Maskvos įsiveržimas į kaimyninę šalį paskatino Vakarų šalių paramos bangą, dėl kurios į Ukrainą plūsta ginklai, padedantys kovoje su Rusijos kariais.
Tačiau Vakarų valstybės nenori aktyviau įsitraukti, nes baiminasi sukelti konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas su rusų naujienų agentūromis, perspėjo, kad Trečiojo pasaulinio karo pavojus „yra rimtas“, ir sukritikavo Kyjivo požiūrį į įstrigusias taikos derybas.
„Tai realu, negalima to nuvertinti“, – sakė S. Lavrovas.
S. Lavrovas taip pat pareiškė, kad Vakarų ginkluotės tiekimas Ukrainai reiškia, jog NATO aljansas „iš esmės kariauja su Rusija“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ištisas savaites prašo Vakarų sąjungininkų sunkiosios ginkluotės, įskaitant artileriją ir naikintuvus, žadėdamas, kad jo kariuomenė, turėdama daugiau pajėgumų, galėtų pakeisti karo eigą.
Tai realu, negalima to nuvertinti.
Atrodo, kad dabar šie raginimai sulaukia atgarsio, nes virtinė NATO šalių, nepaisydamos Maskvos protestų, pažadėjo Kyjivui tiekti įvairią sunkiąją ginkluotę ir įrangą.
Per svarbų savaitgalio vizitą į Kyjivą Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) susitiko su V. Zelenskiu ir pažadėjo 700 mln. dolerių vertės naują pagalbą Ukrainai.
„Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L. Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su Ukrainos prezidentu.
Jungtinių Valstijų kvietimu antradienį Vokietijoje vyks 40 šalių aukšto lygio susitikimas saugumo klausimais, kuriame bus tariamasi dėl tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai ir ilgalaikio šalies saugumo užtikrinimo pasibaigus karui.
Tarp pakviestųjų šalių yra ne tik JAV sąjungininkės Europoje, bet ir Australija bei Japonija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje taptų precedentu ir paskatintų Kinijos teritorines ambicijas.
Į svečių sąrašą taip pat įtrauktos Suomija ir Švedija – tradiciškai neutralios šalys, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą svarsto galimybę tapti NATO narėmis.
Mariupolio pareigūnai praneša apie aptiktą naują masinę kapavietę
Apsiausto Ukrainos Mariupolio pareigūnai teigia, kad į šiaurę nuo miesto aptikta nauja masinė kapavietė.
Meras Vadymas Boičenka pirmadienį sakė, kad pareigūnai aiškinasi, kiek aukų užkasta masinėje kapavietėje, surastoje apie 10 km į šiaurę nuo Mariupolio.
Pastarosiomis dienomis paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kaip teigiama, kitos masinės kapavietės.
V. Boičenka praėjusią savaitę sakė, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.
Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.
Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes“.
Pastaruosius du mėnesius Mariupolį siaubė įnirtingi mūšiai. Užėmus miestą Ukraina netektų gyvybiškai svarbaus uosto, o Maskva galėtų sukurti sausumos koridorių į Krymo pusiasalį, kurį nuo 2014 metų yra aneksavusi Rusija.
Kyjivas prašo JT siekti evakuacijos iš Mariupolio
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį paragino Jungtinių Tautų vadovą spausti Rusiją evakuoti apgultą Mariupolio uostamiestį ir pavadino tai dalyku, kurį ši organizacija yra pajėgi pasiekti.
D. Kuleba interviu naujienų agentūrai AP sakė esąs susirūpinęs, kad prieš kelionę į Kyjivą apsilankęs Maskvoje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) gali pakliūti į Kremliaus „spąstus“ dėl karo.
Antradienį A. Guterresas vyks į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį keliaus į Kyjivą, siekdamas tarpininkauti nutraukiant vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, o daugiau kaip 10 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus.
Ukrainiečių diplomatijos vadovas teigė, kad A. Guterresas „visų pirma turėtų sutelkti dėmesį į vieną klausimą – Mariupolio evakuaciją“.
Apytikriai 100 tūkst. žmonių yra įstrigę uostamiestyje, o milžiniškas metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksas, kur įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.
Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 tūkst. civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.
Didėja spaudimas buvusiam Vokietijos kancleriui G. Schroederiui dėl ryšių su Rusija
Vokietijos socialdemokratų partijoje (SDP) pirmadienį didėjo spaudimas pašalinti iš savo gretų buvusį pirmininką ir buvusį šalies kanclerį Gerhardą Schroederį (Gerhardą Šrėderį) dėl jo nenoro nutraukti verslo ryšius su Rusija.
G. Schroederis, aktyvus rusiškų dujų lobistas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sukėlė naują pasipiktinimo bangą dėl praėjusį savaitgalį paskelbto interviu dienraščiui „The New York Times“.
Interviu metu buvęs kancleris visiškai neapgailestavo dėl savo verslo ryšių su karinę agresiją prieš Ukrainą vykdančia Rusija ir sakė: „Nėra jokio mea culpa (lot. „mano kaltė“). Tai ne man.“
Viena iš SDP pirmininkų Saskia Esken (Zaskija Esken), per interviu visuomeninio transliuotojo paklausta, ar G. Schroederis turėtų palikti partiją, atsakė: „Manau, turėtų.“
Vėliau ji žurnalistams sakė, kad šiuo metu partija nagrinėja 14 kreipimųsi dėl buvusio lyderio pašalinimo. Galutinį sprendimą priims partijos arbitražo organas, pridūrė S. Esken.
Tačiau ji taip pat žurnalistams sakė: „Jis uždirba pinigus dirbdamas Rusijos valstybinėms įmonėms.“
„Gerhardas Schroederis jau daugelį metų yra verslininkas, todėl turėtume liautis į jį žiūrėti kaip į buvusį gerbiamą lyderį, buvusį kanclerį“, – kalbėjo S. Esken.
Thomas Kutschaty (Tomas Kučatis), kitas įtakingas SDP veikėjas, taip pat negailėjo aštrių žodžių buvusiam kancleriui.
„Jis turi pasirinkti, – sakė jis televizijai „Welt“. – Arba jis ir toliau remia V. Putiną, arba yra Vokietijos socialdemokratų partijos narys, nes šie du dalykai nesuderinami.“
G. Schroederis jau daugelį mėnesių jaučia spaudimą dėl glaudžių ryšių su Rusijos verslu ir V. Putinu.
Per interviu dienraščiui „The New York Times“ jis leido aiškiai suprasti, kad neketina atsisakyti savo postų Rusijos įmonėse ir kad tai padarytų tik tuo atveju, jei Rusija nustotų tiekti dujas Vokietijai.
Jis taip pat skeptiškai vertino kaltinimus, kad V. Putinas įsakė vykdyti civilių gyventojų egzekucijas Ukrainoje.
Penktadienį Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, tokie kaip civilių gyventojų egzekucijos ir civilinės infrastruktūros naikinimas, gali prilygti karo nusikaltimams.
G. Schroederis, kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, yra prieštaringai vertinamo dujotiekio tarp Rusijos ir Vokietijos operatorės „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto pirmininkas. Reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, Vokietija sustabdė „Nord Stream 2“ projektą.
G. Schroederis taip pat užima aukštą postą Rusijos energetikos milžinėje „Rosneft“.
Per Rusijos pajėgų artilerijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo keturi civiliai
Ukrainos rytinėje Donecko srityje pirmadienį per rusų pajėgų artilerijos smūgius keturi žmonės žuvo ir dar devyni buvo sužeisti, pranešė srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.
Dvi aukos yra vaikai: 9-erių mergaitė ir 14-metis berniukas, parašė P. Kyrylenka platformoje „Telegram“.
Tuo metu kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus informavo, kad per praėjusią parą rusų pajėgų artilerija 17 kartų apšaudė civilius gyventojus. Daugiausiai smūgių teko Popasnai, Lysyčanskui ir Hirskei.
„Popasna atlaikė keturias galingas artilerijos atakas, Lysyčanskas – dvi. Lysyčanske apgadinti du namai, Popasnoje – du, Hirskėje – mažiausiai vienas. Tikriname informaciją apie aukas“, – parašė S. Haidajus antradienį platformoje „Telegram“.
Zaporižios srities pareigūnai antradienį ryte taip pat pranešė apie raketų smūgius.
JAV žada versti kalnus stiprinant Ukrainos gynybą
JAV antradienį pasižadėjo „versti kalnus“, kad padėtų Ukrainai laimėti kovą prieš neišprovokuotą Rusijos invaziją, sąjungininkėms iš 40 valstybių susirinkus į susitikimą, skirto sustiprinti Kyjivo gynybą nuo Maskvos.
Susitikimo, kurį JAV sušaukė savo Ramšteino oro pajėgų bazėje pietvakarių Vokietijoje, tikslas yra „padėti Ukrainai laimėti kovą prieš neteisingą Rusijos invaziją ir sustiprinti Ukrainos gynybą rytojaus iššūkiams“, pradedamas derybas pareiškė amerikiečių gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).
„Ukraina, kaip ir visi čia esantys, akivaizdžiai tiki, kad ji gali laimėti“, – pridūrė Pentagono vadovas.
Jungtinės Valstijos jau dabar yra pagrindinės tarptautinės karinės pagalbos Ukrainai tiekėjos, o L. Austinas teigė, kad Vašingtonas „ir toliau vers kalnus, kad galėtų patenkinti“ Kyjivo poreikius.
Per derybas Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) pareiškė, kad Berlynas sutiko išduoti leidimą perduoti Ukrainai naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“.
Šis žingsnis sunkiosios ginkluotės tiekimo link žymi posūkį nuo palyginti vangios Vokietijos paramos Kyjivui, dėl kurios kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) buvo kritikuojamas tėvynėje ir užsienyje.
Ch. Lambrecht pripažino, kad Bundesvero ginklų atsargos yra ribotos, bet pabrėžė, kad jas galėtų papildyti vokiečių ginkluotės gamintojos.
„Ukraina užsako, o Vokietija apmoka“, – sakė ministrė.
Kyjivas siekia gauti sunkiosios artilerijos ir tankų, kad atremtų Rusijos pajėgų, bandančių perimti pietinių šalies lygumų ir rytinio Donbaso regiono kontrolę, puolimą.
Tačiau rusų gamybos karinė technika, kuria ukrainiečiai moka naudotis, dabar yra retenybė.
Rusiškos karinės technikos atsargų turėjusios Europos šalys jau perdavė jas Kyjivui. JAV sekretorius lydėjusių žurnalistų teigimu, neretai manais į rusišką ginkluotę jos gavo naujesnės kartos amerikietiškos karinės technikos.
Sauskelnės ir haubicos
Po vizito Kyjive L. Austinas ir A. Blinkenas Lenkijoje surengė spaudos konferenciją sandėlyje, kuriame sukrauta tonos humanitarinės ir karinės pagalbos, paruoštos pakrauti į sunkvežimius, vykstančius į Ukrainą.
Šalia palečių su medicinos priemonėmis ir sauskelnėmis buvo šimtai rusiškų sviedinių ir raketų, perduotų šalių, nelinkusių viešai kalbėti apie savo dalyvavimą apginkluojant Ukrainą.
Šalia sandėlio laukė septynios transporto priemonės su haubicomis, kurių šaudymo tolis – 30 kilometrų. Jos stovėjo priešais šimtus palečių su kruopščiai supakuotais sviediniais ir įvairiais šaudmenimis.
Tačiau viso to nepakanka, ir Vašingtonas, iš pradžių apsiribojęs vadinamaisiais gynybiniais ginklais, pradėjo siųsti Ukrainai amerikietišką sunkiąją ginkluotę, tokią kaip haubicos ir įvairios šarvuotos mašinos.
„Mes taip pat kreipiamės į savo kolegas kitose šalyse dėl tokių pačių pajėgumų ir matome ženklų, kad... daugelis šalių ketina pasiūlyti papildomų šaudmenų ir haubicų“, – sakė L. Austinas.
Prancūzija perduoda savaeigius pabūklus CAESAR, galinčius smogti už 40 km esantiems taikiniams, o Jungtinė Karalystė – priešlėktuvinių raketų „Starstreak“ kompleksus ir tankus.
Susitikime taip pat tariamasi, kaip užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą pasibaigus karui.
„Iš tikrųjų tai daugiausia susiję su modernizavimu ir siekiu užtikrinti, kad jų kariuomenė ir toliau būtų stipri ir pajėgi judėti pirmyn. Kalbama ne apie saugumo garantijas, bet apie jų karinį potencialą“, – penktadienį sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Antradienio susitikimas organizuojamas ne kaip NATO renginys, nors Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jame dalyvaus.
„Kaip žinote, NATO, kaip aljansas, neteikia saugumo pagalbos Ukrainai, todėl tai nėra organizuojama po NATO skėčiu“, – pabrėžė J. Kirby.
Tarp 40 pakviestų šalių yra ne tik Vašingtono sąjungininkės Europoje, bet ir tolimesnės valstybės, pavyzdžiui, Japonija ar Australija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje galėtų tapti precedentu ir paskatinti Kinijos teritorines ambicijas.
Derybose taip pat dalyvauja Suomija ir Švedija – tradiciškai neutralios šalys, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą svarsto galimybę tapti NATO narėmis.
V. Zelenskis pažadėjo, kad Rusijai nepavyks laimėti karo su Ukraina
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusija nepasieks pergalės kare su Ukraina.
Per du mėnesius Rusijos ginkluotosios pajėgos panaudojo prieš Ukrainą daugiau nei 1 100 raketų, daugybę aviacijos bombų ir artilerijos, sakė V. Zelenskis savo naktinėje vaizdo kalboje, paskelbtoje „Telegram“ kanale vėlų pirmadienį. „Bet jie nieko nepasiekė. Ir nieko nepasieks.“
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Rusijos daliniai šalies rytuose nesulaukė nė „kruopelės“ paramos, kurios labai tikėjosi. V. Zelenskis sakė, kad Chersone, Kachovkoje, Melitopolyje, Enerhodare ar kituose Rusijos kariuomenės užimtuose miestuose žmonės nenusilenkė Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Ukrainos prezidentas: Ukrainos išvadavimas – tik laiko klausimas
V. Zelenskis įsitikinęs, jog tik laiko klausimas, kada bus išvaduota Ukrainos žemė, bet reikia tęsti kovą.
Kaip praneša UNIAN, valstybės vadovas tai pareiškė pirmadienio vakare paskelbtame kreipimesi.
„Iki šiol pavyko išvyti okupantus iš 931 gyvenvietės. Rusijos armija dar kontroliuoja daug miestų ir bendruomenių. Bet aš neabejoju, kad tai tik laiko klausimas, kada mes išvaduosime savo žemę“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Rusija skiria didžiulius išteklius tam, kad galėtų tęsti karą. „Tam, kad stotų prieš visą laisvąjį pasaulį. Ji gali atimti iš savo žmonių visa, kas prisidėtų prie pačios Rusijos vystymo, ir skirti šį potencialą tam, kad sugriautų kaimynų gyvenimą“, pareiškė valstybės vadovas.
„Bet istorijos pamokos gerai žinomos. Jeigu ketini kurti tūkstantmetį Reichą – pralaimėsi. Jeigu ketini sunaikinti kaimynus – pralaimėsi. Jeigu nori atkurti seną imperiją – tu pralaimėsi. Ir jeigu stoji prieš ukrainiečius – pralaimėsi“, – pabrėžė V. Zelenskis.
„Akivaizdu, kad kiekvieną dieną – o ypač dabar, kai prasidėjo trečias mūsų pasipriešinimo mėnuo, – visus Ukrainos žmones jaudina taikos klausimas. Klausimas, kada visa tai baigsis. Kada ir kas gali tapti pergale Ukrainai“, – sakė prezidentas.
„Į šį klausimą yra ir kartu nėra paprasto atsakymo. Kai bus pergalė – ją pajus kiekvienas. Kai ateis taika – ją pamatys kiekvienas. Bet kad tai įvyktų – ir kuo greičiau, – mes turime galvoti ne apie tai, kada tai bus. Mes turime kasdien galvoti apie tai, kaip dar labiau apsunkinti okupantų buvimą mūsų žemėje“, – pabrėžė V. Zelenskis.
JK sumažino visus muitus Ukrainai, uždraudė daugiau eksporto į Rusiją
Atsiliepdamas į tiesioginį V. Zelenskio prašymą, JK tarptautinės prekybos departamentas pirmadienį pranešė sumažinęs „visus muitus iš Ukrainos importuojamoms prekėms“, įskaitant pagrindines eksporto prekes, tokias kaip miežiai, medus ir paukštiena.
„JK ir toliau darys viską, ką gali, kad palaikytų Ukrainos kovą prieš žiaurią ir neišprovokuotą Putino invaziją“, – sakoma tarptautinės prekybos sekretorės Anne-Marie Trevelyan pareiškime.
Tuo pat metu Didžioji Britanija paskelbė, kad neleis eksportuoti „produktų ir technologijų, kurias Rusija galėtų panaudoti represuoti didvyriškus Ukrainos žmones“, įskaitant galimą sekimo ir perėmimo įrangą. Praėjusią savaitę Didžioji Britanija sustiprino sankcijų režimą Rusijai, nusitaikydama į kariuomenės vadus ir įtraukdama draudimus importuoti sidabrą, medienos gaminius ir ikrus.
Invazija sukėlė paramos iš abiejų Atlanto pusių protrūkį, Vakarų šalys pritaikė daugybę finansinių nuobaudų ir siunčia ginklus į Ukrainą, kad padėtų Kyjivui atmušti Rusijos kariuomenę.
Dvi Rusijos raketos praskriejo pro pat Zaporižios atominę elektrinę
Antradienio rytą dvi Rusijos sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporižios atominės elektrinės.
Tai pranešė Ukrainos valstybinės įmonės „Energoatom“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien 6.41 val. ir 6.46 val. dvi priešo sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporižios AE aikštelės Zaporižios kryptimi“, – sakoma pranešime.
„Zaporižioje buvo užfiksuoti sprogimai, kuriuos sukėlė Rusijos sparnuotosios raketos“, – pažymi spaudos tarnyba.
Rusijos branduolinis terorizmas aktyvėja, grėsmė vis didėja. Praėjus 36 metams po Černobylio tragedijos, Rusija visam pasauliui kelia branduolinės katastrofos pavojų, pabrėžė „Energoatom“ atstovai.
„Raketos, skriejančios nedideliame aukštyje virš Zaporižios AE, kur yra septyni branduoliniai įrenginiai su daugybe branduolinės medžiagos, kelia didžiulę grėsmę. Juk jos gali pataikyti į vieną ar kelis įrenginius, o tai sukeltų branduolinę ir radiacinę katastrofą visame pasaulyje“, – pareiškė „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas.
Zaporižios AE – didžiausia atominė jėgainė Europoje, ją naktį į kovo 4-ąją užėmė ir iki šiol kontroliuoja rusai. Jie ten laiko sunkiąją techniką bei šaudmenis ir iš esmės pavertė elektrinę karine baze.
Baltieji rūmai neatmeta sankcijų A. Kabajevai galimybės
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pirmadienį per spaudos konferenciją paneigė pranešimus, kad esą Jungtinės Valstijos sąmoningai delsia skelbti sankcijas Alinai Kabajevai, kuri laikoma Rusijos prezidento V. Putino meiluže.
JAV administracijos atstovę cituoja BBC.
„Mes svarstome sankcijų taikymą. Niekas nėra nuo jų apsaugotas“, – pareiškė J. Psaki, kai žurnalistai paklausė, kodėl buvusiai gimnastei A. Kabajevai iki šiol nepaskelbtos sankcijos.
„Mes jau įvedėme sankcijas prezidentui Putinui, taip pat jo dukterims ir artimiausiai aplinkai, mes svarstysime jas ir ateityje“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovė.
Jungtinėse Valstijose raginama imtis sankcijų prieš 38 metų amžiaus olimpinę čempionę.
Kaip anksčiau rašė leidinys „The Wall Street Journal“, JAV pareigūnai nesiima sankcijų prieš A. Kabajevą, būgštaudami, kad V. Putinas jas laikytų ataka prieš jį patį, o tai dar labiau padidintų įtampą Amerikos ir Rusijos santykiuose.
Rusijos remiamos Padniestrės radijo bokšte nugriaudėjo sprogimai
Padniestrės, separatistinės Rusijos remiamos teritorijos buvusioje sovietinėje Moldovoje, Vidaus reikalų ministerija antradienį pranešė, kad netoli Ukrainos sienos esančiame radijo centre nugriaudėjo du sprogimai.
„Ankstų balandžio 26-osios rytą buvo girdėti du sprogimai Majako kaime, Grigoriopolio rajone“, – sakoma atsiskyrusios respublikos Vidaus reikalų ministerijos pranešime. Jame teigiama, kad 6.40 ir 7.05 val. (03.40 ir 04.05 GMT laiku) nugriaudėję sprogimai buvo nukreipti į „Majak“ radijo centrą, maždaug už 50 kilometrų nuo regiono sostinės Tiraspolio. Ministerija nurodė, kad dvi „galingos“ antenos, retransliavusios Rusijos radiją, neveikia, ir pasidalijo vaizdais, kuriuose jos matyti gulinčios ant žemės. Ministerija pridūrė, kad niekas nenukentėjo.
Pirmadienį separatistinio regiono valdžia pranešė, kad Valstybės saugumo ministerijos biurai Tiraspolyje nukentėjo nuo, regis, granatsvaidžio atakos. Kol kas nėra jokios priežasties sieti abu incidentus.
Padniestrė yra nepripažintas Maskvos remiamas separatistinis Moldovos regionas, besiribojantis su Vakarų Ukraina. Maskva ten vis dar turi karinę bazę, taip pat apie 20 tūkst. tonų amunicijos atsargas.
Incidentai įvyko vienam aukštam Rusijos kariuomenės pareigūnui praėjusią savaitę iškėlus Padniestrės rusakalbių klausimą Rusijos karinės kampanijos Ukrainoje kontekste. Moldovos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl komentarų, kuriuos pavadino „nepagrįstais ir prieštaraujančiais Rusijos pozicijai palaikyti mūsų šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose“.
JK tiria pranešimus apie Rusijos įsilaužimą į britų kariuomenės sistemas
JK gynybos ministerija antradienį pranešė, kad tiria pranešimus apie Rusijos įsilaužimą į jos kompiuterių sistemas, kurio taikiniu tapo daugiau nei 100 karių naujokų.
Pasak laikraščio „The Daily Mail“, „nuogąstaujama, kad Rusijos agentas įvykdė“ šią kibernetinę ataką, siekdamas verbuoti naujokus „kaip potencialius britų armijos agentus“.
Ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey (Džeimsas Hipis) pripažino, kad incidentas „sudaro labai prastą įspūdį apie mūsų IT“ pajėgumus.
J. Heappey radijui LBC sakė, kad ministerija „nurodė skubiai peržiūrėti mūsų IT saugumą“.
„The Daily Mail“ duomenimis, Gynybos ministerija nustatė, kad buvo neteisėtai peržiūrėti 124 kandidatų į kariuomenę asmeniniai duomenys, „tačiau manoma, kad pavojus galėjo kilti dar šimtams“ piliečių.
Po incidento, įvykusio kovo viduryje, britų ginkluotosios pajėgos laikinai išjungė savo paraiškų teikimo internetinį portalą.
Apie ataką pranešta „Penkių akių“ dalijimosi žvalgybos informacija tinklui, vienijančiam Jungtines Valstijas, JK, Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, praėjusią savaitę įspėjus, kad Rusija pasiruošusi rengti galingus kibernetinius išpuolius prieš Ukrainą remiančias šalis.
Kai Maskva buvo priversta nukreipti savo puolimą nuo Kyjivo, Vakarų sąjungininkės pareiškė surinkusios žvalgybinės informacijos apie kibernetines atakas prieš Ukrainai ginklus tiekiančias NATO nares.
Prieš antradienį įvyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl tolesnio ginkluotės siuntimo į karo draskomą šalį rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įspėjo apie „realią“ Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
Tačiau J. Heappey atkirto, kad Rusijos skundai, kad jos invaziją išprovokavo NATO veiksmai, yra „visiška, visiška nesąmonė“.
„Sergejus Lavrovas taip pat galėtų pamąstyti, kad priežastis, dėl kurios dabar Ukrainoje vyksta karas, yra ta, kad Rusija peržengė suverenios šalies sienas ir pradėjo veržtis į jos teritoriją“, – televizijai „Sky News“ pareiškė britų ministras.
Kyjive įvedama naktinė komendanto valanda
Ukrainos sostinėje Kyjive iki penktadienio įvedama naktinė komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Sky News“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Pavliuku.
Pasak O. Pavliuko, atitinkamos priemonės imtasi dėl „provokuojamų“ Rusijos veiksmų. „Karo padėties metu svarbu laikytis visų reikalavimų ir paisyti priimamų sprendimų. Tokios priemonės padeda apsaugoti gyventojus nuo provokuojamų priešo veiksmų“, – teigė O. Pavliukas.
Komendanto valanda sostinėje prasidės kasdien 22 val. ir tęsis iki 5 val. ryto.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 22,1 tūkst. okupantų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki balandžio 26 d. jau neteko apie 22,1 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 918 tankų, 2 308 šarvuotųjų kovos mašinų, 416 artilerijos sistemų, 149 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 69 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 184 lėktuvų, 154 sraigtasparnių, 1 643 automobilių, 8 laivų, 205 dronų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Kinijos URM sureagavo į S. Lavrovo žodžius apie Trečiąjį pasaulinį karą
Kinija nėra suinteresuota, kad kiltų Trečiasis pasaulinis karas, ir ragina sureguliuoti konfliktą Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis.
Tai antradienį pareiškė oficialus Kinijos URM atstovas Wang Wenbinas.
Per spaudos konferenciją Pekine jis buvo paprašytas įvertinti neseniai pasakytus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo žodžius, jog gresia pavojus, kad kils Trečiasis pasaulinis karas.
„Niekas nenori pamatyti Trečiojo pasaulinio karo, reikia remti (Rusijos ir Ukrainos) taikos derybų procesą“, – sakė Wang Wenbinas.
Anot Kinijos URM atstovo, negalima leisti, kad ginkluoti veiksmai Ukrainoje užsitęstų. Jis taip pat teigė, jog būtina išvengti neigiamų padarinių, kurių Ukrainos konfliktas gali turėti ne tik Europai, bet ir visam pasauliui.
Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras: viskas gerai, jei Ukraina taikosi į Rusijos teritoriją
Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras palaiko Ukrainos smūgius kariniams taikiniams anapus Rusijos sienų, net jei naudojami iš Didžiosios Britanijos gauti ginklai.
Ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey antradienį pareiškė, kad yra „visi šansai“, jog Maskvos pajėgos bus atmuštos sąjungininkėms teikiant paramą Kyjivui. Jis atmetė Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teiginius, kad Vakarų sąjungininkės „pila žibalą į ugnį“, savo tiekimais stiprindamos Ukrainos ugnies galią. J. Heappey sakė, kad „žinoma“, Britanija remia smūgius degalų sandėliams Rusijoje, apie kuriuos pranešta. Jis sakė „Times Radio“, kad „Ukraina visiškai teisėtai taikosi į Rusijos gilumą, kad sutrikdytų logistiką, kuri, jei nebūtų sutrikdyta, tiesiogiai prisidėtų prie mirties ir skerdynių Ukrainos žemėje“.
Visas šis triukšmas iš Maskvos, kad jų puolimas prieš Ukrainą yra atsakas į NATO agresiją, yra tiesiog visiška nesąmonė.
Ministras sakė, kad „tai nebūtinai yra problema“, jei britų dovanoti ginklai bus naudojami smogti taikiniams Rusijos žemėje, ypač dėl to, kad ginklų, kuriuos dabar Ukrainai tiekia sąjungininkės, nuotolis leidžia juos panaudoti anapus sienų. „Pasaulyje yra daug šalių, naudojančių iš kitų šalių importuotus įrenginius; kai jie naudojami, mes linkę nekaltinti šalies, kuri juos pagamino, o kaltini šalį, kuri juos paleido“, – pridūrė jis.
Šie komentarai žymi tolesnį Didžiosios Britanijos pozicijos stiprėjimą, sąjungininkėms pereinant nuo atsargumo prieštaraujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prie vis didesnės mirtinų ginklų pagalbos Ukrainai.
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas perspėjo, kad branduolinio konflikto grėsmė „neturėtų būti nuvertinta“. Jis apkaltino NATO pajėgas ginklų tiekimais „pilant žibalą į ugnį“ ir perspėjo neprovokuoti „Trečiojo pasaulinio karo“. Tačiau J. Heappey sakė „BBC Radio 4“ laidai „Today“, kad branduolinio karo tikimybė yra „vis mažesnė“. Jis liepė S. Lavrovui „pamąstyti“ apie karo Ukrainoje priežastį, turint galvoje, kad Rusija ten įsiveržė, ir „Sky News“ sakė: „Visas šis triukšmas iš Maskvos, kad jų puolimas prieš Ukrainą yra atsakas į NATO agresiją, yra tiesiog visiška nesąmonė“.
J. Heappey teigė, kad yra „visi šansai“, jog ukrainiečiai atrems rusų invaziją, ir tvirtino, jog Maskvos pergalė Ukrainos rytuose nėra neišvengiama. „Matysime konfliktą tarp dviejų pajėgų, kurių jėgos yra kur kas labiau subalansuotos, o ukrainiečiai turi gynybinių pozicijų, iškastų ir paruoštų per pastaruosius aštuonerius metus, pranašumą ir šis riešutėlis rusams bus labai sunkiai įkandamas, – sakė jis „Sky News“. – Su visa parama, kurios ukrainiečiai sulaukia iš viso pasaulio, jie turi visas galimybes juos išmušti“.
JT mano, kad daugiau nei 8 mln. ukrainiečių paliks šalį kaip pabėgėliai
JT antradienį atnaujino savo prognozes ir paskelbė, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius ilgainiui pasieks 8,3 milijono.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, tęsiantis didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizei, Ukrainą paliko daugiau nei 5,2 mln. žmonių.
JT pabėgėlių agentūra, anksčiau prognozavusi, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius gali pasiekti 4 mln., pranešė, jog kaimyninėse šalyse prieglobstį randantiems pabėgėliams paremti reikės 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,73 mlrd. eurų).
Naujausios prognozės sudarytos „bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir kaimyninėmis šalimis“, Ženevoje žurnalistams sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo (Šabija Mantu).
„Tačiau svarbu prisiminti, kad padėtis yra labai dinamiška“, – perspėjo ji.
JT humanitarinės pagalbos agentūra daugiau nei du kartus padidino anksčiau skelbtą sąmatą, kiek lėšų reikės skirti pagalbai Ukrainoje likusiems žmonėms.
JT kovo 1 dieną skubiai paprašė per tris mėnesius skirti 1,1 mlrd. JAV dolerių pagalbos maždaug 6 mln. žmonių, kurie liko šalyje.
Antradienį JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) pranešė, kad dabar augantiems pabėgėlių poreikiams Ukrainos viduje patenkinti reikia skirti daugiu nei 2,25 mlrd. JAV dolerių. Ši pagalba būtų numatyta laikotarpiui iki rugpjūčio mėnesio pabaigos.
Žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos Ukrainoje, skaičius nuo 12 mln. išaugo iki 15,7 milijono.
Peržiūrėjus finansinės pagalbos prašymą siekiama padėti 8,7 mln. žmonių, kuriems labiausiai reikia pagalbos, žurnalistams sakė OCHA atstovas Jensas Laerke (Jensas Lerkė).
Pasak jo, iki šiol šalys donorės surinko 980 mln. JAV dolerių arba 44 proc. prašomos sumos.
Šios lėšos „leido JT ir mūsų partneriams suteikti tam tikros humanitarinės pagalbos 3,4 mln. žmonių Ukrainoje“.
Rusijos kariuomenė paskelbė apie smūgius Ukrainos gynybai
Rusijos armija pranešė išvedusi iš rikiuotės dvi oro gynybos sistemas S-300 ir sunaikinusi trumpojo nuotolio raketų „Tochka-U“ paleidimo aikštelę netoli Barvinkovo Rytų Ukrainoje.
Gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad kitur Donecko srityje taip pat buvo sunaikintos dvi Ukrainos priešlėktuvinės sistemos „Buk-M1“ ir „Ossa“.
Galingos sovietų gamybos S-300 sistemos gali atremti artėjančius lėktuvus ir raketas 300 kilometrų spinduliu. I. Konašenkovas pridūrė, kad Rusijos pajėgos per pastarąją parą Ukrainoje apšaudė beveik 1 300 taikinių.
Rusija skyrė baudą „Meta“ dėl LGBT „propagandos“
Rusijos teismas antradienį skyrė baudą socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančiai bendrovei „Meta“ už atsisakymą pašalinti LBGT turinį iš platformų.
Maskvos apygardos teismas nurodė JAV technologijų milžinei sumokėti keturis milijonus rublių (apie 50 tūkst. eurų) už tai, kad bendrovė nepašalino LGBT „propagandinio“ turinio, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Rusija dažnai skiria baudas „Meta“ ir kitoms IT įmonėms už valdžios prašymų trinti turinį nepaisymą.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, Maskva ėmė smarkiau spausti socialinius tinklus, taip pat uždraudė „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“.
Rusijoje išpuoliai prieš LGBT bendruomenę yra gana dažni, nes konservatyvūs ir religiniai sluoksniai šią bendruomenę vertina nepalankiai.
2013 metais Maskva priėmė kontroversišką įstatymą, draudžiantį homoseksualumo „propagandą“ tarp nepilnamečių. Šiuo teisės aktu pasinaudota uždraudžiant LGBT eitynes ir vaivorykštės vėliavų demonstravimą.
2020 metais įsigaliojusiose šalies konstitucijos pataisose nurodoma, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga – taigi, tos pačios lyties asmenims faktiškai draudžiama tuoktis.
Gynybos ministrė: Vokietija siųs Ukrainai savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“
Vokietija uždegs žalią šviesą siųsti Ukrainai savaeiges priešlėktuvines sistemas, pareiškė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht).
Tai yra svarbus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis.
Vyriausybė sutarė dėl naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“ perdavimo, sakė Ch. Lambrecht Jungtinių Valstijų Ramšteino oro pajėgų bazėje pietvakarių Vokietijoje vykstančiame tarptautiniame gynybos ministrų susitikime. Jos kalbos juodraštį matė naujienų agentūra AFP.
40 šalių atstovai susirinko į Ramšteino oro pajėgų bazę derybų dėl tolesnio Ukrainos gynybos pajėgumų stiprinimo.
JAV kvietimu surengtame susitikime „pagrindinis dėmesys skiriamas dalykams, kurie galėtų padidinti Ukrainos pajėgų galimybes ir pajėgumus“, sakė L. Austinas.
Prancūzija perduoda Ukrainai savaeigius pabūklus CAESAR, galinčius smogti už 40 km esantiems taikiniams, o Jungtinė Karalystė – priešlėktuvinių raketų „Starstreak“ kompleksus ir tankus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai pasiųsti sunkiosios ginkluotės Ukrainai, nors paskelbė apie Rusijos invazijos paskatintą „posūkį“ Vokietijos gynybos politikoje.
Kritikai kaltina kanclerį silpna lyderyste ir sako, kad jo centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) nelinkusi atsisakyti savo ilgametės įtampos mažinimo politikos Maskvos atžvilgiu.
O. Scholzas sulaukė kritikos netgi iš savo koalicinės vyriausybės, kurią sudaro SPD, žalieji ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP), narių.
Kancleris savo atsargų požiūrį teisino siekiu išvengti tiesioginės konfrontacijos tarp NATO ir branduolinį ginklą turinčios Rusijos.
Tačiau kaip rodo dokumento projektas, su kuriuo antradienį susipažino AFP, dabar trys valdančiosios koalicijos partijos planuoja pateikti parlamente bendrą pasiūlymą tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
Dokumente vyriausybė raginama „tęsti ir, jei įmanoma, paspartinti būtinos įrangos tiekimą Ukrainai, įskaitant sunkiąją ginkluotę ir sudėtingas sistemas“.
Jame taip pat nurodoma, kad Ukrainos kariai turėtų būti apmokomi Vokietijoje ir kitose NATO šalyse naudotis šia ginkluote.
Į Maskvą atvykęs JT vadovas ragina kaip įmanoma greičiau nutraukti kautynes Ukrainoje
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas), antradienį atvykęs vizito į Maskvą, pareiškė ieškantis būdų kuo greičiau nutraukti kautynes Ukrainoje.
„Esame labai suinteresuoti rasti būdų sudaryti sąlygas veiksmingam dialogui, sudaryti sąlygas kaip įmanoma greičiau nutraukti ugnį, sudaryti sąlygas taikiam sprendimui“, – sakė A. Guterresas derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu pradžioje.
A. Guterreso vizitas Maskvoje yra pirmas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną. Po derybų su S. Lavrovu JT vadovas ruošiasi susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
„Žinau, kad mes... skirtingai interpretuojame tai, kas vyksta Ukrainoje“, – nurodė A. Guterresas.
„Tai neapriboja galimybės vesti labai rimtą dialogą dėl to, kaip geriausiai galėtume dirbti, kad sumažintume žmonių kančias“, – pridūrė jis.
Iš Maskvos JT vadovas ruošiasi nuvykti į Kyjivą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau „tiesiog neteisingu“ pavadino A. Guttereso sprendimą pirmiau apsilankyti ne jo šalyje, o Rusijoje.
A. Guterresas kaltina Maskvą, kad ji, siųsdama karius į Ukrainą, pažeidžia Jungtinių Tautų chartiją, taip pat jau ne kartą reikalavo nutraukti ugnį.
V. Dombrovskis: ES arčiau susitarimų dėl embargo rusiškai naftai nei dujoms
ES yra arčiau politinio susitarimo dėl embargo rusiškai naftai, bet ne gamtinėms dujoms, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.
Jis sakė, kad Europos Komisija šiuo metu rengia naują sankcijų Rusijai paketą, kuris apima naftos tiekimą, tai yra galimybę atsisakyti rusiškos naftos arba papildomų tarifų ar mokesčių jai įvedimą.
„Techniškai vertinimai jau atlikti, tačiau sprendimams dėl sankcijų reikia vienbalsio ES valstybių narių pritarimo. Vyksta labai intensyvios politinės konsultacijos“, – kalbėjo V. Dombrovskis.
Paklaustas apie galimybę įvesti embargą rusiškoms gamtinėms dujoms, V. Dombrovskis atsakė: „Absoliučiai visi sprendimai yra įmanomi. Neatmetame jokių galimų sankcijų mechanizmų. Kita vertus, reikia pripažinti, kad politinis susitarimas arčiau klausimui dėl naftos“.
Jis pabrėžė, kad nepaisant to, kokie politiniai sprendimai bus priimti dėl naujų sankcijų, ES deda daug pastangų, kad greičiau atsisakytų rusiškų energijos išteklių, o Europos priklausomybė nuo šios valstybės tiekiamų gamtinių dujų iki šių metų pabaigos gali sumažėti dviem trečdaliais.
V. Dombrovskis priminė, kad nuspręsta, jog iki kito šildymo sezono pradžios dujų saugyklos Europoje turi būti užpildytos bent 85 proc., o artimiausiais metais – 90 proc., siekiant užkirsti kelią galimoms Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ manipuliacijoms.
Londonas: rusų pajėgos per daug skuba Rytų Ukrainoje
JK ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey (Džeimsas Hipis) antradienį pareiškė, kad Rusija priima „nepagrįstus“ karinius sprendimus dėl prezidento Vladimiro Putino troškimo pasiekti pergalę Ukrainoje iki gegužės 9-osios, kai šalis minės pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną.
Ministras sakė, kad Rusijos pajėgos „iššvaistė bet kokį savo pranašumą“, kai nesutelkusios pakankamai karių pradėjo puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione.
J. Heappey televizijai „Sky News“ sakė, kad dėl V. Putino „troškimo gegužės 9-ąją stovėti ant Kremliaus laiptų ir būti didvyriu bus prarasta tūkstančiai rusų gyvybių, o rusai liks be kiekybinio pranašumo, kurį turėtų turėti“.
Ministras taip pat atmetė Maskvos pareiškimus, kad NATO provokuoja Rusiją, siųsdama ginkluotę Ukrainą, o Rusijos metamus kaltinimus Aljansui dėl agresijos pavadino „visiška nesąmone“.
Rusija išsiunčia tris Švedijos diplomatus
Rusija antradienį pranešė išsiunčianti tris Švedijos diplomatus, atsakydama į Stokholmo sprendimą išsiųsti tris rusų diplomatus dėl Maskvos karo Ukrainoje.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė iškvietusi Švedijos ambasadorę Rusijoje ir pareiškė „griežtą protestą“ dėl rusų diplomatų išsiuntimo bei Švedijos „karinės paramos Kyjivo režimui“.
Ministerija taip pat apkaltino Švediją „dangstant Ukrainos nacionalistų nusikaltimus prieš Donbaso ir Ukrainos civilius gyventojus“, turėdama omenyje rytinį Ukrainos regioną, iš dalies kontroliuojamą prokremliškų separatistų.
„Atsakydama į tai Rusijos pusė nusprendė paskelbti personae non gratae tris Švedijos ambasados Rusijoje diplomatus“, – sakoma URM pranešime.
Balandžio pradžioje Švedija informavo išsiunčianti tris rusų diplomatus, šalyje užsiėmusius „neteisėta veikla“. Panašių žingsnių atliko ir daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių.
Ministrė: Ukrainos kariai bus mokomi Vokietijoje
Ukrainos kariai bus mokomi naudotis artilerijos sistemomis Vokietijos žemėje, sako Vokietijos gynybos ministrė Ch. Lambrecht.
„Dirbame kartu su savo draugais amerikiečiais, kad Ukrainos kariai Vokietijos žemėje būtų mokomi naudotis artilerija“, – sakė ji per JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino surengtą susitikimą Ramšteino oro bazėje Vokietijoje – tai sakoma iš anksto išplatintoje jos kalbos stenogramoje.
Ch. Lambrecht atsakė į Vokietijai pastarosiomis savaitėmis išsakytą kritiką dėl šalies negebėjimo pristatyti Ukrainai sunkesnės ginkluotės, atkreipdama dėmesį į neseniai priimtą vyriausybės sprendimą aprūpinti Ukrainą priešlėktuviniais tankais ir tai vadindama pažanga.
Pasak ministrės, prezidento V. Putino veiksmai Ukrainoje reiškia, kad Rusija „pasitraukė iš civilizuotų tautų rato“.
Norvegija skirs 41,2 mln. eurų Didžiosios Britanijos iniciatyvai pirkti Ukrainai ginklų
Norvegija skirs 400 mln. kronų (apie 41,2 mln. eurų) Didžiosios Britanijos iniciatyvai pirkti Ukrainai ginklų.
Tai antradienį pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre, praneša laikraštis „Aftenposten“.
„Mes siūlysime skirti 400 mln. Norvegijos kronų Didžiosios Britanijos vadovaujamam ginklų ir karinės įrangos pirkimo Ukrainai mechanizmui“ - sakė Støre.
Anot premjero, ši finansinė parama leis Norvegijai paremti Ukrainą technika, kurios pačios Norvegijos ginkluotosios pajėgos neturi arba negali jos perduoti nesilpnindamos šalies gynybinės galios.
Jis taip pat pareiškė parlamentui, kad Norvegija gali papildomai patiekti Ukrainai ginklų.
Dėl saugumo ginkluotės tiekimas viešai nesvarstomas, kol ji dar nenugabenta į paskirties vietą, tad ministras pirmininkas nepatikslino, kokių ginklų Norvegija gali patiekti Ukrainai ateityje.
Priminsime, kad anksčiau Norvegija nusprendė perduoti Ukrainai oro gynybos sistemų „Mistral“.
Apklausa: daugiau kaip pusė Lenkijos gyventojų mano, kad Rusija nepuls jų šalies
Daugiau kaip pusė lenkų mano, kad Rusija nepuls jų šalies. Kaip praneša antradienį portalas RMF24, tai rodo radijo stoties RMF FM ir leidinio „Dziennik Gazeta Prawna“ užsakymu surengtos apklausos rezultatai.
Respondentams buvo pateiktas klausimas, ar, jų manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas puls Lenkiją. 28,4 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad neatmeta tokios galimybės, 54,5 proc. atsakė „ne“ arba „veikiausiai ne“, o 17 proc. neturėjo savo nuomonės.
Kovo pradžioje per analogišką apklausą Rusijos užpuolimą laikė galimu 43 proc. lenkų, o 38 proc. manė, kad jis mažai tikėtinas.
Naujoje apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų, ji buvo surengta telefonu.
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos 35 kartus apšaudė „Azovstal“ gamyklą
Per pastarąsias 24 val. Rusijos karinės pajėgos 35 kartus apšaudė Ukrainos Mariupolio uostamiestyje esančią „Azovstal“ gamyklą. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Mariupolį ginančiu „Azovo“ pulku.
„Nuo priešo ugnies kenčia „Azovstal“ gamykla, kurioje įsitvirtinę Mariupolio gynėjai ir rūsiuose nuo apšaudymo slepiasi civiliai. Vien per pastarąsias 24 val. surengti 35 antskrydžiai“, – „Telegram“ nurodė pulkas ir pridūrė, kad smūgių metu nukentėjo civiliai, kai kurie jų įstrigo po griuvėsiais.
Rusija išsiunčia tris Švedijos diplomatus
Rusija antradienį paskelbė, kad išsiunčia tris Švedijos diplomatus, kai prieš tai analogišką žingsnį dėl karo Ukrainoje žengė Stokholmas.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje nurodė, kad išsikvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė jam „griežtą protestą“ dėl Rusijos diplomatų išsiuntimo bei Švedijos „karinės paramos Kyjivo režimui“. Maskva taip pat apkaltino Švediją, esą ši „bando nuslėpti Ukrainos nacionalistų nusikaltimus prieš civilius Donbase ir Ukrainoje“.
„Reaguodama į tai, Rusijos pusė nusprendė pripažinti tris Švedijos ambasados Rusijoje diplomatus persona non grata“, – pridūrė ministerija.
Balandžio pradžioje Švedija išsiuntė tris rusų diplomatus, šalyje vykdžiusius „neteisėtą veiklą“.
R. T. Erdoganas per pokalbį telefonu su V. Putinu kalbėjo apie evakuacijos koridorius
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu V. Putinu ragino jį užtikrinti saugius evakuacinius maršrutus Ukrainoje. R. T. Erdoganas per pokalbį pabrėžė, kokie svarbūs evakuaciniai koridoriai yra civiliams ir dar kartą pareikalavo paliaubų, antradienį pranešė prezidentūra Ankaroje. Turkija esą ir toliau imsis visų pastangų ilgalaikei taikai pasiekti.
Taikos derybų Stambule „pozityvi dinamika“ turi būti tęsiama, ji naudinga visiems, sakoma toliau pranešime. R. T. Erdoganas, be to, pasiūlė atnaujinti pokalbius Stambule.
Turkija palaiko gerus santykius ir su Maskva, ir su Kyjivu ir siekia tarpininkauti Ukrainos kare. Kovą abiejų pusių atstovai Stambule buvo susitikę derybų. Prieš savo kelionę į Maskvą JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas Ankaroje susitiko su R. T. Erdoganu.
Čekija jau suskaičiavo daugiau kaip 310 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos į Čekiją jau pasitraukė daugiau kaip 310 tūkst. pabėgėlių ir čia jiems išduoti leidimai gyventi.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos Prahoje, vien pirmadienį atitinkamus dokumentus atsiėmė maždaug 2 800 pabėgėlių. Gavę leidimą gyventi, ukrainiečiai gali iš karto pradėti dirbti ir įgyja teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Čekijos valdžios pareigūnai dabar susiduria su iššūkiu iki vasaros atostogų pradžios rasti tūkstančiams ukrainiečių naujas gyvenamąsias vietas, kai pasibaigs jų dabartinės sutartys šalies viešbučiuose ir svečių namuose. „Nė vieno žmogaus nepaliksime gatvėje“, – neseniai žadėjo vidaus reikalų ministras Vitas Rakušanas.
TATENA vadovas: Rusijos pajėgoms užėmus Černobylį spinduliuotė „laikinai“ padidėdavo
Spinduliuotės lygis Černobylio branduolinės avarijos zonoje dabar yra „normalus“, bet „buvo kai kuriais momentais“ laikinai padidėjęs, kai tą teritoriją buvo užėmusios Rusijos pajėgos, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų atominės energetikos programų priežiūros agentūros vadovas, viešėdamas Ukrainoje.
„Spinduliuotės lygis, sakyčiau, yra normalus. Būdavo momentų, kai lygis pakildavo judant sunkiajai technikai, kurią čia buvo atsigabenusios Rusijos pajėgos, taip pat kai jos išvyko. Stebime tai diena po dienos“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis), lankydamasis Černobylyje minint didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos 36-ąsias metines.
Atvykęs prie sarkofago, kuriuo uždengtos sprogusio Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko itin radioaktyvios liekanos, R. Grossi sakė, kad Rusijos pajėgų įvykdytas šio komplekso užėmimas buvo „absoliučiai nenormalus ir labai, labai pavojingas“.
Rusijos pajėgos šį kompleksą užėmė vasario 24-ąją, pačią pirmąją invazijos į Ukrainą dieną. Rusų kariai paėmė į nelaisvę kompleksą saugojusius ukrainiečius karius ir sulaikė jo civilius darbuotojus.
Ši okupacija tęsėsi iki kovo pabaigos ir kurstė nerimą visame pasaulyje dėl branduolinės taršos pavojaus.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos kariai galbūt buvo paveikti didelės spinduliuotės dozės, kai įsirengė apkasus ir blindažus „daugelyje vietų“, taip pat kėlė dulkių debesis savo šarvuotąja technika.
1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinės 4-ajame bloke atliekant rizikingą saugos bandymą reaktorius tapo nevaldomas ir, smarkiai padidėjus jo galiai, sprogo, paskleisdamas didžiulį kiekį radioaktyvių teršalų. Šią avariją tuometė Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti..
Manoma, kad branduolinė katastrofa pareikalavo šimtų ar tūkstančių žmonių gyvybių, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.
Galiausiai apie 350 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio atskirties zonos, kuri tebėra beveik negyvenama, išskyrus nedaugelį senyvų gyventojų, sugrįžusių į savo namus, nepaisant oficialaus draudimo.
Černobylio elektrinės kiti trys reaktoriai buvo vienas po kito uždaryti, paskutinis iš jų – 2000 metais.
S. Lavrovas: Rusija pasirengusi bendradarbiauti su JT ir padėti civiliams Ukrainoje
S. Lavrovas antradienį sakė, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir padėti civiliams Ukrainoje.
„Mūsų tikslas pirmiausia yra apsaugoti civilius gyventojus ir čia esame pasirengę bendradarbiauti su kolegomis iš JT, kad palengvintume civilių gyventojų padėtį“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su vizito atvykusiu JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu (Antoniju Guterišu).
Rusijos invazija Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip du mėnesius.
A. Venediktovas: Rusija nublokšta 40 metų atgal
„Echo Moskvy“ sugebėjo ne vieną dešimtmetį išlikti eteryje kaip vienas svarbiausių nepriklausomų balsų Rusijoje, tačiau kai praėjusį mėnesį ši radijo stotis buvo uždaryta, jos ilgametis vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas žinojo, jog tai – epochos pabaiga.
„Šalis visomis prasmėmis buvo nublokšta atgal, man ji buvo nublokšta 40 metų atgal“, – sakė A. Venediktovas, „Echo Moskvy“ dirbęs nuo pat jos įkūrimo 1990-aisiais ir vadovavęs jai per du V. Putino valdymo dešimtmečius – iki prezidento sprendimo prieš du mėnesius pasiųsti karius į Ukrainą.
„Dabar pas mus maždaug 1983-ieji... Afganistane vyksta karas, disidentai kali arba yra išvaryti iš šalies, o Kremliuje sėdi Andropovas“, – sakė A. Venediktovas, turėdamas galvoje Sovietų Sąjungos vadovą Jurijų Andropovą, kuris, kaip ir V. Putinas, dirbo KGB.
66-erių A. Venediktovas, nesunkiai atpažįstamas dėl pasišiaušusių žilų plaukų kupetos, daugelį metų buvo viena svarbiausių Rusijos žiniasklaidos figūrų, vadovavusių liberalių transliuotojų flagmanui.
„Echo Moskvy“ transliuoti pradėjo 1990 metų rugpjūtį, paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo mėnesiais, ir tapo naujai atrastos žiniasklaidos laisvės posovietinėje Rusijoje simboliu.
A. Venediktovas, buvęs istorijos mokytojas, radijo stotyje pradėjo dirbti reporteriu, o 1998-aisiais tapo jos vyriausiuoju redaktoriumi.
Du pastaruosius dešimtmečius valdžiai darant vis didesnį spaudimą žiniasklaidai ir valstybei perėmus daugelio kitų nepriklausomų žiniasklaidos priemonių kontrolę, „Echo Moskvy“ išliko eteryje – daugelis tai aiškino radijo stoties vyriausiojo redaktoriaus ryšiais su įtakingais pareigūnais, taip pat ir Kremliuje.
Įtakingi sugėrovai
A. Venediktovas niekada neslėpė turįs aukštus postus užimančių draugų, kuriuos juokais vadino „sugėrovais“, ir buvo vienas iš nedaugelio Rusijos žurnalistų, kurie ir toliau atvirai kritikavo V. Putiną.
Kremliaus šeimininkas netgi įsikišo, kai itin uolūs pareigūnai norėjo uždaryti radijo stotį, sakė A. Venediktovas naujienų agentūrai AFP, duodamas interviu restorane Maskvos centre.
„Putinas tris kartus pasakė: „Ne, leiskite jiems dirbti“, – sakė jis.
Tačiau viskas pasikeitė, kai Rusija vasario 24 dieną užpuolė Ukrainą, o „Echo Moskvy“ šį Kremliaus sprendimą pavadino „politine klaida“.
Kovo 1 dieną „Echo Moskvy“ buvo pašalinta iš eterio, o vėliau jos veiklą oficialiai nutraukė direktorių valdyba, kurioje daugumą balsų kontroliavo valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“.
Radijo stoties dažnius Maskvoje ir keliuose kituose miestuose perėmė valstybinis radijas „Sputnik“.
„Suprantu (V. Putino) logiką: jis negalėjo mūsų palikti, nes propaganda per tokias operacijas turi būti totali“, – sakė A. Venediktovas.
Rusija kovo mėnesį taip pat priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą, o praėjusią savaitę įtraukė A. Venediktovą į „užsienio agentų“ sąrašą.
Praėjusį mėnesį A. Venediktovas internete paskelbė nuotraukas, kuriose matomi prie jo buto palikta kiaulės galva su garbanotų plaukų peruku ir ant namų durų priklijuotas antisemitinis lipdukas.
Daugelis žurnalistų pabėgo iš Rusijos, baimindamiesi dėl savo saugumo, tačiau A. Venediktovas sakė neketinąs išvykti.
„Žmonės manimi labiau pasitikės, jei susidursiu su tais pačiais sunkumais, vaikščiosiu tomis pačiomis gatvėmis, kaip ir jie, ir patirsiu tas pačias sankcijas“, – sakė jis.
Akis į akį su Putinu
Dabar A. Venediktovas rengia pokalbių laidas „YouTube“ kanalu, turinčiu pusę milijono prenumeratorių.
Jis nori ir toliau kalbėti apie karą Ukrainoje, tvirtindamas, kad rusai turi žinoti, „kodėl tai įvyko“ ir „kodėl jums skauda“.
A. Venediktovas sakė, kad buvo keliskart susitikęs su V. Putinu, tačiau „mes niekada nekalbėjome ta pačia kalba“, nes Rusijos vadovas mano, kad „žiniasklaida yra valstybės įrankis“.
„Aš jam akis į akį pasakiau, kad pagrindinė šalies problema yra bet kokios konkurencijos nebuvimas – politinis, ideologinis ir ekonominis absoliutizmas“, – sakė A. Venediktovas.
Pasak A. Venediktovo, nepaisant jų nuomonių skirtumų, V. Putinas du kartus jo klausė, kokią vietą jis užims istorijos vadovėliuose: pirmą kartą – 2008 metais, baigdamas savo antrą kadenciją prezidento poste, ir dar kartą – 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.
Net ir po dramatiškų pastarųjų savaičių įvykių A. Venediktovas sakė dar neturįs atsakymo į šį klausimą.
„Mes tik įpusėjome skyrių ir dar negalime versti puslapio“, – sakė jis.
Lenkija dėl karo Ukrainoje paskelbė sankcijas 15 rusų oligarchų ir 35 firmoms
Lenkija dėl Kremliaus invazijos Ukrainoje antradienį paskelbė sankcijas 50-iai Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant gamtinių dujų milžinę „Gazprom“, pranešė visuomeninis radijas.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) spaudos konferencijoje sakė: „Pradiniame sąraše yra 50 rusų oligarchų vardų ir kompanijų, vykdančių realų verslą mūsų šalyje, pavadinimų.”
Pasak jo, sąraše yra „Gazprom“, didelė trąšų gamintoja „Akron“ ir jos vadovas Viačeslavas Kantoras.
„Akron“ turi beveik 20 proc. akcijų Lenkijos valstybinėje chemijos pramonės įmonėje „Azoty“, sakė M. Kaminskis.
Sankcijos taip pat nukreiptos prieš kompanijas, gabenusias į Lenkiją rusiškas anglis, prieš dujų firmą „Novatek“, trąšų gamintoją „FosAgro“, nurodė ministras.
Žiniasklaidai M. Kaminskis sakė, kad pagrindinė baudžiamoji priemonė bus „finansų ir turto įšaldymas“, be to, sąraše esantys fiziniai ir juridiniai asmenys bus „išbraukti iš valstybinių paraiškų, oligarchams bus uždrausta atvykti į mūsų šalį“.
M. Kaminskio pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas) reporteriams sakė, kad 18 iš 35 kompanijų, kurioms įvestos sankcijos, per pastaruosius dvejus metus iš Lenkijos į Rusiją bendrai pervedė 6 mlrd. zlotų (1,3 mlrd. eurų).
Visas sąrašas paskelbtas Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Sankcijas Lenkijos vyriausybė įvedė neseniai priėmus įstatymą, sudariusį sąlygas tokiam žingsniui, pranešė naujienų agentūra PAP.
Tuo metu lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) antradienį turėjo surengti derybas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) dėl naujų sankcijų Kremliui.
Ukraina teigia, kad Rusija mėgina „destabilizuoti“ Moldovą
Ukraina antradienį apkaltino Rusiją bandymu sukelti neramumus Maskvos remiamame separatistiniame Moldovos regione, kur neseniai įvykę sprogimai sukėlė baimę, kad konfliktas Ukrainoje gali išsiplėsti.
„Rusija nori destabilizuoti Uždniestrės regioną ir užsimena, kad Moldova turėtų laukti „svečių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas, sakydamas, kad jo šalis sieks užtikrinti „strateginį regiono saugumą“.
Ukrainos naujienų portalas „Guildhall“ pranešė, kad pagal planą, apie kurį sužinojo Ukrainos žvalgyba, Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai Moldovoje planuoja pradėti masinius antivyriausybinius protestus gegužės 9 dieną.
Formalia protestų priežastimi turėtų tapti rusiškos simbolikos – Georgijaus juostos, taip pat raidžių Z ir V, kurios simbolizuoja paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, draudimas.
Be Moldovos sostinės Kišiniovo, ypatingas dėmesys skiriamas protestams šiauriniuose Moldovos regionuose, įskaitant Belcio miestą, taip pat Gagaūziją šalies pietuose.
Lvivo centre esančiame monumente žuvusiems Ukrainoje – ir lietuvių režisieriaus nuotrauka
Lvivo centre, netoli paminklo karaliui Danylo, neseniai atsirado gėlių siena, į kurią įkomponuoti Rusijos agresijos Ukrainoje aukų portretai. Tarp jų yra ir Lietuvos dokumentinių filmų kūrėjo, antropologo Manto Kvedaravičiaus nuotrauka. Lietuvis buvo nužudytas Mariupolyje.
Kaip teigė pro šalį einantys Lvivo gyventojai, tai yra pats naujausias ir liūdniausias miesto monumentas. „Spaudžia širdį kaskart čia praeinant. Be to, tai objektas, kuris nuolat plečiasi ir auga. Todėl jis toks skaudus mums visiems“, – Eltai sakė dvidešimtmetis Danilas.
Jaunas vyras pridūrė, jog nepaisant to, kartu tai yra ne tik skausmo, bet ir vilties siena.
Dalis gėlių sieną aplankančių miestiečių prie jo stabteli, persižegnoja, uždega žvakę. Taip padarė ir pagyvenusi moteris, kuri prisipažino, kad čia yra ir jos artimo giminaičio atvaizdas. „Nenoriu sakyti, kas jis. Man trūksta žodžių, tiesiog meldžiuosi už jo sielą ir laukiu, kol visa tai pasibaigs“, – sakė neprisistačiusi praeivė.
Monumente Rusijos agresijos Ukrainoje aukoms yra kelios dešimtys žuvusiųjų nuotraukų. Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios šalyje žuvo tūkstančiai civilių žmonių, Jungtinių Tautų duomenimis, jų skaičius siekia mažiausiai 2,2 tūkstančio.
S. Lavrovas: jei Ukrainai bus tiekiami ginklai, derybos nebus vaisingos
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu griežtai įspėjo dėl ginklų tiekimo Ukrainai. „Jei tai tęsis, derybos vargu ar duos rezultatų“, – pareiškė S. Lavrovas antradienį Maskvoje po pokalbių su JT vadovu. Jis pridūrė, kad Rusija turi pajėgų Ukrainoje ir Vakarų tiekiamus ginklus ten ir toliau laikys taikiniu.
S. Lavrovas sakė, kad Rusija ir toliau pasirengusi pokalbiams dėl kovinių veiksmų Ukrainoje nutraukimo, tačiau jis nematąs realaus Kyjivo susidomėjimo. Paklaustas apie tarpininkų pasitelkimą konflikte tarp Ukrainos ir Rusijos, S. Lavrovas teigė: „Tam dar ne laikas“. Jis, turėdamas omenyje JAV, kritikavo, kad Vakarams dabar tik svarbu įveikti Rusiją.
S. Lavrovas kaltino Ukrainą ir Vakarus jau per praėjusius aštuonerius metus nerodžius intereso išspręsti konfliktą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą atšaukė Minsko taikos plano susiarimus. Dėl Minsko taikos plano buvo priimta ir JT rezoliucija, tačiau niekas nesijautė jos saistomas, kalbėjo S. Lavrovas.
A. Guterresas į tai atsakė, kad rezoliucijos yra privalomos. Kartu jis pabrėžė, kad yra kitų metodų nei karas tikslams įgyvendinti.
Niekas nenori branduolinio karo. Niekas negali jo laimėti.
Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma 16 tūkst. žmonių
Rusijai tęsiant karą, Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma daugiau kaip 16 tūkst. žmonių. Tarp jų yra apie 2 tūkst. kareivių, antradienį interviu televizijai sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.
Iš dingusių civilių, jos teigimu, maždaug ketvirtadalis yra iš apsiausto Mariupolio.
JT duomenimis, Iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 5 mln. karo pabėgėlių. Dar per 7 mln. yra vadinamieji vidaus pabėgėliai.
Ll. Austinas: JAV ir sąjungininkai kas mėnesį susitiks aptarti ginkluotės tiekimo Ukrainai
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kartą per mėnesį susitiks aptarti Ukrainos gynybos poreikių, Kyjivui tęsiant kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, antradienį pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).
Lloydas Austinas. EPA-ELTA nuotr.
„Šiandienos susitikimas taps mėnesine Kontaktine grupe dėl Ukrainos savigynos“, – Pentagono vadovas sakė po Vokietijoje įvykusio 40 valstybių gynybos ministrų pirmojo susitikimo, skirto aptarti klausimams, susijusiems su pastangomis sustiprinti Kyjivo gynybą nuo Maskvos.
JAV gynybos sekretorius: kalbos apie branduolinį karą – pavojingos
Ll. Austinas sukritikavo naujausius Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo perspėjimus dėl Trečiojo pasaulinio karo ir branduolinio ginklo panaudojimo. Bet kokia retorika apie galimą atominio ginklo panaudojimą yra „labai pavojinga ir nenaudinga, – sakė jis antradienį po tarptautinio susitikimo JAV karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine Vokietijoje. – Niekas nenori branduolinio karo. Niekas negali jo laimėti.“
Visada yra tikimybė, kad gali nutikti daug dalykų, kalbėjo L. Austinas. Tačiau esą rizikinga ir niekam nenaudinga žvanginti ginklais ir kalbėti apie branduolinio ginklo panaudojimą. Pentagono vadovas pažymėjo, jog JAV daro viską, ką gali, kad karas neperžengtų Ukrainos sienų.
A. Blinkenas: V. Putinas nerodo rimto noro užbaigti karo Ukrainoje diplomatija
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas iki šiol nedemonstravo jokio rimto noro užbaigti karą Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis, nepaisant virtinės tarptautinių iniciatyvų.
„Iki šiol nematėme jokio ženklo, kad prezidentas Putinas rimtai nusiteikęs dėl prasmingų derybų“, – A. Blinkenas sakė JAV Senato užsienio ryšių komitetui.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos palaikytų Ukrainos pastangas užbaigti karą diplomatiniu būdu, tačiau „mūsų tikslas – užtikrinti, kad jie turėtų savo rankose galimybę atremti Rusijos agresiją ir iš tikrųjų sustiprinti savo pozicijas prie tolesnio derybų stalo.“
A. Blinkenas taip atsakė į klausimą, užduotą respublikono senatoriaus Rando Paulo (Rendo Polo), kritikuojančio JAV intervencionizmą ir kaltinusį prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) paskatinus V. Putino sprendimą įsiveržti „triūbijant, kad Ukraina bus priimta į NATO“.
JAV diplomatijos vadovas atsakė, kad per derybas su Rusija, vykusias iki invazijos pradžios vasario 24-ąją, tapo aišku, kad V. Putino skundai dėl Ukrainos ketinimų įstoti į Vakarų šalių gynybos aljansą tebuvo pretekstas.
„Siekėme spręsti su jais [rusais] šiuos klausimus visiškai rimtai, – pabrėžė A. Blinkenas. – Visiškai aišku, paties prezidento Putino žodžiais tariant, kad niekada nebuvo svarbiausia, jog Ukraina potencialiai taps NATO nare, ir kad esmė visada buvo jo įsitikinimas, jog Ukraina nenusipelnė būti suvereni, nepriklausoma šalis.“
Kyjive griaunamas sovietinis paminklas Ukrainos ir Rusijos draugystei
Kyjive antradienį pradėtas griauti paminklas, simbolizuojantis istorinius buvusios sovietinės Ukrainos ir Rusijos ryšius, pranešė AFP korespondentai, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į kaimyninę demokratinę valstybę.
„Nuimame dviejų darbininkų bronzinę skulptūrą, 1982 metais pastatytą sostinės centre „Ukrainos susivienijimui su Rusija atminti“, – sakoma Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko pranešime socialinėje žiniasklaidoje.
„Išmontavimo darbai prasidėjo šiandien ir planuojame juos baigti šį vakarą“, – pridūrė jis.
„Simboliška, kad, kai kranu buvo bandoma pakelti skulptūrą, nukrito rusų darbininko galva“, – rašė V. Klyčko. Šį sprendimą jis paaiškino tuo, ką pavadino Maskvos „barbarišku noru sunaikinti mūsų valstybę ir taikius ukrainiečius“.
V. Klyčko sakė, kad antroji skulptūros dalis bus pašalinta vėliau, o milžiniška arka virš darbininkų bus pervadinta ir apšviesta Ukrainos vėliavos spalvomis.
Jis sakė, kad miesto valdžia rengia planus nugriauti apie 60 sostinėje esančių paminklų, susijusių su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Be to, pasak mero, mieste planuojama pervadinti apie 460 gatvių ir kitų objektų.
Nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskva savo politinę paramą pasiūlė separatistams šalies rytuose, Kyjivas, vykdydamas „dekomunizacijos“ programą, stengėsi pašalinti dar tebesančius šalyje sovietinės eros simbolius.
JAV generalinis prokuroras: areštuotos Rusijos lėšos turėtų tiesiogiai tekti Ukrainai
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) antradienį pareiškė, kad jis paremtų įstatymų leidėjų pastangas sudaryti sąlygas lėšas, gaunamas iš Rusijos oligarchams priklausančių areštuotų aktyvų, „tiesiogiai“ pervesti karo krečiamai Ukrainai.
„Pirmiausia, ką turime padaryti – įšaldyti turtą... Tačiau palaikytume teisės aktą, kuris leistų kažkiek tų pinigų nukreipti tiesiogiai Ukrainai“, – jis sakė per vieno Senato komiteto posėdį Teisingumo departamento biudžetui aptarti.
M. Garlandas, aukščiausio rango teisėtvarkos pareigūnas šalyje, išdėstė savo poziciją, kai buvo paklaustas senatorių, kaip jam pavaldžių tarnybų pareigūnai tvarko pajamas iš areštuotų Rusijos aktyvų.
Balandžio pradžioje įstatymų leidėjai nusprendė nestumti įstatymo, kuris būtų leidęs Baltiesiems rūmams parduoti konfiskuotą Rusijos milijardierių turtą ir gautas lėšas perduoti Kyjivui.
Šios idėjos buvo atsisakyta, kai Amerikos pilietinių laisvių sąjunga perspėjo, jog toks žingsnis pažeistų konstitucijoje įtvirtintą teisinio proceso apsaugos principą, kadangi nėra mechanizmo, leidžiančio oligarchams užginčyti teisme JAV administracijos veiksmus, pranešė dienraštis „The Washington Post“.
Pagal siūlytą teisės aktą federalinei vyriausybei būtų suteikta teisė konfiskuoti daugiau kaip 5 mln. dolerių (apie 4,67 mln. eurų) vertės turtą iš Rusijos piliečių, kuriems yra taikomos sankcijos, jį parduoti ir lėšas pervesti Ukrainai.
Baltieji rūmai šio plano niekada oficialiai neparėmė, bet pranešama, kad Kongreso narių padėjėjai toliau derina šį pasiūlymą, konsultuodamiesi su Iždo departamentu.
Vasario 24 dieną Maskvai pasiuntus savo pajėgas į Ukrainą, JAV ir Europos institucijos areštavo kelias prabangias jachtas, susijusias su rusų verslo magnatais, siekiant spausti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną nutraukti invaziją.
Jungtinės Valstijos praeitą mėnesį paskelbė, kad kelios agentūros suformuos darbo grupę „KleptoCapture“ („Kleptokratų gaudyklė“), turėsiančią persekioti „korumpuotus Rusijos oligarchus“ ir sankcijų pažeidėjus.
JAV prezidentas J. Bidenas anksčiau paskelbtame savo metiniame pranešime perspėjo Rusijos milijardierius, jog ši darbo grupė „suras ir areštuos jų jachtas, prabangius apartamentus, privačius reaktyvinius lėktuvus“.
„Ateiname paimti jūsų neteisėtai įgyto turto“, – kalbėjo jis.
JAV ir Ispanijos pareigūnai anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad Vašingtonui reikalaujant Ispanijoje buvo sulaikyta didžiulė jachta, priklausanti su V. Putinu glaudžiai susijusiam oligarchui.
D. Kuleba: Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į naują etapą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos žengia į naują etapą ir pereina prie NATO standartų ir ginkluotės, skelbia unian.net.
„Perėjome į visiškai naują etapą, apie kurį dar prieš du mėnesius niekas net negalvojo. Perėjome į kokybišką, iš esmės naują etapą, apie kurį niekas net nesvajojo, – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų perkėlimą į NATO ginkluotę, į NATO standartus. Ir tai jau vyksta“, – sakė A. Kuleba.
Anot jo, V. Zelenskiui pavyko įtikinti J. Bideną, kad atėjo laikas tai padaryti.
„Ir haubicos pirmiausia atkeliavo pas mus, bet tai tik pradžia. Pas mus atkeliaus daug daugiau. Ir tai yra istorinis lūžis“, – paskelbė ministras.
