-
Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre – tarptautinė konferencija
Artimiausiu laiku šis naujas, modernus centras atsivers ir Baltijos jūros tyrėjams.
Gegužės 11–12 d. Lietuvos jūrų muziejus organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Ar Baltija saugūs namai gyvybei?“. Joje didžiausias dėmesys skiriamas Baltijos jūros būklei bei joje gyvenančių žinduolių susirgimams, reabilitacijai, monitoringui ir tyrimams. Ekologijos ir jūrų žinduolių tyrimų srityje dirbantys mokslininkai, ekspertai pasidalins savo patirtimi ir naujausių tyrimų rezultatais.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad Baltijos būklė yra išties sudėtinga, nes tai – pusiau uždara jūra didžiųjų Europos šalių ir miestų apsupty, ją itin neigiamai veikia žmogaus ūkinė veikla.
Vyr. vet. gydytojo-direktoriaus pavaduotojo dr. Žilvino Kleivos teigimu, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM), įvertinusi Baltijos jūros ekosistemą, nustatė, kad dauguma žuvų, paukščių, jūros žinduolių, Baltijos jūros buveinių nėra geros būklės. Nors jau pastebimas neseniai įgyvendintų priemonių poveikis ir tikimasi, kad ateityje jūros biologinė įvairovė atsigaus, bet labai svarbu ir toliau gerinti biologinės įvairovės aplinkos būklę.
Pirmąją konferencijos dieną bus pristatomi moksliniai pranešimai. Didžioji dalis pranešėjų yra HELCOM žinduolių ekspertų grupės nariai. Ši grupė teikia rekomendacijas bei gaires HELCOM šalims-narėms dėl Baltijos jūros žinduolių monitoringo bei apsaugos. Prof. Ursula Siebert yra puikiai žinoma mokslininkė, tirianti Baltijos jūros žinduolius, sertifikuota zoologijos sodo ir laukinių gyvūnų rūšių apsaugos specialistė. Buvusi HELCOM žinduolių ekspertų grupės lyderė, šiuo metu mokslininkė vadovauja Sausumos ir vandens laukinės gamtos institutui Hanoveryje (Vokietija). Mokslininkas iš Estijos dr. Mart Jussi tyrinėja jūrinius žinduolius Baltijos jūroje, vienas iš HELCOM žinduolių ekspertų grupės narių daug dėmesio skiria klimato kaitos įtakai Baltijos jūros ruoniams tyrimams. Dr. Iwona Pawliczka yra Krzysztof Skóra jūrinės stoties (Krzysztof Skóra Marine Station) Lenkijoje Helyje vadovė. Šios stoties veiklos sritys itin artimos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui, nes apima ruonių jauniklių reabilitaciją bei mokslinius tyrimus, monitoringą.
Antrąją konferencijos dieną organizuojamos dirbtuvės, kurių metu, remiantis ruonių būklės monitoringo kriterijais, bus atliekamas pilkojo ruonio (lot. Halichoerus grypus) skrodimas. Skrodimą atliks žinduolių ekspertų grupė, vadovaujama prof. U. Siebert. Kiti dalyviai turės galimybę skrodimą stebėti nuotoliniu būdu, Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro konferencijų salėje.
Detalesnė informacija ir registracija: https://www.muziejus.lt/lt/paslaugos/tarptautine-moksline-konferencija-ar-baltija-saugus-namai-gyvybei-1.
-
Minima Pasaulinė pingvinų diena
Kasmet apytikriai šiuo metu Antarktikoje prasideda pingvinų migracija. Metų pabaigoje, prasidėjus žiemai, pingvinai palieka vandenyną ir keliauja tūkstančius kilometrų į žemyno gilumą, kur susiporuoja ir padeda kiaušinius. Viena patelė padeda tik vieną kiaušinį, kuriuo vienodai rūpinasi ir ji, ir patinas (abu pakaitom eina į vandenyną maitintis). Atšilus orams, pavasarį, kai ledas pradeda tirpti, pingvinai su jau paaugusiais jaunikliais vėl grįžta atgal į vandenyną. Mokslininkai pradėjo laukti pingvinų grįžimo ir ta proga rengti šventes – per keletą metų taip atsirado Pasaulinė pingvinų diena, prie kurios šventimo gali prisijungti visi pingvinų mylėtojai. Mintis pažymėti Pingvinų dieną kilo dėl itin spartaus šių paukščių nykimo. Per praėjusius 50 metų, pavyzdžiui, antarktinių pingvinų sumažėjo 60 proc.
Pirmieji pingvinai į Kopgalį atkeliavo 1977 metais. Tai buvo kuoduotieji pingvinai. Dabar muziejuje gyvena 20 pingvinų. 12 iš jų – Humbolto pingvinų (Spheniscus humboldti). Aštuoni buvo įsigyti prieš ketverius metus, iš karto po akvariumo rekonstrukcijos, dar keturi – pernai. Pirmieji aštuoni Humbolto pingvinai buvo įsigyti iš Winghamo Wildlife zoologijos parko (Jungtinė Karalystė). Kiti – iš skirtingų Europos zoologijos sodų. Aštuoni pingvinai yra likę iš senojo Kopgalio būrio.
E. Lasio nuotr.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, pingvinų būriui atnaujinti ieškota keliolika metų. „Tai tikrai sudėtingas uždavinys. Humbolto pingvinai – reti gyvūnai, juos imti iš gamtos draudžia tarptautinės konvencijos, galima įsigyti tik iš zoologijos sodų, kurie juos veisia.“
Gyvasis pirkinys muziejui kainavo apie 100 tūkst. eurų. Pingvinai puikiai aklimatizavosi, priprato prie darbuotojų ir susidraugavo su muziejaus pingvinais senbuviais.
Lietuvos klimatas artimas šių pingvinų gimtųjų vietų klimatui. Jie gyvena Čilės ir Peru pakrantėje, pro kurią prateka vėsi Humbolto srovė. Pingvinai gyvena ir Pietų jūrų salose, pietiniuose Australijos pakraščiuose, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, net Pietų Afrikos pakrantėse.
Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas apie prižiūrimus gyvūnus pasakoja su šypsena ir prisimena smagias jų išdaigas.
„Jeigu kalbėtume apie atvykusius pingvinus kaip apie bendruomenę, tai jie man iš pradžių priminė paauglių bandą, – šypsosi P. Kulikovas. – Jiems nėra jokių autoritetų, jokios subordinacijos, jie nepaiso jokių taisyklių, vaikšto kaip gauja, atiminėja žuvį ir vieni iš kitų ir senbuvių. Užkabinėja senukus, šiaip sau, dėl smagumo. Kibirą su žuvimis jie per ketverius metus apvertė tiek kartų, kiek mūsų senbuviams ir per 24-erius metus nepavyko“, – prisimindamas pingvinų išdaigas, pasakojo Pavelas.
Beje, pingvinų istorijas galima išgirsti ir neišeinant iš namų. Jas pasakoja Pavelas.
-
Tarp pingvinų irgi būna kazanovų! 1
Tačiau realybė dažnai visiškai priešinga. Lietuvos jūrų muziejuje dabar gyvena 20 pingvinų. Šiandien norime pristatyti vieną jų – Bikį. Jis, anot jo prižiūrėtojo biologo Pavelo Kulikovo, iki pamatų sugriovė ir į šipulius sudaužė vieną žinomiausių teiginių apie pingvinus, kad jie yra monogamai ir pasirenka porą visam gyvenimui!
Pavelas pasakoja, kad Bikis – tai tikras pingvinariumo Kazanova. Jo gyvenimas primena meksikietiško serialo siužetą. 2003 metais Bikiui buvo penkeri! Jis buvo jaunas, gražus patinas, tačiau sau į porą pasirinko gerokai vyresnę patelę. Tiesa, kartu jie ilgai neišbuvo ir, tapęs jaunu našliu, pasuko Bikis laisvo gyvenimo keliais. Užsigeidė jaunuolis įvairios patirties ir jau kitais metais jis susirado naują... partnerį – Snapiną. Du bičiuliai poravimosi periodu apsigyveno viename iš lizdų, panašu, buvo tuo patenkinti ir kitąmet pakartojo tą patį – poravimosi periodu vėl suėjo į porą.
Biologas Pavelas Kulikovas. Alfonso Mažūno nuotr.
Siužetas čia ir vėl pasuko kiek netikėta linkme. Vieną dieną prie jų lizdo slenksčio pasirodė jauna patelė Gilė ir pasiprašė priimama į vidų. Be abejo, pirmiausia kilo pasipiktinimo banga, kaip ji drįstanti griauti tvirtą pingvinų porą. Įžūli panelė buvo aptalžyta sparnais ir snapais, ir vyrukai vėl grįžo į savo lizdą.
Bet Gilė, pasirodo, turėjo rimtų ketinimų ir pakankamai atkaklumo bei drąsos. Ji ateidavo kiekvieną dieną. Įpusėjus antrai tokio scenarijaus savaitei, vyrukų patirties ir naujovių troškimas nugalėjo. Patelei jie leido nakvoti šalia lizdo, o po kelių dienų – įleido ir vidun. Idilė truko vos savaitę, nes lizdas paprasčiausiai per ankštas trims pingvinams. Todėl vienam jų tekdavo nakvoti šalia jo. Ir dabar tai jau buvo ne Gilė. Ji labai stengėsi tapti lizdo šeimininke ir palikti jo taip lengvai neketino. Prie lizdo tekdavo nakvoti vienam iš patinų. Iš pradžių jie keisdavosi pagal grafiką, vieną dieną – vienas, kitą dieną – kitas, bet tai ilgai netruko.
Ar grafiką supainiojo, ar įsiliepsnojo nauja aistra ir Bikis su Snapinu iš geriausių draugų tapo aršiausiais priešais. Santykius aiškinosi ne debatais ir argumentais, o seniausiu žinomu būdu – įvyko arši, kruvina kova. Bikis laimėjo. Jis buvo jaunesnis ir stipresnis, o Snapinui prireikė rimtos pagalbos. Bikis liko su Gile. Jie buvo gera pora. Susilaukė palikuonių, gyveno gražiai ir darniai. Kol Bikiui šeimyninio gyvenimo rutina neatsibodo. Atrodė, kad jam prasidėjo vidurio amžiaus krizė. Gilė buvo palikta dėl Bravo, vėliau Bravo buvo iškeista į Arktę. Treti metai jie kartu. Gal tai jau paskutinis Bikio meilės nuotykis, nes ne jauniklis jis jau. O gal tai dar ir ne pabaiga. Kas žino?
Pingvinas Bikis. Alfonso Mažūno nuotr.
Jeigu norite sužinoti daugiau pingvinų istorijų, Šv. Valentino dienos proga muziejus lankytojams paruošė ypatingą staigmeną. Šeimai ar porai, įsigijusiai bilietus į Jūrų muziejų vasario 11, 12 ar 13 dieną, bus padovanota speciali dovana – susitikimas su pingvinais. Kiekvieną minėta dieną – po smagų susitikimą! Žaidimas vyksta Lietuvos jūrų muziejaus socialinėje paskyroje „Facebook“. Be to, tomis dienomis Suvenyrų parduotuvėje veiks Meilės paštas ir bus galima išsiųsti šiltus žodžius brangiems žmonėms tiesiai iš povandeninio pasaulio.
Beje, pingvinų istorijas galima išgirsti ir neišeinant iš namų. Jas pasakoja šių gyvūnų prižiūrėtojas biologas Pavelas Kulikovas: https://muziejus.lt/sites/jrmz/files/renginiai/intro_su_muzika.wav.