Viruso plitimas. Praėjusią parą nustatyta 17 naujų koronaviruso atvejų, bendras skaičius išaugo iki 2137. Šeši atvejai registruoti Vilniaus apskrityje, po penkis – Panevėžio ir Kauno, dar vienas atvejis patvirtintas Šiaulių apskrityje. Septyni asmenys užsikrėtė kontakto metu su sergančiaisiais, du – įvežtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Vengrijos, aštuonių žmonių užsikrėtimo aplinkybės kol kas nėra žinomos.

Baudos už pažeidimus. Policija pirmadienį dėl apsauginių kaukių nedėvėjimo baudą skyrė vienam žmogui, jis be kaukės buvo sostinės prekybos centre. Raigardo pasienio punkte vienas žmogus nubaustas ir dėl saviizoliacijos pažeidimų, tą jis padaro antrą kartą, todėl už abu pažeidimus marijampolietis turės sumokėti 1,6 tūkst. eurų baudą.

Koronaviruso pirkimai. Prezidentūra antradienį pareiškė, kad dėl koronaviruso Lietuvoje vykdytiems viešiesiems pirkimams trūko viešumo ir skaidrumo. Keletas pirkimų, kurių bendra vertė apie 11 mln. eurų šiuo metu yra atsidūrę teisėsaugos akiratyje dėl galimos korupcijos. Prezidentūra taip pat teigė laukianti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paaiškinimo po to, kai viename iš tyrimų įtarimai korupcija buvo pareikšti viceministrei Linai Jaruševičienei.

Virusas kaimynystėje. Lenkijoje pirmadienį patvirtinta daugiau 680 koronaviruso atvejų ir šešios mirtys, o bendras atvejų skaičius išaugo iki 48 tūkst. 149, taip pat mirė 1738 žmonės. Rusijoje patvirtinti 5159 atvejai – mažiausiai nuo balandžio 23 dienos, mirė dar 144 žmonės, iš viso virusas šioje šalyje patvirtintas 861 tūkst. 423 asmenims, mirė 14 tūkst. 351 žmogus. Latvijoje praėjusią parą patvirtinti trys nauji atvejai, Estijoje – 11. Bendras skaičius šiose šalyse siekia atitinkamai 1249 ir 2091 atvejų, Latvijoje nuo koronaviruso mirė 32 žmonės, Estijoje – 63.

Virusas Baltarusijoje. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį parlamente skaitydamas metinį pranešimą pareiškė, kad šalis įveikė koronaviruso epidemiją. Šalyje iki šiol patvirtinta 68 tūkst. 166 koronaviruso atvejai, mirė 571 žmogus.

Įtaka švietimui. Jungtinių Tautų duomenimis, koronaviruso pandemija sukėlė didžiausią istoriją švietimo sutrikdymą – daugiau nei 160 šalių užsidarius mokymo įstaigoms buvo paveikta per 1 mlrd. besimokančiųjų. Tai antradienį paskelbė organizacijos vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas). Jo teigimu, mažiausiai 40 mln. vaikų visame pasaulyje buvo atkirsti nuo švietimo „jiems itin svarbiais ikimokykliniais metais“. JT vadovas perspėjo, kad dėl to pasauliui gresia „visos kartos katastrofa, galinti iššvaistyti begalinį žmogiškąjį potencialą, pakenkti per dešimtmečius pasiektai pažangai ir padidinti įsigalėjusią nelygybę“.

Nusekusios upės. Nepaisant gausesnių nei įprastai kritulių liepą, didžiosios šalies upės vis dar yra kritiškai nusekusios ir arti hidrologinės sausros ribos. Hidrologas Juozas Šimkus BNS teigė, kad tiek Neryje, tiek Nemune vandens lygis yra puse metro žemesnis nei įprastai rugpjūtį, kiek geresnė situacija su upėmis yra šiaurės Lietuvoje. Hidrologo teigimu, įtakos upių nusekimui turi per pastaruosius dvejus metus buvusios sausros ir netolygus kritulių pasiskirstymas liepą.

Rinkimai Baltarusijoje. Ateinantį savaitgalį vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose Lietuvos delegacija nedalyvaus. Užsienio reikalų ministerija informavo BNS, kad rinkimus sekmadienį stebės trys šalyje reziduojantys Lietuvos diplomatai, tačiau Vilnius savo atstovų nesiunčia. Antradienį Baltarusijoje prasidėjo išankstinis balsavimas. Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis 65-erių Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka siekia užsitikrinti galimybę dirbti valstybės vadovo poste šeštą kadenciją, šalyje augant visuomenės pykčiui dėl jo valdymo. A. Lukašenkos režimas artėjant balsavimui ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.

Audra JAV. Vėlų pirmadienio vakarą audra „Isaias“ pasiekė JAV Rytų pakrantę. Vietos žiniasklaida praneša apie potvynius, taip pat nutrūkusį elektros energijos tiekimą. Šiaurės ir Pietų Karolinos bei Floridos valstijose paskelbta nepaprastoji padėtis. Žmonės raginami pasiruošti skubios pagalbos rinkinius, vykdyti evakavimo nurodymus, nevažiuoti užtvindytais keliais ir likti saugioje vietoje.

Karaliaus pabėgimas. Buvęs Ispanijos monarchas Juanas Carlosas I (Chuanas Karlosas I), figūruojantis 100 mln. JAV dolerių korupcijos skandale, išvyko į Dominikos Respubliką, antradienį pranešė dienraštis ABC. 82 metų buvęs karalius pirmadienį netikėtai paskelbė, kad nusprendė palikti Ispaniją, siekdamas padėti savo sūnui, dabartiniam karaliui Felipe VI (Felipei VI) „vykdyti savo pareigas“. 

Šalies vadovo Komunikacijos grupės patarėjas Antanas Manstavičius informavo BNS, kad su institucijų atstovais bus kalbamasi apie pastebėtas rizikas koronaviruso viešųjų pirkimų ir pagalbos priemonių verslui srityse.

G. Nausėda, anot Prezidentūros, taip pat aptars ir tarnybų rekomendacijas dėl būdų, kaip išvengti padarytų klaidų pasikartojimo.

Prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Simonas Krėpšta Žinių radijui antradienį tvirtino, kad nepaisant kai kurių incidentų dėl vykdytų pirkimų, susitikimo tikslas yra „ne kalbėti apie konkrečius įvykius, bet žiūrėti į ateitį“ siekiant suvaldyti galimas rizikas tęsiantis koronaviruso pandemijai.

„Be abejo, (tikslas –BNS) – kalbėti apie sistemines problema ir, kas dar svarbiau – ieškoti sisteminių tų problemų sprendimo būdų, tam tikrų saugiklių, kuriuos reikėtų įdiegti, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai“, – tvirtino jis.

Be abejo, greitis yra reikalingas, tačiau skaidrumas ne ką mažiau reikalingas, nes, vis dėlto, tai yra viešieji finansiniai ištekliai ir jie bet kokiu metu turi būti naudojami taupiai ir skaidriai.

Patarėjas pabrėžė, kad apie 90 proc. su COVID-19 susijusių pirkimų, siekiant operatyvumo, buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu. Bet kartu skubant, už priemones, anot jo, teko sumokėti ir didesnę kainą, nei, pavyzdžiui, vykdant pirkimus per centralizuotas sistemas.

„Be abejo, greitis yra reikalingas, tačiau skaidrumas ne ką mažiau reikalingas, nes, vis dėlto, tai yra viešieji finansiniai ištekliai ir jie bet kokiu metu turi būti naudojami taupiai ir skaidriai (...), reikalavimas yra tiktai paskelbti sudarytas sutartis“, – pabrėžė jis.

Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.

VPT tuomet pabrėžė, kad susiduriant su būtinų priemonių stygiumi, gydymo įstaigos, laboratorijos turi galimybę naudotis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis paprasčiau įsigyti būtinų prekių, paslaugų ar darbų.

Šalies vadovas karantino metu ne kartą akcentavo, kad būtini pirkimai turi būti skaidrūs ir laikantis nustatytų taisyklių.

Šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų.

Tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, ji įteikė prašymą ją atleisti.

S. Krėpšta sako, kad G. Nausėda laukia „tiesioginio vadovo, sveikatos apsaugos ministro sprendimo ir laukia labai detalių paaiškinimų dėl visos situacijos“.

Pasak jos, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sprendimą žada tenkinti penktadienį, kai darbo dienai grįš iš atostogų.

„Šiandien viceministrė Lina Jaruševičienė buvo atvykusi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir pateikė prašymą dėl jos atleidimo iš užimamų pareigų. Prašymas yra užregistruotas. Penktadienį iš atostogų grįžęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šį prašymą tenkins“, – teigia L. Bušinskaitė.

Jos teigimu, viceministrė šiuo metu jaučiasi prastai, kurį laiką turi nedarbingumo pažymėjimą, tad darbe jos nėra.

Sveikatos apsaugos ministerija, be kita ko, teigia bendradarbiausianti su teisėsaugos institucijomis ir pateiksianti visą reikiamą informaciją, kad tyrimas būtų baigtas kaip galima greičiau.

Plačiau situacijos L. Bušinskaitė teigė negalinti komentuoti dėl vykstančio tyrimo, tačiau pridūrė, jog tikisi, kad šis atvejis nesutrukdys sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams ir toliau bendradarbiauti, suvaldant koronaviruso protrūkį.

„Visi kolegos, tarp jų – ir viceministrė, dirbo dienomis ir naktimis, savaitgaliais negailėdami jėgų, kad tik šalyje būtų greičiau suvaldytas viruso plitimas“, – teigė L. Bušinskaitė.

FNTT teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

L. Jaruševičienėi skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

FNTT patvirtino, kad pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos, kai kuriems šios bendrovės atstovams pareikšti įtarimai.

Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Viruso plitimas. Praėjusią parą šalyje patvirtinta dešimt naujų koronaviruso atvejų: penki – Kauno, keturi – Klaipėdos, vienas – Utenos apskrityse. Vienas atvejis yra įvežtinis iš Airijos, trys – iš Lenkijos. Taip pat keturi asmenys užsikrėtė kontakto su sergančiaisiais metu, tarp jų – sąlytį su bendrovės „Kauno autobusai“ darbuotoju turėjęs asmuo ir „Maximos“ parduotuvės Kaune darbuotoja. Dviejų atvejų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.

Tyrimai savivaldybėse. Šią savaitę dėl koronaviruso intensyviau bus tiriami Molėtų, Šalčininkų, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus, Prienų, Klaipėdos ir Kauno rajonų bei Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų gyventojai – šiose savivaldybėse epidemiologinė situacija prastesnė nei kitose.

Baudos už pažeidimus. Policija per savaitgalį dėl apsauginių kaukių nedėvėjimo baudas skyrė 11-kai žmonių, devyni iš jų kaukių nedėvėjo prekybos centruose, du – viešajame transporte, dar septyni asmenys nubausti dėl saviizoliacijos pažeidimų. Už kaukių nedėvėjimą šiuo metu skiriama pusė minimalios baudos – 250 eurų, susimokant per 15 dienų.

Įtarimai viceministrei. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė, kad tyrime dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi viršijus įgaliojimus pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei. FNTT teigimu, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Tyrime iš viso įtariami šeši asmenys, tarp jų – ir bendrovės „Profarma“ atstovai.

Prezidento perspėjimas. Šalies vadovas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Europoje blogėjant situacijai dėl koronaviruso į Europos Sąjungos darbotvarkę gali grįžti klausimas dėl sienų uždarymo, tačiau jis pabrėžė, kad tai turės būti kartu priimtas sprendimas.

Virusas kaimynystėje. Lenkijoje per savaitgalį patvirtinta daugiau nei 1,2 tūkst. atvejų ir 15 mirčių, o bendras atvejų skaičius išaugo iki 47 tūkst. 469, taip pat mirė 1732 žmonės. Rusijoje praėjusią parą patvirtinta 5,4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų, mirė dar 79 žmonės, iš viso virusas šioje šalyje nustatytas 856 tūkst. 264 asmenims, mirė 14 tūkst. 207 žmonės. Baltarusijoje sekmadienį nustatyti 99 nauji atvejai, o bendras skaičius – 68 tūkst. 166, per visą infekcijos laikotarpį registruota 571 mirtis. Latvijoje praėjusią parą patvirtinti trys nauji atvejai, Estijoje – vienas. Bendras skaičius šiose šalyse siekia atitinkamai 1246 ir 2080 atvejų, Latvijoje nuo koronaviruso mirė 32 žmonės, Estijoje – 63.

„Sidabrinė kulka“. Nepaisant to, kad šalys skuba rasti efektyvią vakciną nuo koronaviruso, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, jog „sidabrinės kulkos“ – efektyvaus vaisto – gali taip niekada ir neatsirasti, cituodama vieną PSO vadovų pirmadienį pranešė Prancūzijos naujienų agentūra AFP. PSO ragina šalis ir toliau testuoti gyventojus, taip pat išlaikyti saugaus atstumo ir kaukių dėvėjimo reikalavimus.

Diagnozė premjerui. Kosovo premjeras Avdullah Hoti (Avdula Hotis) vėlų sekmadienio vakarą pranešė, kad jam patvirtintas koronavirusas, jis turės dvi savaites saviizoliuotis. Kosovo Vyriausybės vadovas teigė simptomų nejaučiantis, išskyrus silpną kosulį. 1,8 mln. gyventojų turinčiame Kosove iki šiol patvirtinta beveik 9 tūkst. užsikrėtimo koronaviruso atvejų ir 249 mirtys.

Karantinas Filipinuose. Šalies medikams perspėjus, kad kova su koronavirusu pralaimima, nuo antradienio Filipinuose 27 mln. žmonių – ketvirtis visų gyventojų – ir vėl turės laikytis karantino – nebekursuos viešasis transportas, vietiniai skrydžiai, gyventojams liepta būti namuose, restoranai maistą tieks tik išsinešimui. Nauji apribojimai taikomi sostinei Manilai ir keturioms aplinkinėms provincijoms pagrindinėje Lusono saloje. Nuo birželio pradžios, kai didžiojoje šalies dalyje baigėsi pasaulio vienas ilgiausių karantinų, patvirtintų užsikrėtimo atvejų salyne padaugėjo penkeriopai – iki daugiau nei 100 tūkst. atvejų.

Genujos tiltas. Praėjus dvejiems metams nuo tragedijos Italijos mieste Genujoje, kai sugriuvus senam viadukui žuvo 43 žmonės, pirmadienį atidaromas naujas tiltas. Planuojama, kad naujuoju statiniu automobiliai galės važiuoti nuo antradienio ar trečiadienio.

Silpna Benedikto XVI sveikata. Vokietijos laikraštis „Passauer Neue Presse“ pirmadienį pranešė, kad po kelionės pas brolį birželį į Vokietiją buvęs popiežius Benediktas XVI sunkiai susirgo ir yra „labai silpnas“. Anot laikraščio, 93-ejų buvęs pontifikas serga veido rože – infekcine liga, kuriai būdingas veido bėrimas ir stiprus skausmas. Tai buvo pirmoji Josepho Ratzingerio (Jozefo Racingerio) kelionė iš Italijos nuo netikėto pasitraukimo iš Šventojo Tėvo posto 2013 metais. Benediktą XVI pakeitė dabartinis popiežius Pranciškus.

Apie tai BNS pirmadienį informavo ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė.

Jos teigimu, viceministrė šiuo metu jaučiasi prastai, kurį laiką turi nedarbingumo pažymėjimą, tad darbe jos nėra.

Sveikatos apsaugos ministerija, be kita ko, teigia bendradarbiausianti su teisėsaugos institucijomis ir pateiksianti visą reikiamą informaciją, kad tyrimas būtų baigtas kaip galima greičiau.

Plačiau situacijos L. Bušinskaitė teigė negalinti komentuoti dėl vykstančio tyrimo, tačiau pridūrė, jog tikisi, kad šis atvejis nesutrukdys sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams ir toliau bendradarbiauti, suvaldant koronaviruso protrūkį.

„Visi kolegos, tarp jų – ir viceministrė, dirbo dienomis ir naktimis, savaitgaliais negailėdami jėgų, kad tik šalyje būtų greičiau suvaldytas viruso plitimas“, – teigė L. Bušinskaitė.

FNTT teigimu, tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo viceministrė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, įgaliojimų viršijimu, kai dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą.

L. Jaruševičienėi skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

BNS žiniomis, pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.

Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

„Buvau paskirtas savaitei, ji baigėsi“, – BNS sakė E. Jankevičius.

E. Jankevičius sveikatos apsaugos ministrą pavadavo keturias dienas praėjusią savaitę, kai pakeitė anksčiau A. Verygą pavadavusį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis informavo BNS, kad A. Monkevičius sveikatos apsaugos ministrą pavaduos iki penktadienio – ministras penktadienį dienai grįžęs iš atostogų dirbs pats.

Kitą savaitę pavadavimą perims socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

A. Veryga penkių savaičių atostogų išėjo liepos pabaigoje, tačiau dėl blogėjančios koronaviruso epidemiologinės situacijos jas sutrumpino savaite ir į darbą grįš rugpjūčio 17 dieną.

Taip pat ministras ketina dirbti ir kiekvieną penktadienį atostogų metu.

Chaotišką ministrų pavadavimą praėjusią savaitę sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė informavo BNS, kad sutartis su bendrove galiojo iki kitų metų rugpjūčio 9 dienos, tačiau buvo nutraukta pačios bendrovės prašymu.

Liepos 17 dieną, anot Seimo kanceliarijos atstovės, paskelbtas naujas maitinimo paslaugų konkursas, pasiūlymus galima teikti iki rugpjūčio 7 dienos.

Turbūt pagrindinė priežastis – COVID-19, karantinas ir visos to pasekmės.

„Taurakalnio“ vadovė Viktorija Dūdienė teigė, kad trauktis iš Seimo paskatino koronaviruso krizė, nes darbas parlamente buvo nuostolingas.

„Mes inicijavome sutarties nutraukimą. Suprantat, turbūt pagrindinė priežastis – COVID-19, karantinas ir visos to pasekmės. Objektai ir padaliniai, kurie mums nuostolingi, mes bandome ten nebedirbti“, – BNS sakė bendrovės direktorė.

1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.

Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

„Šie vyrai buvo užpulti klastingo priešo. Priešo, kuris nenorėjo stoti į atvirą kovą, pasinaudojo ryto prieblanda, aplinkybėmis, kad atliktų savo juodą darbą“, – susirinkusiesiems sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jis kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene gėlėmis pagerbė žudynių aukas, pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir  Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, ministrai bei aukšti šalies pareigūnai.

Šįkart minėjime nedalyvavo T. Šernas.

V. Landsbergio teigimu, Medininkų žudynių tyrime nebuvo padaryta viskas, ką buvo galima padaryti.

„Teisingumas – ar mes norėjome jį įgyvendinti, ar tik imitavome, apribodami, galų gale, iki vieno labai abejotino nusikaltėlio? Tyrimas ar tik jo imitavimas iš anksto uždėtuose siauruose rėmeliuose, o iš tikrųjų ir senaties laukimas – tas buvo taip akivaizdu, kol prezidentė Dalia Grybauskaitė nepareikalavo perkvalifikuoti nusikaltimų – ir Sausio 13-osios, ir Medininkų“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Šie vyrai buvo užpulti klastingo priešo. Priešo, kuris nenorėjo stoti į atvirą kovą, pasinaudojo ryto prieblanda, aplinkybėmis, kad atliktų savo juodą darbą.

„Buvo ignoruojami liudininkai kaip T. Šernas, R. Rabavičius dar buvo gyvas, kai jį vežiojo po Vilnių ieškodami ligoninės, kur galima būtų jį paguldyti“, – pridūrė jis.

V. Landsbergis omonininkų veiksmus apibūdino kaip „valstybės puolimą“ ir „terorą“.

Irena Maurušaitienė, buvusi Medininkų posto inspektorė, pamena, kad toje pamainoje, kai buvo nužudyti pareigūnai, dirbo ir prieš tragediją nakčiai buvo išleista namo.

„Vyrai susirinko, pasitarė – aš vieniša motina buvau, du vaikai, išleido (...) Tokių įtartinų įvykių buvo, bet mes nekreipėme dėmesio, vakare aš išvažiavau namo, sužinojau ryte tuos visus baisius dalykus“, – žurnalistams sakė 73-ejų metų moteris.

„Aš antrą kartą gimiau – jeigu manęs nebūtų išleidę namo, aš gulėčiau Antakalnyje šalia savo bendražygių“, – pridūrė ji.

Žuvusio R. Rabavičiaus brolis Audrius sako, kad teisingumas iki šiol nėra atstatytas, jo viltis – kad visi kaltieji būtų surasti.

„Kad visi kaltieji būtų surasti“, – BNS sakė 47-erių A. Rabavičius.

Jam pritarė ir Genė Orlavičienė, žuvusio S. Orlavičiaus žmona.

„Bijau ką nors pasakyt, bijau, kad nelabai. Mes ne to tikėjomės, tikėjomės daugiau teisingumo“, – žurnalistams sakė 70-metė moteris.

Minint 29-ąsias Medininkų žudynių metines penktadienį taip pat vyko ir tradicinis bėgimas nuo Medininkų iki sostinės Antakalnio kapinių, kur palaidoti žuvusieji.

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje ketvirtadienį jau įvyko Medininkų tragedijos atminimo vakaras, kurį vedė T. Šernas, jis šiuo metu yra Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas.

Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.

Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.

H. Ulevičius BNS pasiūlė priežasčių klausti pas sveikatos apsaugos ministrą pavaduojantį teisingumo ministrą Elviną Jankevičių.

„Paklauskit ministro, laikinai einančio pareigas“, – ketvirtadienį telefonu sakė vienas laboratorijos vadovų.

R. M. Balčienė teigė, kad tokia praktika įstaigoje įprasta.

„Mes pasikeisdami eidavome šitas pareigas ir anksčiau, kai vaduodavome direktorių atostogų metu, tiesiog čia toks ministerijos sprendimas“, – BNS sakė laikinoji laboratorijos vadovė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Jurgita Tamolytė informavo BNS, kad pakeisti laikinąjį vadovą nuspręsta atsižvelgiant į darbo specifiką ir vadovės įgūdžius.

„Skirti laikinai pareigas einantį NVSPL vadovą yra Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva“, – teigė ministerijos atstovė spaudai.

„Ministerija nuolat siekia žmogiškuosius išteklius paskirstyti efektyviai, todėl paskirti R. M. Balčienę į laikinai einančios NVSPL vadovės pareigas nuspręsta atsižvelgiant į darbo specifiką ir vadovės įgūdžius, reikalingus šiuo metu šiam darbui atlikti“, – pridūrė ji.

H. Ulevičius laikinuoju laboratorijos vadovu buvo paskirtas po direktoriaus Vytauto Zimnicko mirties, eidamas laikinojo vadovo pareigas H. Ulevičius buvo sulaukęs ir parlamentarų klausimų dėl reagentų pirkimų, kurie šiuo metu atsidūrę teisėsaugos akiraty.