Rusniškio aistra

Išlydintys žygeivius kauniečiai turės galimybę pamatyti irklines valtis, burvaltes, vytinę. Dviejų savaičių trukmės žygis-ekspedicija upe prasidės liepos 11-ąją, sekmadienį, 11 val. senojoje Kauno prieplaukoje prie Vytauto bažnyčios.

Žygio dalyviai plauks senoviniais mediniais laivais "Jūratė", "Rusnietis" ir "Vykintas", taip pat legendinio kruizinio laivo "Titaniko" gelbėjimo valties kopija "Titanikas", trivietėmis kanojomis, portugališka irkline valtimi "Dory", švediška jūrine valtimi.

Dalis ekspedicijoje dalyvaujančių irklinių valčių, burvalčių yra rusniškio Kęstučio Laukevičiaus.

"Pirma valtis, kurią pasigaminau, buvo tradicinė žvejų venterinė burvaltė, – paprašytas pasidalyti, kaip susidomėjo senoviniais laivais, pradeda pasakoti K.Laukevičius. – 2002 m. draugas atkūrė venterinę valtį ir pakvietė drauge plaukti į Juodkrantę. Grįžęs supratau, kad ir man reikia tokios valties. Kitais metais ją pasigaminau. 2004-aisiais ja plaukėme į pirmą ekspediciją "Kurėno sugrįžimas". Ekspedicijos tikslas – etnografiniais laivais kurėnais, venterinėmis valtimis apiplaukti Kuršių marias ir žmonėms parodyti, kokie anksčiau buvo laivai. Vėliau buvo daugiau ekspedicijų, žygių, jungiančių Lietuvą su kaimyninėmis šalimis."

Svajojau kaip įmanoma daugiau žmonių sudominti irklavimu mūsų Nemuno deltos sekliose upėse.

Turtas ir vertybė

Kurį laiką pirmoji Kęstučio burvaltė neturėjo vardo. Pavadinimas atsirado po vienos iš Jūrų švenčių Klaipėdoje. "Žmona šoko liaudies šokių ansamblyje "Rusnietis", pagalvojau, kad geras šokis, geras pavadinimas", – pasakoja Kęstutis.

"Rusnietis" yra pamario krašto tradicinė žvejų venterinė burvaltė, mažesnė už kurėną. Pavadinimus Kuršių marių žvejų burvaltės gaudavo nuo tinklų, kuriais žvejojo, tipo.

Stažas: žygeiviams pasitarnausianti venterinė burvaltė "Rusnietis" – visų Klaipėdoje vykusių Jūros švenčių dalyvė.

"Rusnė yra toliau nuo marių, venterine galima pairkluoti. Dabar ir motoriuką kabiname. Kai nėra vėjo – motoriukas leidžia grįžti laiku", – pasakoja valčių gamintojas.

Kęstučio žmona iš Rusnės kilusi, pats – iš Radviliškio. Šeima įsikūrusi Rusnėje sodyboje, šalia Rusnės uosto. "Prie pat Pakalnės upelio gyvename. Laivai čia yra vertybė – ir pažvejoti, ir paplaukioti", – įvardija pašnekovas.

Šia transporto priemone puikiai tinka plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis. Ji yra tvirta, turi mažą grimzlę, tad visos Kuršių marių pakrantės puikiai pasiekiamos.

Tarsi upių autobusas

Paskui gimė antra valtis – upių autobusas, kaip ją vadina K.Laukevičius. "Antroji mano pasigaminta burvaltė "Vykintas" suprojektuota taip, kad būtų patogi plaukioti ne tik su burėmis, bet ir su irklais. Svajojau kaip įmanoma daugiau žmonių sudominti irklavimu mūsų Nemuno deltos sekliose upėse. Na, bet daugiausia 4 km pairkluoja", – juokiasi.

Trečią valtį jau įsigijo, ji taip pat dalyvaus ekspedicijoje – tai legendinio kruizinio laivo "Titaniko" gelbėjimo valties kopija "Titanikas".

Kopija: tarp žygio laivų – ir pagal legendinio kruizinio laivo "Titanikas" gelbėjimo valties pavyzdį pagamintas "Titanikas".

"Radau ją Kaune pagal skelbimą, – prisimena K.Laukevičius. – Vienas lietuvis pagamino anglams dokumentiniam filmui, o po filmavimo jos jau nereikėjo ir norėjo parduoti. Dvi dienas paremontavau Lapėse ir grįžau Nemunu į Rusnę."

Ekspedicijoje tikriausiai bus irkluojama ir Kęstučio portugališka irkline valtimi "Dory". Tai tipinė jūrinė žvejų valtis, naudota apie 1960 m. menkių žvejybai, ja portugalai žvejojo menkes Šiaurės Atlante. "Ne tokia stabili, yra ką veikti su ja", – šypsosi.

Siekdami atgaivinti senąsias krašto tradicijas ir populiarinti laisvalaikio ir gyvenimo būdą, plaukioti ir buriuoti šiais laivais, K.Laukevičius kartu su bendraminčiais dalyvauja įvairiose ekspedicijose ir renginiuose.

Tokių laivelių, perdarytų iš žvejų laivų žmonėms plukdyti dėl pramogos, pradėjo daugėti, norėjosi kažką kitą pasiūlyti.

Populiarina krašto paveldą

Senieji laivai pavergė ir šilutiškį Roką Radzvilavičių. Jo laivas "Jūratė" atsirado, nes žvejojo versliniu būdu su bučiais – prireikė valties. Kadangi tokia valtis ganėtinai brangiai kainuoja, sugalvojau pasistatyti pats. "Pasikonsultavau su laivų statybą gerai išmanančiu rusniškiu Viktoru Belokopytovu. Jis pasakė: kai pats statysi, ir išmoksi. Kai ėmiausi pats, supratau tuomet jo žodžius", – pasakoja R.Radzvilavičius.

Bendravo jis ir su žinomu istorinių laivų meistru, senosios laivadirbystės tradicijų puoselėtoju Simu Knapkiu, kuris pirmasis pasigamino vytinės tipo medinį laivą, suteikė jai vardą "Vytautas Didysis".

R.Radzvilavičius turėjo ir barkasą, juo plukdydavo žmones. "Tokių laivelių, perdarytų iš žvejų laivų žmonėms plukdyti dėl pramogos, pradėjo daugėti, norėjosi kažką kitą pasiūlyti, taip pat – išsaugoti ir populiarinti kultūrinį krašto paveldą", – pasakoja šilutiškis.

Svarstė statyti ir didesnį senovinį laivą – reizinę, tačiau jai gaminti reikėjo ir didelių patalpų, venterinės atrodė per mažos jo sumanymams įgyvendinti.

"Esu kilęs iš Sausgalvių kaimo netoli Šilutės, čia vytinę ir pasigaminau. Su laivyba esu nuo mažų dienų, pats augau prie Nemuno, laivą valdau jau seniai, – tikina R.Radzvilavičius. – Vytinės buvo naudojamos kaip prekybos, krovininiai laivai, kur dvaras – ten ir vytinės buvo. Mano vytinė pagal dydį antra, yra stabili, nebijo bangų."

Lietuvoje mediniai vytinės tipo laivai yra trys: "Vytautas Didysis", "Jūratė" ir Kėdainių "Vėtra". Išvaizda ir dydžiu nežymiai skiriasi. Savo vytinę statyti R.Radzvilavičius pradėjo 2019 m. gegužės 20 d., o jau liepos 18 d. nuleido į vandenį ir ja plaukė į Jūros šventę. Savo reikmėms šiuo metu vytinės užtenka, planuose yra mažasis kurėnas, skirtas buriuoti.

Karūnos perlas

Maršrutą Nemunu "100 vandens žygis" K.Laukevičius vadina vienu iš Lietuvos karūnos perlų. "Kuo jis ypatingas? Peizažais, krantais, piliakalniais, muziejais, dvarais, parkais. Pakrantės stebuklingos, smėlėtos, kur stoji – gražu. Ir vanduo upėje jau švaresnis", – vardija pranašumus.

Žygio metu jaunimas irkluos po 20 km per dieną. "Valtys nemažos, žiūrėsime, kaip seksis pasroviui. Po tokių kelionių paaiškėja, kad vieni gali būti kolektyve, kiti – ne, o gal draugai liks ilgai", – svarsto K.Laukevičius.

R.Radzvilavičius pamini, kad vytinė istoriškai neturėjo irklų. "Laive yra varikliukas, ganėtinai galingas, įleistas į patį korpusą, kad jo nesimatytų. Ekspedicijos metu, jei bus entuziazmo, galbūt ir bures kelsime, kad vaikai pamatytų kitokios patirties", – žada.

"Šimtmečio žygis suteiks galimybę pažinti Lietuvą iš kitos pusės. Plaukiant ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe Nemunu bus galima grožėtis nuo jo atsiveriančiais įspūdingais kraštovaizdžiais, susipažįstant su pakeliui esančiomis istorinėmis ir gamtos vertybėmis, aplankant įžymias lankytinas vietas ir objektus. Taip pat tai galimybė išbandyti ir pajusti skautiško gyvenimo skonį. Nakvoti sustosime prie Nemuno, natūralioje gamtoje, palapinėse. Vakarosime prie skautiško laužo, bendrausime su vietinių regionų meninių kolektyvų ir kitais žymiais žmonėmis, šoksime, dainuosime skautiškas dainas ir dalysimės dienos įspūdžiais", – sako žygio iniciatorė VšĮ "Baltijos jūrų skautai" vadovė Jurgita Paškevičienė.

Rusnę planuojama pasiekti liepos 21 d., o liepos 24–25 d. – dalyvauti Klaipėdoje vyksiančioje Jūros šventėje, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas tradiciniams ir istoriniams mediniams laivams.