"Draugijos tarybos sprendimu kreipiamės į šalies visuomenę – padėkime atšiaurios žiemos užkluptiems paukščiams. Drėgnas sniegas, spustelėjus šalčiams, pasidengė kieta suledėjusia danga. Pro sukietėjusio sniego storymę kurapkos nebeįstengia prasikasti iki želmenų. Mes galime ir turime joms padėti. Atokiau nuo gyvenamųjų ir ūkinių pastatų užuovėjoje iki žemės nuvalykime joms aikšteles, iš eglišakių pastatykime pašiūres", – ragina Lietuvos ornitologų draugija.
Jos specialistų teigimu, tokiose slėptuvėse paukščiai galės glaustis nuo vėjo ir rasti joms papilto lesalo – įvairių grūdų ar kruopų. "Papildomas maitinimas padėtų kurapkoms ištverti šaltmetį", – sako Lietuvos ornitologų draugija.
Kurapkos sparčiai nyksta visoje Europoje. Regis, dar taip neseniai jos buvo neatsiejamas lietuviško kaimo kraštovaizdžio dalimi. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais buvo stebimas katastrofiškas kurapkų populiacijos nykimas. Neatsitiktinai jos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kelios paskutinės šiltos ir beveik besniegės žiemos padėjo kurapkoms atkusti. Vis dažniau vakaro sutemose buvo galima išgirsti jų džeržgiantį jų tuoktuvių balsą. Tačiau ši žiema kurapkoms vėl gali skaudžiai smogti. "Tad kviečiame visus pagal savo išgales padėti į bėdą pakliuvusiems sparnuočiams", – kviečia ornitologai.
Kurapkos yra sėslūs paukščiai. Prispaustos šalčio ir sniego gausos, jos traukia arčiau žmonių gyvenamųjų vietų: vienkiemių, kaimų, gyvenviečių, atklysta net į didesnius miestus.
Prispaustos šalčio ir sniego gausos, kurapkos traukia arčiau žmonių gyvenamų vietų, tad reikia įrengti joms užuovėjas ir parūpinti lesalo.
Įrengiant lesyklas kurapkoms labai svarbu parinkti tinkamą vietą – kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų, fermų, nes paukščius gali imti medžioti katės ir šunys. Paprastai vieta lesykloms ir užuovėjoms parenkama netoli vietų, kur slepiasi patys paukščiai: prie sodų, krūmuose, palaukėse, šalia giraičių ir pan. Krūmai padeda joms apsisaugoti nuo plėšriųjų paukščių antpuolių.
Paprasčiausias būdas gelbėti kurapkoms žiemą – nuvalyti plotelius sniego nuo žiemkenčių laukuose ir kultūrinėse pievose. Taip parengus aikšteles, paukščiai patys susiras įvairaus maisto. Tik labai svarbu sniegą valyti reguliariai, o gausiai sningant – net kelis kartus per dieną.
Kiek sudėtingiau įrengti, bet lengviau prižiūrėti iš šiaudų, nendrių, eglišakių ar pušies šakų pastatytas palapines ir užuovėjas. Tokios pašiūrės išvaizda primena palapinę. Ji turėtų būti apie 1,5 m aukščio ir apie 2 m pločio. Specialių angų paukščiams patekti į vidų daryti nebūtina – paukščiai patys susiranda jiems patogiausią kelią, tačiau ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jei palapinės sienelės yra gana tankios, kad apsaugotų paukščius nuo vėjo, ir gana retos paukščiui pralįsti į vidų. Jei sienelės tvirtos ir manote, kad paukščiui bus per sunku patekti į vidų, reikia prie žemės įrengti keletą angų skirtingose vietose, pro kurias kurapkos ne tik pateks į vidų, bet, iškilus pavojui, galės saugiai išlįsti laukan.
Kurapkas reikia lesinti kasdien, o per didžiuosius šalčius, po atodrėkių ar lijundrų, kai sniegą sukausto tvirtas paviršutinis leduko sluoksnis, lesalo reikia paberti daugiau. Lesalui tinka įvairūs grūdai (avižos, miežiai, kviečiai) ir javų atliekos, pelai, piktžolių sėklos, daržovių atliekos, kruopos, duonos trupiniai. Kartu su lesalu būtina paberti smulkaus žvyro ir smėlio. Taip pat būtina retkarčiais iššluoti viduje susikaupusias atliekas ir išmatas, o po stipresnių pūgų – ir sniegą.
