„Dabar jau visiškai koncentruojamės ties nagrinėjimu, tai planas yra iki lapkričio mėnesio – jeigu ne visus, tai maksimaliai didžiausią dalį prieglobsčio prašymų išnagrinėti“, – BNS pirmadienį sakė įstaigos vadovė.

Jos teigimu, per savaitę departamento specialistai išnagrinėja kelias dešimtis prieglobsčio prašymų.

„Įvairiai – kartais būna tik 20, kartais būna daugiau. Priklauso nuo savaitės. Kartais būna apklausų savaitė, kai pagrinde tik apklausos atliekamos, paskui būna sprendimų savaitė, kai sprendimai rašomi. Tai po kelias dešimtis per savaitę“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Pajėgumu dabar turime pakankamai, tačiau iššūkis – kaip juos kuo greičiau įveiklinti, kadangi daug naujų darbuotojų, reikėjo daug laiko investuoti į jų apmokymus.

Anot įstaigos vadovės, su prieglobsčio prašymų nagrinėjimu dirba apie 60 darbuotojų – tokių pajėgumų pakanka, tačiau stengiamasi, kad darbas vyktų kuo efektyviau.

„Pajėgumu dabar turime pakankamai, tačiau iššūkis – kaip juos kuo greičiau įveiklinti, kadangi daug naujų darbuotojų, reikėjo daug laiko investuoti į jų apmokymus ir dabar didžioji iššūkio dalis – kaip juos maksimaliai įveiklinti“, – kalbėjo Migracijos departamento direktorė.

Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną šiemet yra kirtę per 4,1 tūkst. migrantų, iš kurių 2,8 tūkst. pateikė prieglobsčio prašymus, kurių iki šiol nagrinėta per 600.

Iki šiol prieglobstis nebuvo suteiktas nė vienam tokiam migrantui, 320 asmenų prieglobstis nesuteiktas, 325 asmenų atžvilgiu prieglobsčio procedūros nutrauktos.

Pasak E. Gudzinskaitės, prieglobsčio procedūros gali būti nutrauktos migrantams pasišalinus iš šalies arba išvykus į savo kilmės šalį.

„Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų“, – BNS sakė Valstybinio studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis.

Jo vadovaujamos įstaigos duomenimis, šiuo metu valstybės paskolų, teiktų iki 2010 metų, yra negrąžinę apie 7,8 tūkst. asmenų.

Taip pat yra 7,5 tūkst. žmonių, nustatytu laiku nepilnai gražinusių studijų krepšelį už nutrauktas studijas valstybės finansuojamose vietose.

Be kita ko, yra ir 2,2 tūkst. skolininkų, negrąžinusių valstybės remiamų paskolų, teikiamų nuo 2010 metų.

Vieno asmens skolų dydžiai labai įvairūs – nuo keliolikos centų iki kelių tūkstančių eurų.

„Valstybės remiamų paskolų vidutinis vieno asmens įsiskolinimas yra apie 1,1 tūkst. eurų, studijų krepšelio grąžinimas – apie 740 eurų, valstybės paskolų – apie 190 eurų“, – teigė įstaigos vadovas.

Anot jo, skolininkai yra skirtingi ir jų situacijos nėra vienodos.

„Kai kurie tiesiog pamiršta, kad yra skola, ir gavę pranešimą iškart susimoka, kai kurie turi laikinų finansinių sunkumų ir skolą dengia po truputį, yra ir „piktybinių“, kurie niekaip nereaguoja į raginimus ir nemoka įmokų, yra ir tokių kurie turi ir kitų skolų ne tik fonde ir vyksta teisme asmens bankroto bylos. Tad skolininkas skolininkui nelygus ir kiekviena situacija vertinama individualiai“, – kalbėjo E. Jasaitis.

Jis tvirtino, kad siekiant grąžinti lėšas į valstybės biudžetą, visų pirma stengiamasi su skolininkais susitarti gražiuoju – jie yra įspėjami raštiškai, dauguma ne po vieną kartą.

„Nepavykus susisiekti su skolininku ir išspręsti skolos padengimo taikiai jau tada kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Jei teismui priteisus skolą asmuo ir tada negrąžina, išieškojimas perduodamas antstoliams“, – teigė Valstybinio studijų fondo direktorius.

Pasak jo, per metus būna, kad į teismą paduodama apie 600 ieškinių, o kartais ir daugiau, daugiausia – dėl paskolų negrąžinančių skolininkų (300–400 ieškinių), likusi dalis – dėl krepšelių gražintojų (150–250 ieškinių).

E. Jasaitis tvirtina, kad kartais būna ir taip, jog po kreipimosi į teismą asmuo suskumba grąžinti skolą nelaukdamas, kol teismas priteis skolą arba pasirašoma taikos sutartis.

„Tad dalis tokių bylų baigiasi taikos susitarimu skolą išmokant dalimis per sutartą terminą arba asmeniui padengus įsiskolinimą fondas ieškinį atsiima“, – sakė įstaigos vadovas.

Anot jo, yra atvejų, kai su ieškiniu į teismą kreipiamasi praėjus ir devyneriems metams nuo skolos atsiradimo, kad nebūtų praleistas senaties terminas, tačiau dažniausiai kreipiamasi praėjus trejiems-šešeriems metams, kai jau nebepavyksta susitarti, o skolininkas į raginimus nereaguoja.

Pernai studentai pasirašė per 7 tūkst. valstybės remiamų paskolų sutarčių. Jų suma siekė 13,40 mln. eurų.

Jis taip sakė penktadienį uostamiestyje surengtame išvažiuojamajame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

„Aš manau, kad pačiu artimiausiu metu – turbūt po savaitės, jeigu neklystu, apibendrinantis posėdis, bus galima turbūt komitete, po to galbūt ir taryboje vertinti alternatyvas, kuriuo keliu eiti – steigimas naujos ar reorganizacija. Visi variantai įmanomi. Miesto politikai turės apsispręsti, kuris variantas yra geriausias“, – teigė V. Grubliauskas.

Jis teigė nesantis prieš siūlomą reformą, tačiau ji turi būti aiški visiems.

„Labai nenorėčiau, kad būtų klaidinama, jog meras ar kai kurie tarybos nariai stabdo, priešinasi, nepritaria, bando, kaip čia pasakyt, – torpeduot šitą procesą, bet aš visada buvau ir liksiu tos pozicijos, kad prieš priimant vienus ar kitus sprendimus aš turiu matyti ir perspektyvą, numatyti, jausti, žinoti ir būti įsitikinus apie pasekmių, kurios kils, suvaldymą, scenarijų turėjimą ir atsakymų į visus klausimus“, – kalbėjo Klaipėdos meras.

Anot jo, reformos kontekste svarbu ir tai, kad būtų suteikta teisė Klaipėdos universitetui dalyvauti gydymo įstaigos valdyme.

„Iš tiesų, aš dar nemačiau jūsų užregistruoto projekto, kalbant apie Klaipėdos universiteto suteiktą teisę – pripažinti studijas deramo lygmens ir teisės suteikimo dalyvauti viešosios įstaigos valdyme, tačiau tikiuosi, kad jis netrukus ne tik pajudės svarstymo keliu, bet ir bus jam pritarta. Čia turbūt yra vienas iš esminių lūžio taškų, kalbant apie sisteminę pertvarką ir galimybes“, – teigė V. Grubliauskas.

Sveikatos reikalų komiteto posėdis Klaipėdoje vyksta siekiant uostamiestyje steigti universiteto ligoninę, apjungiant Klaipėdos universitetinę ligoninę, priklausančią savivaldybei, ir Jūrininkų ligoninę.

Siekiama, kad naujos įstaigos dalininku taptų Klaipėdos universitetas, tačiau kol kas įstatymai nenumato tokios galimybės aukštojo mokslo įstaigai, nevykdančiai trijų pakopų gydytojų studijų.

Klaipėdos universitete šiuo metu vkdomos slaugos specialistų studijos, todėl komiteto pirmininkas Antanas Matulas yra registravęs Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kad universitetinės ligoninės dalininke gali būti aukštoji mokykla, vykdanti medicinos ar slaugos studijas.

Anot komiteto pirmininko, įvykdžius tokią pertvarką, atsirastų galimybė „didelėms investicijoms į infrastruktūrą, įrangą, kitus dalykus“, taip pat dėl to laimėtų pacientai, kuriems dėl paslaugų nereiktų vykti į Kauną ar Vilnių.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys universiteto ligoninės statusą turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informavo BNS, kad pranešimas apie įvykį Grigaičių kaime, Vėjų gatvėje, gautas 17.09 val.

Atvykus ugniagesiams, maždaug po dešimties minučių be gyvybės ženklų žmogus buvo išlaisvintas, medikai konstatavo jo mirtį.

Ji taip sakė ketvirtadienį Panerių memoriale sostinėje minint Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines.

„Jų skaičius artėja prie tūkstančio, jų būta beveik visuose visuomenės sluoksniuose. Prie žydų gelbėjimo prisidėjo ir niekuo neišsiskiriantys žmonės įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ir prezidentas Kazys Grinius – tai svarbu, apie tai nepakankamai kalbama“, – susirinkusiesiems sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šie pavyzdžiai turi tapti reikšminga visuomenės švietimo ir ateities politikos dalimi, šiuolaikinės lietuviškos kultūros, lietuviško identiteto dalimi, siekiant ne tik pagerbti ir aktualizuoti žydų gelbėtojų darbus, bet ir norint, kad vis dar gyvi Lietuvos pasaulio tautų teisuoliai sulauktų didvyriškumo ir žmogiškumo įamžinimo“, – pridūrė ji.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, kad beveik visus aštuonis dešimtmečius visuomenė tylėjo, tai nacių kolaborantams padėjo išvengti teisingumo.

„Didžioji dalis šių aštuonių dešimčių, skaičiuojamų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, buvo pratylėta iš baimės, nežinojimo, abejingumo (...) Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo, ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo“, – teigė F. Kukliansky.

Anot jos, visuomenei iki šiol trūksta edukacijos ir kitų dalykų, kurie padėtų atminti ir suprasti tragediją.

„Prie ko ta tyla privedė? Prie to, kad dalis visuomenės vis dar negali suvokti įvykusios tragedijos, planingo ir nuoseklaus šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių ir Lietuvoje gyvenusių žydų sunaikinimo. Nėra ko stebėtis, ne viena karta išaugo beveik nieko apie tai nežinodama – trūksta nuoseklios edukacijos, trūksta ne proginio minėjimo, trūksta žmonių, mokytojų, kurie galėtų papasakoti apie savo miestelio žydų istoriją, trūksta ir susitarimo dėl to, kas įvyko“, – kalbėjo Žydų bendruomenės vadovė.

Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios. Be to, rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Ji taip kalbėjo ketvirtadienį sostinės Rūdninkų skvere surengtame Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo renginyje „Atminties kelias 1941–2021“.

„Tai, kas įvyko, nėra žydų tautos tragedija, tai visų Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų ir visos valstybės tragedija, žinoma, ir viso pasaulio tragedija, nes pasaulis neteko unikalių spalvų, pasaulis neteko didžiulio potencialo, pasaulis neteko galbūt atradimų ir sprendimų“, – susirinkusiesiems sakė I. Šimonytė.

„Bet svarbiausia buvo net ne tai – svarbiausia buvo, kad metodiškai buvo žudomi žmonės, buvo žudomos jų svajonės, jų talentai, jų santykiai ir visa tai vyko dangstantis absurdiškiausiomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais“, – pridūrė ji.

Ji sakė, jog „norisi tikėti, kad tai buvo skaudžiausios praeities valandos, beprotystės metas, kuris neturi nieko bendro su dabartimi“.

Tačiau Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad turime užkirsti kelią neapykantai ir smurto protrūkiams ateityje.

„Visgi, tokios katastrofos gali pasikartoti – smurto protrūkiai, neapykantos kurstymas niekur nedingo. Ir dabar labai dažnai jie remiasi absurdiškomis sąmokslo teorijomis ir absurdiškais išvedžiojimais, todėl mes visi, ypač tie, kurie esame čia ir suprantame, kodėl svarbu čia būti, privalome padaryti viską, kad taip nenutiktų“, – kalbėjo premjerė.

Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios. Be to, rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Šiuo metu šiuos testus kompensuoja valstybė.

„Dabar pradėtas pramonės darbuotojų testavimas. Matysime, kaip procesas atrodys, bet vėlgi po kelių savaičių, matyt, kad turėsime grįžti prie klausimo, kiek dar biudžetas turi mokėti už testus, t. y. mokesčių mokėtojai, o kiek jau reikėtų, kad atsakomybes prisiimtų ir darbdavys“, – trečiadienį per Vyriausybės posėdė kalbėjo I. Šimonytė.

Privalomas gamybos įmonių darbuotojų, kurie nėra persirgę koronavirusu ar  nepasiskiepiję, testavimas kas 7–10 dienų įsigaliojo rugsėjo viduryje.

„Artėjant 2025 metams, kai Lietuva ir visas pasaulis švęs mūsų genijaus M. K. Čiurlionio 150-ąsias metines, mes turime būti ir pasiruošę tokiai šventei, ir duoklę atiduoti šiam genijui, jo kūrybai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime teigė parlamentaras.

„Ir apskritai – mes turime sudaryti tą bazę ar pagrindą, kuriuo ir vyktų mūsų Lietuvos kultūros kaitos arba kaita, kad tai nebūtų suprasta kaip kokio nors vieno asmens šventimas, garbinimas ar panašiai, o kad būtų suprasta, jog M. K. Čiurlionis visu savo gyvenimu ir kūryba nušvietė mums tą kelią, kuriuo turėtume eiti“, – pridūrė jis.

M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas sakė, kad menininko palikimas Lietuvoje nėra tinkamai pristatytas.

„Deja, reikia pripažinti, kad M. K. Čiurlionio palikimas nėra deramai pristatytas: neturime pirminių šaltinių – jo laiškų, jo tekstų, vertimo į užsienio kalbas, neturime pakankamai aukšto lygio jo muzikinių kūrinių, akademinių redakcinių leidinių, neturime kokybiškų jo paveikslų albumų, kurie būtų išleisti su tekstais, pristatančiais M. K. Čiurlionio kūrybą įvairioms pasaulio šalims. Ir čia tik patys minimaliausi jam skirti namų darbai, kurie nuolat stebina turistus, atvykusius į Lietuvą“, – kalbėjo menininko proanūkis.

Vis dėlto jis teigė besitikintis, kad 2025-aisiais pavyks M. K. Čiurlionio gimimo metines paminėti deramai.

„Mums reikia, kad M. K. Čiurlionio spalvomis nušvistų nauji plotai – tie plotai, kuriuose dabar gyvename. Kad ta Europos kultūrinė erdvė, terpė, kurioje dabar esame, pamatytų M. K. Čiurlionį (...) Mes dar šansą turime, kad 2025 metais sutiksime N. K. Čiurlionio gimtadienį, jubiliejų deramai, kad M. K. Čiurlionis iki 2025 metų turi šansą tapti pasaulinio tyrinėjimo objektu“, – teigė R. Zubovas.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

„Mes identifikavome virš 200 valstybės institucijų, kurios yra tokius telefonus įsigijusios. Iš viso – virš 4,5 tūkst. telefonų, tai, mūsų manymu, didina rizikas ir šias problemas reikia spręsti“, – antradienį žurnalistams sakė viceministras.

Jis teigė raginantis institucijas atsisakyti tokių telefonų bei ateityje jų nebepirkti.

„Mūsų raginimas būtų jau dabar apie tai galvoti – nebepirkti naujų Kinijos gamintojų telefonų. Kaip įmanoma, per greičiausią laiką jų atsisakyti“, – kalbėjo M. Abukevičius.

Jis taip pat sakė besitikintis, kad Seimas patvirtins įstatymų pakeitimus, kuriais bus nustatyta, jog valstybės institucijos negalės įsigyti kibernetinio saugumo rizikų turinčios įrangos.

Anot viceministro, tokių telefonų yra įsigijusios įvairios institucijos. Jos, pasak M. Abukevičiaus, turėtų prisiimti atsakomybę matydamos antradienį paskelbto Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) tyrimo rezultatus.

„Labai įvairios – nuo Vyriausybės lygio iki savivaldybių ir panašiai (...) Manau, kad svarbiausia pats principas – institucijos turi prisiimti politinę atsakomybę ir matydamos tokio tyrimo rezultatus, kai labai aiškiai identifikuotos kibernetinio saugumo rizikos, kurios gali peraugti ir į nacionalinio saugumo rizikas, sprendimų imtųsi pačios“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras.

M. Abukevičius, be kita ko, įvardino, kad tokių telefonų yra įsigijusios ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tarnybos, tačiau konkrečiai jų neįvardino.

NKSC antradienį pranešė nustatęs, kad Kinijos gamintojų „Huawei“, „Xiaomi“ ir „OnePlus“ 5G išmanieji telefonai turi kibernetinio saugumo rizikų.

Dvi buvo susijusios su gamintojo įrenginiuose įdiegtomis programėlėmis, po vieną su asmens duomenų nutekėjimo rizika ir su galimais žodžio laisvės ribojimais.

„Xiaomi“ gamintojo įrenginyje nustatytos trys rizikos, „Huawei“ – viena, „OnePlus“ gamintojo mobiliajame įrenginyje kibernetinio saugumo pažeidžiamumų identifikuota nebuvo.

Kibernetinio saugumo riziką tyrėjai priskyrė „Xiaomi“ gamintojo naršyklei, kuri naudoja ne tik įprastą „Google Analytics“, bet ir kinišką modulį, kuris renka ir periodiškai išsiunčia 61 parametro duomenis apie vartotojo telefone atliekamus veiksmus.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad „Xiaomi“ įrenginyje yra įdiegta techninė galimybė vykdyti į jį atsisiunčiamo turinio cenzūrą. Net kelios telefone esančios gamintojo programėlės periodiškai gauna gamintojo sudaromą blokuojamų 449 raktažodžių sąrašą, pavyzdžiui „Laisvas Tibetas“, „Amerikos balsas“, pagal kuriuos įrenginys tokį turinį automatiškai blokuoja.

Be to, nustatyta, kad vartotojui pasirinkus naudotis „Xiaomi“ debesijos paslaugą „Xiaomi Cloud“ iš įrenginio yra išsiunčiama šifruota SMS registracijos žinutė, kuri vėliau niekur nėra išsaugoma. Dėl to atsiranda asmens duomenų nutekėjimo rizika.

NKSC tyrėjai, analizuodami „Huawei“ išmaniojo 5G telefono veiklą, nustatė, kad oficiali gamintojo mobiliųjų programėlių parduotuvė neradusi vartotojo pageidaujamos programėlės, automatiškai nukreipia jį į trečiųjų šalių el. parduotuves, kuriose dalis programėlių antivirusinių programų buvo įvertintos kaip kenkėjiškos ar užkrėstos virusais.