-
Sezoninė depresija: kada jau reikia kreiptis į medikus? 1
„Kai būsena labai sunki, apima didžiulis beviltiškumas, nuovargis, nieko nepavyksta padaryti, energijos nėra ar net kyla minčių apie savižudybę, geriau kreiptis į specialistus“, – pabrėžia jis.
– Kas yra sezoninė depresija?
– Apie sezoninę depresiją moksle kalbama kaip apie sezoninį afektinį sutrikimą. Tai tam tikras depresijos potipis, susijęs su sezoniškumu. Svarbu paminėti, kad dažnai liūdesys ar prislėgtumas mūsų kasdieniame gyvenime gali būti natūralus dalykas, o sezoninė depresija (sezoninis afektinis sutrikimas) pasireiškia rečiau ir pavasarį jo simptomai – nemiga, apetito praradimas, padidėjęs nerimas, susijaudinimas.
– Kaip atskirti, kad būsena rimtesnė negu tiesiog subjurusi nuotaika?
– Sumažėja energija ir aktyvumas, jaučiamas didelis nuovargis. Svarbus dalykas yra anhedonija – tai, kas anksčiau teikė malonumą, džiaugsmą (pvz., kažkokia veikla), dabar nebedžiugina. Taip pat apima beviltiškumo, savęs nuvertinimo jausmas, liūdesys. Ši būsena, kitaip nei paprastas liūdesys, yra ilgalaikė, gali trukti ilgiau negu dvi savaites. Tada ji diagnozuojama jau kaip depresija.
O liūdesys – trumpalaikė būsena ir nepriklauso nuo aplinkos. Tada užtenka pakeisti veiklą, pasikalbėti, prasiblaškyti ir nuotaika pagerėja.
– Kas lemia, kad kai kurie žmonės paveikesni orams?
– Aiškių priežasčių nėra. Viena hipotezę – kad mes esame jautresni šviesai. Todėl pokyčiai veikia mūsų hormonų pusiausvyrą, o nuo to irgi priklauso nuotaika. Rudenį, kai mažiau šviesos, mes tampame vangesni, nuotaika prastesnė. Kai šviesos padaugėja, hormonų pusiausvyra irgi išsibalansuoja ir išsiderina cirkadiniai ritmai.
Taip pat manoma, kad paveikesni gali būti ir tie žmonės, kurie turi polinkį ar serga alergija. Jiems pavasaris – streso laikas, nes jie nuolat jaučia alergijos simptomus, tad tokia nuolatinė būsena irgi gali sukelti depresijos simptomus.
Yra ir psichologinių paaiškinimų, pvz., žmogus tikisi, kad nuotaika bus gera, bet jaučiasi kitaip. O kontrastas tarp to, ko tikimasi ir kas jaučiama, sukelia nerimą ir gali pabloginti nuotaiką.
Kontrastas tarp to, ko tikimasi ir kas jaučiama, sukelia nerimą ir gali pabloginti nuotaiką.
Skaičiau naujausią tyrimą – mokslininkai palygina, kaip tai veikia vyrus ir moteris. Teigiama, kad galimas lyties biologinis veiksnys, t. y. moterų hormoniniai pokyčiai.
– Kaip, susidūrus su pavasarine depresija, sau padėti be vaistų?
– Labai svarbu skirti būsenas, kada reikia vaistų ir kada ne. Kai būsena labai sunki, apima didžiulis beviltiškumas, nuovargis, nieko nepavyksta padaryti, energijos nėra ar net kyla minčių apie savižudybę, geriau kreiptis į specialistus.
Jei būsena prislėgta, bet žmogus dar gali ir bendrauti, ir darbuotis, yra bendrų patarimų. Be abejo, pirmiausia – fizinis aktyvumas. Jis apskritai didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką. Patartina bent tris kartus per savaitę po pusvalandį pabūti lauke, greitai pavaikščioti, pavažinėti dviračiu, kad truputį darbo gautų širdis. Taip pat rekomenduojami ir atsipalaidavimo pratimai.
-
Ką valgydami ir gerdami galime užsikrėsti erkiniu encefalitu 1
Taip LRT RADIJUI sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė. Anot jos, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir per maistą – pieno produktus ir tam tikrų laukinių gyvulių mėsą, todėl tinkamas šių produktų apdorojimas – neišvengiamas.
– Ar jau reikia susirūpinti dėl erkių?
– Žinomas leidinys „The Guardian“ neseniai parašė – užmirškime ebolos virusą ir pradėkime kalbėti apie erkes. Šis nariuotakojis atneša labai daug blogybių, nes platina visų šešių žinomų virusų šeimų sukėlėjus, ypač daug bakterinių ligų. Viena aktualiausių ligų – erkinis encefalitas. Ši liga sukelia žmogui smegenų uždegimą, neišvengiami ir liekamieji reiškiniai.
Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti keliais būdais – kai įsisiurbia erkė arba per maisto produktus. Erkės ir didelė graužikų dalis – erkinio encefalito viruso rezervuaras. Užsikrečiančiųjų arealas – labai didelis. Visi šiltakraujai gyvūnai, besiganantys miškuose, pievose – potencialūs erkinio encefalito viruso turėtojai. Tai ir laukiniai, ir naminiai gyvūnai – ožkos, avys, stirnos, šernai...
– Ar erkiniu encefalitu galima užsikrėsti geriant nepasterizuotą ožkos, kuriai buvo įsisiurbusi erkė, pieną?
– Galvijai, žirgai mėgsta saulėtas vietoves, jie eina į nušienautas pievas. Ožkos nereiklios maistui, jos ganosi patvoriais, eina nusiskinti aukštesnės žolės, o erkės dažniausiai ir lokalizuojasi nenupjautoje žolėje. Štai 2016 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikti tyrimai rodo, kad iš trijų ištirtų galvijų vienas turi teigiamą rezultatą, tai reiškia, kažkada turėjo kontaktą su erkinio encefalito virusu. Tokių ožkų skaičius didesnis – iš 26 ožkų 16 turi teigiamą rezultatą.
Medikų duomenys rodo, kad 2017 m. erkiniu encefalitu buvo užsikrėtę 474 žmonės. Tam tikras procentas galėjo užsikrėsti per ožkos pieną. Kai virulentiška erkė įsisiurbia ožkai, antikūniai pradeda gamintis 4–5 dieną, tačiau pats virusas ima cirkuliuoti maždaug 2–3 dieną. Taigi labai didelė tikimybė, kad virusas laikosi tokios ožkos piene ir jei žmogus geria jį nepasterizuotą, kyla didelė tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu.
– Svarbu suvokti tai, kad jei pienas ištiriamas ir virusas nerandamas, erkė gyvuliui vis tiek gali įsisiurbti šiandien arba rytoj.
– Mūsų žmonės turi suvokti, kad Lietuva yra geroje seismologinėje srityje. Mums negresia žemės drebėjimai, neturime didelių katastrofų, tačiau yra erkinio encefalito grėsmė. Ožkų augintojai tam bando priešintis, sakydami, kad jų ožkos sveikos, žvalios, puikiai ėda, jų produkcija skani.
Mums negresia žemės drebėjimai, neturime didelių katastrofų, tačiau yra erkinio encefalito grėsmė.
Bėda, kad esame endeminėje zonoje, joje galime likti dar daug metų. Nėra šios ligos klinikos, ožkų augintojams atrodo, kad jų gyvuliai sveiki. Tačiau jei ožkoms atliktume tyrimus, matytume, kad jos turi antikūnų, o tai reiškia kontaktą su virusu. Viso to sprendimas gana paprastas – virusas yra nestabilus, kai veikiamas aukštos temperatūros.
Jei užviriname pieną, virusas žūsta per 2 min. Jei pieną pakaitiname iki 70 laipsnių temperatūros, reikia penkių minučių, kad virusas žūtų. Tačiau šaldytuve virusas gali išsilaikyti iki poros savaičių, jei tai sviestas ir grietinė – net iki kelių mėnesių.
Lengva apie tai kalbėti prancūzams, nes jie turi nuostabias technologijas, erkinio encefalito atvejai pas juos neregistruojami. Sudėtinga buvo austrams, nes jie taip pat endeminėje zonoje. Tačiau net 80–90 proc. Austrijos žmonių pasirinko vakcinas.
– Ar galima užsikrėsti valgant ožkos mėsą?
– Lietuvoje neturime apie tai duomenų. Tačiau yra duomenų, rodančių, kad Čekijos respublikoje, Vengrijoje registruoti atvejai, kai erkiniu encefalitu susirgo žmonės, valgę ožkieną. Tinkamas terminis apdorojimas būtų labai prevencija.
– Ar turėtų suklusti laukinių žvėrių mėsos mėgėjai?
– Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas neseniai pradėjo atlikinėti tyrimus laukinėje faunoje. Jau aišku, kad apie 50 proc. iš visų tirtų šernų turėjo antikūnų prieš erkinio encefalito virusą.
Todėl medžiotojams, kurie maistui naudoja šernieną, taip pat ją mėgstantiems žmonėms rekomenduočiau mėsą labai gerai termiškai apdoroti. Nesiryžčiau kažko sakyti apie rūkytus produktus, nes tyrimus dar reikia išplėsti.
-
Organizmo valymas: kokiais produktais pasikliauti neverta 2
Tyrimai rodo, kad detoksikacinio poveikio tai neturi – šukos tik iššukuoja plaukus, šampūnas išplauna galvą, LRT RADIJUI sako gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė. Anot jos, žmonės pasikliauja detoksikacija, nes nori greitų rezultatų, tačiau populiariais produktais ir būdais pasikliauti neverta.
– Ar jau ateina metas, kai žmonės nori užsiimti organizmo detoksikacija?
– Taip, ateina laikas pavasariniam organizmo valymui. Žmonės valo langus, taip pat ir organizmą, tarsi būtų jį visą žiemą teršę. Tačiau nereikia detoksikacijos termino painioti su tikrąją detoksikacija. Yra du apibrėžimai. Vienas medicininis, kuris reiškia, kad detoksikacija taikoma ligoniams šalinant medžiagas iš organizmo ir siekiant išvengti abstinencijos pasekmių.
Kitas detoksikacijos pateikimas, apie kurį dažnai sužinome iš populiariosios literatūros, leidžia suprasti, kad mes vienokiu ar kitokiu būdu toksinais teršiame savo organizmą. Ir tuos toksinus galime pašalinti būtent detoksikacijos būdais, kurių siūlomą įvairių. Tačiau su toksikologine detoksikacija tai nesusiję ir įvairios priemonės ar sulčių programos iš tiesų negali būti vadinamos detoksikacinėmis.
– Ar detoksikacija reikalinga mūsų organizmui?
– Organizmo sistema puikiai išvengia kontakto su svetimkūniais pati. Pasakojama, kad detoksikacinės priemonės padeda organizmui išsivalyti pagerindamos kepenų veiklą, sustiprindamos inkstų veiklą. Aiškinama, kad mūsų kepenys ir inkstai yra tarsi filtras, kuriame užsilaiko toksinai ir juos reikia išvalyti.
Tačiau žmonėms ne visada aišku, kaip inkstai ar kepenys veikia. Kepenyse vyksta daug cheminių reakcijų, įvairios medžiagos nukenksminamos, tuomet išskiriamos su tulžimi arba į šlapimą. Inkstuose vyksta filtracija – medžiagos, patekusios į juos, gali būti pašalinamos su šlapimu. Jei ne, jos lieka kraujyje, bet nenusėda ant inkstų kaip koks nors kemšantis produktas.
Nereikalingas medžiagas šaliname ir pro odą. Organizmo valyme dalyvauja net plaučiai. Įkvepiant orą, nosies gaureliai sudaro barjerą, kad į organizmą nepatektų svetimkūniai. Jei patenka, gleivės padeda juos pašalinti.
– Kokie yra detoksikacijos būdai?
– Būdų yra įvairių, pradedant šampūnais ir šukomis, baigiant sulčių programomis, badavimu ir net specialiais pleistrais, per kojų padus ištraukiančiais toksinus. Kai tokios priemonės reklamuojamos, pasakojama, kad toksinai organizme yra blogis, kurį gauname iš aplinkos, tačiau niekada konkrečiai neįvardijama, kokie tai toksinai.
Visada gąsdinama nuovargiu, galvos skausmu ir pan. Kuris iš mūsų nebuvo pavargęs ar nesiskundė galvos skausmu? Tačiau gąsdinama ir rimtesnėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu. Juk jei kalbos apie galvos skausmą nesuveiks, žmogus vėžiu tikrai nenorės susirgti, norės valytis organizmą.
Taip su detoksikacija – blogai maitiniesi, išgeri daugiau alkoholio, bet prisitaikai sau programą ir tampi sveikas. Žmonės nori greitų rezultatų.
2009 m. buvo atliktas įdomus tyrimas. Mokslininkai nagrinėjo 15 skirtingų, detoksikacine funkcija pasižyminčių produktų. Tai buvo ir šukos, ir šampūnai, ir įvairios programos. Gamintojų buvo paprašyta papasakoti, kas yra detoksikacija, kokius toksinus šalina produktai ir koks jų veikimo mechanizmas.
Nė vieno gamintojo detoksikacijos apibūdinimai nesutapo. Kai jiems reikėjo paaiškinti, kokie toksinai šalinami, niekas to neįvardijo. Žinoma, tai labai patogu – neįvardiji toksinų, nereikia jų matuoti nei prieš, nei po detoksikacijos. Kai neskaičiuojama, negalima įrodyti, veiksminga tai, ar ne. Tada ir kalbama subjektyviais terminais – nuovargis, nuotaika ir pan.
Tame pačiame tyrime pastebėta, kad nagrinėti produktai detoksikacinio poveikio neturi, tik atlieka elementarią savo funkciją – šukos iššukuoja plaukus, šampūnas išplauna galvą. Kalbant apie su mityba susijusias detoksikacines programas, jos, be abejo, skatins svorio kritimą. Dažniausiai žmogus netenka skysčių, o su jais – poros kilogramų. Tačiau numestas svoris labai greitai grįžta.
Gerai, jei detoksikacinė programa skatina sveikiau maitintis, valgyti daugiau daržovių, kruopų, dažniau mankštintis, sumažinti kofeino ir nikotino kiekį. Tai turi teigiamų pasekmių. Tačiau detoksikacinės programos, pasižyminčios kalorijų ribojimu, mūsų organizmui nenaudingos.
Turiu paminėti padukus, neva valančius toksinus per pėdas. Pastebėta, kad jei žmogus juos užsilipdo nakčiai, ryte mato, kad padukai pakeičia spalvą, patamsėja. Galvojama, kad tai toksinai šalinasi iš organizmo. Tačiau apipurškus tuos padukus paprastu vandeniu, jie taip pat pakeičia spalvą. Taigi kaip tuomet jie gali kažką valyti?
– Kokias klaidas daro žmonės, rinkdamiesi tokį organizmo valymą?
– Tokio organizmo valymo pasirinkimas jau savaime klaida. Gal problema yra mūsų psichologijoje. Panašiai su išpažintimi – sukalbi maldų, kiek liepia kunigas, ir apsivalai. Taip su detoksikacija – blogai maitiniesi, išgeri daugiau alkoholio, bet prisitaikai sau programą ir tampi sveikas. Žmonės nori greitų rezultatų.
Tyrimus, kurie pagrįstų detoksikuojančių produktų poveikį, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dauguma jų turi daug problemų savo metodologijoje. Kartais būna taip, kad žmonės po detoksikacijos jaučia pašalinius poveikius – pykinimą, galvos skausmą. Kiti sako, kad tai gerai, neva toksinai šalinasi iš organizmo. Bet tokių reiškinių neturėtų būti.
– Kas pavojingiau – pasirinkti tam tikrą dietą ar nevalgyti ir badauti?
– Priklauso nuo to, kokia dieta pasirenkama. Dabar žodis „dieta“ turi labai neigiamą prasmę, nors dieta iš tikrųjų yra įprastas kasdienis maitinimasis. Jei iš dietos pašalinamos didelės maisto produktų grupės, mūsų organizmui naudos mažiau. Visiškas badavimas organizmui sukelia didelį stresą, tai nenaudinga.