Apie tai BNS patvirtino Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovas Zigmas Nagys.

Iš viso šiemet nuo erkinio encefalito mirė šeši gyventojai.

Dauguma šios ligos aukų – pensinio amžiaus žmonės, jie nebuvo paskiepyti nuo erkinio encefalito.

„Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 72 metai“, – teigė Z. Nagys.

ULAC duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu susirgo 526 žmonės – 142 daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Kaip BNS informavo Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė, ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas sulaukė spalio 9 dieną.

Moteris su automobiliu „BMW X6“ iš daugiaaukštės prekybos centro aikštelės iškrito balandžio pabaigoje. Per įvykį ji buvo stipriai sužalota.

Pasak jos advokato Mariaus Barisevičiaus, iš aikštelės valdytojų – bendrovės „Hanner“ teises perėmusios įmonė „Prime location property fund“ ir bendrovės „BH Europa“ – reikalaujama priteisti 200 tūkst. eurų.

„Sunkios būklės ji buvo atvežta į reanimaciją, nebuvo aišku, ar moteris išgyvens: plyšo kepenys, sumušti plaučiai, lūžo akiduobės sienelės kaulas, šonkauliai ir krūtinkaulis, daugybė sumušimų ir kraujosrūvų, atliktas krūtinplėvėje susikaupusio kraujo šalinimas“, – rašoma advokato pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad prekybos centro aikštelės valdytojai nesiėmė veiksmų, kad būtų padidintas prekybos centro aikštelės saugumas.

Reikalaujama, kad kol nebus įrengti apsauginiai atitvarai, aikštelė būtų uždaryta, nes yra nesaugi vairuotojams ir praeiviams.

„Dabartinė atrankos sistema nebeatitinka šio laikmečio realijų. Paprastai kalbant, žmonės dabar išsitirti pagal minėtas prevencines programas ateina arba patys sužinoję iš artimųjų, iš viešos erdvės, arba pasiūlo gydytojai, bet yra labai daug pacientų, kurie nežino išvis apie tokią galimybę, retai ateina į gydymo įstaigas“, – BNS sakė ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė.

Ji teigė, kad kvietimus su nustatytu vizito laiku pas paskirtą gydytoją žmonėms, kurie patenka į rizikos grupes pagal amžių, ketinama siųsti nuo 2021 metų.

„Kauno klinikos ir Prienų pirminės sveikatos priežiūros centras jau atliko bandomąjį projektą, siuntė prie šių įstaigų prirašytiems pacientams asmeninius kvietimus – laiškus“, – teigė ministro atstovė.

Dabar A. Verygos įsakymu atrinkti koordinaciniai centrai – Nacionalinis vėžio institutas, Santaros bei Kauno klinikos – rengia metodikas, kurios padėtų patikrinti kuo daugiau žmonių.

Tikimasi, kad tai leis anksčiau nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje, kai dar nėra didelės žalos sveikatai.

Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Pasak ministerijos, tam Santaros klinikos gavo beveik 1,6 mln., o Kauno klinikos – beveik 1,2 mln. eurų.

Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, jos gali kartą per trejus metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.

Krūties vėžio programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų, joms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

Taip pat dabar kartą per dvejus metus vyrams ir moterims nuo 50 iki 75 metų gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas dėl storosios žarnos vėžio.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pagal gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą patikrinta daugiau nei 122 tūkst. moterų, dėl krūties vėžio – beveik 107 tūkst. moterų, dėl storosios žarnos vėžio – apie 241 tūkst. vyrų ir moterų.

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius nemokamai dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrino 70 tūkst. moterų, dėl krūties vėžio – 68 tūkst. moterų, dėl storosios žarnos vėžio – 150 tūkst. vyrų ir moterų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos poliklinikose užsiregistravę 764 tūkst. moterų, galinčių dalyvauti gimdos kaklelio vėžio diagnostikos programoje.

Taip pat poliklinikose užsiregistravę 455 tūkst. moterų, galinčių dalyvauti krūties vėžio patikros programoje, dar 958 tūkst. moterų ir vyrų užsiregistravę storosios žarnos vėžio patikros programoje.

Anot ministerijos, pastaraisiais metais dėl kiekvienos iš šių onkologinių ligų patikrinama apie pusė visų užsiregistravusių moterų ir vyrų.

„Manau, kad to reikia, tačiau mums tam reikia profesionalų, kurie galėtų padaryti vertimus. Manau, kad tai yra labai svarbu“, – Lietuvos žurnalistams skirtame seminare Jeruzalėje sakė A. Shalevas.

Audio gidais muziejuje besinaudojantys lankytojai šiuo metu gali pasirinkti vieną iš dešimties kalbų – anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, lenkų, portugalų, kinų, hebrajų ar arabų.

Dauguma šių kalbų šiuo metu pasiekiami ir kiti ištekliai: Yad Vashem informacinė svetainė, aukų identifikavimo duomenų bazė, dauguma publikacijų. Lietuviškai šiuo metu pasiekiamos tik kelios edukacinės publikacijos.

„Jeigu rastumėte savanorių, manau, kad galėtume pabandyti ir palaikyti tokį procesą, jog mūsų medžiaga būtų prieinama ir lietuvių kalba. Mes tikrai galime padaryti daugiau“, – teigė Yad Vashem vadovas.

Yad Vashem komplekse Jeruzalėje stengiamasi įprasminti kiekvieno nužudyto žydo istoriją, taip pat ir atrasti juos gelbėjusius.

Čia sukaupta tūkstančiai Holokausto aukų artefaktų, liudijimų, dokumentų, jie eksponuojami komplekse esančiame muziejuje.

Yad Vasheme taip pat vykdomi moksliniai tyrimai, edukacinė veikla, skelbiami ir įprasminami Pasaulio tautų teisuoliai – kitų šalių piliečiai, kurie gelbėjo žydus.

Ji penktadienį pristatyta Prezidentūroje. Studijos autorės – viena iš nevyriausybinės organizacijos „Lyderė“ steigėjų Milda Dargužaitė bei lyčių lygybės analitikė Ugnė Litvinaitė.

„Jeigu pasižiūrėtume į pačias didžiausias korporacijas Lietuvoje, moterų vadovių yra apie 30 proc., bet kuo aukštesnė pozicija, tarp direktorių, tai jų iš viso nėra arba yra labai mažai“, – pristatydama studiją sakė M. Dargužaitė.

Anot jos autorių, vieni iš stereotipų – šališkumas, dažna moterų kritika, skirtingas auklėjimas vaikystėje, stereotipinis moterų vaizdavimas reklamose.

„Ypatingai stereotipo grėsmės poveikis rezultatams išauga, kai moterys užima aukštas pozicijas arba užsiima veikla, tipiškai priskiriama vyriškai lyčiai“, – teigė U. Litvinaitė.

Moterys šiuo metu Lietuvoje uždirba apie 13 proc. mažiau nei vyrai.

Studija atskleidžia ir atlyginimų skirtumus tarp moterų ir vyrų. Jos duomenimis, moterys šiuo metu Lietuvoje uždirba apie 13 proc. mažiau nei vyrai.

Labiausiai – vidutiniškai 759 eurais – moterų algos nuo vyrų skiriasi finansų ir draudimo sektoriuje.

Vidutiniškai 271 euru mažiau gauna sveikatos srities darbuotojos, nors šiame sektoriuje vyrauja moterys.

„Moterys pagal išsilavinimą ir patirtį turėtų uždirbti 10 proc. daugiau negu vyrai“, – sakė M. Dargužaitė.

Teigiama, kad nelygybė išlieka ne tik darbe, bet ir namuose – 58 proc. lietuvių sutinka, kad moters pareiga – pasirūpinti vyro buitimi.

Studija atskleidė, kad moterys dažniau nei vyrai užsiima namų ruoša, dar dažniau ja užsiimama susilaukus vaikų.

„Vertinu neigiamai, nes tuos pinigus buvome suplanavę švietimo darbuotojų atlyginimams ir švietimo įstaigų renovacijai, tačiau mus pasivijo padarytos klaidos. Iš tikrųjų liūdna, kad paveldi ne džiaugsmus, o skolas“, – penktadienį BNS sakė miesto meras Nerijus Cesiulis.

„Tuometiniai vadovai priėmė sprendimus, kurių išdavą turime dabar“, – pridūrė jis.

Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, lėšas teks grąžinti dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

Savivaldybė 2009 metais sudarė jungtinės veiklos sutartį dėl rekonstrukcijos su bendrovėmis „Struktūra“ ir „Arauša“. Per trejus metus numatyta atlikti darbų už 27,2 mln. eurų.

2012 metais patikrinimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad savivaldybė, leidusi bendrovei „Struktūra“ subrangove pasirinkti bendrovę „Kortas“, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Anot savivaldybės pranešimo, sutartyje „Kortas" nebuvo nurodytas kaip subrangovas, o naujų subrangovų pasitelkimas sutarties vykdymo metu prilyginamas sutarties sąlygų keitimui, dėl kurių savivaldybė privalėjo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą.

2016 metais Lietuvos verslo paramos agentūraׅ atliko pažeidimo tyrimą ir konstatavo, kad savivaldybė turėtų grąžinti beveik 500 tūkst. eurų į tuometinės Ūkio ministerijos sąskaitą.

Dėl to savivaldybė nuo 2017 metų pradžios bylinėjosi teismuose, tačiau šių metų spalio 3  dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą.

Jie prašo Vyriausybė stabdyti Kauno miesto iniciatyvą prisijungti 13 šiuo metu rajonui priklausančių seniūnijų.

„Toks žmogiškas, kaimiškas prašymas – stabdykit jūs tą procesą, nemėtykit mokesčių mokėtojų pinigų, nes šitas klausimas nėra paruoštas, neišdiskutuotas, nepristatytas mūsų bendruomenei“, – į ministrę pikete kreipėsi Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų.

„Perduodam ministrei tuos 25858 parašus ir nuo Kauno rajono bendruomenių sąjungos Vyriausybei į posėdį – spurgų, kad nereiktų važiuoti ir daryti visokių susitarimų, viešai, atvirai ir su skania arbata“, – pridūrė ji.

Vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė teigė besidžiaugianti matydama tokį Kauno rajono bendruomenės aktyvumą.

„Mes tikimės, kad Kauno meras pasielgs išmintingai ir priims kitokį sprendimą, atsižvelgs į jūsų pilietinę poziciją. Net mažiausio kaimo ribos perkėlimas sukelia problemų“, – susirinkusiesiems sakė R. Tamašunienė.

Ji taip pat pridūrė, kad kol kas jokio sprendimo projekto iš Kauno miesto savivaldybės Vyriausybė nėra gavusi, tačiau ji asmeniškai mano, kad tokiems sprendimams reikia atlikti reikiamus vertinimus.

„Aš neslepiu ir iš pat pradžių sakiau, kad reikia atlikti ekonominį socialinį vertinimą. Aš su jūsų parašais kreipsiuosi į Vyriausybę, kad ji atliktų atsakingo valdymo analizę (...) Tikiuosi, kad dėl tos diskusijos, kurią jūs, gerbiami Kauno rajono žmonės, pakėlėte, manau, kad Vyriausybė priims atitinkamus sprendimus“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

„Aš pati esu iš kaimiškosios, žiedinės savivaldybės ir man labai rūpi jūsų keliamos problemos“, – pridūrė R. Tamašunienė.

Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste.

Pikete prie vidaus reikalų ministerijos dalyvavo pora šimtų Kauno rajono gyventojų, atvykusių su dešimtimis seniūnijų vėliavų.

Karmėlavos vėliavą su draugėmis laikiusi 78-erių pensininkė Danutė Pašvenskienė mano, kad prijungus rajono teritorijas prie miesto, gyvenimas kardinaliai pasikeis.

„Atvykome, nes norime gyventi kaime, o ne mieste. Rajone gyvenu 78-is metus ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi mieste, nes čia visai kitas gyvenimas: ir daržai, šiltnamiai, tu sau viską augini, gal ir gyvuliuką kokį laikai, kur mieste, pavyzdžiui, gaidys negali giedoti“, – BNS sakė D. Pašvenskienė.

„Gyvenimas tikrai nepakeičiamas“, – pridūrė garbaus amžiaus moteris.

Iš Alšėnų seniūnijos atvykusi Aurelija Sederevičienė rajone gyvena kiek trumpiau – beveik septynerius metus. Pasak moters, rajone – kur kas mažesni mokesčiai.

„Kauno rajono mokesčiai yra daug mažesni negu Kauno mieste. Rajonas labai gerai plečiasi, savo gatves tvarko, infrastruktūrą. Mes nesiskundžiame Kauno rajono darbais“, – BNS sakė 44-erių buhaltere dirbanti moteris.

Piketuotojai į sostinę atvyko keliomis dešimtimis automobilių, papuoštų Kauno rajono vėliavėlėmis, taip pat keliais autobusais. Transporto priemonių koloną iki vidaus reikalų ministerijos lydėjo policijos pareigūnai.

Iš Babtų į piketą atvykęs prekybininkas Jonas, nenorėjęs pasakyti savo pavardės, teigė, kad dalies rajono prijungimas prie miesto sukeltų problemų rajono gyventojams.

„Nenorim, kad draskytų, kad miestas rajoną sudalintų. Manau, kad gyvenimas tada stipriai pablogėtų“, – sakė 40-metis vyras.

Kauno rajono gyventojai į sostinę atvyko po to, kai Kauno rajono savivaldybės taryba neeiliniame posėdyje vienbalsiai nusprendė nepritarti miesto iniciatyvai prijungti dalį rajono teritorijų prie Kauno.

Pora šimtų piketuotojų buvo ir prie Kauno rajono savivaldybės pastato bei posėdį tiesiogiai stebėjo ant jo įrengtame ekrane.

Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.

Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.

Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.

„Sprendimas priimtas vienbalsiai, 25 – už“, – po balsavimo pranešė meras Valerijus Makūnas.

Tarybos nariai posėdyje reiškė susirūpinimą, kad prijungus 13 seniūnijų prie Kauno miesto, rajone sutriktų švietimo, socialinių, kultūros, sporto įstaigų veikla. 

„Manome, kad prieš priimant tokius sprendimus būtina atlikti abiejų savivaldybių išsamią ekonominių bei socialinių rodiklių analizę, inicijuoti platesnes diskusijas su gyventojais. Manome, kad sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla“, – prieš balsavimą sakė konservatorius Justinas Urbonavičius.

Manome, kad sujungus teritorijas, sutriktų socialinių, švietimo, sveikatos, sporto, kultūros, bibliotekų veikla.

„Kauno rajonas yra ūkiškas kraštas – pablogės žemdirbystės veikla, ūkininkai negalės pilnavertiškai ūkininkauti, pasinaudoti parama, pabrangs verslo liudijimai, didės nekilnojamojo turto mokesčiai“, – pridūrė tarybos narys.

„Vienas žmogus sugalvojo, kad štai, aš norėčiau prisijungti. Jeigu aš sugalvočiau prisijungti savo kaimyno, kuris prastai tvarkosi, ūkio dalį, kaip tai atrodytų? Man atrodo, kad čia panaši paralelė (...) Tik Lietuvoje galimas toks variantas“, – teigė „valstietis“ Romas Majauskas.

Kauno rajono meras V. Makūnas dar prieš balsavimą teigė, kad į posėdį buvo kviestas ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, tačiau jis oficialiai raštu V. Makūnui nurodė posėdyje negalintis dalyvauti, nes yra išvykęs.

V. Makūnas taip pat teigė, kad rajono bendruomenė surinkusi daugiau nei 25 tūkst. gyventojų, kurie nepritaria teritorijų jungimui prie Kauno miestų, parašų.

„Jie kartu su mumis. Žiūrėdamas į jų veidus aš mačiau tam tikrą nerimą, susiklausymą ir man tai priminė Sausio 13-ąją (...) 25362 rajono žmonės jau pasirašė, kad jie yra prieš išdraskymą, tam tikrų teritorijų panaikinimą ir prisijungimą prie Kauno miesto“, – sakė socialdemokratas V. Makūnas.

Valerijus Makūnas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Kauno miesto savivaldybė rugsėjo pradžioje inicijavo 13 Kauno rajono seniūnijų prijungimą prie miesto savivaldybės.

Kauno miestas siūlė prijungti teritorijas, kurios užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik du kartus daugiau nei dabartinis miesto plotas.

Galutinį sprendimą dėl savivaldybių teritorijų keitimo priimtų Vyriausybė ir Seimas.

Etikos sargai nustatė, kad E. Rudelienė ir jos sutuoktinis Henrikas Rudelis valdo du sklypus su buvusiu Liberalų sąjūdžio nariu ir Lentvario M. Šimelionio gimnazijos vadovu Jonu Kietavičiumi, su kuriuo susijusius klausimus merė ne kartą sprendė savivaldybės taryboje.

Tai – klausimai dėl atostogų, savivaldybės valdomų švietimo įstaigų vadovų algos koeficientų, taip pat teigiama, kad merė pasirašė ir J. Kietavičiaus darbo sutarties pakeitimus bei su juo susijusias dvi rezoliucijas ir potvarkį.

Teigiama, kad merė nuo šių klausimų svarstymo ir sprendimo nenusišalino.

Etikos sargai įsitikinę, kad E. Rudelienė turėjo bendraturtį nurodyti savo privačių interesų deklaracijoje 2016 metais, kai atsirado teisinė pareiga tą padaryti.

Su Trakų rajono mere E. Rudeliene telefonu BNS trečiadienį susisiekti nepavyko, tačiau ji feisbuke parašė nemananti, kad sklypo deklaravimas turėjo įtakos priimtiems sprendimams.

Nemanau, kad sklypo deklaravimas ar nedeklaravimas turėtų įtakos priimtiems sprendimams.

„Mūsų šeima, daug metų atgal, kai aš nedirbau mere ir net nebuvau savivaldybės tarybos nare, su buvusiu gimnazijos direktoriumi įsigijome žemės ūkio paskirties sklypą. Planų buvo įvairių, jų taip ir neįgyvendinome, tačiau bendrą nuosavybę tebeturime“, – teigė E. Rudelienė.

„Visada laikausi įstatymų ir net mintis nekilo nusišalinti nuo klausimo, kuris susijęs su visų rajono švietimo įstaigų vadovų darbo įvertinimu. Nemanau, kad sklypo deklaravimas ar nedeklaravimas turėtų įtakos priimtiems sprendimams, bet ateityje neabejotinai dar atidžiau vertinsiu galimas rizikas, nes esu už atsakingą politiką“, – pridūrė merė.

Etikos sargai tyrimą dėl Trakų rajono merės pradėjo šių metų balandį.

Liberalų sąjūdžio narė E. Rudelienė Trakų rajono mere dirba nuo 2014 metų rugpjūčio. Ji buvo išrinkta ir kovą vykusiuose rinkimuose.