-
Ką daryti, kai stabdžiai laikosi „ant garbės žodžio“
Automobilių susidūrimai gali įvykti nebūtinai dėl vairuotojų neapdairumo ir per didelio greičio. Kartais automobilis į įvykį pakliūva dėl to, kad jis negali sustoti. Dažniausia to priežastis – trūkusios stabdžių sistemos žarnelės ar kiauri vamzdeliai.
Pirmieji požymiai, kad stabdžių sistemoje kažkas negerai, yra pasikeitęs stabdžių pedalo jautrumas ir jo eiga. Paprastai tariant, jeigu stabdant pedalas nusispaudžia iki pat galo, vadinasi, kažkur yra stabdžių skysčio nuotėkis per sistemos vamzdelius. Jeigu stabdžių pedalas tampa laisvas ir labai lengvai nusispaudžia iki dugno iš karto, tikėtina, kad trūko stabdžių žarnelė.
Ir vienu, ir kitu atveju stabdymas tampa labai neefektyviu arba automobilis nestoja apskritai. Patekus į tokią situaciją, sumažinti susidūrimo pasekmes arba mėginti jo išvengti apskritai galima rankinio stabdžio pagalba. Tačiau svarbu, kad ir jis veiktų kaip priklauso, nes, kaip pastebi Vilniuje esančio automobilių serviso vadovas Arvydas Gailiušas, dažnas vairuotojas nesirūpina ir juo.
„Dažniausiai būna taip, kad pas tuos automobilius, kuriuose yra surūdijusi stabdžių vamzdelių sistema, blogai veikia ir rankinis stabdys. Tokiu atveju, neatsitrenkti į kitą automobilį yra praktiškai neįmanoma“, – prižiūrėti ir rankinį stabdį ragina A. Gailiušas.
Dažnas vairuotojas problemos net neįtaria
Apie tai, kad stabdžiai, kaip žmonės sako, „laikosi ant garbės žodžio“, dažnas vairuotojas net neįtaria. Tačiau patyrę servisų darbuotojai stabdžių sistemos trūkumus gali pastebėti iš karto.
„Mes automobilius į servisą įvarinėjam patys ir dažnai būna, kad kyla įtarimas dėl blogai veikiančių stabdžių. Net jei žmogus neprašo, užvažiuojame ir patikriname efektyvumą“, – kad kilus net menkiems įtarimams dėl blogai veikiančių stabdžių patys meistrai imasi iniciatyvos juos patikrinti, pasakoja autoserviso „Kemi“ meistras Tomas Miežonis.
Kartais būna ir taip, kad klientas atvyksta dėl ūžiančio guolio ar bildančios važiuoklės, tačiau netrukus paaiškėja, kad kuo skubiau reikia remontuoti stabdžių sistemą. Pasitaiko atvejų, kai stabdžių žarnelės tiesiog trūksta automobilio stabdžių sistemą tikrinant ant specialaus stendo. Tačiau toli gražu ne visada, net ir perspėti apie galimas rimtas pasekmes, vairuotojai skuba šalinti trūkumus.
„Numojama į tai ranka, nes stabdžių skystis dar neteka. Arba ketina nuvažiuoti į techninių apžiūrų stotį ir, jeigu ten įvardins kaip trūkumą, tuomet ir likviduos“, – apie problemas ignoruojančius vairuotojus pasakoja A. Gailiušas.
Trūkumus bando maskuoti
Dėl noro sutaupyti arba nesupratimo, kad stabdžių sistema bet kuriuo metu gali neveikti, kai kurie vairuotojai bando gudrauti. Tačiau techninės apžiūros kontrolieriai turi aiškią metodiką, kaip tikrinti stabdžių žarneles ir vamzdelius, todėl prasmukti vargu, ar pavyks.
„Žarnelė palenkiama 90 laipsnių kampu ir tada reikia žiūrėti, ar matosi kordas, ar yra tik paviršiniai įtrūkimai, o gal jau matyti, kad ta guma visai nuplyšusi. Jei matosi kordas, tada fiksuojamas didelis trūkumas ir automobilis techninės apžiūros nepraeina.
Kalbant apie vamzdelius, vizualiai matosi, kai jis yra smarkiai išpūstas nuo rūdžių. Tokiu atveju, vienareikšmiškai fiksuojamas trūkumas. Jei rūdys yra tik paviršinės, tai paprastas būdas patikrinti – su neaštriu peiliuku kelis kartus prabraukti per vamzdelį ir pažiūrėti, kiek rūdys yra jį paveikusios“, – kaip tikrinamos stabdžių sistemos žarnelės ir vamzdeliai pasakoja įmonės „Tuvlita“ kontrolierius Vilius Jankauskas.
Tuo metu mėginantys maskuoti stabdžių sistemos trūkumus imasi įvairiausių priemonių.
„Dažniausiai užpurškia antikorozine danga arba daug sluoksnių dažų. Galvoja, kad jei truputį parūdiję, tai užpurkšime ir galbūt kontrolierius nepamatys arba pamatys, bet galvos, kad viskas nauja. Tačiau mes dirbame ne pirmus metus, todėl mums tikrai aišku, kada vamzdeliai aprūdiję ir užmaskuoti“, – apie tai, kad techninių apžiūrų kontrolierius tikrai sunku apgauti tvirtina V. Jankauskas.
Pamatęs užmaskuotus stabdžių vamzdelius specialistas turi teisę iškart nutraukti techninę apžiūrą. Automobilio savininkui teks važiuoti į servisą ir vamzdelius pakeisti. Techninės apžiūros kontrolieriai sako, kad dėl parūdijusių stabdžių vamzdelių kai kurie vairuotojai vis dar mėgsta pasiginčyti. Dažniausiai tokie vairuotojai teigia, kad kol kas dar neleidžia, todėl viskas yra gerai.
Būtina stabdžių sistemos profilaktika
Norint išvengti nemalonumų kelyje ir važiuoti saugiai, stabdžių sistemą būtina tikrinti nuolatos. Net jeigu į servisą atvykstate dėl kitų problemų, patartina paprašyti, kad mechanikas patikrintų ar nemato stabdžių skysčio nuotėkio.
Pats vairuotojas turėtų sunerimti, jeigu pajaučia, kad stabdžių pedalo eiga tapo kitokia nei anksčiau. Gali būti, kad pedalas tapo minkštesnis arba norint, kad automobilis pradėtų stabdyti, jį reikia nuspausti giliau nei įprastai. Tai pirmieji požymiai, identifikuojantys galimą gedimą.
Apie stabdžių skysčio nuotėkį gali pranešti ne tik bala po automobiliu, bet ir prietaisų skydelyje užsidegusi lemputė. Dažna bėda ir ta, kad vairuotojai užmiršta laiku pakeisti stabdžių skystį. Kada stabdžių skystį keisti, nurodo automobilio gamintojas, bet įprastai, jei į tolimas keliones nevažinėjama, vidutiniškai skystis keičiamas kas dvejus metus.
„Stabdžių skystis linkęs koroduoti, tai reiškia, kad jis pritraukia drėgmę. Yra temperatūrų skirtumai, nes stabdžiai įkaista ir atvėsta, todėl sistemoje kaupiasi drėgmė. Laiku nepakeistas skystis praranda virimo temperatūrą, tai reiškia mažesnį stabdžių veiksmingumą“, – kas gali daryti įtaką stabdžių skysčio korodavimui pasakoja T. Miežonis.
Surūdijusių stabdžių vamzdelių kai kurie vairuotojai nekeičia iš taupumo. Kokybiški, variniai vamzdeliai gali atsieiti iki pusantro šimto eurų. Bet kartais visų jų keisti net nebūtina.
„Dabar techninėje apžiūroje labai tolerantiškai žiūrima į intarpus, tai yra pakeičiama tik pažeista vamzdelio dalis, kuri sujungiama tam tikromis movomis. Tokiu atveju gali pakakti ir keliasdešimties eurų“, – apie galimas išlaidas remontui svarsto A. Gailiušas.
Pravartu žinoti, kad štai, pavyzdžiui, stabdžių žarnelė plyšta ne tik nuo korozijos ar senatvės. Ji gali susidėvėti ir vien dėl to, kad serviso meistrai ją netinkamai įdėjo. Tada žarnelė trinasi į kėbulą ar ratą. Jei per techninę apžiūrą sukinėjant ratus stabdžių žarnelė bus susisukusi ir įtempta, kontrolieriai tai užfiksuos kaip didelį trūkumą ir techninės apžiūros automobilis neįveiks.
Kaip atrodo korozijos pažeisti stabdžių sistemos vamzdeliai ir trūkusios žarnelės, kviečiame pažiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ parengtame reportaže.
-
Aktualu kiekvienam: kaip išsigelbėti iš skęstančio automobilio 2
Nelaimės, kai išsigelbėti pavyksta tik žaibiškomis paties pastangomis – taip ekspertai apibūdina situacijas, kai nesuvaldę automobilio vairuotojai atsiduria vandenyje. Nors tokių avarijų pasitaiko rečiau nei, pavyzdžiui, įvairių transporto priemonių susidūrimų, jų padariniai būna itin skaudūs. Panikos ištikti žmonės nemoka elgtis vandenyje, todėl tokiais atvejais neretai konstatuojama automobilyje buvusių žmonių žūtis.
„Tokie įvykiai dažniausiai nutinka rajoniniuose keliuose, kur yra žvyro dangos kelias, o vandens telkinys yra kelio vingyje. Tokioje vietoje dažnai nebūna kelio atitvaro ir nesuvaldytas automobilis atsiduria vandens telkinyje.
Galima atkreipti dėmesį, kad į tokias situacijas dažniausiai pakliūva automobiliai, kurie viršija greitį“, – kur ir kodėl dažniausiai nutinka tokios nelaimės, pasakoja Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas Alvaras Bacevičius.
Incidentas baigėsi laimingai
Kad vandenyje tikrai apima šokas, įsitikinti teko sociologui Vladui Gaidžiui. Žiemą, naujųjų metų išvakarėse, vyras mėgino išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Deja, po manevro jo „Rover 416“ tapo nevaldomas ir nuskriejo Neries link.
„Aš atsitrenkiau į šaligatvio bortelį, bet mašina nesustojo. Galvojau, gal sustos kiek toliau, bet nesustojo, ir nuo labai stataus šlaito pradėjo važiuoti žemyn. Tikėjausi, kad automobilis sustos apačioje, ant pėsčiųjų tako, bet ir ten nesustojo.
Taip aš įvažiavau į upę. Galvojau, gal ten priekį įbedus sustos, bet mašina pradėjo plaukti“, – kaip su savo automobiliu atsidūrė upėje, pasakoja V. Gaidys.
Vairuotojas apžiūrėjo automobilio saloną, tačiau jokio įrankio, kuriuo galėtų išdaužti stiklą, nerado. Laimei, jam pavyko atidaryti šoninį langą.
„Viskas vyko instinktyviai. Pralindau per vairuotojo langą su žiemine apranga ir išlipau ar ant stogo, ar ant variklio dangčio. Tada man pasidarė lengviau, pradėjau suprasti, kas nutiko, planuoti kažkokius kitus veiksmus, ką daryti toliau.
Pirmiausiai nusiėmiau striukę, nes iš televizijos laidų esu matęs, kad tokiame vandenyje žmogus ilgai išbūti negali, todėl ruošiausi kuo mažiau laiko būti vandenyje“, – kaip elgėsi patekęs į vandenį, prisimena V. Gaidys.
Norėdamas atsikratyti dar daugiau papildomo svorio, vairuotojas norėjo nusiauti ir batus, tačiau nespėjo.
„Besimaunant batus mašina pradėjo skęsti. Kai jau nebegalėjau toliau būti ant automobilio, šokau į vandenį. Buvau prie pat kranto ir laikiausi, kiek tik galėjau.
Bet ilgai neišsilaikiau ir galvojau, galbūt srovė mane nuneš iki Žveryno tilto, tačiau tuo metu atbėgo prie tilto dirbę darbininkai ir mane ištraukė“, – kaip galiausiai pavyko išsigelbėti, pasakoja V. Gaidys.
Svarbiausia – ramybė
Ugniagesiai gelbėtojai pasakoja, kad neretai tokios nelaimės baigiasi tragiškai būtent dėl vairuotojus apėmusios panikos. Pasak jų, svarbiausia išlikti ramiems ir greitai atlikti kelis pagrindinius veiksmus. Atidaryti arba išdaužti langą, atsisegti saugos diržą ir pro angą išlįsti iš automobilio. Jei viduje yra daugiau žmonių, tuomet veiksmų seka priklauso nuo jūsų ekipažo.
Vairuotojas pirmiausiai turėtų atsegti save, nuleisti arba išdaužti stiklą, tada atlaisvinti vaikus ir juos išstumti per langą, kad jie patektų į vandenį.
„Vairuotojas pirmiausiai turėtų atsegti save, nuleisti arba išdaužti stiklą, tada atlaisvinti vaikus ir juos išstumti per langą, kad jie patektų į vandenį. Rekomenduojama pirmiau iš automobilio išlaisvinti vyresnį vaiką, jaunesnį po to, su mintimi, kad vyresnysis padės jaunesniam. Paskui juos reikėtų pačiam pasišalinti iš automobilio“, – pasakoja Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausias specialistas Tomas Šarauskas.
Patariama automobilyje turėti stiklo daužtuką
Ne tik veiksmo filmuose, bet ir realybėje pasitaiko atvejų, kai vandenyje atidaryti lango nepavyksta. Tuomet jį būtina išdaužti. Šiam veiksmui labiausiai tinka tam pritaikyti stiklo daužtukai.
„Daužtukai yra skirtingų tipų. Paprasčiausias yra toks, su kuriuo stiklą tiesiog daužiame. Spyruoklinį daužtuką reikia priglausti prie stiklo, tada spausti, suveikia spyruoklė ir išmuša stiklą. Trečio tipo – taip pat spyruoklinis daužtukas, – kurį reikia pridėti prie stiklo, įtempti spyruoklę ir paleisti“, – pasakoja T. Šarauskas.
Esant skęstančiame automobilyje stiklo išdaužimui galima panaudoti sėdynės atlošo strypelius, saugos diržo sagtį ar gesintuvą, jei jis salone.
Stiklo daužtukus turi vos vienas kitas vairuotojas. Galbūt norinčių juos turėti savo automobilyje tikrai yra, tačiau įsigyti nėra taip lengva.
„Apvažiavau ne vieną dešimtį prekybos taškų, bet prie automobilių prekių tokių priemonių kaip peiliukas diržui nupjauti ar stiklo daužtukas, nėra. Internetinėje prekyboje galima įsigyti, bet masinio apsipirkimo prekybos vietose – ne.
Tokios priemonės turėtų būti prie būtinųjų daiktų, kad žmogus galėtų įsigyti“, – teigia A. Bacevičius.
Brangi kiekviena sekundė
Norint išsivaduoti iš skęstančio automobilio, gelbėjimosi veiksmus būtina atlikti nedelsiant. Taip pat privaloma pasirinkti tinkamą evakuacijai stiklą.
„Evakuaciniai keliai iš skęstančio automobilio yra šoniniai ir galinis stiklai. Priekinio stiklo geriau net nemėginti daužti, nes jis turi klijų sluoksnį, todėl tik išeikvosite jėgas ir prarasite brangų laiką“, – kokius stiklus daužti, pataria T. Šarauskas.
Nuo kelio nulėkę automobiliai dažniausiai į vandenį grimzta priekiu, jį skandina sunki variklio dalis. Tačiau jei pasitaiko bent menkiausias šlaitas, neišvengiamas vertimasis. Tuomet automobilio langai gali likti po vandeniu, tad ir evakuotis turėtumėte šiek tiek kitaip.
„Reikėtų palaukti, kol automobilio salonas užsipildys vandeniu, o viršuje, tokiu atveju, kur automobilio dugnas, bus oro kišenė, iš kurios bus galima kvėpuoti. Tuomet reikia pasilenkti žemyn, išdaužti stiklą ir nerti į viršų“, – kaip elgtis dar sudėtingesnėje situacijoje aiškina T. Šarauskas.
Evakuaciją neretai sunkina ne tik užsiblokavę langai, bet ir užstrigusi saugos diržo sagtis. Kad išlįstumėte iš automobilio, greičiausiai diržą teks perpjauti. Pasak gelbėtojų, sau ir keleiviams padėsite labiau, jei po ranka turėsite jau minėtą stiklo daužtuką. Beveik visų jų rankenose įmontuotas specialus peiliukas. Juo reikia pjauti diržo dalį, esančia prie juosmens.
Taigi turėdami kelias paprastas priemones net ir patekę į nepavydėtiną situaciją išsivaduoti sėkmingai galėsite patys. Tačiau svarbiausia atsiminti pagrindinę taisyklę – kad ir kas nutiktų, nesileiskite užvaldomi panikos. Stenkitės palikti automobilį ir plaukite į krantą.
Kaip taisyklingai atlikti gelbėjimosi veiksmus iš skęstančio automobilio, žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ parengtame reportaže.
-
Variklio aušinimo skystis: kas gresia jo nepakeitus ir kokį pasirinkti 1
Nepilsi – nevažiuosi. Šis posakis tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie aušinimo skystį. Viena iš priežasčių, dėl ko užkaista variklis – pasibaigęs aušinimo skystis. Meistrai tikina, kad aušinimo skystis, arba dar kitų vadinamas „tosolas“, varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas.
„Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti“, – variklio alyvos ir aušinimo svarbą varikliui pabrėžia Ramūnas Deveikis, automobilių serviso „Rimtoma“ technikas.
Tinkama aušinimo sistemos priežiūra padės išvengti didelių problemų
Neužkaista, neužšąla, turi tepimo ir antikorozinių savybių – kokybiško aušinimo skysčio privalumus vardija specialistai. Kurio pilti ir kas kiek laiko keisti nurodo automobilio gamintojas, vairuotojui telieka tuo pasidomėti. Deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta.
„Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai“, – dažną vairuotojų klaidą įvardija R. Vaštakas.
Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį – tarp minimalios ir maksimalios padalų. Jei pastebėjote, kad lygis mažesnis nei minimalus, važiuoti dar galima, tačiau būtina stebėti situaciją.
„Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipt dėmesį, ar yra tinkamas lygis“, – kokie požymiai išduoda apie per žemą aušinimo skysčio lygį, pasakoja „R2L“ serviso meistras Stanislovas Jankovskij.
Noras sutaupyti gali grįžti bumerangu
Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui.
„Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto“, – blogiausią scenarijų įvardija R. Deveikis.
Ne pats maloniausias gedimas, kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalo.
„Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, to gedimo greičiausiai pavyktų išvengti“, – konstatuoja R. Deveikis.
Dėl korozijos neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Korozija atrodo nenugalima. Tačiau meistrauti mėgstantys lietuviai rankų nenuleidžia – eksperimentuoja pigiausiu būdu ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius.
„Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorius ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis – tai variklis kaista, tai nešyla salone“, – apie liaudiškus metodus ir jų pasekmes pasakoja R. Deveikis.
Kaip elgtis patekus į ekstremalią situaciją
Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra.
Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai.
„Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi“, – būti atidiems ir stebėti variklio temperatūra pataria R. Deveikis.
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju, reikia skubiai gesint variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite – turėsite didelių problemų.
„Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų“, – perspėja R. Vaštakas.
Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju užgesinus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį reikia stebėti, iš kur garai kyla. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10–15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo.
„Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti – pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, – tikina R. Vaštakas. Tačiau tuo pat metu priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso.
Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
Perkaitęs variklis – pavojaus šaltinis sveikatai
Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos.
„Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“, – pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais.
„Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, – pataria V. Morozovas.
Svarbu profilaktiškai tikrinti skysčius
Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį.
„Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, – kaip galima pastebėti problemą pataria R. Vaštakas.
„Turi kiemą – turi šienaut. Turi mašiną – turi prisižiūrėti. Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti aušinimo ir stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, – ką būtina profilaktiškai patikrinti, pabrėžia R. Deveikis.
Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.
Visą pasakojimą apie variklio aušinimo skystį kviečiame žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ parengtame reportaže.
-
Elektroninės sistemos, padedančios vairuotojui važiuoti patogiau ir saugiau 2
Šiandieniniai automobiliai vis sunkiau įsivaizduojami be elektroninių sistemų, kurios užtikrina saugumą, didina komfortą ir mažina žmogaus įtaką automobilio valdymui. Transporto priemonių pramonė neišvengiamai juda savavaldžių automobilių link, kai vairuotojo išvis nebereikės.
„Automobilių gamintojai vairuotoją apskritai laiko silpnąja grandimi ir visa automobilių pramonės evoliucija krypsta savavaldžių automobilių link, kai po kelerių metų užduotis bus tik įvesti adresą, kur tu nori patekti. Jau keletą dešimtmečių atsiranda sistemos, kurios minimalizuoja žmogiškas klaidas, pradedant tuo, kas šiandien yra įprasta: elektroninės stabilumo sistemos, stabdžių sistemos. Su kiekviena automobilių karta pagalbininkų daugėja, kurie iš tikrųjų padeda suvaldyti automobilį sudėtingomis sąlygomis“, – kaip tobulėja sistemos apžvelgia automobilių žinovas Renaldas Gabartas.
„Tai nėra autonominis automobilis, kuris gali pakeisti vairuotoją. Tai reiškia, kad viską darote pats: jūs parkuojate, jūs vairuojate, o sistemos tiesiog padeda. Taip pat kaip parkavimo davikliai padeda parkuoti, nes parodo koks yra atstumas tarp priekyje ar gale esančio automobilio, taip ir automatiniai žibintai, kurie tiesiog įvažiavus į tunelį įsijungia arba automatiškai įsijungiančios ilgosios šviesos, kai nebereikia žiūrėti, kur yra perjungimo mygtukas“, – kad sistemos tik padeda, bet neperima vairuotojo funkcijų akcentuoja „Autovici“ naujų automobilių pardavimo vadovas Antanas Vaikšnoras.
Ypač naudingos sistemos, padedančios naktį
Automobilių žinovai sako, kad naujos kartos transporto priemonėse gali veikti net iki 20 skirtingų saugos bei komforto sistemų. Be automatiškai prisitaikančių žibintų ar įprastos stabdžių antiblokavimo sistemos, Lietuvoje daugėja eismo juostų palaikymo sistemą turinčių automobilių.
Kai kurie automobiliai skatina kultūringą vairavimą – persirikiuoti į kitą judėjimo juostą nepavyks neįjungus posūkio signalo. Nuo galimo susidūrimo apsaugos ir aklosios zonos fiksavimo jutikliai.
Daug laisvės vairuotojui suteikia autopiloto sistema su galimybe sekti priešais važiuojantį automobilį. Vairuodamas naujos kartos automobilį žmogus ne taip intensyviai gali stebėti ir kelio ženklus. Juos seka sistemos.
Didžiausią įspūdį padaręs dalykas yra naktinio matymo įranga.
Automobilių žinovas, kalbėdamas apie maksimaliai saugumą kelyje užtikrinančias sistemas, išskiria kitą naujovę.
„Ko gero, didžiausią įspūdį padaręs dalykas yra naktinio matymo įranga. Ypač tamsiuoju metų laiku lapkritį, gruodį, sausį. Tuomet, kai šviesus paros metas būna trumpas ir važiuojant ryte ar vakare įsijungi tą kamerą dėl įdomumo, bet pamatai skirtumą – kaip matau ir kaip esu matomas. Geriausio regėjimo žmogus fiziologiškai ne visada gali pastebėti per pėsčiųjų perėją ar kelkraščiu einantį pėstįjį“, – naktinio matymo kameros privalumus vardija R. Gabartas.
Šiuolaikinės sistemos, kurios išvien dirba su gausybe įvairių daviklių, gali įvertinti, ar situacija pakankamai pavojinga, kad reikėtų imtis tam tikrų saugumo priemonių.
„Jei automobilio davikliai parodo, kad automobilis yra nestabilus, aktyvuojamos tam tikros saugumo sistemos: yra pritraukiami saugos diržai, stabdžių kaladėlės prisiglaudžia prie pat stabdžių disko, užsidaro langai ir automobilis pasiruošia blogiausiam“, – kaip automobilis gali pasiruošti avarijai, pasakoja „Moller Auto“ pardavimų vadybininkas Paulius Černiauskas.
Kai kurios sistemos veikia kaip prevencinės ir perspėja per daug įsismarkavusius kitų automobilių vairuotojus.
„Jei iš paskos pasiveja vairuotojas ir jis nesilaiko saugaus atstumo, jį fiksuoja radaras ir kelioms sekundės dalims įjungiami stabdžių žibintai. Taip priartėjęs vairuotojas yra perspėjamas“, – kaip veikia prevecinės sistemos pasakoja „Silber Auto“ pardavimų vadybininkas Robertas Bitinas.
Automobiliai reaguoja ir į vairuotojo fizinę būseną
Reaguoti į situaciją aktyviai automobilis gali tuomet, kai visi jutikliai fiksuoja vairuotojo negalavimus. Vairuotojui praradus galimybę valdyti automobilį, pirmiausia pasirodys įspėjimas, vėliau transporto priemonė stabtelės ir pritrauks saugos diržus. Jei vairuotojo atsako nesulauks, automobilis galiausiai stabdys savaime.
Viena labiausiai vairuotojų pamėgtų komforto sistemų, tai – autonominis parkavimas. Žinoma, vien tuo neapsieinama. Nuo galimų susidūrimų stovėjimo aikštelėse saugo dar kelios sistemos.
„Parkavimosi asistentas įsijungia automatiškai, vos įjungiama atbulinė pavara ir jei pravažiuoja automobilis, jį fiksuoja radarai, esantys galiniame bamperyje“, – sistemą pristato P. Černiauskas.
Komforto ir saugumo sistemų remontas – ne kiekvieno kišenei
Kad pačiomis įmantriausiomis elektroninėmis sistemomis bent kol kas gali naudotis tikrai ne kiekvienas, įrodyti gali paprasčiausia sąskaita už autoserviso specialistų paslaugas.
„Automobilio priekiniame bamperyje yra tiek daug įvairių jutiklių, kurie perspėja apie nukrypimą nuo važiavimo linijos, apie nesaugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Visi tie dalykai labai daug kainuoja. Pavyzdžiui, anksčiau jeigu pakeisti bamperį „VW Passat“ kainuodavo, tarkime, apie 1000 eurų, tai dabar be 3 tūkst. – nė iš vietos. Plius, priekiniai išmanūs LED žibintai – jų kaina taip pat labai išaugus“, – brangų komforto ir saugumo sistemų remontą akcentuoja R. Gabartas.
Nors šios saugumo bei komforto sistemos gerokai didina automobilio taisymo darbų kainas, dėl jų teigiamo poveikio ginčytis nelinkę ir didžiausi skeptikai. Laiku jutiklių užfiksuota kliūtis, stabilumas ir tikslus stabdymas, taip pat prisitaikymas prie vairuotojo poreikių bei maksimalus komfortas ilgose kelionėse, visa tai – įrodyti privalumai.
Plačiau – įraše.
-
Avarijose dirbantys gelbėtojai: būna, kad nesulaikome ašarų ir mes
Neblaivus „CityBee“ vairuotojas pražudė jauną merginą. Tai – ne pirmas kartas, kai išsinuomavę automobilius vairuotojai drąsiai važinėja neblaivūs. Kodėl apsvaigusių asmenų nejaudina bausmės? Ar nuo girtaujančių vairuotojų apsaugos alkoblokai?
Labai ankstus rytas, beveik jokio eismo ir netikėtas smūgis į automobilio galą. „Toyota Prius“ gale sėdėję keleiviai ir vairuotojas turėjo patirti tikrą šoką. Spėjama, kad išsinuomotas „Volkswagen Golf“ lėkė dideliu greičiu. Jis kliudė ir šalia „Toyota“ prie sankryžos stovėjusį BMW. Vis dėlto, skaudžiausias pasekmes teko išgyventi būtent „Prius“ ekipažui.
Jaunos, vos 26-erių metų, merginos gyvybė užgeso čia pat, pavėžėjimo paslaugas teikiančios įmonės automobilyje.
Medikams teko skubiai pasirūpinti kitais nukentėjusiaisiais – šalia žuvusiosios sėdėjęs vaikinas patyrė daug traumų, į ligoninę buvo išvežtas ir „Toyota Prius“ vairuotojas. Avarijos kaltininkas – 55-erių „CityBee“ vairuotojas – nenukentėjo. Iškart po eismo įvykio jam buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas.
Girti vairuotojai – vis dar opi problema
Įvykusi avarija – tragedija, bet į problemą, kad prie vairo sėda girti vairuotojai, reikia žvelgti plačiau, – įsitikinęs vairuotojas profesionalas, žinomas lenktynininkas Darius Jonušis.
„Daugelis iš mūsų nuskrendame į kitas šalis arba Lietuvoje išsinuomojame automobilį ir tai yra mano, kaip vairuotojo, atsakomybė. Bėda yra vairuotojo suvokimas, kad aš galiu sau leisti važiuoti išgėręs“, – situaciją komentuoja lenktynininkas D. Jonušis.
Apie šią bėdą akivaizdžiai rėkia ir skaičiai.
„Iki šiandien nustatyta beveik 1 tūkst. neblaivių vairuotojų, kurie įpūtė iki 1,5 promilės, ir kiek daugiau nei 900 tokių, kurie pripūtė daugiau negu 1,5 promilės. Tai rodo, kad mums iš tikrųjų trūksta atsakingo dalyvavimo eisme, noro saugiai dalyvauti eisme“, – liūdną statistiką vardija Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Ar alkoblokai išgelbės nuo neblaivių vairuotojų?
Ne tik daužomi automobiliai, bet ir akivaizdus pavojus kitų eismo dalyvių gyvybei. Faktai byloja, kad nei didelės baudos, nei baudžiamoji atsakomybė girtuoklių neatgraso, todėl imta kalbėti apie fizinius ribojimus – alkoblokus.
„Kai kurios šalys yra pripažinę, kad alkoblokas yra veiksminga priemonė kovojant su neblaiviais vairuotojais. Alkoblokas gali patikrinti kokios būklės yra už nuomojamo automobilio norintis sėsti asmuo. Manau, tai yra teigiamas žingsnis“, – alkobloko naudą įžvelgia V. Grašys.
Tačiau tikrai ne visiems atrodo, kad toks prietaisas yra išsigelbėjimas.
Visame pasaulyje nuomoja mašinas. Važinėjame, skraidome, pasiimame bet kurioje nuomos kompanijoje, bet kurioje šalyje. Ar jūsų kas nors prašo pūsti?
„Apie ką mes kalbame? Visame pasaulyje nuomoja mašinas. Važinėjame, skraidome, pasiimame bet kurioje nuomos kompanijoje, bet kurioje šalyje. Ar jūsų kas nors prašo pūsti? Čia yra tavo atsakomybė ar tu normalus, ar visgi elgiesi neadekvačiai“, – alkoblokų nauda nuomojamuose automobiliuose abejoja D. Jonušis.
Dėl alkoblokų įdiegimo savo automobiliuose kol kas abejonių turi ir „CityBee“ atstovai.
„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo mes susiduriame šiandien, kad nėra alkobloko, kuris gali būti pritaikytas mūsų paslaugai. Kiekvieną mėnesį su mūsų įmonės automobiliais yra padaroma apie 100 tūkst. kelionių. Nėra tokio alkobloko sprendimo, kuris leistų jį naudoti higieniškai ir neužkertant kelio naudotis normaliems vartotojams paslauga patogiai“, – alkoblokų trūkumus vardija L. Yla.
Kartais dėl žuvusiųjų verkia ir medikai
Į žiaurias avarijas kaskart skubantys gelbėtojai atviri – mirtinas pasekmes po neblaivių vairuotojų skrydžių iš arti sunku matyti ne tik žuvusiųjų artimiesiems.
„Kai kurie mūsų brigados nariai kartais netgi ir paverkia, jei žūsta žmogus. Tiesiog gaila, juk mes irgi tokie patys žmonės, suprantame, kad įvyko tokia baisi nelaimė, kai žūsta jaunas žmogus“, – atvirai apie medikų jausmus pasakoja I. Lukaševas.
Ugniagesių-gelbėtojų atstovas A. Sondovič sako, kad atvykus į tragedija pasibaigusią eismo įvykio vietą žmonės dažnai apgailestauja, kad negali laiko atsukti atgal.
Jei baudos ir bausmės pažeidėjų neveikia, ugdyti sąmoningumą atrodo tiesiausias, nors ir ne pats trumpiausias kelias.
„Nuo mūsų visų požiūrio, kad neblaivus vairuotojas už vairo yra didžiulė gėda ir didžiulis pavojus, priklausys, kaip mums seksis tokius vairuotojus eliminuoti iš eismo“, – keisti požiūrį į girtus vairuotojus ragina V. Grašys.
„Kol yra diskusija, kaip apgauti alkobloką ar radarą, greičio matuoklį, galų gale, kaip užsegti diržą, kad nepypsėtų, tol neišgelbės nė vienas instrumentas. Deja, liūdna pripažinti, bet problemos yra su galva, su neteisingu mąstymu“, – konstatuoja D. Jonušis.
Pastaruoju metu aktyviai diskutuojama, kad sudrausminti neblaivius vairuotojus padėtų ir jų pavardžių viešinimas. Tiesa, tai dar turi būti suderinta su asmens privatumo apsauga. Pernai neblaivūs vairuotojai sukėlė 186 avarijas, jose žuvo 11 žmonių.