Konkursas paskelbtas pirmadienį. Prieš tai jis buvo skelbtas sausio pabaigoje, bet buvo atšauktas.

„Įvertinus naujoves valstybės tarnyboje, buvo nuspręsta atnaujinti SAM organizuojamų pavaldžių įstaigų vadovų konkursų tvarką. Tad visi konkursai, kurie tuo metu paskelbti, buvo atšaukti, siekiant patobulinti jų organizavimo tvarką, kuri nebuvo keista ilgą laiką“, – BNS sakė ministro Aurelijaus Verygos atstovė Lina Bušinskaitė.

Skelbiama, kad kandidatai į šias pareigas privalo turėti socialinių mokslų arba biomedicinos mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), taip pat turėti ne mažiau 3 metų vadovaujamojo darbo patirties.

Priklausomybės ligų centras yra gydymo įstaiga, teikianti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas ar tabaką, bei jų šeimos nariams.

Įstaigai nuo 1992 metų vadovauja medicinos mokslų daktaras, psichiatras Emilis Subata. Nuo 2017 metų lapkričio jis eina laikino direktoriaus pareigas.

Kaip BNS informavo įstaigos atstovė Morgana Danielė, dabartinis vadovas dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo paskelbtame konkurse.

Tai paaiškėjo praėjusią savaitę ministerijai paskelbus konkursus į trijų ligoninių direktorių pareigas.

Pagal naują tvarką, kandidatų laukia du etapai – pirmuoju etapu vertinimo komisija atrinks geriausius pretendentus, o per antrąjį etapą su geriausiaisiais kandidatais susitiks sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Anksčiau tokie susitikimai rengiami nebuvo.

„Komisija atrinks du kandidatus, kuriuos aš dar galėsiu kviestis ir dar kartą vertinti jų kompetenciją, pasirengimą – dar kartą rinktis kandidatą, kuris, mano manymu, yra kompetentingesnis“, – BNS sakė ministras.

Komisija atrinks du kandidatus, kuriuos aš dar galėsiu kviestis ir dar kartą vertinti jų kompetenciją, pasirengimą – dar kartą rinktis kandidatą, kuris, mano manymu, yra kompetentingesnis.

Jis ir priims galutinį sprendimą, ką skirti naujaisiais vadovais.

Prieš tai bus dar kartą įvertintos ir vertinimo komisijos išvados, taip pat specialiųjų tarnybų pažymos.

Ministras teigia, kad galimų interesų konfliktų bus išvengta.

„Visais atvejais interesai privalo būti deklaruojami, jeigu turimi kokie nors ryšiai“, – sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad nauja vadovų atrankos tvarka bus skaidresnė. Klausimai pretendentams bus vienodi ir lygiaverčiai, siekiant objektyviai ir nešališkai įvertinti jų žinias bei gebėjimus.

Viena iš naujovių yra tai, kad gydymo įstaigų vadovų atrankose pretendentų nebebus reikalaujama pateikti veiklos gaires. Anot ministerijos, šis reikalavimas panaikintas, nes atliekant šią užduotį esami gydymo įstaigų vadovai įgydavo pranašumą prieš savo konkurentus, turėdami priėjimą prie visos reikiamos informacijos.

Naujuose atrankų organizavimo nuostatose nuo 30 darbo dienų iki 45 darbo dienų pailgintas laikas, per kurį po konkurso paskelbimo turi būti surengta atranka.

Taip pat patvirtintas naujas priedas – Atrinkto pretendento anketa. Šį dokumentą turės užpildyti į antrą turą patek3 pretendentai. Anketoje jie turės nurodyti, ar jų atžvilgiu nėra pradėti tyrimai dėl galimai pažeistų viešųjų ir privačių interesų, tarnybinių nusižengimų ar galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų.

Pasak A. Verygos, pagal naują tvarką, sumažintas ir medicinos reikalavimų kiekis būsimiems kandidatams, daugiau atsižvelgiama ir į kitas kompetencijas.

„Platesnės galimybės daugiai žmonių dalyvauti, nėra tiek su medicina susijusių reikalavimų. Aš manau, kad tai teigiamas dalykas“, – tvirtino ministerijos vadovas.

Praėjusią savaitę paskelbti konkursai į Respublikinių Kauno ir Klaipėdos ligoninių bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorių pareigas.

Be kitų reikalavimų, pretendentai privalo turėti socialinių mokslų arba biomedicinos mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), taip pat ne mažiau kaip trejų metų vadovaujamojo darbo patirtį.

Šiuo metu Kauno ligoninei vadovauja Linas Vitkus, uostamiesčio ligoninei – Romaldas Sakalauskas, Jūrininkų ligoninei – Jonas Sąlyga.

Nauja konkursų tvarka bus taikoma renkant tik Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ligoninių vadovus.

Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu naujoji atrankų vykdymo tvarka gali būti taikoma ir organizuojant konkursus į universiteto ligoninių vadovų pareigas, kai ligoninės dalininkai yra valstybė kartu su universitetu.

Įprastai atrankos į šias ligonines vykdomos vienu etapu, kai pretendentai pristato savo strategines gaires ir yra vertinama jų kompetencija užduodant klausimus.

Gatvės muzikos dienos svetainėje internete skelbiamais duomenimis, Vilniuje vyks 198 pasirodymai, Kaune ir Klaipėdoje – po 40, Šiauliuose – 27, Mažeikiuose – 26 pasirodymai.

„Ji ypatinga savo dalyviais, jų yra panašiai kaip ir pernai. Gatvės muzikos diena turi tam tikrą stabilumą, bet renginių daugėja, kiekvienais metais atsiranda vis naujų“, – BNS sakė organizatorius, dainininkas Andrius Mamontovas.

Anot jo, šventėje bus muzikantų ir iš užsienio, vienas jų atvykęs iš Jungtinių Valstijų.

Vilniuje gyvos muzikos pasirodymai planuojami ir viešajame transporte – 1G, 3G ir 53 autobusų maršrutuose.

Renginys tradiciškai pasibaigs būgnų eisena Vilniuje nuo Rotušės iki Centrinio pašto Gedimino prospekte, kur šventė bus uždaryta būgnininkų improvizacija „Drum2gether“.

„Aš visada čia dalyvauju, visada prisijungiu prie mušančiųjų būgnus, prie mušančiųjų ritmą“, – teigė A. Mamontovas.

„Lietuvos geležinkeliai“ užsiregistravusius dalyvauti šioje šventėje gatvės muzikantus į renginius veš nemokamai, be to, jie raginami kelionių metu drauge su kitais muzikantais surengti pasirodymus traukinių keleiviams ir kontrolieriams.

Gatvės muzikos diena pirmąjį kartą surengta 2007 metais, kai dainininkas ir idėjos autorius A. Mamontovas Vilniaus muzikantams parašė elektroninį laišką, kviečiantį išeiti groti gatvėse.

Nuo to laiko kiekvienais metais Gatvės muzikos dienoje dalyvauja apie 5000 dalyvių.

Šventės metu profesionalūs muzikantai ir mėgėjai išeina į Lietuvos miestų gatves, kiemus, skverus ir aikštes, kur atliekama įvairi muzika bei su ja susiję performansai.

Tuo pačiu metu Gatvės muzikos dienos renginiai vyks ir Ukrainoje bei Sakartvele, taip pat prisijungs ir lietuvių bendruomenės visame pasaulyje.

Šiemet tradicinės akcijos tema – „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“. Pasak organizatorių, Muziejų naktis kasmet pritraukia vis daugiau žmonių.

„Kasmet Muziejų naktis darosi vis populiaresnė. Populiarėja ir muziejus aplanko net ir tie žmonės, kurie pro muziejus įprastai prasuka net nepažvelgę į afišas ir naujienas. Muziejų naktis – puikus būdas populiarinti Lietuvos muziejuose kaupiamus turtus“, – BNS sakė organizatorių atstovė Rasa Augutytė.

Vienuoliktą kartą Lietuvoje vykstančioje muziejus apjungiančioje akcijoje dalyvaus apie 130 muziejų ir įvairių organizacijų, renginiai vyks visoje Lietuvoje.

„Šį kartą dalyvaus gausus būrys muziejų ir organizacijų, kurių misija yra skleisti kultūrą – ir teatrai, ir bibliotekos, ir pramogų organizacijos. Dar užvakar papildėme programą naujais renginiais“, – teigė R. Augutytė.

Tradicinė „Muziejų naktis“ organizuojama Tarptautinės muziejų dienos proga, ji minima gegužės 18 dieną. Europoje akcija vyksta keturioliktą kartą, Lietuvoje – vienuoliktą.

Pernai Muziejų naktis pritraukė apie 120 tūkst. žmonių.

„Nuo rugsėjo 1-osios bus atsisakoma pažymos, kuria pateisinamas neatvykimas į ugdymo įstaigą, tai yra mokyklas ar darželius. Greičiausiai pakaks tik skambučio, o gal reikės pasirašyti tėvams, dėl ko vaikas nelankė ugdymo įstaigos“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Anot jo, tai turėtų padėti sumažinti pacientų eiles prie šeimos gydytojų kabinetų, sumažinti gydytojų darbo naštą skiriant daugiau dėmesio tiesioginiam bendravimui su pacientu, taip pat pakeitimai padės tėvams nerizikuoti savo vaikų sveikata.

„Tėvai, turintys gauti šias pažymas, sveikus ar besveikstančius vaikus turi atsivesti į gydymo įstaigas ir rizikuoti, kad jie vėl susirgs. Mūsų siūlomos naujovės leis užtikrinti, kad to nebereikėtų daryti“, – teigė ministras.

Kauno miesto poliklinikoje šeimos gydytoja dirbanti Giedrė Baršauskienė sakė, kad pakeitimai padės sumažinti biurokratines procedūras, kurias turi atlikti gydytojai. Ji tikisi, kad ateityje bus atsisakoma ir kitų popierinių pažymų.

„Panaikinus pažymą, manau, sumažės ir eilės pas šeimos gydytojus, taip pat sumažės vaikų galimybės susirgti pakartotinai, o gydytojo skiriamas laikas pacientui taps ilgesnis“, – teigė G. Baršauskienė.

Anot Lietuvos tėvų forumo tarybos nario Kęstučio Mikolajūno, pasikeitimai skatins pasitikėjimo kultūrą tėvais.

„Norisi pasidžiaugti, kad einama link pasitikėjimo kultūros. Nori ar nenori, bet turėsime pasitikėti tėvais, nes tėvai dabar pateisins vaikų nelankymą“, – sakė K. Mikolajūnas.

Nuo sausio 1-osios turėtų likti tik elektroninės vaikų sveikatos pažymos, kurios reikalingos pradedant lankyti ugdymo įstaigą. Šią pažymą ketinama perkelti į elektroninę erdvę.

Jame bus atsisakyta perteklinės informacijos, tokios kaip vaiko susirgimo diagnozė, tačiau bus pateikiamos rekomendacijos, kurių turėtų laikytis ugdymo įstaigos užtikrindamos vaiko sėkmingą dalyvavimą ugdymo procese.

Jei ugdymo įstaigos dėl kokių nors priežasčių negalės matyti elektroninio pažymėjimo, medikas galės jį tiesiog atspausdinti ir perduoti tėvams.

Vaiko neatvykimą į ugdymo įstaigą pateisinanti pažyma „094/a“ nebebus išduodama ir studentams, kurie dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo ar dėl sergančio vaiko priežiūros negali atvykti į egzaminą arba nori gauti akademines atostogas. Tam jiems bus išduodamos kitos formos.

Ministerijos skaičiavimais, pažymų atsisakymas padės sutaupyti apie 1,2 mln. eurų.

„Nutarimas svarbus tuo, kad vienareikšmiškai patvirtinta, jog politinės institucijos neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą – tam yra specialios nepriklausomos institucijos, veikiančios pagal specialius teisės aktus ir turinčios kontrolės funkcijas“, – savo feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ketvirtadienį KT paskelbė, kad sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad KT sprendimą būtina įvertinti šiuo metu svarstomo LRT įstatymo naujos redakcijos projekto kontekste, kadangi projektas paruoštas remiantis Seimo komisijos išvadomis.

„Iš esmės konstatuojama, kad taryba, sudaryta iš visuomenės atstovų, yra visuomeninio transliuotojo institucinio nepriklausomumo garantas, užtikrinantis vidaus kontrolę. O išorinės kontrolės vaidmuo vienareikšmiškai atitenka nepriklausomiems nuo valdžios institucijų pareigūnams – Valstybės kontrolei, LRTK ir panašiai“, – teigia LRT vadovė.

„Į tai turi būti atsižvelgta konstruojant naująją LRT įstatymo redakciją, nes ji gimė Seimo narių nepatvirtintų ir, kaip šiandien paaiškėjo, Konstitucijai prieštaraujančios komisijos išvadų pagrindu“, – pridūrė ji.

2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Darbą baigusi Seimo laikinoji tyrimo komisija taip pat siūlė keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.

Anot portalo direktoriaus Ramūno Šaučikovo, vidaus tyrimo metu išaiškėjo, kad Š. Černiausko veikla galėjo būti „nesuderinama ne tik su žurnalisto etika, bet ir įstatymais“.

„Praeitą savaitę gavome informacijos, kad 15min žurnalistas Šarūnas Černiauskas trečiosios šalies užsakymu atlygintinai atliko informacijos apie fizinius ir juridinius asmenis rinkimo ir analizės paslaugas. Ši veikla nebuvo susijusi su darbo funkcijomis, nebuvo atskleista darbdaviui, tokia veikla pažeidė žurnalisto etikos principus. Šią informaciją patvirtinus pačiam p. Černiauskui, jį atleidome gegužės 10 dieną. Tuo pačiu pradėjome vidinį tyrimą dėl šio incidento“, – pranešime spaudai teigė R. Šaučikovas.

„Tyrimo metu išaiškėjus daugiau informacijos įtariame, kad Š. Černiausko veikla nesuderinama ne tik su žurnalisto etika, bet ir įstatymais, todėl perdavėme visą informaciją teisėsaugai“, – nurodė direktorius.

Š. Černiauskas trečiadienį atskleidė, kad neinformavęs tuometinės darbovietės naujienų portalo 15min.lt rengė analizes viešųjų ryšių įmonei apie viešus asmenis ir verslo įmones.

Š. Černiauskas nurodo, kad analizes teikė „Dariaus Gudelio kontorai“. D. Gudelis yra „VIP Viešosios informacijos partneriai“ („vipcommunications“) valdybos pirmininkas.

„Iš viso jiems padariau tris analizes, daugiausiai paremtas viešai prieinama informacija. Domino įvairūs vieši asmenys, jų turtas, sąsajos. Domino ir pora verslo įmonių“, – feisbuke parašė Š. Černiauskas.

Jis teigia už tai gavęs „sumą, šiek tiek viršijančią 2 tūkst. eurų“, o veiklą nutraukė pernai vasarą.

D. Gudelio įmonės vadovas: žurnalistai samdomi dažnai

„VIP Viešosios informacijos partnerių“ vadovas Giedrius Galdikas teigia, kad Š. Černiausko paslaugas koordinavo buvęs įmonės darbuotojas Tomas Bagdonas.

„Šioje vietoje mums prireikė analitinių gabumų turinčio žmogaus ir mūsų buvęs kolega Tomas Bagdonas rekomendavo būtent Š. Černiauską kaip gerą specialistą. Jis pats tiesiogiai laikė visą tą ryšį“, – BNS sakė G. Galdikas.

„Iš kontoros niekas daugiau su Š. Černiausku nebendravo, išskyrus T. Bagdoną“, – pridūrė jis.

G. Galdikas teigė, kad Š. Černiauskas įmonei atliko „keletą analizių“, tačiau jų turinio nekomentavo.

„Tikrai dabar neprisiminsiu ir aš pats tiesiogiai nekuravau tų klausimų, tai man būtų sunku įvardinti“, – teigė G. Galdikas.

Anot jo, papildomi specialistai, tarp kurių yra ir žurnalistų, samdomi „iš šono“, nes kartais „pritrūksta darbo rankų“.

„Taip, yra samdžiusi (kitų žurnalistų – BNS), nes čia yra normali praktika. Tikrai neįvardinsiu, čia pačių žurnalistų reikalas pasiimt papildomą darbą – parašyt tekstą ar panašiai“, – sakė G. Galdikas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius BNS sakė, kad žurnalistų darbas rinkti informaciją ne tiesioginio darbo tikslais laikytinas profesinės etikos pažeidimu.

„Jeigu žurnalistas renka informaciją ne žurnalistiniais tikslais ir jai rinkti naudojamasi žurnalisto statusu, tai tikriausiai yra akivaizdus etikos pažeidimas“, – teigė D. Radzevičius.

Pasak jo, žurnalistui bendradarbiaujant su viešųjų ryšių agentūra „visada gali kilti interesų konfliktas“.

D. Radzevičius patvirtino, kad LŽS pradėjo tikrinti informaciją apie sąjungai priklausančio Š. Černiausko veiklą ir galbūt perduos ją vidinei etikos komisijai.

T. Bagdonas: analizių turinio negaliu komentuoti

Šiuo metu komunikacijos specialistu valstybės įmonėje Turto banke dirbantis Tomas Bagdonas teigia, kad Š. Černiausko atliktų analizių turinio, taip pat analizuotų įmonių ar asmenų negali atskleisti dėl konfidencialumo sutarties su buvusia darboviete „VIP Viešosios informacijos partneriai“.

„Matote, aš turiu konfidencialumo sutartį ir negaliu komentuoti savo buvusio darbo. Nežinau, kodėl darbas komentuoja. Turinio negaliu komentuoti“, – BNS sakė T. Bagdonas.

Jis teigė, kad įmonėje projektų vadovu dirbo apie pusantrų metų, o paslaugų iš Š. Černiausko pasiprašė dėl to, kad jį pažinojo ir žinojo, kad teikia tokias paslaugas.

„Dėl to, kad jį pažinojau. Aš daugiau nežinojau, iš ko galėčiau įsigyti tokias paslaugas. Nežinojau, kad kažkas kitas teikia tokias paslaugas. Pažįstu daug žmonių, bet tas dalykas, kad tu žinai, ką žmogus daro ar nežinai“, – teigė komunikacijos specialistas.

T. Bagdonas tvirtina, kad Š. Černiauskas žinojo, kokiai įmonei teiks paslaugas, jai rašė sąskaitas ir įmonė sumokėjo už atliktas paslaugas.

„Matot, aš prieš tai dirbau 15min.lt ir aš neslėpiau, kur išeinu dirbti, kad neslėpiau, kur aš dirbu, yra tiesa“, – sakė T. Bagdonas.

Taip pat komunikacijos specialistas teigia, kad neaptarė žurnalisto Š. Černiausko samdymo klausimo su D. Gudeliu.

15min.lt praeitą savaitę pranešė, jog Š. Černiauskas palieka portalą dėl to, kad nesilaikė vidinių etikos taisyklių, pagal kurias privalu deklaruoti savo papildomas veiklas.

"Aš manau, kad galime būti pavyzdys – tiek mes, tiek latviai ir estai. Judėjimui keliais, kertant sieną keliais terminas yra paprastai dvi paros, bet greito reagavimo pajėgoms – kalbame apie valandą, dvi“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvoje šiuo metu galioja vieni trumpiausių leidimų kirsti sieną karinei technikai terminų – per 24 valandas skubos atveju ir iki penkių dienų įprasta tvarka.

Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, NATO greito reagavimo pajėgų skrydžiams, leidimai gali būti išduodami nedelsiant.

R. Karoblis teigia, kad kai kuriose kitose ES šalyse šiuo metu galiojančios procedūros karinės technikos sienų kirtimui yra per sudėtingos ir ribojančios, taip pat kiekvienoje bendrijos valstybėje procedūros ir jų terminai yra skirtingi.

Pasak jo, programos tikslas yra sumažinti terminus iki tokių, kokius turi Lietuva.

„Tikslas yra tas procedūras kiek įmanoma labiau suvienodinti ir antras dalykas – terminai, greičiai. Mūsų tikslas yra, kad terminas sumažintas būtų iki penkių dienų, o skubiais atvejais iki 24 valandų“, – teigė ministras.

Anot R. Karoblio, greitis yra vienas esminių klausimų siekiant efektyvios kolektyvinės gynybos.

„Vienas esminių klausimų NATO gynyboje yra greitis. Nuo sprendimo priėmimo, iki reakcijos konkrečių karinių padalinių, pastiprinimų, amunicijos ir kitų dalykų tiekimo. Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių klausimų, ypač tada, kai karinių pajėgų dydžiai yra riboti“, – tvirtino krašto apsaugos ministras.

Susitarimą antradienį pasirašė Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Slovakija, Švedija, Rumunija.

Netrukus prie susitarimo prisijungs ir kitos ES valstybės, kai tik baigs derinimo procedūras, pranešė Krašto apsaugos ministras.

Lietuva taip pat vadovauja ES šalių kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projektui. Jis, kaip ir programa dėl karinio mobilumo, yra vadinamojo nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) dalis.

Pernai inicijuotas PESCO leidžia ES šalių grupėms glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje. Kritikai sako, kad šis projektas gali dubliuoti NATO veiklą.