Tokį sprendimą sekmadienio vakarą priėmė į pirmąjį posėdį susirinkusi Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.

„Man atrodo, kad reikia labai atviromis akimis žiūrėti į tai, kas vyksta ir ne veltui šiandien girdėjome, kad ir kitos valstybės, konkrečiai Vokietija, taip pat įveda labai griežtus apribojimus, kurie taip pat įsigalioja nuo trečiadienio“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.

„Matyt, kad iššūkiai mums visiems yra labai panašūs: galėjome turbūt kažką padaryti gerokai anksčiau negu yra šiandien ir galbūt šiandien jau būtume toje situacijoje, kada galėtume naudoti tradicines kontrolės priemones ir truputį ramiau laukti Kalėdų“, – kalbėjo ji.

Pasak jos, šiuo metu sunku pasakyti, kur yra blogiausia padėtis ar didžiausia rizika, todėl įvesti griežti ribojimai reikalingi, kad būtų galima grįžti prie situacijos, kai rizikas valdyti galima ribojant tik konkrečius sektorius.

„Lietuvoje nėra saugios vietos“, – konstatavo premjerė.

Uždaromos parduotuvės

Be maisto parduotuvių, toliau dirbti galės vaistinės, veterinarijos, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvės. Jose vienam asmeniui turi būti suteikiamas 10 kvadratinių metrų plotas.

Veikti taip pat galės internetinės prekybos prekių atsiėmimo vietos.

„Čia vėl gi siūloma pasinaudoti patirtimi, kuri buvo pavasario karantino metu, kai veikė iš esmės tos prekybos ar paslaugų įstaigos, kurios teikė būtinąsias, labai reikalingas prekes ir paslaugas, kur nėra rizikos dėl artimo kontakto“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Lietuvoje nėra saugios vietos.

Švietimo įstaigos dirbs nuotoliniu būdu, tačiau darželiai turės priimti vaikus, jei jų tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Uždraustos bet kokios kontaktinio pobūdžio paslaugos, o apgyvendinimo paslaugos gali būti teikiamos tik izoliacijai.

Nuo trečiadienio bus draudžiama išvykti už savo savivaldybės ribų, nebent vykstama į darbą, laidotuves, dėl būtinosios medicinos pagalbos ar į sau priklausančius namus kitoje savivaldybėje. Šis draudimas galios iki sausio 3 dienos.

„Siūlome remtis ta patirtimi, kuri buvo pavasarį, velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojamas judėjimas tarp skirtingų savivaldybių, išskyrus jeigu ten yra turimas nekilnojamasis turtas, bet bendras principas, kurį siūlome nustatyti – nutarėme, kad šeimos laikytųsi savo gyvenamosios vietos, nebent išvykti yra būtina“, – sakė premjerė.

Draudžiama išvykti ši namų

Taip pat įvedamas draudimas išvykti iš namų, nebent tai susiję su darbu, apsipirkimu parduotuvėje, vykstama į laidotuves, gydymo įstaigą, prižiūrėti savimi pasirūpinti negalinčių asmenų. Vienos šeimos nariams bus galima išvykti pasivaikščioti atviroje vietoje.

Pasak I. Šimonytės, išimtis leisti išvykti pasivaikščioti padaryta siekiant, kad pernelyg nenukentėtų žmonių emocinė būklė.

Uždrausta bendrauti ne su savo namų ūkio gyventojais, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

„Yra siekiama sumažinti kontaktų skaičių, todėl ir buvęs sprendimas Vyriausybės dėl dviejų šeimų ar dviejų namų ūkių tarpusavio kontaktų yra keičiamas ir siūlomas principas, kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Taip pat nebebus leidžiami individualūs fizinio aktyvumo užsiėmimai, tačiau toliau galės vykti aukšto meistriškumo sporto pratybos.

„Yra siūloma atsisakyti išimties dėl individualių fizinio aktyvumo užsiėmimų, kaip turinčių artimą kontaktą ir keliančių tam tikrą papildomą riziką“, – sakė I. Šimonytė.

Šios sąlygos galios iki sausio 31 dienos.

Prašo likti namuose

Pasak I. Šimonytės, jeigu situacija pagerėtų anksčiau, galėtų būti svarstomas karantino sąlygų peržiūrėjimas jas sušvelninant.

„Dėl tikrumo ir mažesnio blaškymosi yra siūloma patvirtinti šiuos apribojimus iki sausio 31 dienos. Nors tai atrodo gana ilgas laikotarpis, bet ekspertų siūlymu, laikotarpis nuo penkių iki septynių savaičių yra pageidautinas ir mano pačios vertinimu, vis dėlto geriau yra turėti iš karto maksimalų laikotarpį, jeigu taip galima pasakyti tokiomis netikromis sąlygomis, ir vėliau netikėtai situacijai galbūt klostantis geriau arba atsiradus kitoms kontrolės priemonėms ir įrankiams, tiesiog persvarstyti apribojimų atšaukimą negu nuolat laikyti visuomenę įtampoje, kas kažkiek laiko pratęsinėjant iš esmės tas pačias priemones“, – kalbėjo ji.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, jog biudžete bus numatomos priemonės suteikti paramą darbuotojams ir verslui, nukentėsiantiems nuo apribojimų.

Pasak jos, konkrečios priemonės bus pristatytos artimiausią savaitę. Ji tikino, jog žmonės ir verslas nebus palikti nuošalyje. Tai, kad biudžete bus numatytos lėšos kompensuoti už įvedamus suvaržymus, patvirtino ir I. Šimonytė.

Profesorius Mindaugas Stankūnas posėdyje teigė, kad užsikrėtimų srautas didžiausias šeimose, gydymo įstaigose bei mokyklose.

„Reikia suvaldyti plitimą šeimose. Reikia riboti mažų susirinkimų apimtis. Uždaryti ugdymo įstaigas Užtikrinti asmens apsisaugojimo priemonės. Tai pagrindinės priemonės, kurios sumažintų pandemijos plitimą“, – teigė jis.

Pasak profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus, svarbiausia riboti kontaktus ir asmenų judėjimą.

„Tai taikė kitos šalys, kurios turėjo dar sudėtingesnę situaciją. Tai davė rezultatą“, – Vyriausybės posėdyje teigė V. Kasiulevičius.

„Norėčiau atskirai kreiptis į Raseinių miesto ir rajono gyventojus. Liga plinta tikrai labai intensyviai. Noriu pakviesti gyventojus įsiklausyti į Nacionalinio visuomenės ir sveikatos centro, savivaldybės specialistų raginimus ir aktyviai testuotis. Tam yra sudarytos visos sąlygos, yra duoti visi reikalingi įpareigojimai dėl antro mobilaus punkto steigimo, kad išplėtus testavimo apimtis gyventojai spėtų tai padaryti“, – sakė jis.

Anot ministro, nerimą rajone kelia ir tai, kad Raseinių gyventojai netiki, kad virusas egzistuoja.

„Girdime nerimą keliančių žinučių, kad yra nemažai žmonių, kurie netiki virusu ir vadovaujasi ne mokslu, o sąmokslo teorijomis. Tai čia ne religijos ir tikėjimo klausimas. Tai yra mokslo klausimas, ir kviesčiau nepiktnaudžiauti ir nekelti pavojaus sau ir savo artimųjų sveikatai“, – teigė A. Veryga.

Girdime nerimą keliančių žinučių, kad yra nemažai žmonių, kurie netiki virusu ir vadovaujasi ne mokslu, o sąmokslo teorijomis. Tai čia ne religijos ir tikėjimo klausimas. Tai yra mokslo klausimas, ir kviesčiau nepiktnaudžiauti ir nekelti pavojaus sau ir savo artimųjų sveikatai.

Savivaldybė: Raseinių rajone dėl koronaviruso žmonės tiriasi pasyviai

Raseinių rajone dėl koronaviruso žmonės tiriasi pasyviai, sako savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Jonyla.

„Dabartinis punktas labai mažai apkrautas. (...) Kol kas, žinokit, nežinau, kaip reikia įkalbinėti gyventojus“, – BNS teigė jis.

E. Jonylos teigimu, praėjusią parą mobiliajame punkte paimta kiek daugiau nei 200 mėginių.

„Tačiau į šį kiekį patenka ir žmonės tirti Blinstrubiškių socialinės globos namuose. Vakar specialistai važiavo į vietą, tyrė juos“, – aiškino Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusią parą Raseinių rajone patvirtinti 49 koronaviruso atvejai, 34 iš jų – Blinstrubiškių socialinės globos namuose.

„Užsikrėtė 31 globotinis ir 3 darbuotojai. Asmenys NVSC nurodymu buvo tirti profilaktiškai. Jie ir toliau yra reguliariai testuojami. Pirminė hipotezė – infekcija išplito dėl besimptomių atvejų darbuotojų tarpe“, – BNS penktadienį komentavo NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Dabartinis punktas labai mažai apkrautas. Kol kas, žinokit, nežinau, kaip reikia įkalbinėti gyventojus.

Anot jos iš viso šiuose globos namuose gyvena apie 200 žmonių. Koronavirusas kol kas nustatytas 11 darbuotojų ir 40 globotinių. Taip pat patvirtinti keturi antriniai atvejai.

Pasak E. Jonylos, sunkių ligonių globos namuose beveik nėra, dauguma sergančiųjų – besimptomiai.

Jis taip pat teigė, kad savivaldybė planuoja kreiptis į LSMU Kauno klinikas, kad skirtų ir atsiųstų personalo, galinčio dirbti šioje globos įstaigoje.

„Nusiųsim tokį prašymą, kad suteiktų papildomai medikų ar rezidentų, kad padėtų Blinstrubiškėse, (...) nes krūvis ne toks ir mažas“, – sakė E. Jonyla.

Anot jo, kreiptis į Vyriausybę dėl lokalaus karantino kol kas neplanuojama, nes situacija rajone kontroliuojama.

Remiantis Registrų centro duomenimis, Raseinių rajone sergančiųjų COVID-19 skaičius šiuo metu siekia 353.

Šiuo metu Raseinių rajone ugdymas vykdomas nuotoliniu būdu, įvestas privalomas veido kaukių dėvėjimas ir atvirose, ir uždarose erdvėse, atšaukti planuoti renginiai, apribotas kultūros įstaigų lankymas bei fizinis lankytojų aptarnavimas savivaldybės įstaigose.

Tuo tarpu privatiems verslams veiklą vykdyti nuotoliniu būdu rekomenduojama.

Buvusi kandidatė Baltarusijos prezidento rinkimuose į susitikimą su Lietuvoje viešinčiu Prancūzijos vadovu atvyko apie pusę devynių ryto, iš įvykio vietos pranešė BNS korespondentas.

Kaip antradienį nurodė S. Cichanouskajos atstovė Ana Krasulina, susitikime su Prancūzijos vadovu bus aptarta pagrindinė tema – galimybė organizuoti derybas dėl naujų Baltarusijos prezidento rinkimų surengimo ir galimo kitų šalių tarpininkavimo, tarp jų – ir Prancūzijos.

„Labai svarbu, kad Europos šalys neliktų abejingos tam, kas vyksta Baltarusijoje. Prancūzija, kaip viena seniausių demokratijų puikiai mus supranta. Todėl rengiuosi priminti ponui Macronui apie mūsų pagrindinį tikslą – naujus laisvus ir skaidrius rinkimus, kurie turėtų įvykti dar šiais metais“, – pranešime cituojama S. Cichanouskaja.

Mūsų požiūris yra labai aiškus nuo pat pradžių – mes nepripažįstame Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu.

Lietuvoje viešintis Prancūzijos prezidentas E. Macronas pirmadienį pareiškė sieksiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos tarpininkavimo sprendžiant krizę Baltarusijoje.

„Mes pasiūlėme, kad ESBO įsipareigotų, taip pat ir Prancūzija darys viską, ką gali, kad šis tarpininkavimas įvyktų, ir kad mes galėtume judėti į priekį“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Prancūzijos prezidentas sakė, kad tokiam tarpininkavimui neprieštarauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, todėl „dabar reikia, kad su tuo sutiktų ir Aliaksandras Lukašenka“.

„Mūsų požiūris yra labai aiškus nuo pat pradžių – mes nepripažįstame Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas taip pat išsakė paramą, kad Europos Sąjunga įvestų sankcijas Baltarusijos režimo pareigūnams.

ES palaiko Baltarusijos pilietinę visuomenę

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Prancūzijos prezidento susitikimas su Baltarusijos opozicijos lydere S. Cichanouskaja siunčia labai aiškią žinią – Europa palaiko Baltarusijos pilietinę visuomenę bei opoziciją.

„Pats susitikimo faktas siunčia labai aiškią žinią bei paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei, paramą opozicijai. Macrono pareiškimas, kad Lukašenka turi trauktis – taip pat labai aiški žinia. Tai rodo labai aiškią poziciją, manau, kad ši tema bus gvildenama šiandien“, – LRT radijui sakė L. Linkevičius.

Anot jo, susitikimas buvo inicijuotas iš S. Cichanouskajos pusės, ir ji E. Macrono prašys tarpininko vaidmens.

„Lietuvos vaidmens nėra. Mes suteikiame saugumą. Opozicija ir Sviatlana Cichanouskaja veikia autonomiškai su savo patarėjais ir Koordinacinės tarybos nariais, kurių taip pat jau nėra Baltarusijoje. (...) Lietuvos vaidmens čia nėra. Susitikimas turėtų įvykti privačiai. S. Cichanouskaja Prancūzijos prašys tarpininkavimo“, – teigė ministras.

L. Linkevičiaus teigimu, šią savaitę sankcijas Baltarusijai turėtų paskelbti Kanada, JAV bei Didžioji Britanija.

„Aiški, tarptautinė pozicija yra labai svarbi. Šiomis dienomis turi būti paskelbtos sankcijos iš Kanados ir Jungtinės Karalystės, JAV. Taigi procesas juda ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“, – teigė jis.

Prancūzijos prezidentas antradienį vizito Lietuvoje metu susitiks su Baltarusijos opozicijos lydere S. Cichanouskaja.

S. Cichanouskaja, į Lietuvą pasitraukusi po ginčijamų prezidento rinkimų, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad paprašė šio susitikimo ir paragino E. Macroną tarpininkauti sprendžiant Baltarusijoje kilusią politinę krizę.

Aiški, tarptautinė pozicija yra labai svarbi.

„Protestai nesustos“, – interviu sakė 38-erių opozicijos lyderė, pridurdama, kad Baltarusijai „labai reikia“ vyriausybės ir opozicijos dialogo, kad būtų galima užkirsti kelią kraujo praliejimui.

E. Macrono biuras patvirtino, kad prezidentas antradienį susitiks su S. Cichanouskaja jam pirmadienį atvykus dviejų dienų vizito į Lietuvą. Prancūzijos prezidentas bus aukščiausio lygio politikas, su kokiu S. Cichanouskajai yra tekę susitikti.

Interviu Baltarusijos opozicionierė taip pat sakė, kad E. Macronas galėtų paraginti į dialogą įsitraukti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, laikomą svarbiausiu tariamo Baltarusijos lyderio A. Lukašenkos sąjungininku.

Prieš atvykimą į Lietuvą E. Macronas sakė, kad yra akivaizdu, jog A. Lukašenka „turi pasitraukti“. Jis pridūrė esąs sužavėtas protestuotojų drąsa – jie sekmadienį jau 50 dieną iš eilės rengė prieš A. Lukašenką nukreiptas demonstracijas.

S. Cichanouskaja, kurios vyras vis dar yra kalėjime, pirmadienį taip pat paragino ES įvesti sankcijų verslams, remiantiems A. Lukašenkos valdžią. Tačiau ji pabrėžė, kad bendrų ekonominių sankcijų įvesti nereikėtų, nes jos paveiktų „paprastus žmones“.

„Na iš tiesų labai ir keista, ir sudėtinga situacija. Aš tikrai labai tikiuosi, kad tai, kas vyksta su viceministre, nedemotyvuos kitų komandos narių dirbti, nes tie kaltinimai, kurie yra pateikti – viršijus įgaliojimus – iš esmės, tai tiesiog dirbant darbus, kurie įprastomis sąlygomis buvo deleguoti kitiems viceministrams, parodo tam tikrą galbūt ir iki galo nesupratimą situacijos“, – penktadienį LRT Radijui sakė A. Veryga

Jis tvirtino L. Jaruševičienei neturintis jokių priekaištų, sakė manantis, kad įtarimai yra „laužti iš piršto“ ir teigė tikintis, kad pateikus paaiškinimus jie bus panaikinti.

„Viceministrei aš asmeniškai tikrai neturiu nė menkiausio priekaišto, aš tikrai jai esu dėkingas už darbą, nes žmonės neskaičiavo nei valandų, nei laiko, nei sveikatos ir dirbo tam, kad situacija būtų suvaldyta ir ji buvo suvaldyta“, – laidoje „Ryto garsai“ sakė ministras.

„Mano manymu, taip (įtarimai yra laužti iš piršto –  BNS). Aš visiškai neabejoju, kad pateikus detalius paaiškinimus, išaiškinimus, šių kaltinimų bus atsisakyta. Aš tikrai nuoširdžiai tuo tikiu ir tikiuosi“, – teigė A. Veryga.

Jis sakė nesuprantantis, kaip žmonės, kurie „kankinosi, neskaičiavo laiko, negyveno pagal tą įprastinį rėžimą, kad čia ne mano, kažkas kitas turi padaryti, tiesiog ėmėsi atsakomybės, darė, dirbo darbus“ dabar yra kaltinami piktnaudžiavimu ir savo sričių peržengimu. 

Viceministrei aš asmeniškai tikrai neturiu nė menkiausio priekaišto, aš tikrai jai esu dėkingas už darbą.

Taip pat jis kalbėjo, kad viceministrė iš politinės komandos traukiasi „ne dėl to, kad ji mano esanti kalta, bet tiesiog, kad kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, galėtų įrodyti savo nekaltumą, galėtų apsiginti jau nebūdama politinės komandos nare“.

A. Veryga teigė, kad viceministrės prašymą pasitraukti patenkins ir tikino, kad atleidus ją iš pareigų, L. Jaruševičienė taip pat pateiks išsamius paaiškinimus.

„Galiu tik dar kartą pakartoti, kad tai nėra mano iniciatyva, viceministrės pasitraukimas. Iš tiesų ji tokį norą buvo išreiškusi anksčiau, kad dar kaltinimai nebuvo pareikšti. Aš tuo metu sugebėjau įtikinti, kad ji reikalinga komandai, nes tikrai jos kuruojama sritis yra sudėtinga ir svarbi (...) Mažiausiai, ko aš norėčiau, tai prarasti komandos narius ir tikrai nedaryčiau to, dėl kažkokių politinių motyvų“, – sakė A. Veryga.

Savo paties pasitraukimui ministras sakė pagrindo nematantis.

A. Veryga sakė nesuprantantis ir Prezidentūros paraginimų plačiau komentuoti situaciją bei teigė, kad ši institucija turėjo lygiai taip pat matyti viską, kas vyko COVID-19 suvaldymo štabas.

„O tie paraginimai grįžti ir pasiaiškinti man yra šiek tiek keisti, nes visą laikotarpį, kada Sveikatos apsaugos ministerija vykdavo COVID-19 valdymo štabas, Prezidentūros atstovai kiekvieną rytą video ryšiu jungdavosi prie štabo, stebėjo situaciją, lygiai taip pat matė, kaip mes dalinamės darbus“, – sakė jis. 

„Prezidento patarėjo raginimai kažkaip išplėstinai komentuoti tą situaciją, tai patarėjas yra teisininkas ir jis turėtų žinoti, kad net jei aš ir žinočiau kažkokių daugiau detalių, aš vis tiek negalėčiau to komentuoti, nes tai yra ikiteisminis tyrimas. Maksimaliai ką aš galiu padaryti, tai yra tam tikras politinis vertinimas ir aš jau jį išsakiau“, – kalbėjo ministras.

Atsakydamas į ketvirtadienį nuskambėjusius prezidento Gitano Nausėdos raginimus grįžti iš atostogų ir pateikti paaiškinimus, A. Veryga sakė tai ir darantis bei teigė paaiškinimus pateikęs ir savo atostogų planus aptaręs su tiesioginiu vadovu – premjeru Sauliumi Skverneliu.

„O ką aš šiandien darau? Ar neužtenka vienos dienos paaiškinti situacijai? Žinot net ir tie paraginimai – vakar aš išgirdau tokius paraginimus, žinant, kad aš šiandien tikrai grįšiu. Aš gi pristačiau ir savo grįžimo grafiką ir kada aš būsiu šalies vadovui“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.

„Paraginimai grįžti ir pasiaiškinti man taip pat yra keisti, nes visą laikotarpį, kuomet SAM vyko COVID-19 valdymo štabas, Prezidentūros atstovai kiekvieną rytą nuotoliniu videoryšiu jungdavosi prie štabo ir stebėjo, ir matė visą šitą situaciją. Lygiai taip pat matė, kai mes dalinamės darbus“, – LRT radijui sakė A. Veryga.

Aptarė su premjeru

„Tikrai situaciją aš aptariau ir su savo vadovu – su premjeru – aš pateikiau jam visus reikalingus paaiškinimus ir taip pat aptariau ir atostogų klausimus. Aš galėčiau tiktai priminti, kad vis tik sprendimus dėl mano, kaip ministro, atostogų priiminėja mano vadovas, tai yra – šalies premjeras“, – aiškino jis.

A. Veryga tikino iš ministro pirmininko išgirdęs, kad jei epidemiologinė situacija nepablogės, savo atostogas jis galės pabaigti.

Pirmadienį teisėsauga paskelbė, kad tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei. Viceministrė įteikė prašymą ją atleisti, A. Veryga prašymą pažadėjo patenkinti penktadienį.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

Dar vieną tyrimą dėl daugiau nei 5 mln. eurų vertės reagentų COVID-19 tyrimams atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Šiame tyrime įtarimai dėl prekybos poveikiu pareikšti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos buvusiam vadovui Šarūnui Narbutui. Atliekant šį tyrimą taip pat apklaustas ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viceministrė Kristina Garuolienė, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, vicekancleris Lukas Savickas.

Abu minėtus teisėsaugos institucijų tiriamus pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Jos vadovas Vytautas Zimnickas prieš kelias savaites mirė. Teisėsauga yra apklaususi laikinąją laboratorijos vadovybę.

„Dabar tik ką planuojame, tai šiek tiek pasikoreguoti testavimo strategiją, kad atvykstantiems asmenims sudaryti, kadangi nėra tokios prievolės visus ištirti, bet sudaryti paprastesnes sąlygas išsitirti patiems. Tai tokius pakeitimus tikrai numatom ir galvosime, kaip paprasčiau tą padaryti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė A. Veryga.

Jis teigė, jog įvežtinių atvejų augimas yra logiška pasekmė vis labiau laisvėjančių tarptautinio keliavimo suvaržymų.

„Tai, kad mes turime daugiau įvežtinių atvejų, yra, matyt, logiška tiesiog pasekmė to, kad sienos atsidarė, daugiau žmonių gali judėti ir to buvo galima tikėtis ir tai buvo galima numatyti. Matyt, kad visiškai neribotai laikyti sienas uždarytas neturime galimybės, negali Lietuva likti viena tokia užsidariusi šalis, kur neįmanoma nei atvykti, nei išvykti“, – sakė ministras.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad kol kas situacija yra kontroliuojama.

Visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai nebėra testuojami nuo birželio pirmos dienos, Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus naują testavimo dėl koronaviruso strategiją.

Ja remiantis, šalyje atliekami tiksliniai ir prevenciniai tyrimai dėl koronaviruso.

Anot ministerijos, tikslingai tiriami tik tie žmonės, kuriems pasireiškia bent vienas ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomas – temperatūra, kosulys, dusulys, taip pat į ligonines planiniam gydymui guldomi pacientai, asmenys, kuriuos ištirti nurodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, dirbantys infekcijos židiniuose.

Be to, tikslingai atliekami tyrimai siekiant patvirtinti, kad žmogus jau pasveiko, vadinamieji – pakartotiniai tyrimai.

Prevenciniai testavimai atliekami atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės sergamumo rodiklį. Ten, kur jis viršija šalies vidurkį, profilaktiškai žmonės tiriami dažniau, o kur jis mažesnis – rečiau.

Pasak ministerijos, šią savaitę žmonės profilaktiškai intensyviau bus testuojami aštuoniose savivaldybėse: Vilniaus miesto ir rajono, taip pat Elektrėnų, Ignalinos, Lazdijų, Skuodo, Šakių ir Šalčininkų rajonų.

Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 3,4 atvejo, minėtose savivaldybėse šis rodiklis yra didesnis: Vilniaus rajone – 27 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Lazdijų – 19,9, Ignalinos – 13,9, Vilniaus miesto – 7,5, Šalčininkų rajono – 6,6, Skuodo – 6,2, Elektrėnų – 4,2, Šakių – 3,7 atvejo.

Šiose savivaldybėse artimiausią savaitę profilaktiškai bus tiriami visų gydymo, taip pat globos ir slaugos įstaigų, išskyrus vaikų globos įstaigas, darbuotojai.

Ligoninėse gydomi pacientai, taip pat slaugos, globos įstaigose globojami žmonės šiose aštuoniuose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Per savaitę turės būti ištiriama 5-10 proc. tuo metu įstaigoje esančių pacientų ar gyventojų.

Kiti darbuotojai, kurių darbo specifika susijusi su klientų aptarnavimu, pavyzdžiui – dirbantys vaistinėse, parduotuvėse, minėtose savivaldybėse bus tiriami atsitiktine tvarka. Jų registracija bus vykdoma trumpuoju koronaviruso telefonu 1808, žmonės turės atvykti į mobiliuosius punktus.

Didesnio sergamumo nei šalies vidurkis savivaldybių sąrašą ministerija atnaujina kiekvieną savaitę.

Praėjusią savaitę savivaldybių, kuriose 14 dienų sergamumas koronaviruso infekcija, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų, buvo didesnis už Lietuvos vidurkį, įvardytos šešios.

Populiacijos tyrimo rezultatai – liepos mėnesį

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga patvirtino, kad Lietuvos mokslininkai populiacijos tyrimo rezultatus dėl užsikrėtimo COVID-19 pateiks liepos mėnesį.

„Ekspertai patvirtino, kad liepos mėnesį“, – sakė jis.

Anksčiau A. Veryga teigė, kad tyrimui planuojama pakviesti 7,5 tūkst. gyventojų.

„Kaip realiai jis įvyks, priklausys, kaip asmenys atsakys ir dalyvaus. Atranką planuojama atlikti per Registrų centrą, kad turėtume tam tikrą reprezentatyvią imtį, ir planuojama, kad tie testai būtų atliekami mobiliuose punktuose, o pačius tyrimus analizuotų tos laboratorijos, kurios šiuo metu yra veikiančios“, – sakė jis.

„Kad prasmės labai didelės neliko tai daryti. Aš tuomet planavau judėti, pradėjau važiuoti po savivaldybes ir t.t. Norėjau tam darbui atsiduoti ir aplankyti kaip įmanoma daugiau žmonių. Situacija pasikeitė. Pasitraukimas nebeturi prasmės. Bet kuriuo atveju, visi esame pririšti prie karantino reikalavimų. Šioje visoje situacijoje svarstėme, kad aš nebeturiu to daryti. Rinkimų kampanija bus kitokia. Tikiuosi, kad visi politikai aiškiai supranta, kad rinkimai dabar nėra prioritetas“, – LRT radijui sakė R. Karbauskis.

Anot „valstiečių“ vadovo, rinkimų kampanija iš viešų erdvių, salių daugiau persikels į žiniasklaidą, socialinius tinklus, nes tiesioginiai susitikimai su rinkėjais bus ribojami.

„Aš tikiuosi, kad visi politikai labai aiškiai supranta, kad rinkimai dabar nėra prioritetas“, – pridūrė jis.

Mes tikrai sąžiningai atliekame savo pareigas – tiek A. Veryga, tiek visi kiti puikiai tvarkosi.

Paklaustas, ar sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ves LVŽS sąrašą artėjančiuose rinkimuose, R. Karbauskis tai paneigė. Pasak jo, visi partijos sprendimai dėl Seimo rinkimų bus gegužės pabaigoje.

„Aš nenoriu leistis į šias spekuliacijas. Tikrai toks variantas nesvarstomas. Sprendimai bus tuomet, kuomet apie tai galėsime kalbėti. Aš manau, gegužės pabaigoje, kada artės į pabaigą karantino režimo aktyvioji frazė. Mes pradėsime kalbėti apie tai, nes artės rinkimai ir žmonės norės atsakymų. Partija padarys sąrašą ir t.t. Labai daug žmonių dabar dirba Seime ir Vyriausybėje ir jie ruošiasi dalyvauti rinkimuose. Kaip mus žmonės vertins, priklausys nuo to, kaip mums seksis toliau dirbti. Mes tikrai sąžiningai atliekame savo pareigas – tiek A. Veryga, tiek visi kiti puikiai tvarkosi“, – teigė jis.

Apie pasitraukimą iš Seimo frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko pareigų R. Karbauskis buvo paskelbęs šių metų sausio pabaigoje. Šį sprendimą „valstiečių“ lyderis tąkart grindė noru važinėti po Lietuvą, lankyti savivaldybes.

„Mūsų skaičiavimais, lietuvių Kinijoje yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laikotarpį. Jie nesusirgo ir viskas yra gerai. Dalis lietuvaičių buvo išvažiavę, dalis yra grįžę, kai Kinija šiek tiek atsidarė. Dabar jie jau grįžta į savo darbus bei savo įprastinį gyvenimą. Suprantama, Kinijoje dar esame su kaukėmis ir dar viskas negrįžo į savo vėžias. Bet Kinijoje jau yra spūstys ir viskas darosi panašu į prieškarantininį Pekiną“, – teigė I. Marčiulionytė.

Pasak ambasadorės, Kinijoje COVID-19 protrūkis iš esmės baigėsi, tačiau vis dar nerimaujama dėl įvežtinių užsikrėtimo atvejų. Diplomatė pažymi, kad Šanchajuje į mokyklas sugrįžta vidurinių mokyklų ir gimnazijų paskutinių klasių mokiniai, Pekine mokytis vėl leidžiama tik mokyklą jau baigiantiems gimnazistams.

„Kinijai šiuo metu tikriausiai padeda jau ir karšta temperatūra, nes viruso apraiškų nėra daug. Pastarosiomis dienomis jų iš viso nebėra nustatoma. Visi atvejai atvežtiniai, dažniausiai tai kinai, grįžtantys iš užsienio. Kinija keliais žingsniais yra priekyje pagal tai kas yra atidaroma. Kinijoje jau pradeda dirbti aštuntokai ir dvyliktokai. Jie pradeda grįžti į mokyklas, būtent tie, kuriems bus egzaminai šiais metais. Tai daroma labai pamažu, tikrai nėra skubama“, – teigė ji.

Ekonomikos skatinimo planai Kinijoje

Pasak ambasadorės, nors Tarptautinio valiutos fondo prognozės Kinijos ekonomikai yra labiau pozityvios, Pekinas ėmėsi įvairių ekonomikos skatinimo planų.

„Klausimas, kaip buvo paveikta Kinijos ekonomika. Šių metų pirmą ketvirtį buvo tikrai nemažas kritimas. Tai yra 6,7 proc. BVP augimo. Tai pirmas toks ženklus kritimas nuo kultūrinės revoliucijos laikų. TVF prognozė šiems metams Kinijai yra 1,2 proc. augimas. Kitiems metams jau nemažas augimas, daugiau kaip 9 proc. Vadinasi, ekonominės prognozės nėra blogos. Bet Kinija supranta, kad reikia daug dirbti, kad tas augimas išliktų ir taiko labai daug priemonių savo ekonomikoje ir tai priklauso vėlgi nuo atskirų provincijų, kadangi karantino sąlygos provincijose buvo labai nevienodos“, – sakė ji.

I. Marčiulionytė pažymi, kad Kinija pardavė didelį skaičių obligacijų, taikomos mokesčių lengvatos verslui.

Kinija labai akcentuoja vartojimą.

„Kinijai išleido labai daug obligacijų. Iš pradžių išleido už 1,5 trilijono juanių ir ketinama išleisti dar už 1 trilijoną juanių. Taikomos įvairios mokesčių lengvatos, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pavyzdžiui, Šanchajuje tos įmonės, kurios buvo labiausiai paveiktos pandemijos ir kurių biurai yra Šanchajaus savivaldybėje, nemoka nuomos mokesčių bent porą mėnesių. Pekine dėl tokių nuolaidų taip pat galima prašyti ir jas galima gauti“, – teigė ji.

Pekinas skatina vartojimą

Diplomatė pažymi, kad Kinija skatina visuomenės vartojimą ir kalbama netgi apie galimybę prailginti savaitgalius.

„Kinija labai akcentuoja vartojimą. Nuo antradienio prasideda elektroninės prekybos festivalis, kur daugybė elektroninių parduotuvių su nuolaidomis skatins savo klientus pirkti. Kalbama apie galimybę įvesti 2,5 dienos savaitgalį, kad žmonės mažiau dirbtų, bet daugiau išlaidautų (...) Atskiros provincijos išleidžia savo čekius kurie galioja apie savaitę, tad reikia skubiai juos išleisti“, – teigė ji.

I. Marčiulionytė pažymi, kad gegužės mėnesį Šanchajuje iki vidurnakčio turėtų veikti turistiniai objektai, galerijos, restoranai, kavinės.

„Taip bandoma kompensuoti už tą prarastą laiką. Poveikio priemonių yra labai daug ir schemos labai skirtingos“, – sakė ji.

Diplomatė atkreipia dėmesį, kad Kinijos interneto infrastruktūra krizės laikotarpiu nebuvo tokia, kokios tikėtasi.

„Kinija taip pat pamatė, kad interneto infrastruktūra nėra tokia, kokios tikėtasi. Todėl ketinama į ją investuoti labai daug. Tiek dėl 5G, tiek dėl dirbtinio intelekto, greitųjų traukinių ir panašių dalykų. Manoma, kad per kelerius pastaruosius metus šios sritys gaus daug investicijų“, – teigė diplomatė.

Oro uostai perpildyti medicininių priemonių siuntomis

Ambasadorė pažymi, kad Kinijos ekonomiką skatina ir tai, kad daugelis pasaulio valstybių šiuo metu iš Kinijos perka didelį kiekį medicininių priemonių. Dėl to stringa oro uostų veikla.

„Žinoma, dabar iš Kinijos visi perka, ir tai skatina Kinijos ekonomiką taip pat. Reikia suprasti, kad didžiuliai kiekiai medicininių priemonių yra gaminamos Kinijoje ir iš jos eksportuojama. Kiekiai yra tokie didžiuliai, kad dėl krovininių lėktuvų pertekliaus kelioms dienoms uždaromi oro uostai. Iš jų negali išskristi lėktuvai, nes nėra aptarnaujančio personalo, todėl yra skatinama, kad priemonės būtų vežamos traukiniais. Kaip žinote, vienas iš tokių traukinių buvo atvažiavęs į Lietuvą. Ir pakeliui važiuoja jau kitas. Manome, čia mes galėtume turėti tokią nišą, kai atvežtos prekės galėtų būti paskirstomos kitoms valstybėms, kurios mūsų geležinkeliais taip pat galėtų pasinaudoti“, – sakė ji.

„Jeigu kalbėti apie pacientus, kuriems yra reikalinga pagalba gydymo įstaigose, tokiu turime 133, reanimacijoje yra 14 pacientų, devyniems iš 14 yra reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

„Dar 31 pacientas yra ne reanimacijoje, bet jiems yra reikalinga deguonies terapija“, – informavo ministras.

Lietuvoje patvirtinus dar 37 koronaviruso atvejus, bendras jų skaičius, ketvirtadienio ryto duomenimis, pasiekė 1128.

Pasveikusiųjų nuo viruso šiuo metu yra 178, mirusiųjų – 30.

Per trečiadienį Lietuvoje ištirta 3860 ėminių, bendras jų skaičius siekia 48 tūkst. 537.

A. Veryga: greitieji testai negali nustatyti, ar žmogus serga COVID-19

A. Veryga informavo, kad ministerija gavo ekspertų išvadas dėl greitųjų testų veiksmingumo. Anot ministro, po ilgų tyrimų vis dėlto pasitvirtino, kad greitieji testai neturėtų būti naudojami COVID-19 ligai patvirtinti.

„Gavome ekspertų išvadas. Greitieji testai nėra tinkami nustatyti šiuo metu sergančius koronavirusu“, – sakė A. Veryga.

Pasak ministro, SAM kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydama įvertinti galimybes keisti teisinę bazę, numatant, kad greitaisiais testais internetu nebūtų galima prekiauti. Jie yra skirti tik sveikatos priežiūros specialistams, t. y. profesionaliam naudojimui, tad namų sąlygomis, be sveikatos priežiūros specialisto, neturėtų būti naudojami.

Mokslininkų vertinimu, greitieji testai galėtų būti naudojami tik patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti. Tačiau tam turi būti atliktas validavimas. Anot ekspertų, testai netinka ankstyvai diagnostikai. Ar jie bus naudingi ligos persirgimui identifikuoti – paaiškės po validacijos tyrimų.

Savo ruožtu SAM yra pavedusi Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai atlikti greitųjų testų (IgM/IgG) koronavirusinei infekcijai atitikties vertinimą. Tai reiškia, kad, pasitelkus ekspertus medikus, bus nustatytos aiškios šių testų naudojimo indikacijos.

Konferencijos vaizdo įrašas: