Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis sako, kad daugiausiai tai yra dvi ligos – opinis kolitas ir Krono liga.

„Jos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą ir turi nuolat gydytis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė gydytojas.

„Tačiau tai nereiškia, kad tas gyvenimas yra bevertis, nekokybiškas ar neperspektyvus – taip nėra“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, šių ligų atsiradimas nėra iki galo aiškus, iš aplinkos veiksnių, kurie padidina riziką susirgti Krono liga, yra rūkymas, tačiau įrodymų dėl kitų veiksnių trūksta.

„Todėl sumažinti šių ligų paplitimą visuomenės sveikatos metodais nelabai galima“, – kalbėjo G. Kiudelis.

Anot jo, šios ligos kiek retesnės, tačiau susirgimų jomis Lietuvoje daugėja.

„Opinio kolito ir Krono ligos per paskutinius 10 metų padaugėjo daugiau negu tris kartus. Pasaulyje didėjimo tendencijos stebimos jau apie 30-40 metų, pas mus tas didėjimas prasidėjo maždaug po Nepriklausomybės paskelbimo. Tų sergančiųjų nuolat daugėja“, – teigė Kauno klinikų medikas.

Pasak mediko, pagrindiniai šių ligų simptomai yra lėtinis viduriavimas, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas, gali būti ir sisteminių ligos požymių.

„Kai serga ne tik virškinamasis kanalas, bet ir kitos organų sistemos gali būti pažeistos, pavyzdžiui sąnariai, pasitaiko kepenų pažeidimų (...) dažni odos pažeidimai“, – pasakojo G. Kiudelis.

Anot jo, šiomis ligomis sergantiems pacientam dažnai kyla įvairiausių iššūkių, tačiau jų gydymas yra veiksmingas, ligos yra gerai kontroliuojamos ir pacientai gyvena maksimaliai ilgai.

„Tam reikia gydytojų, visuomenės ir visuomenės institucijų susitelkimo ir tada ta gyvenimo kokybė būna labai nebloga ir pacientai gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą“, – teigė Kauno klinikų gydytojas.

Santaros klinikų medikė Goda Sadauskaitė sakė, kad jaunesni susirgę pacientai viduriuoja, kartais su krauju, tampa nedarbingi.

„Kyla klausimas, kaip mokytis, kaip dirbti, kaip produktyviai, aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeimą, gimdyti“, – teigė medikė.

Pasak jos, tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikalingos bendros pastangos.

„Mūsų visų bendromis pastangomis mes tikrai galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiame amžiaus tarpsnyje, netgi tada, kai ligos gan komplikuotos“, – kalbėjo G. Sadauskaitė.

Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė specialiai šiomis ligomis sergantiems pacientams skirtą programėlę „For you, with you“, kurioje galima rasti naudingos informacijos, stebėti gydymo eigą.

„Ji yra lengvai naudojama, joje pateikiama aktuali pacientams skirta informacija, ją galima parsisiųsti nemokamai, ja galima naudotis ir neturint interneto ryšio“, – teigė medikas.

Jo teigimu, programėlė prisitaiko prie paciento ligos – pateikia tokią informaciją, kuri susijusi tik su konkrečia liga.

„Žmogus, užsiregistravęs programėlėje, pasirenka, kuria liga jis serga ir atitinkamai programėlė optimizuojama pagal tą jo ligą  ir visos joje pateikiamos priemonės, informacija yra atitinkamai pagal tai adaptuojama“, – pasakojo B. Kurlinkus.

Anot jo, programėle gali naudotis ir gydytojai, jie gali keistis informacija, stebėti paciento gydymo eigą.

Gegužės 19-ąją minima pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena.

M. Puidokas ketvirtadienį pranešė, kad jo Seimo viešbučio dviejų kambarių bute apsigyvenusi keturių asmenų šeima iš Ukrainos, o jis pasidomėjęs, kaip jiems sekasi gyventi.

„Ukrainiečiai buvo ir yra labai patenkinti sąlygomis ir dėkojo už galimybę gyventi bute, bet jau tada užsiminė, kad turi labai triukšmingą kaimyną aukštu žemiau. Tąkart jie išreiškė viltį, kad tai vienetiniai atvejai“, – pranešime teigė Seimo narys.

„Deja, tas baisus triukšmas vis kartojasi, trukdė ilsėtis naktį ir dabar būna jau ne tik savaitgaliais, bet ir šiokiadieniais“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, ukrainiečiai jam liudijo, kad kitame bute „iki paryčių skamba itin garsi muzika, girdisi triukšmas, dundėjimas, žmonių šauksmai, klyksmai“.

Pasak parlamentaro, ukrainiečiai bandė kalbėtis, tačiau „dažnai buto gyventojų būklė buvo tokia, kad jie nereaguodavo į skambutį į duris ir jų neatidarydavo“.

Anot M. Puidoko, M. Matijošaitis nereaguoja ir į viešbučio administratorių pastabas, o „kantrybės taurę perpildė“ šią savaitę nutikęs įvykis, kurio metu ukrainiečiai paryčiais, apie 4 val. ėjo raminti triukšmingų kaimynų prašydami patildyti muziką, tačiau duris atidaręs asmuo grasino, kad per savaitę juos iškraustys.

„Akivaizdu, kad šiame bute sukeliamo triukšmo lygis rodo, kad jame ne tik klausomasi muzikos, bet ir greičiausiai naudojama kai kas daugiau, kas suteikia chamiškos drąsos ir įžūlumo taip elgtis ir susireikšminti. Gal Seimo narys dėl to taip aktyviai palaiko visų rūšių narkotikų dekriminalizaciją?! Esant blaivios būklės toks elgesys sunkiai įmanomas“, – svarstė M. Puidokas.

„Yra liudijimų, kad bute lankosi ir kartu „švenčia“ pašaliniai asmenys“, – pridūrė jis.

Akivaizdu, kad šiame bute sukeliamo triukšmo lygis rodo, kad jame ne tik klausomasi muzikos, bet ir greičiausiai naudojama kai kas daugiau, kas suteikia chamiškos drąsos ir įžūlumo taip elgtis ir susireikšminti.

Jis taip pat sakė kreipęsis į Seimo valdybą siūlydamas iškeldinti M. Matijošaitį iš Seimo viešbučio.

Su M. Matijošaičiu ketvirtadienį BNS susisiekti nepavyko.

Jis naujienų portalui lrytas.lt teigė naktį iš antradienio į trečiadienį, apie vidurnaktį, sulaukęs ukrainiečių skundo dėl muzikos, tačiau neigė, kad tai buvo vakarėlis.

Anot M. Matijošaičio, buvo „tyliai leidžiama“ Whitney Houston daina „Oh yes“, o ukrainietė atsisakė jo kvietimo ateiti į butą ir gražiai susitarti, „nei ėjo į kažkokį gražesnį dialogą“. Jis neigė grasinęs ukrainiečius išmesti iš viešbučio.

„Mano teorija yra tokia, kad žmonės galbūt kenčia nuo potraumatinio streso sutrikimo. Tada būtų intensyvesnis jautrumas garsams, ypač žemo dažnio. Tik taip galiu paaiškinti situaciją, nes jokių decibelų dažnių tai neviršijo“, – portalui lrytas.lt sakė parlamentaras.

„Ten įvykęs nesusikalbėjimas“

Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius teigė, kad kalbėjo apie situaciją su frakcijos kolega.

Anot parlamentaro, M. Matijošaitis su ukrainiečiais kalbėjo angliškai, nes nei rusiškai, nei ukrainietiškai nekalba.

„Ten tiesiog buvo pokalbis (...) Akivaizdu, kad ten įvykęs nesusikalbėjimas ir čia tiesiog reikia patikslinti aplinkybes“, – BNS sakė T. V. Raskevičius.

„O gerbiamas M. Puidokas bando pasinaudoti situaciją rinkdamas politinius taškus. Jis yra pagarsėjęs išpuoliais prieš Laisvės partiją. Labai apgailestauju, kad žmogiškas nesusikalbėjimas tampa politinių intrigų objektu“, – pridūrė jis.

Aš galiu tik pajuokauti – M. Puidokas sakė, kad ir orgijos ten vyksta, tame bute, tai aš tiesiog apgailestauju, kad manęs, deja, niekas į tas orgijas nekviečia ir būtinai paklausiu Mariaus, kodėl taip yra.

Pasak jo, pokalbis tarp M. Matijošaičio ir ukrainiečių vyko trečiadienio vakarą dėl triukšmingos muzikos.

„Kaip suprantu, tai praėjusio vakaro įvykis, bet dėl laiko tikrai nežinau (...) Dėl garso, dėl muzikos“, – tvirtino Seimo narys.

Jis, atsakydamas į M. Puidoko kaltinimus dėl lėbavimo, juokavo, jog jo niekas į tą butą nepakvietė.

„Aš galiu tik pajuokauti – M. Puidokas sakė, kad ir orgijos ten vyksta, tame bute, tai aš tiesiog apgailestauju, kad manęs, deja, niekas į tas orgijas nekviečia ir būtinai paklausiu Mariaus, kodėl taip yra“, – juokavo T. V. Raskevičius.

Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja informavo BNS, kad iškvietimų dėl triukšmo į Seimo viešbutį nuo kovo 1 dienos nebūta.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje ir į Lietuvą plūstelėjus pabėgėliams, kai kurie Seimo nariai yra užleidę jiems paskirtus butus Gedimino prospekte esančiame Seimo viešbutyje.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, trečiadienį išklausęs Kalvarijos mero Vinco Plikaičio ir daugumai atstovaujančių savivaldybės tarybos narių, nutarė, kad savivaldybės valdymą turėtų perimti Vyriausybės įgaliotinis.

„Du kandidatus siūliau, ir nė vienam nepritarta“, – BNS trečiadienį sakė savivaldybės vadovas „valstietis“ Vincas Plikaitis.

Jis teigė siūlęs Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriaus Gintaro Skamaročiaus ir Kalvarijos gimnazijos vadovo Evaldo Ulevičiaus kandidatūras.

Pasak mero, dabartinė tarybos dauguma administracijos direktoriumi norėtų matyti „darbietį“ Antaną Burinską.

„Jie įsitikinę, kad geriausia būtų A. Burinskas“, – tvirtino Kalvarijos meras.

Jo teigimu, A. Burinskas yra vienas iš dabartinės tarybos daugumos lyderių, tarp jų yra ir Žemės ūkio ministerijos kancleris konservatorius Valdas Aleknavičius – buvęs meras bei administracijos direktorius.

Du kandidatus siūliau, ir nė vienam nepritarta.

„Iš tiesų vadovauja A. Burinskas, paskui V. Aleknavičius – jis ten kancleriu Vilniuje, Žemės ūkio ministerijoje, dirba. Tai iš Vilniaus ten viskas ir pareina, čia jiems nuleidžia, o šitie visi jau tą ir įgyvendina, ko jie paprašė“, – kalbėjo V. Plikaitis.

„Meras nesugeba peržengti asmeninių ambicijų“

A. Burinskas trečiadienį per Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdį savo ruožtu dėl situacijos savivaldybėje kaltino merą V. Plikaitį.

„Meras nesugeba peržengti asmeninių ambicijų ir nepripažįsta naujai susiformavusios valdančiosios daugumos. Į administracijos direktoriaus pareigas teikia tik savo partiečius arba stipriai su jo politine organizacija susijusius asmenis“, – kalbėjo Kalvarijos tarybos narys.

Jo teigimu, apie mero teikiamas administracijos vadovo kandidatūras pozicija sužino iš spaudos ir žurnalistų.

Be kita ko, merui netiko naujos daugumos pasiūlyti kandidatai.

„Su meru kalbėta daugybę kartų, sutarimo niekaip nepavyksta pasiekti. Buvome pateikę tris kandidatūras į administracijos direktoriaus pareigas, tačiau nė viena merui ir jo komandai netinka“, – sakė A. Burinskas.

Daugumą Kalvarijos savivaldybės taryboje šiuo metu sudaro konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, „darbiečiai“ ir pora buvusių „tvarkiečių“.

Komitetas pritarė tiesioginiam valdymui

Seimas antradienį po pateikimo pritarė nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo Kalvarijoje, o trečiadienį tam pritarė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

„Mero pasisakymai ir kaip abi pusės vertina savo kolegas mane dar labiau įtikino, kad susitarti per savaitę, per dvi ar tris nepavyks, nes nė nekalbame, kaip įgyvendinti įstatyminę nuostatą, kokie susitarimai yra galimi. Kelius ir kompromisus įmanoma rasti jų ieškant, o to nėra“, – po komiteto posėdžio išplatintame pranešime Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas liberalas Ričardas Juška.

Anot jo, šį klausimą plenariniame posėdyje toliau ketinama svarstyti gegužės 24 dieną,

Kalvarijos meras taip pat pripažino nematantis kitos išeities.

„Man labai gaila, bet kitos išeities aš neturiu. Ieškau dar, ieškau (...) Galvoju, gal iš valstybės tarnautojų kažką paskirti“, – BNS kalbėjo V. Plikaitis.

Galutinį sprendimą dėl tiesioginio valdymo Kalvarijoje balsuodamas priims Seimas. Tam reikės dar dviejų balsavimų.

Įvedus tiesioginį valdymą savivaldybėje, mero, tarybos ir administracijos direktoriaus įgaliojimus perimtų Vyriausybės atstovas.

„Visa kompetencija būtų perduodama Vyriausybės atstovui“, – per komiteto posėdį sakė vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Tiesioginio valdymo grėsmė Kalvarijos savivaldybei kilo, kai vasario 17 dieną taryba nusprendė atleisti iš pareigų administracijos direktorių Kęstą Spūdį, o laikinai šias pareigas eiti paskyrė direktoriaus pavaduotoją Karolį Babecką, tačiau ir jis buvo atleistas balandžio 6-ąją.

Savivaldybės taryba laikinai į administracijos direktoriaus pareigas dabar paskyrusi Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiąjį specialistą Gintarą Bujauską, tačiau nuolatinio direktoriaus dar neturi.

Įstatymas numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybėje gali būti įvedamas administracijos direktoriaus nepaskyrus per du mėnesius, toks režimas gali būti įvedamas Vyriausybės teikimu, Seimui priėmus atitinkamą nutarimą.

Jos teigimu, 2014 metais okupuotame Kryme iki šiol tęsiasi represijos prieš ten gyvenančius totorius, palaikančius Ukrainą ir jos valstybingumą.

„Rusija taiko tokius pačius represijų metodus kaip ir Sovietų Sąjunga“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Ukrainos nepriklausomų politinių tyrimų centro ekspertė.

Anot jos, Krymo totorių parlamentą Medžlisą Rusija laiko teroristine organizacija, fabrikuoja jo atstovams įvairius kaltinimus.

„Kodėl Rusija taip elgiasi su Krymo totoriais? Jie visada palaikė Ukrainos valstybingumą, jos europinę, NATO kryptį. Tai buvo unikalus nacionalinis judėjimas postsovietinėje erdvėje“, – teigė J. Tyshchenko.

„Krymo totoriai trukdo Rusijos įsivaizdavimui, kad Krymas yra Rusija, nes tai yra tauta, kuri savo kultūrą, yra pripažinta Ukrainos tautinė grupė. Rusija ją vadina vandenilio bomba – šitą totorių bendruomenę“, – pridūrė ji.

Rusija taiko tokius pačius represijų metodus kaip ir Sovietų Sąjunga.

Pasak specialistės, Vakarai turi nepamiršti prieš Krymo totorius vykdomų represijų, kalbėti apie žmonių likimus.

„Ką gali padaryti šalys-partnerės, kad sustabdytų šitas represijas prieš Krymo totorius? Aišku, mūsų galimybės daryti įtaką Rusijos veiksmams yra mažos, tačiau kalbėti apie konkrečius žmones, jų likimus, kad totoriai yra už Ukrainą, ją palaiko, yra būtina“, – kalbėjo tautinių mažumų politikos ekspertė iš Ukrainos.

Lietuvos Tautinių mažumų departamento vadovė Vida Montvydaitė priminė, kad Lietuvoje gyvenantys totoriai yra giminingi Krymo totoriams.

Jų kovos už laisvę, pasak įstaigos vadovės, yra ir Lietuvos atsakomybė.

„Lietuvos totoriai, kurių metus pernai minėjome, yra vienos šeimos atstovai su Krymo totoriais. Jų kovos už laisvę, šimtmečiais nesibaigiantis persekiojimas Ukrainoje yra ir dalis mūsų atsakomybės“, – tvirtino V. Montvydaitė.

Gegužės 18-ąją minimos Krymo totorių deportacijų ir genocido 78-osios metinės.

Sovietų Sąjunga iš Krymo Antrojo pasaulinio karo metais ištrėmė porą šimtų tūkstančių ten gyvenusių totorių. Lietuva tai pripažinusi genocidu.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Požiūris į karą Ukrainoje nėra susijęs su tautybe

Požiūris į karą Ukrainoje nėra susijęs su tautybe, Rusijos palaikymo negalima sieti vien su Lietuvoje gyvenančiais rusais, tvirtina Tautinių mažumų departamento vadovė V. Montvydaitė.

„Galbūt daugiau pastebėta tai, kad mūsų visuomenė ieško tam tikro nusiraminimo, iškrovos, kad turbūt rusakalbėse mokyklose visos problemos, kad turbūt tautinės mažumos labiausiai nepasitiki mūsų teikiama informacija dėl Ukrainos pozicijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė įstaigos direktorė.

„Bet nereikėtų traktuoti kolektyvinės tautinės atsakomybės, tai yra žmonės, turintys įvairias politines pažiūras ir čia jos pasireiškia nepriklausomai nuo tautybės“, – pridūrė ji.

Pasak deparamento vadovės, nuo karo Ukrainoje pradžios matoma didelė „iš Rusijos ateinančios informacijos grėsmė“, kuri iki šiol nebuvo aiškiai suvokta.

„Pamatėme didelę iš Rusijos ateinančios informacijos grėsmę. Nebuvo taip aiškiai suvokta informacinė grėsmė, ateinanti per medijas“, – kalbėjo V. Montvydaitė.

Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos pareigūnai vis įspėdavo gyventojus vengti neapykantos tautiniu pagrindu ir primindavo apie gresiančią atsakomybę už tokius nusikaltimus.

Ketvirtadienį perrinktas E. Milešinas teigė sieksiantis vienodos pareiginės algos pedagogams.

„Be rinkos sąlygas atitinkančių atlyginimų visiems pedagogams, ypač pradedantiesiems, švietimo sistema risis žemyn“, – pranešime sakė E. Milešinas.

„Todėl savo strateginiame plane „Vizija2025“ esame numatę tikslą – siekti vienodos pareiginės bazinės algos visiems pedagogams, kuri būtų ne mažesnė nei dabar mokamas atlyginimas pedagogams, turintiems eksperto kvalifikaciją“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Be rinkos sąlygas atitinkančių atlyginimų visiems pedagogams, ypač pradedantiesiems, švietimo sistema risis žemyn.

Jo kandidatūrą palaikė 164 ketvirtadienį Vilniuje vykstančio suvažiavimo dalyviai, devyni susilaikė, BNS informavo organizacijos Eglė Žukauskaitė.

Nuo 2019 metų gegužės pradžios profsąjungai vadovaujantis E. Milešinas išrinktas ketverių metų kadencijai.

Jo pavaduotoju antrai kadencijai išrinktas Audrius Jurgelevičius, o Ramūną Znutą pakeitė Klaipėdos rajono susivienijimo lyderė Renata Anužienė.

Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga teigia esanti didžiausia švietimo profesinė organizacija, vienijanti daugiau nei 10 tūkst. narių – mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų.

„Mūsų tikslas, kad mokyklose netrūktų mokytojų. Pirmiausia, tam reikia pritraukti studijuoti pakankamai studentų į atitinkamas programas ir paskatinti juos dirbti mokyklose“, – posėdyje sakė švietimo viceministras Gintautas Jakštas.

Šiuo metu skiriama 300 eurų parama visiems pirmosios pakopos pedagogikos studijų studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose, neturintiems akademinių skolų.

„Dabartinė paramos skyrimo sistema nesprendžia pedagogų trūkumo problemos. Nors bendras kviečiamų studijuoti skaičius didėja, (...) pasiskirstymas tarp specializacijų teigiamų tendencijų nerodo“, – teigė viceministras.

„Siūlome keisti paramos skyrimo sistemą, ją susisiejant su prioritetinėmis specializacijomis – tomis, kur iš tikrųjų trūksta mokytojų. Bei susisieti paramą su įsidarbinimu mokyklose“, – pridūrė jis.

Prioritetinių specializacijų sąrašą ketveriems metams tvirtins švietimo ministras, atsižvelgęs į poreikį parengti tam tikrų dalykų mokytojus.

Jis sąrašą turės patvirtinti kasmet iki gegužės 15 dienos.

Pasak viceministro, bus skiriama dviejų rūšių parama – 299 eurų prioritetinė parama ir 500 eurų tikslinė išmoka.

„Šiemet reikėtų apie 1 mln. papildomų lėšų. Jos jau yra numatytos biudžete. Už jas būtų galima priimti 250 studentų ir jiems skirti prioritetinę paramą bei 350 studentų būtų galima skirti tikslinę išmoką“, – teigė G. Jakštas.

Prioritetinė parama būtų skiriama prioritetinių specializacijų nemokamose vietose studijuojantiems studentams, neturintiems akademinių skolų pirmosios pakopos pedagogikos ir gretutinių studijų studentams.

Ši parama būtų mokama vieną kartą už vieną studijų laikotarpį vienoje studijų pakopoje.

Tikslinė išmoka būtų skiriama ir profesinių studijų studentams, kurie sudarytų sutartis su savivaldybe ar jos mokykla, ar valstybine mokykla ir įsipareigotų baigę studijas dirbti pagal įgytą prioritetinę specializaciją ne trumpiau nei trejus metus per penkerių metų laikotarpį ne mažiau kaip 0,7 etato.

Ši parama būtų skiriama ne daugiau nei vieną kartą.

Švietimo ministerijos duomenimis, bendras kviečiamųjų studijuoti ugdymo mokslus skaičius didėja, tačiau pasiskirstymas tarp specializacijų „teigiamų tendencijų nerodo“.

„Priėmimo į kai kurias pedagogikos studijų krypties programų specializacijas situacija labai sudėtinga“, – rašoma nutarime.

Pernai mokomojo dalyko ir dalyko pedagogikos studijų programų specializacijas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.

Daugiausiai stojančiųjų buvo į užsienio kalbos (27) ir fizinio ugdymo (15) specializacijas.

Be to, tik 40 proc. pedagogikos studijas baigusių absolventų įsidarbina mokyklose, vos 20 proc. iš jų po studijų dirba regionuose.

Ministerija prognozuoja, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų.

Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7-10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

„Jeigu mokykloje nėra šimtukų, tai rodo, kad jaunuolių galimybės įstoti į aukštąsias mokyklas yra žymiai mažesnės arba neįmanoma, palyginus su tais, kurie išlaiko egzaminus puikiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Matome, kad jeigu mokykloje gerai laiko egzaminus, gauna daug šimtukų, tai jiems atsiveria daug galimybių durų“, – teigė jis.

Tai – daugiausia mažos šalies mokyklos. Tarp jų – Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus, Anykščių rajono Troškūnų Kazio Inčiūros, Vilniaus rajono Eitminiškių, Ignalinos rajono Vidiškių, Jurbarko rajono Eržvilko, Kauno rajono Piliuonos, Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės, Panevėžio rajono Naujamiesčio, Paįstrio Juozo Zikaro, Ramygalos, Pasvalio rajono Vaškų, Raseinių rajono Betygalos Maironio, Šalčininkų „Santarvės“, Telšių rajono Luokės Vytauto Kleivos, Trakų rajono Lentvario „Versmės“, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ ir Valčiūnų gimnazijos.

Taip pat – Panevėžio Raimundo Sargūno ir Šiaulių sporto gimnazijos.

„Jeigu gimnazijoje per 10 metų neatsirado nė vieno šimtukininko, vadinasi, gali kilti pačių įvairiausių klausimų – kodėl taip yra? Ar, sakykime, vaikai, kurie galbūt iš to sudėtingesnio ekonominio, socialinio konteksto, ar tikrai tarp jų negali rastis nė vieno gabaus, motyvuoto mokinio, jeigu šalia jo yra motyvuoti mokytojai, norintys padėti“, – kalbėjo žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

„Tos mokyklos, kuriose nėra šimtukų, apskritai ir pagal mokinių, pasiekusių pagrindinį skaičių, tiek ir pagal aukštesnįjį yra labai žemai. Jeigu gavo 98, tai atsispindi tame aukštesniajame lygyje, kuris yra nuo 86 iki 100. Tai čia irgi nėra tų mokinių“, – tęsė ji.

„Tos mokyklėlės yra nedidelės, dauguma jų yra smulkios, išskyrus galbūt tuos sporto internatus. Iš tikrųjų, dauguma tų mokyklų dirba su tokiu mokinių skaičiumi kaip dirba korepetitoriai“, – pridūrė žurnalistė.

154 šalies gimnazijose – daugiau nei trečdalyje – per dešimtmetį abiturientai gavo nuo vieno iki 10 šimtukų.

„Dabar vyksta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, metami 210 mln. eurų, bet gyvenimas ne nuo vakar prasidėjo – mes matome istoriją. Matome jau 30 metų, kad metami dešimtys milijonų, šimtai milijonų mokyklų gaivinimui arba kokybės kėlimui – taip gražiausiai būna pavadinta, bet ar įvertinama, kaip sekasi“, – svarstė G. Sarafinas.

Anot tyrimo autorių, dauguma pinigų, skiriamų švietimui, tiesiog „įsisavinami“, bet realių pokyčių neatneša.

Jo nuomone, „gražių istorijų“ bus, tačiau „vienetai“.

Atliekant tyrimą remtasi visų šalies gimnazijų abiturientų 2012-2021 metais laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatais.

Šalies atstovė konkurse pasirodė trečia iš 17-os šalių atstovų.

Taip pat į finalą pateko Šveicarija, Armėnija, Islandija, Portugalija, Norvegija, Graikija, Ukraina, Moldova ir Nyderlandai.

Kiti dešimt finalo dalyvių paaiškės antrame pusfinalyje ketvirtadienį.

Finale dalyvaus ir vadinamasis Didysis penketas – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija bei Ispanija. Jos yra pagrindinės konkurso finansinės rėmėjos.

Dėl karo Ukrainoje Europos transliuotojų sąjungą (EBU) iš konkurso šiemet pašalino Rusiją.

Šių metų „Eurovizija“ vyksta Italijos mieste Turine.

Pirmojo pusfinalio nugalėtojus rinko žiūrovai ir komisija, kurią kiekvienoje šalyje sudaro 5 muzikos industrijos profesionalai. Balsavimo teisę šį vakarą turėjo visos pusfinalyje dalyvaujančios šalys, taip pat Italija ir Prancūzija.

Į finalą patekusios šalys ir dainos

Lietuva Monika Liu, „Sentimentai“

Šveicarija Marius Bear, „Boys Do Cry“

Armėnija Rosa Linn, „Snap“.

Islandija Systur, „Með hækkandi sól“

Portugalija Maro, „Saudade, saudade“

Norvegija Subwoolfer, „Give That Wolf A Banana“

Graikija Amanda Georgiadi Tenfjord, „Die Together“

Ukraina Kalush Orchestra, „Stefania“

Moldova Zdob și Zdub and Advahov Brothers, „Trenuletul“

Nyderlandai S10, „De Diepte“

Antrasis "Eurovizijos" pusfinalis vyks gegužės 12 d., finalas - gegužės 14 d.

„Dabar įvertinčiau, kad situacija stabili, matosi progresas Ukrainos veiksmuose. Tas jų kontrpuolimas ar kontrataka, kuri buvo prie Donecko, turėjo didelę sėkmę“, – antradienį LRT sakė V. Rupšys.

Jo teigimu, Rusijos kariams neišeina daryti spartaus ir plataus masto puolimo.

Tai, pasak kariuomenės vado, yra tendencija.

„Tai nuteikia optimistiškai ir matosi, kad Ukraina turi galimybes ne tik išlaikyti teritorijas, bet aš matau galimybę, kad kai kurias teritorijas gali ir atsiimti“, – teigė kariuomenės vadas.

Rusija vasario 24-ąją pradėjo invaziją į Ukrainą.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.