Išbandymai skrandžiui
Vasara be iškylų neįsivaizduojama, o neatsiejama jų dalis – skanus maistas. Daugelis juo nori pavaišinti ir savo augintinius, nepagalvodami, kad gyvūnų virškinimo sistema nėra pritaikyta aštriam, prieskoniais pagardintam maistui. O juk dažniausiai būtent tokį čirškiname ant griliaus.
Augintiniams gresia ne tik apsinuodyti kepamais gardumynais, bet ir paspringti, kai paduotas šašlyko kąsnelis godžiai ryjamas. Tad susiruošę į gamtą drauge su augintiniais geriau prigriebkite jiems kokį skanėstą – taip išvengsite virškinimo sistemos streiko, apsinuodijimo ar kitų padarinių.
Nepamirškite: kad ir koks skanus jūsų maistas, kad ir kaip mylite savo augintinį, jūsų maistas jam netinkamas.
Netoleruoja karščio
Vasarą norime kuo daugiau laiko praleisti saulėje ir ja pasilepinti. Tačiau gyvūnams perkaitimas ir šilumos smūgis gali būti pražūtingi.
Kadangi šuo neprakaituoja (jo prakaito liaukos išsidėsčiusios kojų pagalvėlėse), organizmo vėsinimas jam – labai sunkus procesas. Katės karštį pakelia lengviau, jos sugeba pasitraukti į vėsesnę patalpą, jeigu per karšta. O šuo nesusivokia, kad reikėtų ieškotis vėsesnio kampo. Karštis ypač pavojingas trumpasnukiams, turintiems antsvorio, vyresnio amžiaus, sergantiems širdies ligomis šunims.
Perkaitusiam gyvūnui užkyla aukšta temperatūra, ji gali viršyti ir 40 laipsnių. Gyvūnas tampa vangus, mieguistas, neramus, pradeda lekuoti, taip bandydamas vėsintis. Gleivinės stipriai parausta, gali vemti, pasireikšti padidėjęs seilėtekis, traukuliai, prarasti sąmonę ar net nugaišti.
Jeigu augintinis perkaito, jį reikia vėsinti – apšlakstyti vandeniu arba apkloti šlapiu rankšluosčiu, duoti po truputį gerti vėsaus vandens. Jeigu temperatūra viršija 40 laipsnių ir nekrinta, būtina veterinarinė pagalba.
Labai pavojinga karštą dieną palikti augintinį automobilyje.
Labai pavojinga karštą dieną palikti augintinį automobilyje. Šilumos smūgis jį gali ištikti net ir palikus truputį pravertą langą, nes saulė labai greitai prikaitina saloną.
Augintiniai pliaže
Pliažų, tolerantiškų gyvūnams, mažai ir kažin, ar galime dėl to pykti. Vis dar pasitaiko žmonių, kurie elgiasi neatsakingai – atsivedę augintinį į viešą teritoriją, palieka jį be priežiūros, nesurenka išmatų.
Smėlis – ne itin tinkama vieta žaisti jūsų augintiniams. Smėlis sudarytas iš smulkių dalelių, todėl patekęs į gyvūno kvėpavimo takus gali dirginti gleivinę. Jis gali alergizuoti jautresnį gyvūną, trintis tarpupirščiuose, taip sukeldamas diskomfortą.
Viena iš jautresnių gyvūnų kūno vietų yra pėdutės. Todėl bėgioti po įkaitusį smėlį (kaip ir ant įkaitusio šaligatvio ar asfalto) jiems yra pavojinga. Nudegus pėdutes reikėtų jas atvėsinti ledukais ar kokiu nors šaltu daiktu ir kuo skubiau kreiptis veterinaro pagalbos.
Apsisaugoti nudegimų galima pasirūpinus specialiomis priemonėmis, o jų neturint tiks ir paprastas vazelinas.
Jei įsisiurbė erkė
Nėra vieno geriausio nuo erkių apsaugančio preparato: kas tinka vienam gyvūnui, gali netikti kitam. Renkantis priemonę reikia atkreipti dėmesį į maudymo dažnumą, į kailio tankumą ir ilgumą, bendrą savijautą, amžių, svorį. Tai padaryti padės veterinaras.
Jeigu jūsų augintiniui įsisiurbė erkė, ištraukite ją specialiu pincetu. Erkė suimama už galvos ir švelniu judesiu sukant prieš laikrodžio rodyklę ištraukiama. Įsisiurbimo vieta dezinfekuojama.
Jeigu įsisiurbė erkė ligos sukėlėja, simptomai gali būti įvairūs – nuo nuotaikos pasikeitimo iki visiško vangumo. Gali pakilti temperatūra, gyvūnas tampa apatiškas, vangus, pasireiškia silpnumas, vėmimas, viduriavimas, apetito nebuvimas, koordinacijos sutrikimas, tamsi šlapimo spalva, blyškios gleivinės.
Pastebėjus bet kokį jūsų gyvūnui nebūdingą elgesį, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką.
Vabzdžių keliami pavojai
Augintiniams pavojingi bičių ir vapsvų įgėlimai. Mažiau jautresniems gyvūnams įgėlimai gali praeiti savaime, tačiau jautriems, kurie gal jau yra turėję sugėlimų ar vienu metu sugelia daugiau vabzdžių, gali išsivystyti alerginė reakcija. Pasitaiko, kad ištinka anafilaksinis šokas, kuris gali baigtis mirtimi.
Dažniausias ir akivaizdžiausiai matomas įgėlimo požymis – snukučio ištinimas. Augintinis pradeda trinti snukutį į žemę, bando pasikasyti koja, lekuoja, padažnėja kvėpavimas, tampa neramus.
Jeigu pastebėjote, kad augintiniui įgėlė bitė, pirmiausia turite surasti įgėlimo vietą ir pašalinti geluonį. Pažeistą vietą galima atvėsinti šalto vandens buteliuku ar ledukais, palaikius kompresą. Pasireiškus stipriai alerginei reakcijai, būtina pasirodyti veterinarijos gydytojui.
Įkandimai – tik viena problema. Bet kokie šuns ar katės odos pažeidimai – įbrėžimai, įsipjovimai, peštynių žaizdos yra puiki terpė ne tik bakterijoms, bet ir musių kiaušinėliams, iš kurių vėliau išsirita lervutės. Dėl to bet kokias šuns ar katės žaizdas reikia išvalyti vandenilio peroksidu ir užtepti antibakteriniu tepalu.
