Vienas jų – projektas „Endurance“, kuriame savo jėgas sujungė šiuolaikinio cirko kūrėjas Kontantin Kosovec (K.K), eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjas Maximilianas Oprishka (M.O), melomanų žinomas, kaip Fume, bei išskirtinių apšvietimo ir scenografijos projektų autorius Arvydas Buinauskas (A.B). Kalbiname „Atviros erdvės“ laimėtojus plačiau apie jų projektą, kuris nagrinės žmogaus kūno ištvermę, pasitelkdamas tris meno šakas.

– Papasakokite plačiau apie savo projektą, kuris šiais metais nugalėjo Menų spaustuvės programoje „Atvira erdvė“.

–  (M.O) Šis projektas yra aktyvi trijų skirtingų disciplinų menininkų kolaboracija, kurios pagrindinis tikslas kartu dirbant apjungti tris meno ašis – muziką, kūno kalbą bei šviesą. Projekto metu, mes pasirinkome tyrinėti kūno ištvermės bei galimybių ribas ir pats kuriamas projektas vadinasi „Endurance“. Tai labai įdomus, plataus spektro priėjimas prie tos keistos būsenos, kas yra nepatogu, kas yra „ant ribos“, bet kartu ir cikliška ir meditatyvu, sulyginčiau su jausmu kai bėgi keturiasdešimtą kilometrą.

Visi ateiname iš skirtingų kūrybinių sričių, į projektą žiūrime su dideliu užsidegimu ir noru išeiti iš savo pačių komforto rėmų, leistis į eksperimentus ir kurti dar neišbandytose teritorijose.

–  (K.K) Mūsų projektas – tai trys meno šakos, kurios persipina tarsi trys virvės gijos.

– Papasakokite plačiau apie komandą susibūrusią projektui, ar teko anksčiau kartu bendradarbiauti, ar tai bus pirmas kartas jums kuriant kartu?

– (M.O) Projekto „Endurance“ komanda atsirado labai netikėtai. Su Konstantinu esame pažįstami pakankamai seniai, o su Arvydu esame turėję bendrą projektą, tiesa tai bus pirmas mūsų visų trijų kūrybinis projektas. Visi esame iš skirtingų meno disciplinų, turime skirtingas patirtis įvairiuose projektuose, tačiau kartu randame ir daug tarpusavio sąlyčio taškų, tad manome, kad turėsime tiek įdomų kūrybinį procesą, tiek ir jo rezultatą. 

 Kontantin Kosovec, D. Putino nuotr.

– Ką Jums patiems reiškia ši galimybė, įgyvendinti sugalvotą projektą?

–  (K.K) Šis spektaklio konceptas brendo jau daug laiko, dabar yra puiki proga jį įgyvendinti, pasitelkiant menininkus ir iš kitų sričių.

–  (M.O) Tai yra puiki bei legali proga stipriai patriukšmauti (juokiasi).

–  (A.B) Labai retas atvejis, kai turi galimybę „laužyti nusistovėjusius standartus ir stereotipus“.

Arvydas Buinauskas, R. Griciaus nuotr.

– Kaip manote, kokį galutinį rezultatą pavyks pristatyti žiūrovui?

–  (M.O) Visi ateiname iš skirtingų kūrybinių sričių, į projektą žiūrime su dideliu užsidegimu ir noru išeiti iš savo pačių komforto rėmų, leistis į eksperimentus ir kurti dar neišbandytose teritorijose. Norime, kad žiūrovas nebūtų pasyvus stebėtojas, bet jaustųsi projekto dalimi, jaustų aplinką, išgyventų akimirkas.

– Koks Jums patiems šis karantininis laikotarpis? Ar kūrybingas, ar pilnas iššūkių?

– (A.B) Ypač darbingas, tiek iššūkiais tiek projektų įvairove – nauji poteriai ir atradimai apšvietimo ir scenografijos sveroje.

– (K.K) Pilnas iššūkių, naujovių, nežinomybės. Iš vienos pusės atsirado labai daug laiko kūrybai, iš kitos padidėjo ir streso lygis. Labai trūksta gyvų pasirodymų ar bent galimybės vesti edukacines veiklas, bet kol kas mano gyvenime daugiau pozityvių nei negatyvių pokyčių.

–  (M.O) Man, kaip ir daugeliui žmonių, pakankamai keistokas laikas, labai tylu.

– Ko tikitės iš programos „Atvira erdvė“?

–  (K.K) Tikimės, kad būtent ši programa, mūsų projektui padės įgauti pagreitį.

Maximilianas Oprishka, asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų programa „Atvira erdvė“ dėmesį skiria šiuolaikinio cirko žanrui ir iki kovo 14 d. laukia būtent šiuolaikinio cirko žanro kūrėjų paraiškų. Kol laukiamos naujos programos paraiškos, kalbiname šios programos buvusius dalyvius, tai Lauryną Žakevičių, kuris kartu su Airida Gudaite šioje programoje dalyvavo 2011 metais ir Menų spaustuvės scenoje pristatė gatvės šokio spektaklį „Feel-Link“, Aleksandr Špilevoj, kuris 2016 metais šioje programoje debiutavo kaip režisierius su spektakliu – koncertu „Neišmoktos pamokos“ ir režisierių, aktorių Gediminą Rimeiką, kuris 2019 metais „Atviroje erdvėje“ pristatė spektaklį „Žuvėdra (remix)“.

– Kokią patirtį išsinešėte sudalyvavę „Atviros erdvės“ programoje?

Laurynas Žakevičius: – „Atvira erdvė“ yra esminis projektas prisidėjęs prie „Low Air“ trupės atsiradimo. Visu tuo periodu, kai spektaklis „Feel-Link“ buvo prodiusuojamas Menų spaustuvės, labai aktyviai dalyvavome visuose komunikacijos ir sklaidos procesuose. Mūsų, kaip pradedančių profesionalios scenos kūrėjų, dalyvavimas „Atviroje erdvėje“ buvo labai įtraukus procesas, tuo periodu be galo daug mokėmės. Žvelgdami retrospektyviai galime tvirtai pasakyti, kad programa „Atvira erdvė“ ir Menų spaustuvės komanda supažindino mus su produkcijos radimosi procesais, nuo ko atsispyrėm ir žengėm tolyn.

Aleksandr Špilevoj.

Aleksandr Špilevoj: – Dalyvavimas programoje išmokė, kaip elgtis su turimu ribotu biudžetu, kaip spręsti administracinius, rinkodaros klausimus. Iki šiol su nostalgija prisimenu, kaip prieš kiekvieną spektaklį savo mažyte Toyota Corolla važinėjau į skirtingas Vilniaus mokyklas skolintis mūsų scenografijai reikalingų suolų ir kėdžių, kaip su spektaklio dailininke Rūta Lendraityte visą dieną scenografiją virvėmis kabinome virš scenos, kaip po spektaklio viską vėl nukabindavome ir veždavome grąžinti mokykloms iki kito spektaklio rodymo. Mokėmės teatro kūrimo pasiraitoję rankoves ir nebijodami jokių "nemeniškų" darbų. Džiaugiuosi, kad Menų spaustuvės komanda mus palaikė net tuomet, kai jiems kai kurie mūsų sumanymai atrodė per sudėtingi ar pavojingi, džiaugiuosi, kad kai kur mus ir pristabdė, kai mūsų karštligiškas maksimalizmas nueidavo per toli.

Gediminas Rimeika: – Patirtis tikrai gera. Pirmas dalykas tai apskritai galimybė pastatyti spektaklį ir galimybė įgyvendinti eksperimentinę idėją. Būtent programoje „Atvira erdvė“ turėjau progą eksperimentuoti, būti laisvas, o statydamas spektaklį su vaikais išmokau svajoti, supratau, kad vaikų vaizduotė yra nemažesnė nei profesionalių aktorių. Dar Menų spaustuvė yra unikali erdvė, kurioje po spektaklio galima gauti kontaktą su žiūrovu, jie lieka šioje erdvėje pabendrauti, pasidalinti įspūdžiais, kitose erdvėse su žiūrovu pasimatyti yra sudėtingiau.

– Kaip toliau sekasi „Atviroje erdvėje“ sukurtiems projektams?

Aleksandr Špilevoj: – Po 5 metų mes ir toliau rodome spektaklį „Neišmoktos pamokos“ tiek Vilniuje, tiek skirtingose Lietuvos miestuose. Su spektaklio aktoriais ir muzikantais esame artimi draugai. Taip jau nutiko, kad mes gyvename skirtinguose miestuose, todėl „Neišmoktos pamokos“ mums yra puiki galimybė susitikti ir užkurti rokenrolo vakarėlį teatro scenoje. Kiekvieną kartą labai laukiu mūsų suvažiavimo. Esame labai laimingi, kad per šiuos penkerius metus dar nebuvo nei vieno spektaklio pasirodymo Vilniuje, kuriame būtų likęs bent vienas neparduotas bilietas, neįtikėtinas jausmas yra žengti į Menų spaustuvės sceną kartu su „Colours Of Bubbles“ ir matyti pilną salę žiūrovų, linguojančių gyvai skambančios muzikos ritmu!

Laurynas Žakevičius: – Mūsų gatvės šokio spektakliui „Feel-Link“ šiemet sukanka 10 metų ir jis vis dar rodomas tiek lokaliai Lietuvoje, tiek užsienyje. Manau, kas šis pasiekimas yra meninių sprendimų ir nuoseklaus vadybinio darbo rezultatas.

Gediminas Rimeika.

Gediminas Rimeika: – Man rodos „Žuvėdra (remix)“ labai gerai pavyko, susilaukėme ir gerų teatro kritikų atsiliepimų. Ne kartą „Žuvėdra (remix)“ rodėme Menų spaustuvėje, buvo noras jį įtraukti į repertuarą, tačiau kadangi spektaklyje vaidinantys vaikai labai greitai auga, keičiasi, spektaklis repertuariniu netapo.

– Šių metų programa „Atvira erdvė“ laukia šiuolaikinio cirko projektų paraiškų. Ko norėtųsi palinkėti visiems kūrėjams dar tik ketinantiems dalyvauti šioje programoje?

Laurynas Žakevičius: – Ką tikrai dabar galime patarti būsimiems kūrėjams, tai aktyviai dalyvauti visuose prodiusavimo, komunikacijos, sklaidos procesuose nuo pat pirmų etapų, nes nuo to priklauso projekto sėkmė. Kai žvelgi į sėkmingų projektų istorijas dažniausiai tai nėra vien puikūs meniniai sprendimai, tai ir planingos vadybos bei prodiusavimo rezultatas. Kitas patarimas būsimiems „Atviros erdvės“ dalyviams - projekto/spektaklio/koncerto gyvavimą matyti ne tik iki premjeros, o bent 5 metus į priekį. Naujam darbui atrasti lokalią ir tarptautinę auditoriją reikia laiko.

Aleksandr Špilevoj: – Pirmiausiai labai tikiuosi, kad į „Atvirą erdvę“ pateks būtent scenos debiutantai. Nes jiems, o ne šiaip jauniems, bet jau aktyviai kuriantiems menininkams ši programa yra naudingiausia. O tuomet belieka palinkėti dalyviams drąsos žengiant pirmuosius žingsnius, ryžtingumo sprendžiant iškilsiančias problemas, įsiklausymo į save, nes nauji jaunų menininkų balsai ir jų atviri požiūrio taškai yra kur kas įdomesni, nei galimos jų kokybiškos ankstesnių kūrėjų kopijos (nors jeigu labai norite kopijuoti, darykite ir tai - tik drąsiai ir aukštai pakelta galva - debiutuodami galite leisti sau viską!), atvirumo sceniniams eksperimentams, nes „Atvira erdvė“ tam yra itin tinkama platforma – vėliau tokią prabangą suteiks ne visi teatrai. Ir svarbiausia – linkiu jauniems menininkams suburti savo bendraminčių komandą ir atrasti savo žiūrovus, to jiems labai reikės jų profesinio kelio pradžioje!

Gediminas Rimeika: – Palinkėčiau žinoti ko nori ir būti labai konkrečiam, net pildant „Atviros erdvės“ paraišką. Nors tai tik pati pradžia, bet manau, kad labai svarbu pati idėja, nors eigoje daug kas gali keistis ir to nereikėtų bijoti, manau, kad pagrindinę projekto ar kūrinio idėją reiktų išlaikyti. Taip pat labai svarbu turėti gerą prodiuserį ir aišku visą komandą. Teikiant šiuolaikinio cirko paraiškas, manau ypač didelę reikšmę projekto sėkmei turės komanda, juk šiuolaikinis cirkas yra labai komandinis žanras.

Šiuolaikinio cirko kūrėjų paraiškų, programai „Atvira erdvė“, laukiama iki kovo 14 dienos, paraiškas vertins Menų spaustuvės taryba.