Jie sako, kad tokia taktika – būtina. Ar įgyvendinus policijos reformą, mūsų miestuose ir miesteliuose tapo saugiau?

Visos pajėgos – miesto centre?

Žinia apie viename iš Panevėžio daugiabučių kvartalo kiemų nužudytą moksleivį dar tą patį vakarą apskriejo miestą. Gyventojai dar nebuvo pamiršę tų pačių metų pavasarį Panevėžyje panašiomis aplinkybėmis nužudyto kito jauno vyro.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Donatas Degenis sako, kad Panevėžys nėra išsiskiriantis miestas ir tokia situacija susijusi su policijos reforma. Pasak jo, įvykdžius reformą, miegamieji miestų rajonai liko apleisti.

„Pagrindines viešąsias erdves mes kaip ir apsaugome, o miegamieji rajonai tampa apleisti. Iš šio rezonansinio įvykio matome, kad įvykio vieta net nebuvo apšviesta. Tai yra miegamasis rajonas, vienas pagrindinių takų grįžtant tiek iš autobusų sustojimų, tiek iš darbų, ir labai keista, kodėl taip yra. [...] Tas pats patruliavimas... Aš labai sunkiai įsivaizduoju, kai yra panaikinti pėstieji patruliai, kaip policija, atlikdama viešą patruliavimą, gali reaguoti, prasukti per tuos miegamuosius rajonus ir patikrinti, kaip ten laikomasi rimties“, – sako miesto tarybos narys.

Įvykis sukrėtė ir visuomenę, ir teisėsaugą. Tačiau Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos srities vadovė Rasa Galkauskienė tvirtina, kad užuomazgų, jog mieste būtų susidariusios nusikalstamos grupuotės ir grįžtų laikai, kai Panevėžyje gyventojai jausdavosi nesaugiai, tikrai nėra.

„Prevenciškai nuolat tikrinama, nuolat aiškinamasi, ar nėra susidariusių kažkokių grupuočių, kuriuos veiktų kartu ir darytų nusikaltimus, tačiau šiuo metu, bent jau su šiuo nužudymu, tikrai nieko bendro nesiejame“, – sako R. Galkauskienė.

Profsąjungos vadovė: nusikalstamumas didės, pareigūnų mažės

Pareigūnų profesines sąjungas vienijančios asociacijos vadovė Loreta Soščenkienė dėl tokių nusikaltimų ir jų neištyrimo taip pat kaltina, jos teigimu, nesėkmingą policijos reformą. Ji įsitikinusi, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, nusikalstamumas didės, vis daugiau pareigūnų paliks darbą.

„Tos optimistinės natos, kad pas mus į kolektyvą įsilieja šitiek daug norinčių (penki į vieną vietą)... Taip, tie žmonės turi aukštąjį išsilavinimą, jie tris mėnesius mokosi įvadiniuose kursuose. Koks tai gali būti specialistas ikiteisminiame tyrime, baudžiamajame procese po trijų mėnesių apmokymų? Taip galima kalbėti tik žmonėms, kurie patys nėra susidūrę su ikiteisminio tyrimo atlikimu, o specialistai puikiai supranta, kad per tris mėnesius gero specialisto neįmanoma paruošti“, – įsitikinusi L. Soščenkienė.

Jai pritaria ir miesto savivaldybės tarybos narys D. Degenis. Jis pastebi, kad po policijos reformos atnaujinta technika, transportas, tačiau, nors rezultatai apie mažėjantį nusikalstamumą ir didėjantį išaiškinamumą skamba gražiai, yra abstraktūs.

„Kiek tenka susidurti ir pačiam asmeniškai, kaip miesto gyventojui, su reagavimu į B grupės lygio iškvietimus, tai jie tikrai nepagerėjo – jie pablogėjo. Mes kalbame, kad galbūt pagerėjo reagavimas į A lygio iškvietimus. Bet nepamirškim, kad kiekviena situacija, kokia ji bebūtų, tam žmogui, kuris šaukiasi pagalbos, yra beprotiškai jautri“, – pastebi D. Degenis.

L. Pernavas: reforma buvo neišvengiama

Tačiau su priekaištais nesutinka policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Pasak jo, įvykdžius policijos reformą, visuomenė tapo saugesnė: daugiau policijos pareigūnų gatvėse, dvigubai daugiau reaguojančių ekipažų. Be to, pareigūnai geriau aprūpinami: gauna naujus automobilius, naują įrangą, naują uniformą.

„Įvykdytą reformą [vidaus reikalų ministras] įvertino teigiamai. Matome įvardintus nedidelius trūkumus. Suprantame, bendradarbiaujame su ministerija ir tikrai tuos trūkumus taisysime. Reforma buvo didelė, sudėtinga, tačiau neišvengiama. Turbūt dar pamenate, kai prieš keletą metų mes nenuvykdavome į įvykius, kadangi neturėjome automobilių, jie lūždavo. Neturėdavome kuro. Negalėdavome įforminti procesinių dokumentų, nes trūko popieriaus.

Dar geresnis, visai nesenas, turbūt pusantrų metų, pavyzdys, kai mūsų elitinis „Aro“ padalinys neturėjo neperšaunamų liemenių. Ir tada visi mes, visa visuomenė, turėjome susimesti pinigėlių, kad nupirktume keletą liemenių“, – pasakoja generalinis komisaras.

L. Pernavo teigimu, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pastaraisiais metais mažėjo keliais šimtais, be to, jo teigimu, nusikalstamumo dinamika priklauso ir apskritai nuo visos situacijos valstybėje.

„Jeigu valstybėje ekonominė situacija gerėja, tai mažėja ir kitų nusikaltimų. Lygiagrečiai mažėja ir turtinių nusikaltimų. [...] Jeigu mes lygintume pastaruosius keletą metų, tai maždaug prieš penketą metų išaiškinamumas buvo 70 proc. Šiandien jis yra 81 proc. Nužudymų skaičius per pastaruosius 10 metų yra sumažėjęs dvigubai, o išaiškinamumas praėjusiais metais buvo lygus 100 proc.“ – dėsto L. Pernavas.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje įvykdyta 5000 daugiau nusikaltimų nei 2016-aisiais.

Laidos „Specialusis tyrimas“ komanda, nuvykusi į šio miesto ligoninę, paprašė čia dirbančios neurologės Jūratės Jokimaitienės išrašyti elektroninį receptą.

„Žinoma, galime, jeigu pavyks, – paklausta, ar gali išrašyti e. receptą, atsako medikė, – mes būtume nieko prieš [e. receptų rašymą], jei tik jis veiktų greitai.“

Užpildžiusi visas grafas, gydytoja paspaudžia mygtuką, kuriuo pasirašomas dokumentas. Ilgą laiką visi pokyčiai, kurie matomi gydytojos kompiuterio ekrane, – tik nenustojantis suktis, laukti raginantis apskritimas.

Stop kadras

„Įsivaizduokite – jeigu už durų dar laukia žmonės“, – pabrėžia gydytoja.

Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius, kuris buvo atsakingas už elektroninės sveikatos viešuosius pirkimus, sako, kad gydytojų skundai nėra pagrįsti. Esą jie, besiskųsdami, kad receptų rašymas trunka labai ilgai, receptų išrašymu vadina ne tik šį konkretų veiksmą, bet ir pacientų registravimą, apžiūrą, simptomų surašymą, diagnozės nustatymą.

„Susidarė vaizdas, kad medikai iki šiol įsivaizdavo, kad, kai ateina pacientas, iš karto jam rašai receptą. Tarsi daugiau apie jį nieko [išsiaiškinti] nereikia – nei kas jis toks, nei kuo serga“, – aiškina A. Bagdonavičius.

Naujos įrangos, kuri tinkamai veiktų naudojantis e. sveikatos sistema, pirkimas, pavyzdžiui, Širvintų ligoninei atsieitų apie 100–150 tūkst. eurų metams, sako ligoninės direktorius V. Eigėlis ir pabrėžia, kad šiai įstaigai tokia suma yra „kosmosas“.

Kaip sako Elektrėnų ligoninės chirurgas Dmitrijus Burkoj, pagrindinė e. sveikatos sistemos problema yra ta, kad sistemos kūrėjai nesitarė su gydytojais praktikais.

„Kas kitas, jei ne gydytojai praktikai gali pasakyti, ko jiems reikia, kad ta sistema veiktų, būtų efektyvi ir darbe padėtų, o ne atvirkščiai – trukdytų“, – sako jis.

Seimas gruodžio 19 d. patvirtino Antikorupcijos komisijos išvadas dėl e. sveikatos sistemos diegimo. Konstatuota, kad trys projekto etapai nuo 2000-ųjų buvo įgyvendinti netinkamai – sistema iki šiol neveikia, nors jai išleista apie 40 milijonų eurų.

Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir galimos padarytos žalos.

Skandalas – dėl „valstiečių“ referentės

Lietuvos Seime – karšta. Antrą kartą per vienerius metus verda aistros dėl moterų. Sausio mėnesį kilęs skandalas dėl tuometinės Seimo narės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovės panevėžietės Gretos Kildišienės vairuojamo automobilio, dėvimo žinomo dizainerio palto ir brangių kailinių baigėsi politikės atsistatydinimu iš parlamento narių.

Tačiau jau lapkritį Seimas vėl ūžė. Šįkart politiniams oponentams užkliuvo didžiausios Seimo frakcijos – LVŽS – seniūno Ramūno Karbauskio Seime įdarbinta referentė. Tiesa, skandalas kilo tik beveik po metų nuo moters įdarbinimo, o žinia apie Seime įdarbintą, bet jame esą nesirodančią „valstiečių“ frakcijos padėjėją buvo paskelbta vienoje žiniasklaidos priemonėje.

„Kas pasiklydo tarp trijų pušų: R. Karbauskis tarp savo referenčių ar žurnalistai, ieškodami R. Karbauskio draugių tarp jo referenčių?“ – laidos „Specialus tyrimas“ žurnalistai be užuolankų paklausė LVŽS frakcijos seniūno, Seimo nario R. Karbauskio.

Atsakydamas į tai, politikas tvirtino, kad „pasiklydo tie, kurie bandė išpūsti skandalą iš nieko.“

Kas pasiklydo tarp trijų pušų: R. Karbauskis tarp savo referenčių ar žurnalistai, ieškodami R. Karbauskio draugių tarp jo referenčių?

R. Karbauskio kolega Seime, buvęs LVŽS frakcijos narys, šios politinės partijos dėka patekęs į Seimą, dabartinis Seimo Mišrios grupės seniūnas panevėžietis Bronislovas Matelis sako, kad gražios moterys yra gerai, tačiau problema yra ta, kad R. Karbauskis turi norą kiekvieną savo moterį atsivesti į Seimą ir ją išlaikyti iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Pasak B. Matelio, jis spėja ir įtaria, kad įdarbintos referentės gaunamas atlyginimas galimai galėjo keliauti ne jai pačiai, o iš Seimo pasitraukusiai G. Kildišienei už atliktas tam tikras paslaugas.

„Kai neturi kuo kitaip man įkąsti, prigalvoja tokių štai kliedesių“, – LRT laidai piktinosi R. Karbauskis.

Politika ir erotika. Viešųjų ryšių prasme – bene stipriausias užtaisas skandalui, kuriame lietuviai – tikrai ne pirmieji. Tačiau Lietuvos politikai kartas nuo karto „sublizga“.

Ko vertos ankstesnės istorijos: tuometinis Seimo narys konservatorius Saulius Stoma, užkibęs ant „žaliaakės Rūtos“ jauko, liberalas parlamento narys Gintaras Steponavičius, po tuometinio partijos lyderio Eligijaus Masiulio gimtadienio vakarėlio į viešbučio kambarį trumposiomis žinutėmis viliojęs Mildą Bartašiūnaitę...

Referentę Mileną gerai pažįstantis panevėžietis fotomenininkas Stanislovas Bagdanavičius sako, kad neretai politika ir erotika – tarsi dvi vieno obuolio pusės.

Žiniasklaidos išgarsinta ir politikų užsipulta Seimo referentė neištvėrė – pareiškė paliekanti darbą Seime.

Patarėjų – kelis kartus daugiau nei politikų

479 etatai, kuriuose dirba 531 asmuo! Tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų dirba Seimo kanceliarijoje ir patarinėja 141 Seimo nariui.

Padėjėjai, sekretorės, referentės, visuomeniniai konsultantai ir patarėjai. Visi šie asmenys privalo deklaruoti savo viešuosius ir privačius interesus – tam, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti valdžia ir politine įtaka.

Tik ar visi to laikosi? O kaip tuomet su politine etika? Ar politinės partijos ir pažiūros – nesvarbu?

Štai, pavyzdžiui, „valstiečio“ Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus padėjėja dirba buvusi parlamentaro Naglio Puteikio Centro partijos kandidatė į Seimą Žydrūnė Balsytė.

Dar viena tos pačios Centro partijos buvusi kandidatė į parlamentą Rūta Zabielienė patarinėja „valstiečiui“ Aurelijui Verygai.

Netrūksta ir giminaičių, patarinėjančių skirtingiems skirtingų politinių partijų Seimo nariams.

„Valstiečiui“ Andrejui Stančikui patarinėja buvusio socialdemokrato Petro Papovo žmona Audronė Popovienė, o pats P. Papovas patarinėja socialdarbiečiui Juozui Bernatoniui.

Jų marti Raminta Popovienė – Seimo narė, socialdemokratė. Lenkų rinkimų akcijos atstovei patarinėja Justyna Buinicka ir Marijanas Buinickas.

Padėjėjas Egidijus Elijošius patarinėja net dviem „valstiečiams“ – Stasiui Tumėnui ir Arūnui Gumuliauskui. Tam pačiam A. Gumuliauskui patarinėja ir Tautvydas Elijošius. O tam pačiam S. Tumėnui – Aida Gumuliauskienė.

Liberalui Jonui Liesiui – Ieva Norvilienė ir Aušra Norvilienė.

O Simona Jucienė tuo pačiu metu padeda ir tėvui liberalui Eugenijui Gentvilui, ir jo sūnui liberalui Simonui Gentvilui.

Yra ir itin įdomias biografijas turinčių Seimo narių padėjėjų. Pavyzdžiui, socialdarbiečiui iš Jonavos Rimantui Sinkevičiui padeda Seime įdarbinta Jonavos savivaldybės tarybos narė Birutė Gailienė. Jos, tuomet dar mergautine Steponavičiūtės pavarde, biografijoje – ir teistumas baudžiamojoje byloje už tai, kad dirbdama lažybų tarpininke ne tik pati dalyvaudavo lažybose, bet ir klastojo lažybų rezultatus savo naudai.

Politikų padėjėjai – įtakingesni nei atrodo?

„Seimo narių padėjėjai yra labai svarbūs ir įtakingi asmenys, kartais gal net nesuprantame, kiek svarbūs. Juk jie kasdien šalia politikų, susitikinėja su įvairiais žmonėmis, kartais suinteresuotų grupių atstovais, tad tikimybė, kad gali daryti įtaką politikams, tikrai yra. Aš manau, kad pribrendo reikalas viešinti ne tik politikų susitikimus, bet ir tai, ką dirba, su kuo susitinka jų patarėjai“, – sako „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas.

Dar įdomiau yra su politikų visuomeniniais patarėjais ar konsultantais, kuriems oficiali alga nėra mokama. Tačiau net ir tie Seimo nariai, kurie prisipažįsta jų turintys, apie tai ne visuomet viešai informuoja savo rinkėjus.

Aukščiausios – 12-tos – kategorijos asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas „ant popieriaus“ per mėnesį uždirba 744 eurus. Į rankas – nepilnus 600 eurų. Ar tai yra svajonių darbas? Kokios kvalifikacijos padėjėją gali nusisamdyti Seimo narys už prekybos centro kasininkės atlyginimą? Ne paslaptis, kad neretai padėjėjai dirba pas keletą Seimo narių ar frakcijose arba tiesiog ateina į Seimą vos kelioms valandoms.

LRT laida „Specialus tyrimas“ skelbia ir Seimo rekordininkus, turinčius – nepatikėsite – dešimt, devynis, aštuonis, septynis padėjėjus, konsultantus ir patarėjus.

Daugiausia – net dešimt (5 etatinius padėjėjus Seime, 3 visuomeninius konsultantus ir 2 visuomeninius padėjėjus) turi „valstiečių“ frakcijos atstovė Virginija Vingrienė.

Po aštuonis politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagalbininkus turi „valstietė“ Aušra Papirtienė ir Centro partijos pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis.

Po septynis – socialdemokratė Raminta Popovienė, „valstietis“ Dainius Gaižauskas ir jo kolega Arvydas Nekrošius. Po šešis – 15 Seimo narių. Trys parlamentarai nurodo turintys po vieną padėjėją.

Ar tikrai būtina ir – svarbiausia – ar moralu tokią padėjėjų armiją išlaikyti mokesčių mokėtojų lėšomis?

Artėjant naujiems mokslo metams į posėdį susirinkę Vilniaus miesto savivaldybės politikai dviems privatiems sporto klubams – Vilniaus futbolo klubui „Žalgiris“ bei krepšinio klubui „Lietuvos rytas“ – skyrė milijoną eurų paramos.

„Miesto finansinė padėtis leidžia tą sumą skirti“, – aiškina Vilniaus vicemeras Valdas Bekunskas.

Kol politikai posėdžiavo, senamiesčio Vytės Nemunėlio mokykloje virė darbas, nes, likus keletui savaičių iki mokslo metų pradžios, valdžia nusprendė mokyklą perkraustyti į kitas patalpas.

Moksleivių tėvai, pamiršę savo rūpesčius, kibo į darbus: tinkavo sienas, suko lubų plokštes, vedžiojo elektros instaliaciją, plovė dulkes, nešė suolus ir kėdes.

Vaizdas šios mokyklos viduje paskutinę dieną prieš Rugsėjo 1-ąją priminė statybų aikštelę.

„Prieš tris savaites pamatėme šią mokyklą, labai džiaugėmės prieš 7 metus atlikta daline renovacija, tačiau įėjus į vidų buvo visiškas šokas. Patalpos buvo visiškai netinkančios lavinimo funkcijoms. Pakėlėme didelį triukšmą“, – pasakoja vienas tėvų Juozas Liesis. 


Pakėlus triukšmą, mokyklos steigėja Vilniaus miesto savivaldybė sureagavo ir ėmėsi taisyti padėtį: skubiai skyrė 100 tūkst. eurų mokyklos vidaus remontui. Paradoksas, tačiau pagrindiniais statybininkais mokykloje tapo pradinukų tėvai.

„Vasara labai trumpa ir savivaldybei suspėti daugelį įstaigų suremontuoti per tuos kelis mėnesius yra sudėtinga, ne pirmą rugsėjį pasitinkame tokioje situacijoje, kad mokyklos nebaigtos remontuoti“, – sako Vilniaus vicemeras V. Bekunskas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, tirdami administracinį teisės pažeidimą, apie pažeidėją surinko daugiau duomenų, nei leidžia įstatymas. Domėtasi buvo ne tik pažeidėjo asmens kodu, darboviete, tėvais, bet ir nepilnamečiais vaikais, netgi – buvusios žmonos mergautine pavarde. 

Iš asmeninės paskyros išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame Seimo narį, tuometį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, konservatorių Stasį Šedbarą išvadino šunsnukiu, Vievio miestelio gyventojui Kęstučiui Dringeliui pridarė rūpesčių keleriems metams. Vyriškiui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teritoriniame Elektrėnų policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri pasibaigė tik pernai. Vyrą teismas praėjusių metų gegužę išteisino, nenustatęs jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, tačiau dar anksčiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl politiko įžeidimo, 2015 m. rugpjūtį, Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, K. Dringelį apkaltino dar ir administraciniu nusižengimu – policijos pareigūnų nurodymų nevykdymu. 

Atvykę į vyriškio namus, jie pateikė, kaip vėliau nustatė teismas, neteisėtą ir negaliojantį sulaikymo orderį. Esą tuomet, jau kelerius metus nagrinėjant politiko S. Šedbaro įžeidimo bylą, Vievio gyventojas gali bėgti ar slėptis nuo policijos tyrėjų. Vyras buvo sulaikytas ir surakintas antrankiais išvežtas iš tėvų namų į policijos komisariato areštinę. 

Susipažindamas su šios administracinės bylos medžiaga, 2016 metų sausį, K. Dringelis pastebėjo, kad administracinį nusižengimą nagrinėjęs tuometis Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas rinko asmens duomenis ne tik apie jį, kaip pažeidėją, bet ir apie jo tėvus, buvusią žmoną, nepilnametį sūnų. 

„Tėvų, buvusios žmonos asmens kodai, net mergautinė pavardė, kada aš vedžiau, kada išsiskyriau, mano vaiko duomenys, kam jie reikalingi byloje? Iš pradžių į tai net nekreipiau dėmesio, greičiausiai ir kiti, kuriems iškeltos bylos, galbūt nelabai atkreipia dėmesį, kad dedami tokie duomenys. Pasirodo, ta tvarka, kaip paaiškėjo, pažeidžiama nuolat“, – sako nukentėjusysis. 

Asmens duomenys – ir elektroninio pašto adresas

Pagal įstatymą, asmens duomenys valstybės yra saugomi, ir jų naudojimą reglamentuoja Duomenų apsaugos įstatymas. 

„Asmens duomenys – bet kokia informacija apie asmenį, kuria galima tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti tą asmenį. Tai gali būti ne tik vardas, pavardė, asmens kodas, kaip įprasta manyti, bet ir tokie duomenys, kaip automobilio registracijos numeris, gyvenamosios vietos adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas, nesvarbu, ar jame konkrečiai nurodomas vardas ir pavardė ar tik slapyvardis, IP adresas ir daug kitos informacijos“, – aiškina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovė Barbara Jurgelevičienė 

Policijos naršymas duomenų svetainėse – ne naujiena, tačiau neretai pareigūnai sau leidžia daugiau, nei numato įstatymas.

Policijos departamento imuniteto skyriaus viršininkas Elonas Jablonskas pripažįsta, kad problemų šioje srityje – apstu. 

„Bet koks tikrinimas asmens duomenų registre, palieka pėdsaką ir mes net po trijų metų matome, kad vieną ar kitą asmenį žiūrėjo. Jei kažkas nusprendė pažiūrėti dėl smalsumo, tai užtraukia tarnybinę atsakomybę, tačiau jeigu tai buvo bandymas perduoti tretiesiems asmenims – tai jau nusikalstama veikla“, – aiškina E. Jablonskas. 

Neteisėtas duomenų perdavimas baigėsi mirtimi

K. Dringelio bylą su pertekliniais asmens duomenimis vartė ne viena dešimtis žmonių: tyrėjai, prokurorai, teisėjai, jų sekretorės, padėjėjos ir pan. 

Laišką, kuriame Seimo narį išvadino šunsnukiu, K. Dringelis sako parašęs dėl to, kad jį papiktino S. Šedbaro atsakymas į klausimą dėl Garliavos įvykių. Pastarieji taip pat susiję su neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, renkant asmens duomenis.

2010 metais Kaune rastas tuometinio Kauno teismo pirmininko Alberto Milinio sūnaus, Vaido Milinio, kūnas. Pagal jauno vyro nuotrauką sudarytu fotorobotu D. Kedys ir jo pasiekėjai dalinosi tarsi vieno iš nusikaltėlių, tai baigėsi smurtine jaunuolio mirtimi. 

„Dar 2009 metais D. Kedys iš policijos duomenų bazės per pažįstamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominio skyriaus pareigūną neteisėtai išėmė mano sūnaus Vaido duomenis, turėdami asmens kodą, pasinaudodami juo, išėmė nuotrauką ir pagal ją darė fotorobotą“, – pasakoja nužudyto vaikino motina Marija Milinienė.

„Kai buvo steigiamas Trakų istorinis nacionalinis parkas, jo reikėjo, nes kovojome su Sovietų Sąjunga, norėjusia Trakus padaryti didmiesčiu. Dabar, kai patys esame šeimininkai, sakoma, kad tokie apribojimai trukdo verslui“, – nepatenkintų verslininkų pretenzijomis stebisi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius.

Bene atkakliausiai su G. Abaravičiumi dėl teisės pertvarkyti Trakuose esančią buvusią Žalgirio irklavimo bazę konfliktuoja bendrovės „Kristiana“ pagrindinis akcininkas Benas Gudelis. Beveik 1,5 ha ploto žemės sklypą Žemaitės gatvėje šimtui metų iš valstybės B. Gudelis išsinuomojo dar 1998-aisiais. Vietoje dabar ten stūkstančių apleistų pastatų verslininkas nori įrengti viešbutį. B. Gudelio advokatas Ugnius Pėdnyčia pasakoja, kad planuojamam kapitaliniam pastatų remontui  detaliojo plano nereikia, tačiau būtent jo reikalauja nacionalinio parko vadovas.

„Pasiklausėme kitų institucijų, ar tikrai mes teisingai skaitom. Užklausimus rašėm ir Teritorijų planavimo, ir Statybos inspekcijai, ar tikrai, darant kapitalinį remontą, reikia detalaus plano, atsakymas buvo, kad nereikia. Klausėme Kultūros paveldo departamento, ar reikia? Atsakymas raštu – ne, nereikia. Savivaldybės galiausiai klausėme – ir jų nuomonė, kad nereikia. Dauguma nuomonių, kad nereikia, bet yra viena nuomonė, kad reikia. Kadangi ši nuomonė yra reikšminga derinimo stadijose, ji trukdo“, – sunkumus įvardija U. Pėdnyčia.

Savo ruožtu direktorius sako, kad šiuo atveju reikalingas planavimo dokumentas turi būti parengtas: „Jis yra ne mūsų reikalavimas, o vyriausybės reikalavimas, nes tai ji patvirtino planavimo schemą. Visi teismai pasakė, kad reikalavimas pagrįstas. U. Pėtnyčia paima teismo sprendimą, paima joje aprašomąją dalį, pateikia ją kaip sprendimą ir sako: „Matote, kaip blogai elgiasi parko direktorius?“, – sako G. Abaravičius.

G. Abaravičiaus spendimais nepatenkintųjų gretose – ir nekilnojamojo turto plėtros vadovas Trakų technikos muziejaus savininkas Alfredas Eitutis. Pasak jo, kurortinio miesto plėtrai kelius užkerta nacionalinio parko direkcijos noras kištis į visus plėtros sprendimus. „Nacionalinis parkas turėtų nebesikišti į architektūrą, ją reikia palikti architektams. Visą laiką stengiamasi visur dalyvauti“, – teigia A. Eitutis.  Tačiau G. Abaravičius sako, kad šis investuotojas prie besipiktinančiųjų šliejasi neturėdamas jokio pagrindo. Esą jo žadėtam automobilių muziejui visi reikalingi leidimai jau išduoti. Tačiau statinys taip ir nerealizuotas.

Kodėl Trakuose nesibaigia investuotojų konfliktai su nacionalinio parko direkcija? Įvairius projektus įgyvendinti bandantys investuotojai vis negauna patvirtinimo, tad koks turi būti sumanymas, kad su juo sutiktų direkcija?

Tačiau dietologai tikina, kad tokio tipo dietos svorį tik didina.

„Atsiuntė kažkokią keistą dietą. Mes tik paskaitėme ir pasijuokėme. Aš jos net neketinau laikytis, nes sveikas protas man neleido to daryti. Siūloma dieta, kur ne daugiau kaip 600 kalorijų per dieną, ir taip reikia maitintis beveik visą savaitę. Kiekvienas mąstantis žmogus supranta, kad tai geruoju nesibaigtų“, – sako daug dietų išbandžiusi Jūratė Pilibaitienė.

Jūratės dieta, turėjusi trukti vieną savaitę, pasak gydytojos dietologės, tik padidintų svorį.

„Taip metabolizmas sutvarkytas, kad organizmas svorio atgauna šiek tiek daugiau. Jeigu per 10 metų kiekvienais metais žmogus vis pasilaiko kokios nors dietos, tai gali per tuos 10 metų vien dėl dietų laikymosi priaugti 20 kilogramų. Pavyzdžiui, po kiekvienos dietos priaugti po 2 kilogramus“, – aiškina gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė.

Ilgą laiką apie tai, kokią įtaką įvairios dietos bei netinkama mityba daro organizmui, negalvojo Rimvydas Širvinskas, geriau žinomas kaip keliautojas Makalius. Vaikinas pasakoja, kad, nors kartais ir ryždavosi pabadauti, jam maistas visada buvo labai svarbus.

„Prieš metus man maistas buvo neįtikėtinai svarbus. Visą gyvenimą aš visiems sakydavau – man maistas užima pirmą vietą malonumų sąraše. Tikrai aš nesiruošiau jo išsižadėti ir labai mėgdavau nueiti vakarais kur nors skaniai pavalgyti. Dažniausiai man skaniai būdavo nesveikai – riebus, sunkus maistas ir panašiai“, – pasakoja kelionių organizatorius R. Širvinskas.

Visgi atėjo laikas, kai Rimvydas nusprendė, kad pats laikas pokyčiams. Tam ryžtis paskatino aplinkinių komentarai apie jo išvaizdą.

Keliautojas išbandė kelias bendradarbių rekomenduotas dietas.

„Vieną kartą išbandžiau sriubos dietą, tai po trečios dienos mečiau, nes neįmanoma valgyti kiekvieną dieną tą patį. Negalėjau pakęsti tos dietos. Kitą kartą bandžiau rekomenduotą dietą, kurios metu reikėjo kasdien mažinti maisto porcijas, o vakarais apskritai nevalgyti. Tai vakarais sėdėdavau ir drebėdavau, nes nebuvo jėgų, o ryte atsikeliu ir irgi neturiu jėgų“, – prisimena R. Širvinskas.

Tai, ką pašnekovas pasakoja apie savo savijautą, nestebina, nes žmogaus organizmas į staiga pradėtas drastiškas dietas reaguoja itin jautriai. Dietologai kai kurias dietas vertina ypač kritiškai, pavyzdžiui, Montinjako dietą arba monodietą. Pasak gydytojos dietologės D. Pipiraitės-Lazarevičienės, vertinant tai, kad meniu siūlomas ilgesniam laikotarpiui, jame per maža dienos kalorijų norma, racionas nepakankamai įvairus, o žmogaus organizmui būtinų gerųjų angliavandenių išvis nėra. Taip pat dietologė perspėja, kad monodietos yra neracionalios, o kartais net juokingos.

„Esu girdėjusi apie tokią monodietą, kai kiekvienai dienai siūlomas vis kitoks produktas, o šeštadieniui skiriama vynas“, – pavyzdį pateikia gydytoja dietologė.