Ji sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl norėdami žmonės nenumeta svorio – nežinojimas, kodėl jie to siekia. ,,Labiausiai nenumesti svorio trukdo motyvacijos, ryžto stoka. Tai – charakterio problemos. Ir tokie žmones, dažniausiai, tiek prie stalo, tiek ir visose kitose gyvenimo situacijose elgiasi panašiai – nemotyvuotai, neryžtingai, su dažnais nuopuoliais“, - teigia ji.

Svarbu suformuluoti tikslą

Ji sako, jog turi stiprinti save kaip asmenybę, pirmiausiai, susiformuluoti tikslą. Taip pat atsakyti sau, kodėl sieki šio tikslo, kokie bus etapai. Galiausiai, susikurti ir paskatinimo sistemą, kaip apdovanosi save už pasiektus rezultatus. Tai, anot I. Ugintės, išties labai veikia.

Tuomet jau galima kalbėti ir apie techninius dalykus, kurie, žinoma, yra svarbūs. ,,Nuo vakarienės iki pusryčių turi praeiti ne mažiau nei 16 valandų, tai - eliminacijos procesas, tada organizmas nekaups atsargų riebalų pavidalų“, - sako I. Ugintė. Dar vienas svarbus jos patarimas – gerti tik šiltą vandenį.

TOP 5 sveiki įpročiai

I. Ugintė išskiria keletą aspektų, kurie kasdien jai padeda jaustis sveikai ir gražiai.

• Šiltas vanduo.
• Bent valanda sporto kasdien.
• Neapsunkinantis, energijos suteikiantis maistas.
• Meditacija.
• Sąmoningo kvėpavimo pratybos.

Šiandien moteris užsiima begale veiklų, kurių tikslas vienas – skelbti žinias, kaip būti sveikai, gražiai ir laimingai. I. Ugintė pasakoja, kad jos sveiki mitybos įpročiai formavosi ilgą laiką, tam reikia užsispyrimo ir laiko.

Vegetarizmas išsprendė mažakraujystės problemą

Štai pavyzdžiui mėsos atsisakymas, atrodytų, paradoksalu, bet padėjo įveikti mažakraujystę. ,,Gyvulinės kilmės baltymas yra pernelyg sunkiai virškinamas ir iš organizmo atima daugiau jėgų nei suteikia, po pusmečio mano hemoglobino rodikliai iš 90 tapo 128. Tuo pačiu dingo dar daug kitų negalavimų - mėnesinės tapo nebeskausmingos, dingo nekokie gimdos kaklelio pakitimai, reumatoidinio artrito požymiai'', - pasakoja Ilona Ugintė. Žinoma, išbraukus iš raciono mėsą ar visus gyvulinės kilmės produktus, svarbu savo mitybos racioną pildyti reikalingomis medžiagomis.

Ilona paatvirauja, jog jai buvo pranašaujama, kad gali nesusilaukti vaikų. Šiandien ji augina juos keturis. Moteris įsitikinusi - būtent sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba padėjo to pasiekti. Svarbiausia - domėtis, nesustoti tikėti savimi ir nesusitapatinti su kažkieno paskelbtomis diagnozėmis.

Artimiausia jos paskaita

Vasario 17 d.17:30 Birutės al. 26 Palangoje išgirsime, kaip kiekvienas gali valgyti ir lieknėti.

Praeitais metais jo sugalvotas 30 dienų eketės iššūkis pritraukė tiek žmonių, jog teko platinti eketę. Šiais metais vaikiną džiugina ir žymių Lietuvoje žmonių aktyvumas, pavyzdžiui, Sauliaus Urbonavičiaus-Samo ir Sauliaus Prūsaičio vaizdo įrašai, kuriuose jie maudosi sniege. Jais vyrai pasidalino savo socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyrose.

Siūlo ne žiūrėti ir pavydėti, o prisijungti

Vaikinas kiekvienam siūlo išmėginti šį grūdinimosi būdą. Iki Vasario 17 dienos, kada iššūkį vainikuos bendros visų ,,ruonių“ maudynės Baltijos jūroje. ,,Nesuprantu, kai žmonės man rašo, kad pavydi, žavisi ir norėtų tai padaryti, bet nepadaro. Siūlau tiesiog pabandyti. Kas išdrįsta, pirmiausiai stebisi, kad visai nešalta“, – sako ledinės eketės iššūkio sumanytojas.

Darbo dienomis maudynes S. Dailidė organizuoja 9 val. pagrindiniame Žaliųjų ežerų paplūdimyje, savaitgaliais – 11 val. Tačiau jis džiaugiasi, jog daugelyje kitų miestų sveikuolių klubai prisijungia prie idėjos, organizuoja savo maudynes ir ragina kiekvieną padaryti tai kad ir savo kieme, rašoma pranešime spaudai.

Šaltas dušas ar eketė?

Nors S. Dailidė griežtai pasisako už eketę ir teigia, kad šaltame duše išsimaudyti dar sunkiau, nes visada žinai, jog gali greitai pasirinkti šilumą,  sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė nedrįstančius ragina pradžiai maudynes duše baigti persiliejimu šaltu vandeniu.

Ne tik grūdina, bet ir gydo

S. Kriaučiūnienė pastebi, kad žiemą padaugėja peršalimo ligų, tačiau yra ir visos sąlygos užkirsti joms kelią ar lengvai pasveikti. Moteris sako, kad išsimaudžius šaltame vandenyje vos per parą galima atsikratyti kankinančios slogos, temperatūros, silpnumo, kaulų laužymo.

Jos teigimu, atsiradus pirmiems peršalimo požymiams, pirmiausia ir pigiausia pagalba yra šaltas vanduo ir  vaistai, vitaminai, arbatos, šilta lova niekaip negali lygintis poveikio greitumu bei stiprumu. ,,Kai žmogaus temperatūra pakyla iki 39 laipsnių ir visą kūną purto drebulys, laužo kaulus, nieko nėra baisiau už šaltą vandenį. Tačiau sugebėjęs save nugalėti ir kas tris – keturias valandas pakartodamas procedūrą, kiekvienas pajus stulbinantį rezultatą. Nereikės nei paros ir savijauta bus puiki: dings temperatūra, sumažės sloga, atsiras daugiau energijos, nušvis akys“, – savo patirtimi dalijasi ji.

Padeda ne visais atvejais

S. Kriaučiūnienė sako, kad šaltas vanduo tinka ne visiems ir ne visais atvejais. „Žmogus turi pats suprasti, ką jis daro ir kodėl. Aklas kopijavimas, sekimas patarimų, rastų internete, gali turėti blogas pasekmes. Tačiau jei tą pradedi daryti su komanda, patyrusiais žmonėmis, bus naudinga“, – teigia ji.

Gydytojos Eugenijos Guogienės teigimu, ledinis vanduo gali suveikti kaip vaistas. ,,Gal nustebsite sužinoję, jog cheminis vaistas ne gydo, bet sukelia organizme atitinkamą šoką ir priverčia jį elgtis taip, kad jis pats likviduotų negalavimą. Taigi taip pat šoką sukelti galima ir natūraliai, pavyzdžiui, lediniu vandeniu“, – sako ji.

Dar mokyklos laikais Aušrai buvo uždrausta sportuoti dėl bronchinės astmos, o apie sveiką mitybą kalbų ji nei girdėjo, nei norėjo klausyti. Tad merginos antsvoris ne tik badė akis, bet ir kėlė pavojų sveikatai. Gyvenimas džiugino vis mažiau. Kol vieną dieną Aušra atsisveikino su senais įpročiais.

– Papasakok, kaip gyvenai iki pasikeitimų?

– Užaugau valgydama tai, kas buvo, ką tiesiog galėjome sau leisti, be jokių žinių apie sveiką mitybą. Visada buvau stambesnė nei bendraklasės, tad paskutinėse klasėse susimąsčiau apie svorį, pradėjau bėgioti, bet greitai pasitempiau kojos raiščius ir baigėsi sportas. Po to, kai įstojau mokytis dainavimo, iš to streso (muzikos studijos tikrai nelengvos – klasėse tekdavo sėdėti po 10 valandų per dieną) valgiau bet ką, greitus užkandžius iš aparatų ir panašiai, studentišku principu. Taip priaugau daug svorio, antsvorio buvo apie 25 kilogramus.

– Kada prasidėjo pokyčiai?

– Lūžio tašką labai gerai prisimenu. Tai buvo diena, kai pamačiau, kad  svarstyklės rodo 83 kilogramus. Atsispyrusi nuo šio dugno pradėjau eiti sveiko gyvenimo link.

Lūžio tašką labai gerai prisimenu. Tai buvo diena, kai pamačiau, kad  svarstyklės rodo 83 kilogramus.

– Kokia buvo pradžia? Ko pirmiausia ėmeisi?

– Pirmiausia atsisakiau saldumynų ir nebevalgiau vakare nuo 18 valandos. Dabar tas vakarinis nevalgymas man atrodo kvailas, bet, matyt, tuo metu taip reikėjo. Dar pasiekė mane informacija apie mitybą pagal kraujo grupes. Ten rašė, kad antros kraujo grupės žmonėms yra palanku būti veganais ar vegetarais. Tada nusprendžiau pamažinti mėsos kiekį, galiausiai valgiau jos tiek mažai, kad kiekvieną kartą pavalgius mėsos mane pradėdavo fiziškai pykinti. Pagalvojau, kad jei kūnas taip reaguoja, mėsos išvis nevalgysiu, nebent labai užsinorėsiu. Bet taip ir neužsinorėjau jau aštunti metai.

– Atsisakius mėsos žmonėms kartais auga svoris dėl per didelio kitų kaloringų produktų vartojimo. Kokia tavo patirtis šiuo klausimu?

– Kai atsisakiau mėsos, 20 kilogramų nukrito per pusę metų. Tuomet dar net nebuvau atkreipusi didelio dėmesio į mitybą, tiesiog sumažėjo mano maisto kiekiai. Svoris nukrito, bet visada jaučiau, kad nesu pakankamai sveika, energinga. Vis balansuodavau: per sesiją ryju picas ir kitus nesveikus produktus, priaugu svorio, po sesijos rūpinuosi, kaip jo atsikratyti ir alinu save. Taip vargau vargau su svoriu, kol pagaliau pradėjau gilintis į sveikos mitybos principus. Sužinojau, kad vegetarams svarbu baltymai, pradėjau sekti, kiek gaunu šios medžiagos. Ėmiau vartoti daugiau kruopų, riešutų, natūralių baltyminių papildų be saldiklių. Pradėjau skaičiuoti, stebėti, kiek ko suvalgau. Galiausiai išsiugdžiau naujus mitybos įpročius, skaičiavimas padėjo išsiaiškinti, kiek reikia maisto sportuojant, nes tuomet jau ir sportavau. Kai aktyviai sportuoji, susiduri su tuo, kad turi atsakyti už tai, ką dedi į burną. Kartais nuo to pavargstu, paburbu, kodėl negaliu negalvodama sau valgyti, bet suprantu, kad jau kitaip neišeis, toks mano gyvenimo būdas. Pastebėjau, kad suvalgyti reikiamą ar per didelį kalorijų kiekį, valgant nesveiką maistą, labai lengva, bet kai valgai sveikai, reikia pasistengti ir pagalvoti. Vienu metu buvau numetusi 32 kilogramus, dabar sveriu daugiau, bet vaizdas ir savijauta dabar yra patys geriausi.

– Kaip dabar atrodo tavo kasdienybė?

– Mano darbas susideda iš muzikos kūrimo, atlikimo ir mokymo dainuoti. Dar mokausi talentų akademijoje, važinėju į vaidybos, šokio pamokas, taigi veiklos daug.  Ir ji be griežto grafiko, nėra rutinos, todėl iš pradžių buvo sunku rasti būdą, kaip išsiugdyti mitybos ritmą, režimą. Dabar esu sau sudariusi sporto užsiėmimų grafiką, nes kai aiškiai sau pasisakau, kada ką darau, tai ir įvyksta. Visa kita planuoju atsižvelgdama į sportą – pavyzdžiui, einu į zumbos treniruotes.

– Kaip reaguoji į kalbos, kad salės sportas – nemoteriškas?

– Manau, kad viskas yra gerai su tuo jėgos sportu, nereikia tik persistengti. Šis sportas priverčia kaulus tankėti, apsisaugai nuo kaulų retėjimo ligos. Ir šiaip juk mums reikia gimdyti vaikus, nešioti juos, tai mes neturime būti labai silpnos. Man norisi turėti energijos ir buičiai, nes buvo laikas, kai aš puodo normaliai neatkeldavau, kviesdavau vyrą. Sutinku, kad nebūtina moteriai būti didelei stipruolei, neprivalome visos kilnoti svarmenų. Bet man toks sportas labai nuramina protą, todėl naudingas ir darbe, ir kūryboje.

Prieš aštuonerius metus, kai pradėjau mesti svorį, tai buvo mane tarsi apsėdę, paniškai sekdavau kiekvieną pokytį, išgyvendavau, jei sulieknėdavau centimetru mažiau, nei būdavau suplanavusi. O dabar mane džiugina ne tai, kad esu lieknesnė kokiu vienu centimetru, bet tvirtesnė, ištvermingesnė, sveikesnė.

– Kaip reaguoja šeima į tavo pasikeitimus?

– Būsimasis vyras mane įsimylėjo, mano manymu, pačiame baisiausiame taške: kai turėjau daug antsvorio. Tada mes abu tapome dar stambesni. Jis man visada palaikydavo kompaniją. Kai auginau svorį, jis kartu mėgavosi nesveiku maistu, o dabar ir pats yra numetęs 20 kilogramų. Atrodo, kad viską darome kartu.

– Koks dabar jūsų šeimos laisvalaikis, šventės?

– Mūsų šventės nelabai pasikeitė, tik alkoholis jau seniai dingęs. O šiaip sumažėjo naktinėjimų, vakarėliai persikėlė į dienos metą. Nežinau, ar dėl brandesnio amžiaus, ar dėl sveiko gyvenimo būdo. Dabar mes žymiai aktyviau leidžiame laiką. Ir nebenoriu savęs alinti, stengiuosi išsimiegoti, pailsėti, tinkamai pavalgyti. Ir vis įsitikinu, kaip tai yra svarbu dainininkės profesijai, kokią teigiamą įtaką stipresni raumenys daro šiam amatui.

Dažnai, susikoncentravę į rutiną bei darbus, kuriuos turime atlikti, pamirštame pasirūpinti savo sveikata, o apie tai pagalvojame tik tuomet, kai kūnas pradeda siųsti ženklus – skausmus ar ligas. Tai pastebi jogos trenerė Rasa Teišerskienė. Jos teigimu, pradėjus užsiimti joga, gerėja ir fizinė, ir psichologinė žmogaus savijauta. Ir jis tikrai neprivalo pakeisti savo religijos, jei nori užsiimti joga, tikina specialistė.

„Nėra taip, kad, jeigu užsiimi joga, tampi krišnaistu ar induistu. Joga nepriskiriama jokiam tikėjimui. Manau, kad viską galima suderinti, jeigu žmogus vadovaujasi sveiku protu. Joga, jogos pozos turi pavadinimus, reikšmę, bet tai – tarsi simbolika. Įdomiausia, kad toje simbolikoje nėra jokių neigiamų aspektų“, – LRT Radijui sako R. Teišerskienė.

Pradėję užsiimti joga, pakeisite požiūrį

R. Teišerskienė Himalajų jogos užsiėmimus veda jau beveik 15 metų ir tikina, kad joga neatsiejama nuo dvasinio žmogaus tobulėjimo. Pasak jogos trenerės, pradėjus užsiimti joga, keičiasi žmogaus mąstymas, ir jis netgi kasdienius dalykus, pavyzdžiui, savo dienotvarkę, ima vertinti kitaip.

„Joga turi apimti viską: kūno lavinimą, kvėpavimo pratimus – pranajamas, meditacijas, susikaupimą, dėmesio koncentracijos ugdymą. Jeigu žmogus rimtai pradeda praktikuoti jogą, netgi jeigu jis pradeda nuo sportinės jogos, neišvengiamai keičiasi žmogaus požiūris į gyvenimą, mitybą, dienotvarkę, bendravimą, laiko praleidimą. Pamažu tai veda į savęs tobulėjimą“, – teigia R. Teišerskienė.

Trenerė sutinka, kad joga dabar madingesnė nei seniau, tačiau tai įvardija kaip teigiamą aspektą. Ji pastebi, kad madingi tampa ir kiti dalykai, kuriuos galima būtų įvertinti teigiamai ir kurie skatina žmones rūpintis savo sveikata.

„Tegul rūpinasi savimi, prižiūri savo kūną. Gal pamažu pradės kažkas keistis. Didelė dalis žmonių pradeda atsisukti į save, savo prigimtį. Daugėja besirūpinančių sveikata visose sporto klubuose, ne tik jogos. Duoną kepa vos ne kas antra šeimininkė. Ieškome, kur nusipirkti šviežių, švarių produktų. Valio! Tegul susidomėjimas sveika gyvensena būna madingas“, – sako R. Teišerskienė.

Atsiskyrimas – iššūkis smalsuoliams ir būdas suprasti save

Jogos trenerė taip pat organizuoja atsiskyrimus. Tai – įvairios trukmės (dažniausiai savaitgalio) susitikimai, kurių metu susirinkusieji pabūna su savimi, medituoja. Atsiskyrimo metu dalyviai bendrauja tik pradžioje ir pabaigoje. Meditacijos metu vyrauja tyla, visi būna užmerktomis akimis ir mintyse kalba mantrą. Anot R. Teišerskienės, tai – darbas su savimi, savo vidaus gydymas, būdas rasti ramybę. Jos nuomone, būtent šių dalykų stoka dažnai paskatina fizinius negalavimus.

„Reikia sugrįžti į save, suprasti save, kokios emocijos valdo mus, kiek mumyse yra pykčio, baimių, nes viskas labai sukasi, visi bėga. Žmonės į daug ką nekreipia dėmesio, o paskui vieną dieną sako – man sustreikavo sveikata: ir tas, ir anas negerai. Žmogui sunku suprasti, kas nutiko – buvau jaunas, sveikas, stiprus ir vieną dieną – gyvenimas slysta iš po kojų“, – pastebi R. Teišerskienė.

Jos teigimu, į atsiskyrimus ateina ir jogos užsiėmimus lankę žmonės. Jie nori sustiprinti iki tol turėtų praktikų poveikį. „Kiti ateina tiesiog iš smalsumo išbandyti – kiek galiu išbūti, kas manyje iškils. Mes sakome – visi, kurie nori save pažinti, turėtų eiti atsiskyrimo“, – pasakoja R. Teišerskienė.

Trenerė: mąstantis žmogus gali viską suderinti

Kiekvienas jogos pratimas turi pavadinimą ir reikšmę, tad vyrauja nuomonė, kad joga neatsiejama nuo tikėjimo. Taip manantieji teigia, kad tam pačiam žmogui lankytis krikščionių mišiose, o vėliau treniruotis jogos salėje – nelogiška. Trenerė R. Teišerskienė su tuo nesutinka. Anot jos, pratimų pavadinimai – simboliai. Mąstantis žmogus savo gyvenime gali suderinti tai, ką nori, o joga nepriskiriama jokiai religijai.

„Nėra taip, kad, jeigu užsiimi joga, tampi krišnaistu ar induistu. Joga nepriskiriama jokiam tikėjimui. Manau, kad viską galima suderinti, jeigu žmogus vadovaujasi sveiku protu. Joga, jogos pozos turi pavadinimus, reikšmę, bet tai – tarsi simbolika. Įdomiausia, kad toje simbolikoje nėra jokių neigiamų aspektų“, – pabrėžia R. Teišerskienė.

Taigi joga – vienas būdų gydyti savo vidų bei gražinti išorę. Galbūt, kaip teigia jogos trenerė, kiekvienas iš šios praktikos galėtų pasiimti šį tą naudingo sau.