Vilius, pardavimo vadybininkas

– Naujieji pasikeitimai nė kiek negąsdina ir apie tai nevertėtų galvoti. Naujajam Darbo kodeksui įsisavinti reikia skirti daug laisvo laiko, kurio ne visi turi, todėl net nežinau, kas keisis. Keisis tvarka dėl viršvalandžių? Nesijaudinu, nes manęs tai greičiausiai nepalies.

Nijolė, valstybės tarnautoja

– Bendrais bruožais žinau, kas keisis Darbo kodekse. Nieko gero nesitikiu. Kol dabar esu dirbanti, be abejo, domiuosi pakeitimais. Informaciją apie naujas Darbo kodekso nuostatas renku iš spaudos. Aišku, einant į Seimo interneto puslapius, projektus ar priimtus teisės aktus, turbūt būtų įmanoma surasti ir daugiau informacijos. Kam reikia, tas randa, bet išsamios informacijos viešojoje erdvėje apie Darbo kodeksą yra mažai – ištraukia iš konteksto tai vieną, tai kitą atvejį. Kas kam aktualu, apie tai ir rašo, o tokios bendros nuoseklios informacijos mažai randu. Bijau pasikeitimų, kadangi darbuotojai tai stipriai pajus. Labiausiai nustebino pasikeisianti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka – premija nebus skaičiuojama prie algos, nors premija yra mano alga. Jei mane įvertino gerai, tai kodėl ji nepriskaičiuojama? Ar gali kas nors tai paaiškinti? Tikrai geriau jau nebus. Laisva rinka gerus darbuotojus visada susiras. Valio jiems, verslams. Jauni darbuotojai daro karjerą, būna agresyvūs, o mano amžiaus žmonės jau nebe tokie. Šie pakeitimai yra labiau pritaikyti verslui ir agresyviems žmonėms, kurie siekia karjeros aukštumų. Mano amžiaus žmonės yra labiau pripratę, kad mumis turi kažkas rūpintis, užstoti, ginti.

Kadangi nežinau, kokie pasikeitimai laukia, galėčiau teigti, kad jų ir nebijau.

Ieva, burnos higienistė

– Visiškai nesidomėjau naujuoju Darbo kodeksu. Apie pasikeitimus buvau girdėjusi tik iš televizijos žinių ir ką draugai pasidalija socialiniuose tinkluose. Labai pasigendu informacijos, bet ir neįsivaizduoju, kaip tai turi būti pateikta, kad visi viską žinotų. Informacija pati neateina iki manęs, jei aš pati neieškau, jeigu nesidomiu tuo. Kadangi nežinau, kokie pasikeitimai laukia, galėčiau teigti, kad jų ir nebijau. Esu girdėjusi, kad keisis atleidimo iš darbo tvarka, kiti dalykai.

Mindaugas, veterinarijos gydytojas

– Keisis atostogų tvarka, nebeliks kalendorinių darbo dienų, atostogos bus skaičiuojamos tik darbo dienomis. Iš to, ką sužinojau, suprantu, kad darbdaviams šie pasikeitimai bus tik į naudą. Apie pasikeitimus sužinau iš televizijos ir radijo, bet manau, kad žmonėms trūksta informacijos apie naująjį Darbo kodeksą. Visuomenė turėtų būti tikrai daug geriau pasiruošusi naujiesiems pasikeitimams ir naujo įstatymo įsigaliojimui. Aš nebijau naujo Darbo kodekso, tik reikia atidžiau žiūrėti, kaip keisis kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka. Valstybės tarnautojams tas pasikeitimas gal ir bus nereikšmingas. Kebliau gali būti tiems, kas dirba privačiame sektoriuje.

Arnas, abiturientas

– Naujasis Darbo kodeksas ir pasikeitimai man dar nėra labai aktualūs. Baigęs mokyklą galvoju, kur galėsiu įstoti ir mokytis toliau. Apie darbą dar negalvojau. Studijuodamas gal ir norėčiau derinti studijas su darbu, tačiau apie pasikeitimus nelabai esu ką girdėjęs.

Šiltą ir saulėtą trečiadienį žmonės rinkosi į muziejaus erdves prisiminti kunigą Joną Mačiulį-Maironį. Susirinkusieji klausėsi pasakojimų apie poeto gyvenimo laikus, galėjo artimiau susipažinti su naujai išleistomis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto knygomis, jas įsigyti. Muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė pasakojo, kaip gyveno poetas.

Pasak muziejaus darbuotojos Marijos, vasarą apsilanko ir užsienio svečiai. Jiems yra sukurti atskiri aprašai, taip jie susipažįsta su muziejumi ir Maironiu.

Muziejaus privalumas – kiemelyje esantis sodas.  „Žmonės visada nustemba, kad toks puikus sodas slepiasi miesto širdyje", – kalbėjo Marija.

Šiuo metu Maironio sodelis yra tobulinamas, visus kauniečius bei miesto svečius muziejus kviečia rudenį – kada bus baigti darbai.

Darbuotojų pagyrimų daugiausia sulaukia muziejaus direktorė A. Ruseckaitė.

„Jei ne mūsų šaunuolė direktorė, šios erdvės neatrodytų taip, kaip atrodo dabar.  Vienintelis žmogus, kuris yra taip atsidavęs darbui, ne kiekvienas galėtų pasigirti tokiu žmogumi", – tvirtino muziejaus darbuotojos.

Nuspręsta pastatyti Kryžkalnyje valstybinės reikšmės paminklą Lietuvos laisvės kovotojams. Planuojama pastatyti 30 metrų aukščio obeliską su Vyčio kryžiumi, siena su 20 tūkst. simbolinių Vyčio kryžių ir visų žuvusių Lietuvos partizanų pavardėmis po kiekvienu iš jų. Taip pat numatytas nežinomo partizano kapas su amžinąją ugnimi ir originali skulptūrinė grupė „Partizanai žvalgyboje“. 

Paminklą skulptorius Gintautas Lukošaitis kurs pagal autentišką partizanų nuotrauką – joje šeši partizanai, užsilipę vienas ant kito, pasidarė žmogiškąjį apžvalgos bokštą. Įamžinimo projektui reikia nemažai pinigų, todėl lėšos yra renkamos įvairiausiais būdais. Tam, kad paminklą išlieti, Karo muziejus kviečia kauniečius ir visus, kurie susiduria su šaudymu, perduoti šovinių tūteles Vytauto Didžiojo karo muziejui. Tūtelės bus panaudotos šiam Lietuvos kovų įamžinimo projektui.

„Kol kas tūtelių neturime, kadangi įamžinimo akcija prasidėjo nesenai, tačiau tikimės aktyvaus žmonių įsitraukimo. Visi, atnešę tūteles, bus registruojami į knygą", – teigia karo muziejaus viešųjų ryšių skyriaus specialistė Dovilė Andrijauskaitė.

Daugiau informacijos kaip galite paremti „Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungą“ interneto svetainėje www.kryzkalnispartizanai.lt

Linksmai nusiteikusi universiteto bendruomenė, absolventai bei jų artimieji plūdo į pilną „Žalgirio“ areną. Šiandien KTU išleido devynių fakultetų absolventus. 94-osios laidos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų absolventai atsisveikino su savo Alma Mater.

„Žalgirio“ arenoje universiteto baigimo diplomai įteikti 2102 Lietuvos ir kitų šalių studentams: 1316 bakalaurų, 740 magistrų, 15 mokslo daktarų ir 31 laipsnio nesuteikiančių studijų absolventų.

Iškilmingai KTU diplomų įteikimo šventės ceremoniją atidarė Senato, Rektorato ir visų universiteto fakultetų atstovų eisena. Absolventai ir jų artimieji bei meno ansamblis „Nemunas“ giedojo studentų himną „Gaudeamus“.

Diplomo įteikimo šventės metu galima buvo išgirsti ir universiteto rektoriaus Petro Baršausko sveikinimo kalbą bei daugelio atvykusių svečių sveikinimus.

„Šiandien jums, mielieji, ypatinga diena, pagaliau baigėsi dar vienas etapas. Susijęs ne tik su ateitimi, bet ir su praeitimi. Pagaliau jūs, jaunieji, įrodėte artimiesiems, kad galite ir mokate bei pateisinate jų lūkesčius. Būkime atviri, daugelis jūsų atidavėte duoklę tėvams – tai yra puiku. Jūs įrodėte engusiems mokytojams, kad atsidūrėte kitokioje kūrybinėje terpėje, galite atsiskleisti kaip nuostabios asmenybės. Neabejoju, pirmaisiais studijų metais kiekvienas iš jūsų turėjote didelės ambicijas užkariauti pasaulį. Tikiu, jog per studijų metus jums pavyko bent dalį tą padaryti,“ – sveikinimo kalboje susirinkusiems žmonėms kalbėjo rektorius P. Baršauskas.

Ceremonijos metu dainas atlikusi dainininkė Monika Liu po savo koncerto nukrito nuo scenos, bet arenos absolventams ir svečiams patikino, jog viskas yra gerai ir šventę reikia tęsti.

KTU termoinžinerijos absolventai džiaugiasi, kad pagaliau gavo savo išsvajotą diplomą.

„Savo studijų programą vertiname labai teigiamai. Džiaugiamės, jog sukauptas mūsų žinias universitete galime pritaikyti. Mūsų grupėje yra 10 žmonių ir 9 iš jų jau dirba pagal savo specialybę. Turime didelės perspektyvas dirbti Lietuvoje bei užsienyje,“ – pasakojo KTU absolventai.

Pasak skaitytojo Sauliaus, prie naujo pastato yra nelegaliai pastatytas ženklas "Kliūties apvažiavimas" kuris nėra savivaldybės nuosavybė ir pats neatitinka reikalavimų.

"Jokios kliūties ten nėra, ant šaligatvio stovi namas, už paties pastato užkliūti niekas negali – norint užkabinti namą reikėtų pačiam važiuoti ant šaligatvio, o taip niekas nedaro", – stebėjosi pašnekovas.

Pastato statytojai per metrą nuo namo pasistatė kelio ženklą. Pats ženklas, pasak skaitytojo, jau stovi dvi tris dienas. Kadangi toje gatvėje yra dvipusis eismas, prasilenkti toje vietoje automobiliams neįmanoma. Tai sukelia nepatogumų.

Dažniausiai laikini kelio ženklai turėtų būti statomi ant šaligatvio, kad netrukdytų eismui.

Savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras patikino, kad Kauno savivaldybė apie pastatytą ženklą neinformuota. Jis žadėjo, kad specialistai apsilankys vietoje.

"Dažniausiai laikini kelio ženklai turėtų būti statomi ant šaligatvio, kad netrukdytų eismui. Jei nutinka kokia nors avarinė situacija, to, žinoma, gali nepaisyti ir su savivaldybė nereikia derinti. Jei yra iš anksto žinomi remonto darbai, tuomet reikia kreiptis į mus", – sakė P.Keras.

Jei pamato ženklą, kuris yra nugriuvęs ar nulūžęs, kauniečiai turėtų kreiptis į "Kauno švaros" dispečerinę (nemokamu tel. 8 800 00 111 arba e.paštu miesto.dispecerine@svara.lt) – informuoti apie įvykį.

Ir jūs galite mums parašyti. Laukiame jūsų laiškų adresu portalas@kaunodiena.lt.

Nepriklausomybės aikštėje buvo iškirsti dauguma čia buvusių senų medžių. Vietoj senųjų buvo pasodinti nauji ąžuolai. Tačiau kaip pastebi kauniečiai, pradėjo džiūti vieno ąžuolo lapai.

Pasak Kauno savivaldybės Aplinkos saugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, taip dažniausiai nutinka stambesniems medžiams, kurie dėl persodinimo patiria didelį stresą. Jie greitai silpsta ir paruduoja. Po paties persodinimo medžių sodinukams reikia daugiau laiko įsitvirtinti naujoje vietoje – apie dvejus metus.

"Priežasčių gali būti įvairių, todėl, bendradarbiaudami su "Klaipėdos želdinių" specialistais, stebime naujai pasodintus medžius. Jei vis dėlto ąžuolo būklė negerės, rudenį teks pakeisti kitu sodinuku", – teigia R.Savickienė.

Naujai pasodintus medelius Nepriklausomybės aikštėje prižiūri "Kauno gatvių apšvietimas". Medžiai yra laistomi kas dvi dienas ir, atsižvelgiant į medelyno specialistų rekomendacijas, sodinukai yra tręšiami jiems skirtomis trąšomis.

Laisvės alėjoje ir Nepriklausomybės aikštėje naujai pasodinti medžiai pirkti iš "Klaipėdos želdinių". Vienas ąžuolas kainavo apie 1,2 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuota sodinuko atvežimas ir pasodinimas, tvirtinimo, patręšimo ir laistymo išlaidos.

Veganiško gyvenimo būdo propaguotojai susirinko pabūti draugiškoje kompanijoje su savo gamintais veganiškais patiekalais. 

Nors lijo lietus, žmonės nepabūgo susirinkti po atviru dangumi ir surengti veganišką pikniką. Nuo lietaus jie pasislėpė po parke esančiais medžiais. Susibūrimą organizavo „Tušti narvai“ ir „auGalybė“ tam, kad Kaune bendraminčiai galėtų dalintis savo mėgstamais veganiškais patiekalais ir sužinoti daugiau apie veganišką gyvenimo būdą.

„Pikniko idėja kilo iš to, kad bendraminčiai galėtų pabūti vienoje vietoje ir parodyti kitiems žmonėms, kurie nėra susipažinę su veganišku maistu – parodyti koks maistas gali būti skanus ir įvairus. Susirenkame tam, kad galėtume stiprinti esančią veganų bendruomenę Kaune. Pikniko metu mus remia įvairiausi verslai, taip žmonės gali sužinoti, kokios kavinės gamina veganiškus patiekalus", - pasakojo viena iš pagrindinių pikniko organizatorių Milena.

Susibūrimo metu žmonės gali ne tik ragauti sunešto įvairiausio maisto, bet ir dalyvauti knygų diskusijoje – sužinoti daug naudingo apie maisto gaminimą bei žaisti įvairiausius žaidimus.

"Tai yra puiki galimybė dalintis įvairiais įspūdžiais, nors  ateina skirtingų pažiūrų žmonės. Susiėjimas suvienija žmones, padeda susirasti naujų draugų,“ – pasakoja piknike dalyvavęs Bertas.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorija palei Veiverių gatvę bado akis pro šalį važiuojantiems ir einantiems kauniečiams – čia veši žmogaus dydžio piktžolės. Jos juosia ir aviatoriams skirtą memorialą šalia aerodromo.

Vos vasarai prasidėjus S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas dalijosi džiugia žinia apie atnaujintą kilimo ir tūpimo taką, kuris nebuvo rimčiau remontuotas beveik tris dešimtmečius. Kodėl atsinaujinęs infrastruktūrą aerodromas, siekiantis tapti patrauklus aviacijos turistams, nepasirūpino, kad vaizdo nedarkytų didžiulės nenušienautos piktžolės?

Pasak S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus Vyto Skučo, aplinką stengiamasi tvarkyti pagal galimybes. "Mūsų aerodromas užima beveik 200 ha. Tai nėra mažai. Žinoma, viso ploto iš karto negalime sutvarkyti, bet sakyti, kad visai nesitvarkome, būtų neteisinga", – aiškino V.Skučas.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė informavo, kad prie pat Veiverių gatvės aviatoriams skirtą memorialą juosiančios piktžolės auga privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Savivaldybės atstovė pažadėjo, kad jos bus nušienautos artimiausiu metu. Aerodromo pakraštys palei Veiverių gatvę taip pat turėtų sulaukti šienpjovių.

„Požeminė perėja apsemta nuo praėjusio penktadienio. Vandens – iki kauliukų, guminių batų reikia. O čia ir aklieji, silpnaregiai gyvena, graudu žiūrėti, kaip jie vargsta“, – pasakojo pirmadienį į redakciją paskambinusi kaunietė Renata. Moteris tikino skambinusi avarinei tarnybai, tačiau pagalbos nesulaukė.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė tikino, jog apie šią problemą skyrius buvo informuotas. Anot jos, nuo pirmadienio buvo pradėti tvarkymo darbai, tačiau žurnalistai įsitikino, kad pirmadienio vakarą požeminėje perėjoje tyvuliavo vanduo.

Kodėl buvo apsemta pėsčiųjų perėja, J.Miliauskienė negalėjo atsakyti – sakė dar neturinti informacijos ir ataskaitų iš tvarkymo darbuotojų.

„Per kiek laiko bus sutvarkyta perėja irgi sunku nustatyti, kadangi dar nežinome, kokios problemos yra iškilusios. Jei greitai išspręsime, galbūt šiandien, o jei nepavyks šiandien, gali užtrukti,“ – pirmadienio popietę svarstė J.Miliauskienė.

„Sugenda technika, sugenda vandens siurbliavimo įranga, dėl to ir įvyksta avarijos, “ – pridūrė J.Miliauskienė.

„Pats festivalis vyksta jau nuo 2012-ųjų metų ir kiekvienais metais ieškome netikėtų erdvių muzikai“, - atvykusiems kauniečiams pasakojo M. Levickis.

Neįprastose vietose koncertuojantys atlikėjai bando būti arčiau klausytojų. Šių metų rugpjūčio 27 dieną festivalio atidarymas vyks Kauno zoologijos sode. Lietuvos ir užsienio kolektyvai surengs neįprastą koncertą - kartu su zoologijos sodo gyventojais. Koncerto metu visoje zoologijos sodo teritorijoje lauks trys atviros lauko scenos bei daug smagių veiklų mažiesiems lankytojams.

Šių metų festivalio šūkis - „Muzika, nuo kurios nepabėgsi“.

„Šiemet mes ne muziką artiname prie klausytojų, bet klausytojus artiname prie muzikos“, - kalbėjo M. Levickis.

Po koncerto Kaune festivalis nuo rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 3 d. persikels į Vilnių. Čia festivalio koncertai tai pat vyks neįprastose vietose - lokomotyvų remonto depe, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje, halės turgavietėje ir centriniame pašte.