„Pagaliau jau šį rudenį pirmieji ligoniai galės įsikelti į labai modernią, praktiškai kol kas Baltijos regione moderniausią infekcinių ligų ligoninę ir mūsų žmonės galės būti gydomi taip, kaip ir seniai turėjo būti gydomi“, – pirmadienį po apsilankymo Santaros klinikose sakė prezidentė.

D. Grybauskaitė apžiūrėjo statomos ligoninės patalpas. Naujoje Santaros klinikų ligoninėje tuberkuliozei gydyti bus skirta 100 lovų, kitoms infekcinėms ligoms – 50 lovų.

Pastatą planuojama užbaigti iki liepos pabaigos, o pirmuosius ligonius atkelti – vėlyvą rudenį.

„Tai tikrai aš didžiuojuosi, kad Lietuva jau sugeba taip rūpintis savo ligoniais. Aš didžiuojuosi, kad galų gale jau su ketvirtuoju ministru ir kelintąja Vyriausybe bus galima užbaigti šį projektą ir tai bus puikus pavyzdys ir mums, ir mūsų kaimynams, bet pirmiausia, mums patiems, nes jis yra pareiga mūsų žmonėms, kurios iki šiol negalėjome įgyvendinti“, – teigė D. Grybauskaitė.

Dar pirmosios kadencijos pabaigoje apsilankiusi senojoje Infekcinėje ligoninėje sostinės Žvėryno rajone, D. Grybauskaitė ją pavadino nusikalstamo aplaidumo ir neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo pavyzdžiu.

„Su buvusiu direktoriumi juokavome, kad ten turime ir istorinius ligų klodus, kuriuos paliksime. Tai buvo ne tik svajonė, bet ir pareiga Lietuvos žmonėms, kad tokių carinių ligoninių Lietuvoje neliktų“, – sakė D. Grybauskaitė.

„2014 metų sausį ten apsilankiau ir tai, ką atradau, mane ir šokiravo, labai negatyviai nustebino, kad buvo demonstruojamas tokių sudėtingų ligų atvejų aplaidumas“, – pridūrė prezidentė.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje 4,5 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, o vaistams atsparios tuberkuliozės susirgimų Lietuvoje šešis kartus daugiau nei ES šalyse.

Šiemet egzaminus laiko 1707 eksternai – žmonės, kurie jau turi mokyklos baigimo atestatą ir laiko brandos egzaminus, kad pagerintų jau turimus rezultatus arba siektų išlaikyti papildomus egzaminus. Pernai tokių buvo 1567, užpernai – 1427.

Pasak Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovės Astos Ranonytės, dažniausiai šiemet eksternai rinkosi laikyti biologijos ir matematikos egzaminus, o didėjančio eksternų skaičiaus priežastys – įvairios.

„Jie galbūt studijavo ir nepabaigė arba studijavo ir suprato, kad tai ne jų kryptis, arba buvo pasirinkę kitą veiklą – savanoriavimą, laisvus metus ir jie tiesiog laiko tuos egzaminus, kurių rezultatai netenkina arba renkasi laikyti egzaminus, kurių rezultatų neturi“, – BNS sakė A. Ranonytė.

Anot jos, yra ir tokių abiturientų, kurie užsispyrusiai kelerius metus iš eilės laiko tą patį egzaminą, kad gautų maksimalų šimto balų įvertinimą.

„Vienas eksternas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė trejus metus iš eilės. Jis visų kitų egzaminų gavo šimtukus, o lietuvių – ne, todėl jau studijuodamas, vis ateidavo į tą egzaminą, kol gavo šimtą balų“, – teigė NEC vadovė.

„Eksternų motyvai yra skirtingi“, – pridūrė ji.

Pasak A. Ranonytės, yra sudarytos galimybės pasigerinti turimus rezultatus arba pasirinkti papildomus egzaminus, kad atsivertų didesnės galimybės rinktis studijų kryptį.

Vienas eksternas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė trejus metus iš eilės. Jis visų kitų egzaminų gavo šimtukus, o lietuvių – ne

Švietimo ministerijos duomenimis, 2017-2019 metais egzaminus laikė ir du eksternai, gimę 1971 metais bei vienas, gimęs 1972 metais – vyriausi per šiuos trejus metus egzaminus laikę žmonės.

Taip pat šiemet egzaminus laiko daugiau buvusių mokinių, kurie brandos atestatų dar neturi, nes nėra išlaikę dviejų būtinų egzaminų atestatui gauti.

Šiemet egzaminus laiko 707 buvę mokiniai, pernai tokių buvo 586. Tačiau 2017 metais jų buvo daugiau nei pernai – 673.

„Realiai čia yra tie mokiniai, kuriems būtina išlaikyti du egzaminus, kad gautų rezultatus“, – sakė A. Ranonytė.

Vienas egzaminas – lietuvių kalbos ir literatūros – abiturientams yra privalomas.

Šiemet įkalinimo įstaigose egzaminus užsiregistravo laikyti 451 žmogus. Pernai tokių buvo 362, užpernai – 399.

Tarp kalinių, kurie laiko egzaminus, daugiausia – mokyklos nebaigusių asmenų – šiemet jų 397, taip pat yra 52 buvę mokiniai, kurie negavo atestato, nes neišlaikė dviejų būtinų egzaminų, bei 2 eksternai.

Anot statistikos, pernai kandidatai vidutiniškai buvo pasirinkę laikyti po 3 egzaminus, tačiau beveik į ketvirtadalį jų kandidatai neatvyko.

„To priežastys gali būti įvairios – nebaigė mokslo metų, turėjo neigiamus metinius mokomojo dalyko įvertinimus, priėmė sprendimą nedalyvauti egzamine“, – teigia ministerija.

Pavyzdžiui, istorijos valstybinį egzaminą buvo pasirinkę 84 kaliniai, tačiau į egzaminą 40 neatvyko. Iš likusiųjų devyni egzamino neišlaikė, kiti vidutiniškai gavo 31 balą, maksimalus įvertinimas buvo 79 balai.

Geografijos valstybinį egzaminą registravosi laikyti 73 kaliniai, neatvyko – 31, o iš atvykusiųjų egzamino neišlaikė penki kaliniai. Vidutiniškai iš šio egzamino kaliniai gavo 32 balus, o maksimalus įvertinimas siekė 76 balus.  

„Nuo birželio 27-os dienos pradėsime pirmuosius seansus ir kiekvieną ketvirtadienį juos rodysime. Filmą galės pasirinkti visi miestiečiai internete sukurtose apklausose“, – BNS sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

„Tegu miestas išsirenka, ką nori žiūrėti, o mes tą ir rodysim“, – pridūrė jis.

Kino seansus planuojama rengti Dainų slėnyje, o jeigu lis, jie gali būti perkeliami į centrinį stadioną. Seansai prasidės kiekvieną ketvirtadienį, dešimtą valandą vakaro.

Seansai yra nemokami. Savivaldybė apmoka. Jeigu jie būtų mokami, tai žmonės svarstytų – eiti ar neiti.

„Turėjome mintį, kaip paskatinti žmones išeiti iš namų, kažką veikti. Savaitgaliais turbūt visi esam užimti, tačiau ketvirtadienio vakaras pasirinktas ne šiaip sau – kad miestiečiai galėtų prieš savaitgalį ateiti pasižiūrėti kino po atviru dangum“, – teigė meras.

Savivaldybė lauko kino seansams skelbė viešąjį konkursą, kurį laimėjo viešoji įstaiga „Ačiū projektai“.

„Seansai yra nemokami. Savivaldybė apmoka. Jeigu jie būtų mokami, tai žmonės svarstytų – eiti ar neiti. Tai nedidelės lėšos miesto biudžetui, bet sukuriama didelė pridėtinė vertė mūsų bendruomenei“, – sakė N. Cesiulis.

Už vasaros kino filmų rodymą savivaldybė įstaigai sumokės 5,9 tūkst. eurų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmoji ištarė penkis vardus – Marijos Šuišelienės, Janinos Suchodolskajos, Eustacho Ilcevičiaus, Antano Simenausko ir Rožės Karlienės.

„Beveik prieš 80 metų šalis ir mūsų žmonės išgyveno didžiulę tragediją, bet būtent todėl Lietuva žino, kas yra kentėti, Lietuva žino, kas yra gedėti, Lietuva žino, kad yra atminti, bet taip pat Lietuva žino, ką reiškia laisvė, ką reiškia tikėti, išgyventi ir kurti“, – sakė šalies vadovė.

Į renginį susirinko apie 200 žmonių, paskaityti tremtinių ir politinių kalinių vardus nuo pakylos gali kiekvienas norintis.

Aukų pagerbimo ceremoniją stebėjęs 63-ejų spaustuvininkas Gediminas Žukas pats gimė Sibire.

„Tėvelis buvo politinis kalinys, o mama dalyvavo pasipriešinime – buvo ryšininkė Žemaitijoje. Dėl to ir ištrėmė. Tėvuką – į Vorkutą, o mamą į Novosibirską“, – BNS sakė tremtyje gimes vyras.

„Grįžom, gyvenom Kaliningrade, nes į Lietuvą neleido grįžt. Į Lietuvą grįžom tik 1967 metais“, – pasakojo jis.

Iš Baisogalos kilusi ir Vilniuje gyvenanti pensininkė Irena Vagalienė pati ištremta nebuvo – Sibire atsidūrė brolis, tačiau trėmimų žiaurumus ji matė savomis akimis.

„Baisi diena buvo. Baisi diena buvo, kai vežė žmones. Aš labai gerai prisimenu. Mano brolį buvo išvežę. Gyvenom šalia Baisogalos ir mačiau, kaip žmones į vagonus grūdo“, – teigė į aštuntą dešimtį įkopusi senjorė.

31-ių vadybininkė Milda Minkštimienė tvirtino, kad prisimenant apie jos pažįstamų žmonių ištremtus giminaičius kyla „labai sunkios emocijos“.

„Labai jautri tema“, – kalbėjo moteris.

Šiemet tradicinėje „Misijos Sibiras“ organizuojamoje akcijoje „Išgirsk, ištark, išsaugok“ iki šeštadienio popietės bus perskaityta 100 tūkst. pavardžių.

Akcija vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir kituose mažesniuose miestuose.

Pirmą kartą aukų pavardės skaitomos ir Vašingtone.

Aukų pagerbimo ceremonijoje šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus taip pat dalyvavo išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Birželio 14-oji Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14 dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940–1953 metais iš šalies ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių įkalinta.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) egzamino organizatoriams rekomenduoja dėl karštų orų pasirūpinti geriamuoju vandeniu abiturientams bei egzaminą vykdyti vėsiose patalpose.

Egzamino užduotį sudarys trys dalys, maksimaliai bus galima surinkti 60 taškų.

Pirmoje dalyje abiturientų laukia uždaviniai su pasirenkamais atsakymais, antroje dalyje – trumpojo atsakymo uždaviniai, trečioje – atvirojo atsakymo uždaviniai.

NEC primena, kad, kaip ir iki šiol, egzamino metu bus galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties.

„Galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, t. y. skaičiuotuvu, kurio klaviatūra neturi viso lotyniškojo raidyno ir skaičiuotuvo ekrane gali būti matomos viena arba dvi eilutės, iš kurių viena skirta veiksmui užrašyti, kita – atsakymui pateikti“, – skelbia egzaminų centras.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 20 dienos.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso yra pateikę 30 tūkst. kandidatų. 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas BNS pranešė, kad ugniagesiai jau išvyko iš gaisravietės, ten liko tik miškininkai.

Ugnis liepsnojo apie 100 metrų iki gyvenamųjų namų. 

„Degė miško paklotė, krūmai, gaisrą gesino gausios pajėgos – trys miškininkų ir keturi mūsų automobiliai“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Miroslavas Gerasimovičius.

Jis ketvirtadienio popietę susitiko su N. Zobovu. Jo meška, vardu Vipas, trečiadienio vakarą buvo išgabenta iš cirko savininko sodybos Rokiškio rajone į Lietuvos zoologijos sodą Kaune.

„Yra kreiptasi į vokiečius, kurie ketina artimiausiu metu atvykti – pasižiūrėti ir įvertinti gyvūno sveikatos būklę ir organizuoti transportavimo sąlygas“, – žurnalistams po susitikimo sakė K. Mažeika.

Jis teigia, kad meška sugrįš į Lietuvą, kai tik čia bus įrengtas specialus aptvaras meškoms.

„Planuojama su olandų pagalba užtikrinti, kad Lietuvoje atsirastų aptvaras meškoms – kaip rezervatas, kur jos galėtų pabaigti savo gyvenimą saugioje aplinkoje“, – teigė ministras.

„Kai tik bus įrengtas voljeras, meškiukas bus grąžintas atgal į Lietuvą“, – pridūrė jis.

Anot K. Mažeikos, ketinama susitikti su Valstybinių miškų urėdijos atstovais ir aptarti, kur galima įrengti meškoms skirtą aptvarą.

„Sutarėm su olandais, kad jie padės – skirs finansavimą ir jeigu viskas gerai, rudenį jau galima tą voljerą turėti. Olandai ketina tam skirti 200 tūkst. eurų“, – kalbėjo ministras.

N. Zobovas: jaučiuosi siaubingai

Po susitikimo su ministru K. Mažeika meškos savininkas N. Zobovas teigė ketinantis kreiptis į teismą dėl atimtos meškos ir „kovoti su sistema“.

„Aš jaučiuosi siaubingai. Jeigu iš jūsų atimtų jūsų vaiką, kurį jūs iš 200 gramų išauginot, dėl kurio jūs darot viską, ką įmanoma ir neįmanoma... Tai dabar tas pats procesas ir su meškom“, – žurnalistams sakė N. Zobovas.

„Turbūt prasidės teisminiai dalykai. Jeigu už kažką baudžia, tai nereiškia, kad turi atimt mešką“, – pridūrė jis.

N. Zobovas teigė nebesitikintis atgauti į Lietuvos zoologijos sodą išvežtos meškos ir kaltina ministrą, kad šis nesilaiko žodžio.

„Nebesitikiu jos atgaut, nors ministras ir pasakė telefonu, jeigu įvykdysiu tuos reikalavimus, tai meška bus grąžinta Kiekvienas turi laikytis žodžio, pas mane yra telefono įrašas“, – teigė cirko savininkas.

Jis sako, kad turi dar tris meškas Joniškio rajone ir keturis šunis Kaukazo aviganius Rokiškio rajone, tačiau toliau užsiimti cirko veikla neketina.

„Aš apskritai su plėšrūnais nenoriu vykdyt veiklos. Aš pasiūliau visiems tas meškas pasiimti“, – sakė N. Zobovas.

Ministras: jis neteisingai interpretavo žodžius

Aplinkos ministras K. Mažeika tikina nežadėjęs N. Zobovui, kad jis galės atgauti mešką Vipą, kai tik įvykdys reikalavimus. Pasak ministro, svarbu išsiaiškinti, kur yra dingusi N. Zobovo meška Kvina.

„Buvo kalbėta, kad pirmiausia jis turi pasakyti ir padėti surasti be žinios dingusią mešką. Šiandien išgirdom dar vieną versiją, kad tos meškos nėra gyvos. Ji yra sudeginta ir visaip kitaip, neįmanoma surast liekanų. Kuria versija tikėti, greičiausiai išsiaiškins pareigūnai“, – teigė K. Mažeika.

Aš jaučiuosi siaubingai. Jeigu iš jūsų atimtų jūsų vaiką, kurį jūs iš 200 gramų išauginot, dėl kurio jūs darot viską, ką įmanoma ir neįmanoma...

„Pats šeimininkas užtikrinti tinkamų sąlygų meškoms negali. Juoba, kad kitos tris meškos yra laikomos visai pas kitus žmones“, – pridūrė jis.

N. Zobovas teigė, kad gegužės pabaigoje dingusi ir iki šiol neatsiradusi jo meška Kvina, kuri turėjo būti išgabenta į rezervatą Vokietijoje, yra nugaišusi.

„Tikrai nežudžiau nė vieno gyvūno ir nežudysiu. Man yra skaudu dėl kiekvieno mirštančio gyvūno“, – teigė cirko savininkas.

Aplinkosaugininkai dėl dingusios N. Zobovo meškos kreipėsi į policiją, kad būtų iškeltas ikiteisminis tyrimas, tačiau trečiadienį policija BNS teigė tyrimo kol kas nepradėjusi ir tikslinanti aplinkybes.

Cirko savininkas N. Zobovas kartu su meška Vipu nuo antradienio popietės buvo užsibarikadavęs voljere Rokiškio rajone, kol po derybų su ministru sutiko ją atiduoti išvežimui į zoologijos sodą.

Anot Aplinkos ministerijos, cirko savininkui leidimas laikyti laukinius gyvūnus panaikintas birželio šeštą dieną.

Pernai „Ąžuolyno meškučių cirkas“ dėl netinkamo gyvūnų laikymo buvo nubaustas 15 eurų bauda.

Veterinarijos specialistai kartu su aplinkosaugininkais nustatė, kad į gastroles gabenami gyvūnai laikomi nepakankamo ploto narvuose ir voljeruose. 

„Mes ketiname iš esmės pertvarkyti bylinėjimosi su valstybe sistemą. Didelis srautas visų administracinių bylų, kurias dabar nagrinėja administraciniai teismai, bus nukreiptos administracinių ginčų komisijai ir mokestinių ginčų komisijai“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Anot jo, tai padės greičiau išnagrinėti žmonių skundus, sumažinti jų išlaidas bei kartu – administracinių teismų teisėjų darbo krūvį.

„Tokiu būdu bus operatyviau ir greičiau nagrinėjami žmonių skundai – veiksmingiau ginamos jų teisės. Skaičiuojame, kad skundų nagrinėjimas įvairių kategorijų bylose gali sutrumpėti netgi dvigubai“, – teigia ministras.

Pasak E. Jankevičiaus, šiuo metu viena byla administraciniuose teismuose nagrinėjama vidutiniškai 4-6 mėnesius, o apeliacinių skundų nagrinėjimas gali užtrukti iki pusantrų metų.

„Komisija pagal įstatymą skundą privalės išnagrinėti per 20 dienų, o tai reiškia, kad visiems procesas atpigs, bus paprastesnis ir greitesnis“, – sakė E. Jankevičius.

Siūloma ginčų komisijoje nagrinėti tarnybinius ginčus dėl atleidimo iš darbo, dėl nuobaudų, taip pat skundus dėl žalos viešojo administravimo srityje – pavyzdžiui, galimai dėl neteisėtų savivaldybių ar kitų institucijų veiksmų.

Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, didžiausią dalį administracinių ginčų šiuo metu sudaro kalinių skundai.

„Statistika rodo, kad tai yra 40 proc. mūsų darbo krūvio. Mes per metus išnagrinėjame apie 3,5 tūkst. bylų“, – sakė G. Kryževičius.

„Kol kas galbūt tai (kalinių skundai - BNS) užims didesnę dalį“, – pridūrė ministras E. Jankevičius.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas Vytautas Kurpuvesas teigia, kad komisija turi pajėgumų ir yra pasiruošusi perimti administracinių skundų nagrinėjimą.

„Jeigu kalbėt apie mūsų priimamų sprendimų kokybę, tai turiu paminėt, kad tik apie 10-12 proc. mūsų sprendimų yra skundžiama teismui. Iš tų sprendimų tik nežymi dalis yra panaikinama“, – teigė V. Kurpuvesas.

„Preliminariais skaičiavimais, darbo mastas turi ženkliai padidėt, bet esame tam pasiruošę, nes struktūra yra sukurta, darbuotojų turim“, – pridūrė jis.