Maskvai ir pasauliui
JT, Europos Parlamentas, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas – kiekviena šių organizacijų sulaukė jai skirtų vadinamosios Padniestrės Moldovos Respublikos atstovų žodžių. Vienų prašyta sustabdyti regiono gyventojų teisių ir laisvių pažeidimus, kitų – užkirsti kelią „eskalacijai dėl Padniestrės“.
Vašingtone įsikūrusio Karo studijų instituto ekspertų manymu, kreipdamiesi į tarptautines organizacijas separatistai siekia įtvirtinti Padniestrės kaip tariamai suverenaus darinio statusą.
Atliepdama į Uždniestrės veikėjų prašymą Maskva Užsienio reikalų ministerijos atstovų lūpomis jų apsaugą pavadino vienu savo prioritetų.
Savo kreipimesi separatistai priminė vadinamosios Rusijos „taikos palaikymo misijos“ Uždniestrėje įsipareigojimus ir paminėjo čia gyvenant apie „220 tūkst. Rusijos piliečių“.
Pastaruoju metu Kremlius vis dažniau stengiasi kalbomis apie užsienyje gyvenančių tėvynainių apsaugą pateisinti savo agresyvius sprendimus. Vasario 14 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat pareiškė, kad Maskva yra susirūpinusi dėl Uždniestrėje gyvenančių Rusijos piliečių teisių ir „neleis, kad jie taptų dar vienos Vakarų avantiūros aukomis“, tačiau apie kokią avantiūrą kalba – nepaaiškino.
Atrodytų, tarp Dniestro ir Ukrainos sienos įsispraudusio regiono separatistai elgėsi pagal scenarijų, leidusį Rusijai atplėšti Luhansko ir Donecko rajonus. Tačiau Uždniestrė geografiškai yra atskirta nuo Rusijos, todėl be moralinės ir finansinės paramos šiandien Maskva jai niekuo negali padėti.
Pastarąjį kartą šioje separatistinėje teritorijoje suvažiavimas buvo surengtas 2006 m., kai deputatai paskelbė apie referendumą dėl integracijos su Rusija. Tąkart balsavimas baigėsi didžiule balsų dauguma už, tačiau nei faktiškai, nei juridiškai separatistinės teritorijos ir Rusijos intergacijos procesas neįvyko.
Kišiniove – ramu
Komentuodama separatistų kreipimąsi Moldovos prezidentė Maia Sandu interviu Laisvės radijui sakė, kad Kišiniovas yra pasiryžęs taikiai išspręsti įšaldytą Uždniestrės konfliktą ir toliau reintegruoti regioną.
„Iš Kišiniovo viskas atrodo ramu... Padėties Uždniestrėje eskalavimo ir destabilizavimo pavojaus nėra. Tai dar viena isterijos kūrimo kampanija“, – Moldovos vyriausybės atstovas spaudai paskelbė „Telegram“ žinutėje.
Abiejų Dniestro krantų integracija yra gerokai didesnė, nei atrodo iš šalies.
Moldovos vicepremjeras reintegracijos klausimais Olegas Serebrianas anksčiau yra sakęs, kad Kišiniovo vienintelis konflikto sprendimas yra „laipsniškas Tiraspolio grįžimas į teisinę sritį“.
Didžiausia vertybė – pinigai
Nors separatistai yra finansiškai priklausomi nuo Maskvos, Rusija teikia jiems dujas, jos regioną pasiekia iš dešiniojo Dniestro kranto, t. y. tranzitu keliauja per likusią Moldovos dalį.
„Abiejų Dniestro krantų integracija yra gerokai didesnė, nei atrodo iš šalies, – radijui NV sakė buvęs Moldovos nuolatinis atstovas JT ir Europos Taryboje Aleksejus Tulburė. – Dvejus karo Ukrainoje metus Uždniestrė demonstravo nenorą dalyvauti jokiuose konfliktuose, nepalaiko jokios pusės. Laikėsi net, sakyčiau, pacifistinės politikos.“
Ekspertas priminė 2022 m. gegužę, kai Moldovoje baimintasi, kad šalį pasieks Ukrainos karo žiežirbos, ji bus atakuota. „Tuomet prie perėjimo punktų į dešinįjį Dniestro krantą nusidriekė virtinės automobilių“, – apie separatistų nenorą ginti savo tariamą nepriklausomybę pasakojo A. Tulburė.
Jo nuomone, naujausias Tiraspolio kreipimasis į Maskvą – kompromisinis variantas. Rusija veikiausiai norėjusi radikalesnio pareiškimo, tačiau separatistus tenkina esama padėtis: kairiajame Dniestro krante prioritetas teikiamas ne politikai, bet ekonominei naudai.
Su ekonomika gali būti susijęs ir pretekstas, kodėl Uždniestrė apskritai paskelbė savo pareiškimą. Nuo šių metų pradžios Kišiniovas atšaukė iki tol Uždniestrės verslininkams galiojusias muito lengvatas, t. y. ir iš separatistinio regiono išvežamai produkcijai ėmė taikyti visoje šalyje esančius mokesčius.
Be to, Tiraspolis kritikuoja Moldovos baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose dabar yra straipsnis apie separatizmą.
Paralyžiuotas forpostas
Maskvai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje visiškai sustojo per pastarąją šalį tranzitu vykęs susisiekimas tarp Rusijos ir Uždniestrės.
Žvelgiant į žemėlapį, Padniestrė atrodo kaip potencialus tikslas Rusijai veržiantis Odesos kryptimi. Tačiau kol kas Ukrainos kariai tvirtai laiko frontą sausumoje, o apie desanto Odesoje išsilaipinimą skausmingus smūgius karinių jūros pajėgoms patyrusi Maskva vargiai galėtų net ir planuoti.
2022-aisiais Uždniestrę sudrebino neišaiškinti sprogimai, kurie, karinių analitikų nuomone, galėjo būti Rusijos bandymas įtraukti šį regioną į konfliktą. Pernai kovą separatistų vadovybė apkaltino Kyjivą pasikėsinimu nužudyti jos lyderį. Ukraina kaltinimus atmetė.
Uždniestrėje yra garsieji Kolbasnos ginklų sandėliai – 150 ha užimanti teritorija, kur sugabentas SSRS kariuomenės, išvestos iš buvusios VDR ir Čekoslovakijos, palikimas. ESBO misijos Moldovoje duomenimis, iš 42 tūkst. tonų amunicijos dalis 2001–2003 m. buvo išvežta į Rusiją. Kas iš šio turto dar gali būti panaudota karo veiksmuose, niekas nežino.
Kremlius šiame regione laiko apie 1,5 tūkst. savo karių, tačiau jie seniai nerotuoti, nedalyvavę karinėse pratybose, tad jų profesiniai gebėjimai kelia didelių abejonių.
Tikslas – kelti chosą
Ekspertai daro prielaidą, kad aktualizuodama Uždniestrės klausimą Maskva gali rengtis birželį būsimiems Moldovos prezidento, lapkritį – parlamento rinkimams.
Anot A. Tulburės, į politines diskusijas grąžindamas kairiojo Dniestro kranto temą Kremlius kaitintų aistras, provokuotų viešus kaltinimus M. Sandu, jog ši esą nieko nedaro, kad būtų sugrąžintos Moldovos žemės.
Keliamoje sumaištyje rinkėjai ims labiau blaškytis, abejoti valdžia, ieškoti populistinės alternatyvos.
Be to, Kremlius gali daryti didesnį diplomatinį spaudimą Moldovai, kad ši panaikintų įsigaliojusį atnaujintą Muitinės kodeksą. Tačiau muitų pakeitimai yra svarbūs siekiant suderinti Moldovos teisę su ES taisyklėmis – šis harmonizavimas yra kelio į ES narystę dalis.
