusiems „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojams bus įteikti generalinio direktoriaus Padėkos raštai.

Tradiciškai bus atsidėkota ir 10, 15 ar 20 metų be avarijų dirbusiems autobusų bei troleibusų vairuotojams. „Įsivaizduokite – 10, 15 ar 20 metų kiekvieną dieną prie vairo ir - nė vienos avarijos. Juk tai liudija ne tik patirtį, bet ir didžiulį žmogaus atsakomybės jausmą“, - sako G.Nakutis.

Iš viso Padėkos raštais bus apdovanota apie 230 darbuotojų. „Džiaugiuosi, kad daugybė žmonių mūsų įmonėje dirba ištisus dešimtmečius. Tai reiškia, kad žmonės vertina savo darbovietę ir neieško laimės kitur. Didžiuojuosi jais, didžiuojuosi vadovaudamas įmonei, kurioje žmonės dirba visą gyvenimą. Tokių mūsų bendrovėje yra išties nemažai“, - sako G. Nakutis.

Pasak generalinio direktoriaus, abiejų įmonių tradicijas stengiamasi puoselėti dar ir todėl, kad nenutrūktų ilgametė abiejų bendrovių istorija. „Norisi priminti tiek vilniečiams, tiek įmonės darbuotojams: „Vilniaus viešasis transportas nesusikūrė tuščioje vietoje. „Vilniaus autobusai“ buvo įkurti 1945-ųjų lapkričio mėnesį, o „Vilniaus troleibusai“ – 1956-ųjų lapkritį. Taigi šių įmonių vairuotojai sostinėje keleivius jau veža beveik septynias dešimtis metų“, - sako G. Nakutis.

Autobusų gamintojai savo transporto priemonėse diegia vis naujas technologijas, modernesnes bei patikimesnes saugumo sistemas. Keleivinio transporto priemonės tampa vis draugiškesnės aplinkai.

Įdėtos pastangos atsiperka su kaupu: štai dvidešimt penki modernūs šiuolaikiniai autobusai sukelia ne daugiau triukšmo nei viena keleivinio transporto priemonė, pagaminta 1980-aisiais. Technologinė pažanga vos per keletą dešimtmečių šioje srityje itin akivaizdi.

Tie, kuriems teko važiuoti Lietuvoje išbandytu elektriniu autobusu „LBus“, manau, atkreipė dėmesį į itin tylią transporto priemonės eigą. Pastaruoju metu elektrinius autobusus pristato vis daugiau gamintojų, vis daugiau vežėjų užsisako juos vežti keleiviams miestuose.

Remiantis „Smart Move“ duomenimis, iki 2018-ųjų žadama parduoti 15 tūkstančių elektrinių autobusų. Tai sudarys 75 proc. visų pasaulyje parduodamų autobusų.

Štai neseniai Austrijos miesto Zalcburgo vežėjai pasirinko elektrinius autobusus. Jų iki 2017-ųjų mieste turėtų važinėti jau šešiasdešimt penki. Elektriniai autobusai nuolat tobulinami, jie vieną kartą įkrauti jau gali nuvažiuoti ne vieną šimtą kilometrų. Šios transporto priemonės – itin ekologiškos bei netriukšmingos, tad ypač tinka vežti keleivius nuo smogo kenčiančiuose didmiesčiuose.

Europos komisijai pateiktas siūlymas visuose Europoje registruotuose automobiliuose montuoti automatinius greičio ribotuvus.

Šie įrenginiai neleistų transporto priemonėms važiuoti greičiau nei 120 km/val. Pasak idėjos autorių, greičio ribotuvai būtų valdomi iš palydovo. Tokiu pat būdu būtų sekami visi pažeidėjai, viršijantys greitį. Šiuo metu svarstoma, kur montuoti daviklius – kelio ženkluose ar informaciniuose stenduose magistralėse.

Indikatoriai atpažintų greitį viršijančio vairuotojo manevrus ir pasiųstų signalą „STOP“ į automobilyje sumontuotą įrenginį, kuris automatiškai sumažintų greitį.

Europos keliuose kasmet žūva 30 tūkst. žmonių, 1,5 milijono sužeidžiama, iš jų 120 000 lieka neįgalūs visam laikui. Ekspertai apskaičiavo, kad 6000 mirčių būtų galima išvengti, jei vairuotojai ribotų greitį, rašo dailymail.co.uk.

Tačiau projektas sulaukė ir nemažai kritikos. Visų pirma juo piktinasi patys vairuotojai. Jie teigia, kad papildomų sekimo įrenginių montavimas automobiliuose bus kišimasis į jų asmeninį gyvenimą. Be to, kai kuriais atvejais, susiklosčius ekstremalioms situacijoms, vairuotojams tiesiog būtina staiga padidinti automobilio greitį.

Rugsėjo 16-ąją sostinėje vyko Trečioji Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU ir Europos Sąjungos kelių transporto konferencija „Kelių transporto rinkos konkurencingumas ir partnerystė. Problemų transformavimas į efektyvius sprendimus”. Ji surengta IRU bei asociacijos „Linava“ iniciatyva.

Į konferenciją atvyko daugiau kaip 200 atstovų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių. Konferencijos dalyviai diskutavo apie kelių transporto konkurencingumą kitų transporto rūšių atžvilgiu, vežėjų kontrolę bei verslo reguliavimą, rinkos liberalizavimą, apie kelių transporto krovinių ir keleivių vežimo perspektyvas Europoje.

Konferencijoje kalbėjo Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Europos Komisijos (EK) viceprezidentas ir Europos transporto komisaras Siim Kallas, Tarptautinės kelių transporto sąjungos prezidentas Janusz Lacny, IRU Keleivių transporto tarybos prezidentas Yves Mannaerts ir kiti.

Pasak Y. Mannaerts‘o, IRU pastaruoju metu Europoje itin daug dėmesio skiria judėjimui „Smart Move“, kurio tikslas – iki 2025-ųjų dvigubai padidinti keliaujančiųjų autobusais skaičių. „Šiems tikslams įgyvendinti tikimės kompetentingų institucijų pagalbos visose šalyse. Autobusai – dinamiškiausias transportas, todėl kaip tik jiems būtina teikti prioritetą vežant keleivius“, - sakė Y. Mannaerts‘as.

Pastaruoju metu atsakingos institucijos įsipareigoja skirti daugiau dėmesio naujoms transporto priemonių masės bei gabaritų taisyklėms. „Pritaikę šias taisykles, galėsime sukurti naujos kartos transporto priemones, kurios naudos mažiau degalų ir mažiau terš aplinką“, - sakė Europos komisijos DG MOVE Sausumos transporto padalinio vadovas Kristian Hedberg.

Pasak Y. Mannaerts'o, pastaruoju metu Europos Komisija daug dirba bandydama įtvirtinti įstatymus, kurie įteisintų didesnę maksimalią leistiną dviašių autobusų masę. „Jei maksimali leistina masė būtų padidinta iki 19,5 tonos, autobusais būtų galima vežti 500 kilogramų daugiau. Tai didintų keleivinio transporto patrauklumą“, - sakė Y. Mannaerts‘as.

Y. Mannaerts‘as kalbėjo ir apie būtinybę prie tarptautinių sutarčių jungtis Europos Sąjungai nepriklausančioms šalims. Šiuo metu keleivių vežimą nereguliariais maršrutais reglamentuoja „Interbus“ susitarimas, prie kurio Lietuva prisijungė dar 2001-aisiais.

Pastaruoju metu IRU pateikė pasiūlymą dėl „Omnibus“ susitarimo, reglamentuojančio tarptautinį keleivių vežimą taksi automobiliais. Pasak Y. Mannaerts‘o, jam jau pritarė didžioji dalis Europos Sąjungos šalių vyriausybių.

„Liko vos keletas paskutinių etapų, ir spalio mėnesį sprendimas dėl šio susitarimo turėtų būti priimtas“, - sakė Y. Mannaerts‘as.

Y. Mannaerts‘as kalbėjo ir apie kitas problemas – patekimą į tarptautinę keleivių vežimo rinką, mokymus darbuotojams, santykius su trečiosiomis šalimis, vežėjų bei autobusų kontrolės problemas. Kalbėta ir apie būtinumą užtikrinti  efektyvų valstybių išorės sienų kirtimą, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis.

Pasak IRU atstovo Olego Kamberski, tai ypač svarbu vežant keleivius turistiniais autobusais. Jo teigimu, būtina paprastinti turistinių autobusų kontrolę. „Turistiniai autobusai nėra tas pats, kas krovininiai automobiliai. Jie neturėtų būti laikomi ties ES sienomis, jų kontrolė turėtų būti vykdoma greičiau ir paprasčiau“, - sakė O. Kamberski.

Apie problemas, kylančias vežant keleivius per Europos Sąjungos šalių sienas, kalbėjo Ukrainos atstovai. Pasak jų, šiuo metu didžiausia atsakomybė dėl vizų užkraunama autobusų vairuotojams, kurie negali išmanyti visų reikalavimų. Nutarta surengti Lenkijos ir Ukrainos atsakingų organizacijų atstovų susitikimą, kur būtų aptartos šios problemos.

Kiti konferencijos dalyviai kalbėjo apie kelių transporto konkurencingumo stiprinimą, eismo saugumo gerinimą, mokymus įmonių darbuotojams. Daug kalbėta ir apie būtinybę laikytis tarptautinių konvencijų bei susitarimų. Nemažai dėmesio skirta ir neseniai kilusioms problemoms su Rusija.

Kiekvienas iš mūsų rečiau ar dažniau tampame viešojo transporto keleiviais. Kaip elgtis autobuse, troleibuse, tramvajuje ar metro, kad jame būtų patogiau bei  jaukiau tiek mums patiems, tiek ir mūsų pakeleiviams, diktuoja keletas elementarių taisyklių. Priminsime jas savo skaitytojams.

Etiketas miesto transporte

Niekas jau nesitiki, kad bet kuris vyras keleivinio transporto priemonėje atsistos ir leis atsisėsti bet kuriai moteriškos lyties atstovei. Nors ir graužiami sąžinės, stipriosios lyties atstovai atkakliai įsispokso pro langą ar staiga „užmiega“, greta atsistojus vyresnio amžiaus moteriai. Tačiau padorumas reikalauja leisti atsisėsti moteriai su mažu vaiku, nėščiai moteriai, senjorai ar senjorui, žmogui su negalia.

Nė vienas jaunuolis neturėtų sėdėti, jei šalia stovi vyresnio amžiaus žmonės, moterys su vaikais ar neįgalieji.

Žmogus, kuriam užleido vietą, privalo už tai padėkoti, tačiau tai neturi būti pagrindas užmegzti su geradariu pokalbį. Jei vyriškis leidžia atsisėsti moteriai, kurią lydi kitas vyriškis, padėkoti turi pastarasis.

Moteris neprivalo atsistoti netgi matydama stovintį šalia vyresnio amžiaus vyriškį - nė vienam vyrui nėra malonu, kad kas nors primintų apie jo amžių, juo labiau – moteris.

Nedera važiuojant perpildyta transporto priemone bandyti išsikovoti sau kuo daugiau vietos, baksnojant ar stumdant aplinkinius. Stenkitės nelipti kitiems ant kojų, neįsiremti kaimynui į nugarą ar kitą kūno vietą. Jei ką nors užkliudėme netyčia ar numynėme koją, dera atsiprašyti. Būtinai nusiimkite nuo pečių kuprinę ar sunkią rankinę – ji gali labai trukdyti aplinkiniams.

Taip pat nepriimtina sėdint ar stovint įkyriai spoksoti į priešais sėdintį ar stovintį žmogų. Žiūrėkite pro langą, skaitykite knygą ar nukreipkite akis į šalį.

Etiketo specialistai taip pat nerekomenduoja megzti pažintis viešajame transporte – geriau tai padaryti išlipus iš autobuso ar troleibuso. Taip pat nedera garsiai kalbėtis, juoktis ar šūkauti, su draugu ar drauge garsiai aptarinėti savo asmeninio gyvenimo peripetijas. Netinka garsiai klausytis muzikos ar ilgai ir tuščiai kalbėtis mobiliuoju telefonu.

Laikantis etiketo, iš transporto priemonės vyras išlipa pirmas, paduodamas ranką po jo išlipančiai moteriai. Vargu, ar daug kas besilaiko šios taisyklės, tačiau moteriai, ypač avinčiai aukštakulniais, įsikibus į vyriškio ranką išlipti iš autobuso ne tik maloniau, bet ir saugiau.

Elgesys turistiniuose autobusuose

Vos pradėję kelionę, paprastai turistai ar keliauninkai išsirenka vietą autobuse. Ji dažniausia išlieka ta pati per visą kelionės laiką.

Jei šalia atsisėdo nepažįstamas žmogus, nedera primygtinai jam siūlyti savo draugijos,  jį kalbinti ar nuolatos klausinėti. Jei bendrakeleivis jums labai įkyrėjo, nebus nemandagu pasiieškoti kitos laisvos vietos salone. Turite teisę keliauti patogiai.

Jei sėdynės turistiniame autobuse išdėstytos priešpriešiais, vėlgi nedera įkyriai spoksoti į priešais sėdintį kaimyną. Žvilgsnį reikėtų nukreipti į šalį.

Taip pat nedera valgyti autobuse, geriau tai daryti transporto priemonei sustojus pakelės užeigoje. Negalima gerti alkoholinių gėrimų, triukšmauti ir trukdyti aplinkiniams. Tokiu atveju vairuotojas turi teisę išlaipinti jus bet kurioje vietoje.

Jei kartu su jumis važiuoja ir mažamečiai vaikai, pagalvokite, kuo juos kelyje užimti. Pasiimkite su savimi loto, žaislų ar kreidelių. Neturintys ką veikti, suirzę vaikai gali tapti itin įkyriais bei nemaloniais bendrakeleiviais kaimynams bet kurioje transporto priemonėje.

Miestams augant, intensyvėja ir eismas gatvėse. Miestų plėtra neturėtų būti chaotiška, o eismas gatvėse – nevaldomas. Didmiesčiai turėtų būti plėtojami taip, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę naudotis viešuoju transportu, teigia judėjimo „Smart Move” atstovai.

Šiuo metu daugiau nei 50 proc. pasaulio gyventojų įsikūrę miestuose. Planuojama, jog iki 2050-ųjų šis skaičius padidės iki 75 proc. Tuo pačiu intensyvės ir eismas miestų gatvėse.

Remiantis judėjimo „Smart Move“ pateikiamais duomenimis, jau dabar maždaug 1,3 milijono žmonių kasmet pernelyg anksti miršta dėl oro taršos miestuose. Šis skaičius didėja gatvėse daugėjant nuosavų automobilių.

Be to, per metus pasaulyje eismo įvykiuose žūsta 1,2 milijono žmonių, dar maždaug 50 milijonų sužeidžiami. Pusė šių eismo įvykių nutinka miestuose.

„Smart Move“ judėjimo atstovų teigimu, tinkamas miestų planavimas, viešajam transportui teikiamas prioritetas  galėtų iš esmės pagerinti situaciją miestuose. Tokiuose kompaktiškuose miestuose kaip Amsterdamas, Niujorkas ar Kopenhaga didelė dalis žmonių važinėja viešuoju transportu, dviračiu ar eina pėsčiomis. Tyrimai rodo: kuo daugiau žmonių persėda iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą, tuo labiau sumažėja avarijų rizika miestų gatvėse. Be to, mažėja ir  šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei kitų rūšių teršalų išmetimas į aplinką. Tai naudinga visiems planetos gyventojams.

„Embarq“ korporacijai priklausančio „Pasaulio darnaus transporto plėtros ir  išteklių instituto“ atlikti tyrimai parodė, jog kelionės viešuoju transportu yra kur kas saugesnės nei nuosavais automobiliais. Pavyzdžiui, Gvadalacharoje 99 proc. eismo įvykių nutinka važiuojant nuosavais automobiliais ir vos 1 proc. – važiuojant „Macrobus Bus Rapid Transit“ (BRT).

Daugelis pasaulio miestų auga sparčiai. Ne visų jų vadovai spėja reaguoti į naujus iššūkius. „Smart Move“ judėjimo atstovų teigimu, miestų planuotojai turėtų daugiau dėmesio skirti tvariai plėtrai bei saugios ir veiksmingos viešojo transporto sistemos diegimui. Kaip pavyzdys pateikiama „Bus Rapid Transit“ (BRT). Teigiama, jog ji padeda išspręsti daugybę eismo problemų miestų gatvėse. Be abejo, turėtų keistis ir visų eismo dalyvių mentalitetas. Nuosavų automobilių savininkai privalo suprasti, jog būtina teikti prioritetą kur kas daugiau žmonių vežančiam viešajam transportui.

Rugsėjo 7-ąją į Kėdainių aerodromą rinkosi jau šešioliktąjį kartą rinkosi autobusų bei krovininių automobilių vairuotojai. Čia vyko Tolimųjų reisų krovininių automobilių (vilkikų su puspriekabėmis ir autotraukinių) bei autobusų vairuotojų varžybos.

Per keliolika metų – tiek laiko vyksta meistriškumo varžybos – dalyviams būdavo parengtos įvairiausios lenktynių trasos. Autobusų ir vilkikų vairuotojai varžėsi tiek drauge, tiek skirtingose trasose, skyrėsi ir dalyviams parengtos rungtys. Šįkart tiek autobusų, tiek krovininių automobilių vairuotojai pasikeisdami varžėsi toje pačioje trasoje. Be abejo, autobusų vairuotojams ją įveikti sekėsi greičiau ir lengviau.

Be to, autobusų vairuotojų komandų jau keletą metų iš eilės prie starto linijos stoja daugiau nei krovininių automobilių. Ir šiais metais į Kėdainius atvyko dešimt keleivininkų komandų. Po dvi komandas varžyboms pateikė bendrovės „Kauno autobusai“, „Vilniaus viešasis transportas“ ir Kauno „Kautra“. Po vieną – Šiaulių bendrovė „Busturas”, Kėdainių  „Kėdbusas”, Ukmergės ir Klaipėdos autobusų parkai.

Įdomu tai, kad net dvi komandos šiemet buvo sudarytos vien tik iš moterų. Tokias  rinktines varžyboms pristatė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas” bei Kauno „Kautra”. Jų komanda skambiai pavadinta „Kautra Ladies“.

Prieš stodami prie lenktynių starto linijos, visi varžybų dalyviai privalėjo atlikti Kelių eismo taisyklių testus. Be to, autobusų vairuotojai privalėjo laikyti keleivių ir bagažo vežimo ir ekonominio – taupaus vairavimo teorijos egzaminą.
Visai be klaidų KET testą pavyko išspręsti vienam dalyviui – bendrovės „Kauno autobusai“ vairuotojui Donatui Balsiui. Po vieną klaidą padarė trys dalyviai – Miroslav Svirbutovič iš bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ bei „Kauno autobusų“ atstovai Vytautas Varžgalys bei Ramunė Lencevičienė.

Remiantis KET testų rezultatais, dalyti startiniai numeriai, tad slalomo rungtį pradėjo pirmoji „Kauno autobusų“ komanda.

Kaunietis D. Balsys geriausiai pasirodė ir slalomo trasoje. Trasą jis įveikė per 1:58.1 min.  „Kauno autobusų” atstovas Vytautas Varžgalys sugaišo 2:33.7 min. Trečias liko „Kautra Senior“ komandos narys Aleksej Poliancev – 2:48,39 min.

Kaip paaiškėjo susumavus rezultatus, „Kauno autobusų" pirmoji komanda ir tapo varžybų nugalėtoja. Jai atstovavo Vytautas Varžgalys, Aurius Senavaitis ir Donatas Balsys. Bendras jų rezultatas – 04:31.35.

Antroji liko „Kautra Senior“ komanda – Aleksej Poliancev, Vytautas Kukalis ir Vitalijus Mudrikas. Jų laikas – 05:37.03.

Trečiąją vietą užėmė bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ vyrų komanda – Miroslav Svirbutovič, Vitalij Storta ir Grigorij Falkevič (06:37.30).

Ketvirtąją vietą užėmė Klaipėdos autobusų parko komanda (Rolandas Statkevičius, Gintaras Saunoris ir Gytis Mockevičius - 06:23), penktąją - „Busturo" komanda (Kęstutis Milkintas, Arūnas Puidokas, Vitalijus Volosenko - 06:29), šeštąją - antroji „Kauno autobusų" komanda (Andrius Kavaliauskas, Ramunė Lencevičienė, Alvydas Šimkevičius - 06:44), septintąją - Ukmergės autobusų parko vairuotojai (Edmundas Stankevičius, Vytautas Girdenis, Kęstutis Girdenis - 07:12), aštuntąją - „Kėdbusas" (Valdas Labutis, Alfonsas Vaitiekaitis, Marijus Balzarevičius - 07:20), devintąją - „Kautra Ladies" (Ramunė Zenkevičienė, Asta Strazdienė, Girmita Jakubauskienė - 09:08) ir dešimtąją - bendrovės „Vilniaus viešasis transportas moterys (Kristina Storta, Lidija Pesliak ir Kristina Jankevič - 12:14).

Be varžybų, tradiciškai susirinkusiems keleivių vežėjams, jų šeimų nariams, svečiams parengta turininga šventės programa. Norintieji galėjo pasitreniruoti sunkvežimio vairavimo imitatoriuje, traukti virvę, pažaisti krepšinį, pasižiūrėti filmus vaikams ir suaugusiems puspriekabėje įrengtame kino teatre.
Visus patraukė ir „Duokim Gazo II“ saviveiklinė vežėjų programa- varžytuvės, grupės „TABASCO“ koncertas, tradicinės vilkiko tempimo varžybos.

Varžybų pabaigoje apdovanoti nugalėtojai.

„Lietuvos keliuose eismo dalyviams bus saugiau, jei kiekvienas vairuotojas suvoks, kad mandagumas prie vairo nieko nekainuoja ir lengvina vairavimą“, – pasirašęs bendradarbiavimo susitarimą su bendrove „Lietuvos draudimas“ socialinei kampanijai „Nulis pykčio“ vykdyti teigė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Šios kampanijos tikslas – mažinti vairuotojų patiriamą pyktį ir dėl jo kylančią įtampą kelyje.

„Susisiekimo ministerija kelia vis aukštesnius siekius eismo saugumui užtikrinti ir skatina visas iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti šį tikslą. Agresyvus vairavimas yra viena iš nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių. Tad esame įsitikinę, kad socialinė kampanija „Nulis pykčio“ tikrai prisidės prie avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo“, – sakė ministras.

Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, bendradarbiaudama su bendrove „Lietuvos draudimas“, ketina įrengti informacinius stendus tose gyventojų pasiūlytose kelių ruožuose, kur dažniausiai patiriami vairuotojų pykčio protrūkiai. Visuomenės atstovai taip pat bus pakviesti rinkti apie pyktį perspėjančio kelio informacinio stendo dizainą.

Kampanijos „Nulis pykčio“ metu vairuotojai bus skatinami susimąstyti apie savo emocinę būklę ir naudotis specialistų patarimais, kaip ją pagerinti.

Atliktas išsamus tyrimas atskleidė, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų, sėdę prie vairo, bent kartais patiria neigiamas emocijas – pyktį, susierzinimą, išgąstį ar stresą. Pykčio lygį Lietuvos keliuose vairuotojai vertina kaip aukštesnį nei vidutinį – 6,6 balo iš dešimties.

Absoliuti tyrimo dalyvių dauguma (79 proc.) sutinka, kad Lietuvos keliuose eismo dalyviams būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas.