„Lietuva gali būti kosminių technologijų šalis, o verslas gali siūlyti savo kuriamus sprendimus didžiosioms pasaulio bendrovėms. Tiek verslui, mokslui, tiek plačiajai visuomenei reikia aiškinti apie kosmoso technologijų naudą, atverti duris ir parodyti bendradarbiavimo galimybes su Europos kosmoso agentūra (EKA), kitomis didelėmis bendrovėmis ir tarptautinėmis organizacijomis“, – sako jis.

Lietuvai įpusėjus įstojimo į EKA procesus, padidėjo ne tik mokslo, bet ir verslo susidomėjimas kosmoso tyrimų sritimi. Tačiau LRT.lt kalbinti specialistai tikina, kad investavimas į šią sritį vis dar išlieka rizikingu procesu, kuriam skirti lėšų pasiryžta ne visos šalies įmonės.

Išlieka investavimo rizika

Pasak MITA direktoriaus K. Šetkaus, Lietuvoje kosmoso tyrimais labiausiai domisi naujų verslo idėjų atstovai. „Pastebime, kad jaunas verslas, startuoliai yra labai atviri naujoms idėjoms ir bendradarbiavimo galimybėms. Kad verslas susipažintų su EKA ir užmegztų naudingų ryšių, MITA remia verslo atstovų vizitus į šią agentūrą. Šiais metais semtis patirties išvyko 11 bendrovių“, – pasakoja jis.

Tačiau Lietuva pati tiesiogiai jokių didelių kosmoso tyrimų nevykdo, tad kol kas vyksta tik privačiomis lėšomis įgyvendinami eksperimentiniai projektai, kurių veikla paremta rizikinga tolima perspektyva, sako Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.

„Dabar verslui investuoti į kosmoso sritį būtų labai rizikinga, nes nėra aiškios valstybinių institucijų pozicijos ir jokių kryptingų įgyvendinimo gairių dabartinei turimai programai“, – mano G. Kvietkauskas.

Kosmoso technologijos ir tyrimai, inovatyvių technologijų vystymas nėra trumpalaikiai projektai, todėl jie susiję su nemaža rizika, antrina verslininkas inovatorius Vladas Lašas, pats finansiškai remiantis įvairius kosmoso projektus.

„Kosmoso tyrimai reikalauja nuoseklaus ir ilgo darbo bei didelių investicijų, tad tradiciškai šioje srityje pagrindinės buvo valstybių investicijos. Tačiau, radikaliai keičiantis technologijoms, eksponentiškai didėjant informacinių technologijų galimybėms, paskutinį dešimtmetį atsirado sąvoka „new space“ („naujasis kosmosas“) – jaunos ir veržlios privačios kompanijos išsiveržė į priekį. (...) Kol kas tai populiariausia JAV, tačiau, manau, ši tendencija ryškėja visame pasaulyje“, – mintimis dalinasi V. Lašas.

Trūksta politinės drąsos

Tikėtina, kad, Lietuvai tapus EKA nare, pagerės investicinės sąlygos ir situacija tarp verslo bei kosmoso tyrimų pasikeis, mano G. Kvietkauskas. „Gal iki to laiko turėsime aiškesnę vyriausybės poziciją, kiek kosmoso sritis yra svarbi pačiai valstybei, mokslui ir jos ateities perspektyvoms. Visame pasaulyje įmonių dalyvavimas kosmoso pramonės veikloje yra prestižo reikalas, bet paprastai tokios veiklos yra konkursinės – kai atrenkami geriausi sprendimai“, – teigia jis.

Ateityje padėtis vienareikšmiškai pasikeis, nes kosmoso teikiamų galimybių ir technologijų ratas plėsis ir taps neatskiriamas nuo kasdienio gyvenimo poreikių, prognozuoja MITA direktorius K. Šetkus.

„Aerokosmoso sritis nėra tiesiogiai įvardinta kaip Lietuvos sumaniosios specializacijos priemonių dalis, tačiau tokia veikla turi labai didelį inovacinį potencialą ir horizontaliai apima iš esmės visas mokslo kryptis ir technologijas. Šįmet patvirtinta Mokslo, technologijų ir inovacijų aerokosmoso srityje plėtros 2016–2020 metų programa turi padėti vystyti šią sritį“, – tikina K. Šetkus.

Pasak verslininko V. Lašo, Lietuvai pirmiausiai reikia ryžtingesnės mūsų pačių valstybės lyderystės, paramos ir palaikymo tiems jauniems kūrėjams ir entuziastams, kurie jau veikia šioje srityje.

„Visame pasaulyje darbas naujausių technologijų ir mokslo žinių reikalaujančiose srityse sudomina ir įtraukia geriausius pasaulio protus ir talentus. Jau dabar EKA Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centre Nyderlanduose dirba 9 jaunieji Lietuvos talentai. Tokie naujųjų technologijų centrai galėtų atsirasti ir Lietuvoje, tačiau reikia drąsos ir ambicijų“, – įsitikinęs V. Lašas.

Lietuviai remia užsienio projektus

Nepaisydami rizikos, kai kurie lietuviai visgi ryžtasi finansuoti kosminius projektus. Vienas iš pavyzdžių, kuomet Lietuvos verslininkai remia užsienio kosmoso tyrimus, – projektas „Copenhagen Subborbitals“. Projekto interneto svetainėje paviešintame rėmėjų sąraše Lietuvos vardas paminėtas 13 kartų – tiek lietuvių pasiryžo paremti šią idėją pinigais. Vienas jų – verslininkas V. Lašas.

„Copenhagen Suborbitals“ yra ne pelno siekiantis projektas, kurio pagrindinis tikslas – nuskraidinti paprastą žmogų, galbūt net neturintį nieko bendro su astronautika, į kosmosą. Planuojama, kad skrydis truks apie 15 min., o kosminis aparatas pakils į 120–130 km aukštį. Šioje organizacijoje savanoriškai be atlygio dirba apie 50 žmonių, 25–30 iš jų tam skiria didžiąją dalį savo laiko, o 20 prisijungia itin svarbių bandymų metu, pasakoja Madsas Wilsonas, projekto valdybos narys ir atstovas spaudai.

V. Lašas šį projektą remia ne tik finansiškai, bet ir įvairiomis idėjomis. „Projektą Danijoje atradau prieš septynerius metus. Keletą kartų lankiau įkūrėjus Peterį Madseną ir Kristianą von Bengtsoną Kopenhagoje, tapau vienu iš aktyviausių rėmėjų ir projekto „ambasadoriumi“, pasakojančiu apie idėją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, prieš keletą metų apie juos asmeniškai papasakojau ir Danijos karališkojo sosto paveldėtojui princui Frederikui“, – pasakoja verslininkas.

Prieš porą metų vienas iš „Copenhagen Subborbitals“ įkūrėjų K. von Bengtsonas ėmėsi naujų projektų – subūręs komandą, suprojektavo modernią nedidelę raketą nešėją „Moonspike“, galinčią nugabenti į Mėnulį nedidelį krovinį, sako V. Lašas. Anot verslininko, nors šis nekomercinis projektas kickstarter.com platformoje nesurinko reikalingo finansavimo, dabar, juo remiantis, kuriama mažuosius palydovus į orbitą aplink Žemę galinti iškelti raketa – šiame, jau komerciniame, projekte aktyviai dalyvauja ir jis pats.

Projekto valdybos nario M. Wilsono teigimu, Lietuvos oro erdvėje jie galėtų išbandyti suborbitinių aparatų paleidimus iš lėktuvų, nes čia erdvė nėra tokia intensyvi, kaip Danijoje. Šalis taip pat tinkama dėl savo kraštovaizdžio – daug laukų, kurie galėtų būti panaudoti bandomiesiems skrydžiams, tad ateityje bus svarstoma ir dėl didesnio bendradarbiavimo, sako „Copenhagen Subborbitals“ atstovas.

„Jau keleri metai tarptautinėje informatikos olimpiadoje, kurioje susirenka gabiausi mokiniai iš apie 80 valstybių, diskutuojame, atsisakyti Paskalio, ar ne. Manau, kad ateityje jis išnyks“, – svarsto ji.

Jau greitai 50-tąjį jubiliejų švęsianti Paskalio programavimo kalba pamažu nyksta, tačiau vis dar neatsiranda kitos, kuri galėtų ją tinkamai pakeisti mokymosi procese, LRT.lt pasakoja specialistai.

Mokyklose konkuruoja su C++

Mokyklose dažnai programavimo mokoma Paskaliu, nes mokytojai buvo išmokyti programuoti šia kalba, daugelis vadovėlių bei metodinių medžiagų taip pat parengta būtent apie ją, dėsto profesorė V. Dagienė.

Paskalio kalba Lietuvos mokyklose visgi iš lėto „miršta“, kasmet vis mažiau programuojančių šia kalba, teigia Vilniaus Licėjaus informatikos mokytojas Bronius Skūpas. Anot jo, ši kalba yra itin tinkama mokymui ir mokymuisi, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad ji neužsikariavo pakankamai rinkos prekyboje.

„Vaikai mėgsta mokytis gyvą programavimo kalbą, kurią iškart galės panaudoti darbo rinkoje arba esamose technologijose. O Paskalio kalba rinkai nėra labai reikalinga, įmonės neieško ja programuojančių darbuotojų“, – taria B. Skūpas.

Jo teigimu, mokykloje programavimo kalbų populiarumą diktuoja ne tik darbo perspektyvos, bet ir valstybinis informacinių technologijų egzaminas, kuriame tenka rinktis iš Paskalio ir C++ kalbų, tad pastaroji kalba tampa aktuali.

Kita problema – neatsiranda naujos programavimo sistemos, kurios naudotų Paskalį, pastebi Vilniaus Licėjaus informatikos mokytojas.

Universitetuose naudojama retai

Mokymosi procese šios kalbos nenaudojame, nes ji nėra tinkama plačiai naudojamai objektinio programavimo technologijai mokyti, sako Vytautas Bukšnaitis, Kauno Technologijos Universiteto Informatikos fakulteto lektorius.

„Paskalio programavimo kalbos nebenaudojame nuo 2000 metų. Tada mokydami programavimo, Paskalį pakeitėme C++ kalba. Nuo praėjusių metų rudens programavimo mokymui naudojame C# objektinio programavimo kalbą“, – pasakoja V. Bukšnaitis.

Pasak V. Dagienės, Paskalio kalbą galima naudoti algoritmams, ypač kuomet nori paaiškinti jo esmę, tad ši kalba vis dar kartais panaudojama mokymosi procese.

Akivaizdaus Paskalio pakaitalo kol kas nėra, C++ tinka itin gabiems studentams ar mokiniams, tačiau visiems ja pradėti mokytis programavimo gana sunku, tikina VU Matematikos ir informatikos instituto profesorė.

„Deja, Paskalio nėra kuo tokiu „grakščiu“ pakeisti. Jo kūrėjas Niklausas Wirthas taip gerai sudėliojo šią programavimo kalbą, kad niekas geresnės nesukūrė. Reikia naujų kalbų, skirtų būtent programavimo mokymui. Žinoma, jų sukuriama daug, bet jos arba nepatrauklios, arba jų galimybės greitai išsemiamos“, – apgailestauja specialistė.

Paskalio, kaip programavimo kalbos, ateitis miglota, svarsto V. Bukšnaitis. „Mano manymu, programavimo mokymui svarbi yra ne vien tik kalba, bet ir programavimo aplinka, kurioje rašoma programa, bei sukurtos programos sąsaja su vartotoju. Kita vertus, nereikia pamiršti, kaip plačiai ta kalba naudojama versle, ar yra programuojančių šią kalba poreikis“, – mintimis dalinasi KTU lektorius.

„Lietuviai, sutikę dalyvauti projekte ir atsiliepti į skambučius iš kitų šalių, turėtų galimybę pademonstruoti savo svetingumą, žinias apie lankytinus objektus bei komunikabilumą“, – svarsto ji.

Projektas „The Swedish Number“ suteikė galimybę paskambinti atsitiktiniam švedui iš bet kurio pasaulio kampelio. Šio projekto metu Švedija tapo pirmoji šalis pasaulyje, turinti savo telefono numerį. 79 dienas trukęs projektas sulaukė skambučių net iš 186 šalių ir didžiulio užsienio žiniasklaidos dėmesio. Toks technologinis projektas galėtų būti sėkmingai įgyvendinamas ir Lietuvoje bei padėtų pagerinti šalies įvaizdį, sako specialistai.

Technologijos yra, trūksta iniciatyvos

Lietuvoje technologijos yra išplėtotos ne prasčiau nei daugelyje išsivysčiusių valstybių, o dažniausiai netgi esame tarp pirmaujančių pasaulio šalių, mano „Teo“ grupės atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

„Tokio projekto įgyvendinimui specialių technologijų nereikia – tiesiog įprasto telefoninio arba mobilaus ryšio. Jei būtų įgyvendinamas Lietuvoje, viską paruošti galėtume greičiau nei per porą savaičių“, – tikina A. Stasiulaitis.

Tiek Švedija, tiek Lietuva naudojasi tokiomis pačiomis technologijomis, dirba tos pačios kompanijos, tad projektą technologine prasme pavyktų įgyvendinti, sako „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas. „Lietuva iš tiesų naudojasi labai aukštos kokybės mobiliuoju ryšiu, tad tikrai nekiltų nesklandumų“, – aiškina jis.

Jei būtų bandoma įgyvendinti panašų projektą, tiek „Tele2“, tiek „Teo“ bei „Omnitel“ įmonės svarstytų galimybę prisidėti prie tokios iniciatyvos.

Galimas mažesnis susidomėjimas

Pasak G. Butkuvienės, visgi kopija būna silpnesnė už originalą, todėl vystydami turizmo rinkodaros projektus turime siekti įgyvendinti originalias idėjas.

Jei tokios iniciatyvos būtų imtąsi Lietuvoje, jos efektas nebūtų toks įspūdingas, kaip Švedijos atveju, vien dėl to, kad jie tą padarė pirmieji, G. Butkuvienės minčiai antrina A. Stasiulaitis.

„Visgi jų iniciatyva yra sveikintina, nes į šalies įvaizdžio kūrimą tiesiogiai įtraukia kiekvieną norintį pilietį. Tokios iniciatyvos labiausiai naudingos reklamuojant šalį ir gerinant valstybės įvaizdį, parodo ne tiek technologinį šalies progresą, kiek atvirumą, toleranciją, šiltumą ir norą bendrauti su pasauliu bei būti jo dalimi“, – dėsto „Teo“ grupės atstovas spaudai.

Reikėtų užduoti klausimą, ar esame labai įdomūs kitų šalių gyventojams ir ar kas nors naudotųsi tokio projekto suteikiamomis galimybėmis, kitaip tektų labai daug investuoti, kad jis taptų žinomu, abejonėmis dalinasi Rytis Buračas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys. „Užsienyje kol kas nėra jokio Lietuvos įvaizdžio, tad pirmiausia reikėtų padidinti šalies žinomumą“, – mano jis.

Svarbu tinkama pasiruošti

Jei toks projektas visgi būtų rengiamas, prieš vykdymą reikėtų tinkamai pasiruošti, aiškina R. Buračas. „Šio projekto tikslas buvo populiarinti šalį, jos kultūrą, kalbą ir t.t., tad, jei kalbėtų atsitiktiniai žmonės, ar jie sugebėtų tinkamai reprezentuoti savo valstybę? Kaip būtų užtikrinamas informacijos patikimumas ir objektyvumas?“, – svarsto LiMa valdybos narys.

Visuomet sulauksime kitų šalių dėmesio, jei sugebėsime reaguoti į aktualijas, įsitikinęs Andrius Kasparavičius, Lietuvos ryšių su visuomene sąjungos (LRVS) pirmininkas. Jo manymu, geriausiai Lietuvos įvaizdį pagerintų paprastos iniciatyvos, koks ir buvo „The Swedish Number“ projektas.

„Turime daug iniciatyvų, kurios paprastos, tačiau ima ir pagarsina Lietuvą. Pavyzdžiui, Trumpo ir Putino grafitis, Mariaus Jovaišos iniciatyva fiksuoti Lietuvą iš paukščio skrydžio ir t.t. Jos atsiranda spontaniškai, nekainuoja tiek lėšų, kiek valstybiniai projektai, tačiau yra itin efektyvios“, – pasakoja A. Kasparavičius.

„The Swedish Number“ projektą 250 metų šalies cenzūros panaikinimo proga iniciavo Švedijos turistų asociacija. Iš viso sulaukta daugiau nei 19 tūkst. skambučių, kurių bendra trukmė – 367 dienos. Vidutinė pokalbio trukmė – 2 min. 45 sek., o aktyviausiai su atsitiktiniais švedais bendravo JAV gyventojai.

Taip mokslo renginyje „Tyrėjų naktis“ teigia Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos narys žinomo žaidimų tinklaraščio „Dievo režimas” įkūrėjas ir autorius Artūras Rumiancevas. „Žmonės galės tobulinti savo žinias įvairiose srityse, apie kurias galbūt net neleido sau pasvajoti. Ir tai reikalaus daug mažesnių investicijų, nei mokytis realybėje“, – tikina jis.

Jau daugiau nei dešimtmetį mokslo entuziastus suburiančio festivalio metu mokslininkai, profesionalai ir VR entuziastai diskutavo tema „Virtuali realybė: artėja revoliucija internete?”. Diskusijoje be A. Rumiancevo taip pat dalyvavo Audrius Zujus – Didžiosios Britanijos skaitmeninių inovacijų bendrovės „Aresi Labs”, dirbančios ir VR srityje, vadovas ir įkūrėjas, Gytenis Galkis – startuolių rinkos ekspertas, investicinio fondo „Blue Lime Labs” vadovas bei Karolis Leonavičius – bioinžinerijos mokslų taikymo medicinoje specialistas. Diskusiją moderavo IT žurnalistas Adomas Rutkauskas.

Trūksta galimybių

Pasak diskusijos dalyvių, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiuo metu Lietuvoje vis dar nėra VR technologijos proveržio – nedidelis vartotojų skaičius. Tai bus populiaru, jei atsiras paprastesnio panaudojimo ir pritaikymo galimybė, kaip buvo „Pokemon Go“ atveju, mano K. Leonavičius.

Žaidimų srityje didelių pokyčių greičiausiai nebus, nes VR yra labiau vertinama kaip potyris, ne kaip žaislas, sako A. Rumiancevas. „Reikia, kad technika būtų lengvai įperkama, o kūrėjai pateiktų daugiau kokybiško turinio. Paprastas pavyzdys galėtų būti Vatikano mišių įrašymas, kad žmonės galėtų stebėti tai VR. Tokie paprasti dalykai ir sukeltų sprogimą, analogišką „Pokemon Go“ atveju“, – K. Leonavičiaus minčiai antrina A. Rumiancevas. 

Anot G. Galkio, šiuo metu VR dažniausiai panaudojama tik žaidimuose, bet ateityje ši technologija populiarės ir kitose srityse. „Vargu, ar tai peraugs į savarankišką technologiją, o ne priedėlį prie kitos technikos“, – svarsto investicinio fondo „Blue Lime Labs“ vadovas.

Ateityje jis ragintų naudoti VR technologiją ir mokyklose. Tai būtų labai geras būdas pritraukti moksleivius, pabūti ten, kur jie nėra buvę, pamatyti, kaip viskas vyksta daug interaktyviau, negu atsivertus vadovėlį, mintimis dalinosi G. Galkis.

Prognozuoja panaudojimą medicinoje

VR technologija gali būti naudojama ne tik kaip dėmesio sutelkimo, bet ir kaip jo nukreipimo priemonė, sako A. Zujus. „VR gali būti naudojama, kai norime numalšinti skausmą. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie nudegė didesnę kūno dalį, tvarsčių perrišimo metu rodomi vaizdai, kaip į sužalotas vietas metamos sniego gniūžtės“, – apie idėją pasakoja „Aresi Labs“ vadovas.

VR pagalba galima spręsti labai daug problemų, pradedant fobijomis, baigiant konsultacijomis dėl seksualinio priekabiavimo, sako A. Rumiancevas. „VR priverčia tave persikelti į kito žmogaus perspektyvą, patirti jo išgyvenimus ir taip geriau suprasti dėl to kilusias problemas“, – dėsto jis.

K. Leonavičius pastebi, kad ši technologija gali padėti ne tik pacientams, bet ir gydytojams – mokymą operacinėse pakeis ne ką prastesnis mokymasis operuoti VR.

„Ateityje VR bus kaip neišvengiamas dalykas visose srityse: teatre, automobilių pardavime, oro lonijoms ir t.t. Manau, kad kiekviena save gerbianti reklamos agentūra turės atskirą VR skyrių, nes gero produkto sukūrimui reikės ne tik programuotojo, bet ir psichologo paslaugų“, – technologijos ateitį prognozuoja A. Rumiancevas.

Vis daugiau lankytojų pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet pasiūlė daugiau nei 300 renginių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir daugelyje kitų Lietuvos vietų. 

„Užslopinta problema gali sugrįžti kitais kanalais, pavyzdžiui, ligos simptomais, kurių kilmė labai sunkiai pastebima“, – pasakoja specialistas. Taip G. Kaubrys komentuoja Kembridžo universiteto neurologo Michaelio Andersono ir kitų jo kolegų atliktą tyrimą. Kaip teigiama „Scientific American“ žurnale, M. Andersonas savo atliktu tyrimu įrodė, jog žmogaus smegenys gali pačios valdyti įsiminimo procesą. Tokiu būdu galime išmokti valingai pamiršti tam tikrus dalykus.

Tyrimas išspausdintas moksliniame žurnale „Nature Communications“.

Galime pamiršti daugiau nei norime

Bandydami instinktyviai sučiupti nuo viryklės krintančią karštą keptuvę, galime paskutinę sekundę patraukti ranką ir išvengti nudegimo. Taip gali nutikti dėl priekinės smegenų žievės kontrolės, kuri sustabdys mus nuo gaudymo reflekso. M. Andersono tyrimo metu įrodyta, kad panašiai gali nutikti ir su nemaloniais prisiminimais – smegenys gali pačios sulaikyti mus nuo spontaniško jų atsiminimo.

Smegenų priekinė kaktinės skilties žievė gali slopinti tam tikrus dalykus ar nemalonius prisiminimus hipokampe – smegenų struktūroje, kurioje vyksta įsiminimo procesai, ir taip mus apsaugoti nuo streso. Norėdamas apie šią savybę sužinoti daugiau, M. Andersonas su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu liepė 381 studentui išmokti tarpusavyje nesusijusių žodžių poras. Vėliau studentams buvo rodomas vienas žodis ir prašoma pasakyti jo porininką arba daryti atvirkščią dalyką – valingai stengtis neįsiminti žodžio-porininko. Kartais tarp šių žodžių buvo rodomi visiškai nesusiję paveikslėliai, tokie kaip kalakutai, stovintys mašinų stovėjimo aikštelėje.

Kaip teigiama „Scientific American“ straipsnyje, tyrėjai aptiko, jog savanoriai studentai blogiau prisiminė nuotrauką su kalakutais stovėjimo aikštelėje ar kitus paveikslėlius, jei prieš pamatydami ar pamatę iliustraciją bandė valingai pamiršti vieną iš poros žodžių. Tokiais atvejais su žodžiais nesusiję paveikslėliai buvo prisimenami 40 proc. blogiau nei tuomet, kai žodžio valingai pamiršti neprašyta.

Tokį fenomeną tyrėjai vadina „amnezijos šešėliu“, kai bandymas pamiršti tam tikrą dalyką neigiamai paveikia ir likusią atmintį – blokuojami ir prisiminimai, kurie tuo metu vyksta aplink bandomą pamiršti dalyką. Tai paaiškina, kodėl žmonės, kurie bando pamiršti trauminius prisiminimus, turi prastą atmintį dėl kasdienių dalykų, teigia su tyrimu nesusiję ekspertai.

Nepaisant šios trumpalaikės amnezijos, smegenų sugebėjimas valingai užmiršti gali būti labai naudingas, mano M. Andersonas. Šiuo metu jis su kolege Ana Catarino studijuoja, ar įmanoma išmokyti žmones šio smegenų slopinimo meno: jie atlieka eksperimentą, kuriame stebi žmogaus smegenų veiklą realiu laiku ir pateikia tiriamiesiems žodinius pranešimus apie tai, kiek smegenų hipokampas yra slopinamas tuo metu. Jų manymu, šis būdas gali padėti žmonėms pamiršti praeitį, ypač sumažinti potrauminio streso keliamus nemalonius jausmus.

Reikalingi detalesni įrodymai

Pasak profesoriaus G. Kaubrio, tyrimo sėkmę, kad studentams visgi pavyko pamiršti kai kurias žodžių poras, lėmė tai, jog buvo naudojamos tarpusavyje nesusijusių žodžių poros.

„Paprastai psichologiniuose asociacijų testuose naudojami skirtingi, tačiau tarpusavyje kažkuo susiję žodžiai. Pavyzdžiui, stalas-kėdė, obuolys-kriaušė ir t. t. Tokiu būdu dviejų žodžių tarpusavio asociacija padeda juos geriau prisiminti, kai sufleruojamas tik vienas iš jų ir prašoma įvardinti antrąjį. O šiame tyrime buvo naudojami tolimesni, ryšio neturintys žodžiai, tad jau vien šis faktas padeda lengviau pamiršti“, – tikina neurologas.

Nors kaip teorinis atradimas šis tyrimas yra labai įdomus ir vertingas, praktikoje kol kas nėra išnagrinėta, kokią įtaką žmogaus atminčiai tai gali turėti, mano Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas.

„Iš tyrimo rezultatų nėra aišku, ar iš tikrųjų įvyksta visiškas užmiršimas, ar tik laikinai blokuojamas nemalonių įvykių prisiminimas. Nežinoma, ar užslopinti nemalonūs išgyvenimai negrįš po kelių savaičių, mėnesių ar metų. Reikalingi detalesni ir ilgalaikiai medicininiai tyrimai, kurie patikrintų šio metodo veiksmingumą ir saugumą“, – dėsto G. Kaubrys.

Tikėtina, kad tai, ką bandome užslopinti, nėra užmirštama visam laikui, tas įvykis iš mūsų smegenų niekur nedingo, sako neurologas. Anot jo, kol kas sunku spręsti, kokios būtų šio atrasto būdo galimybės, ar tikrai pavyktų suvaldyti šį gebėjimą ir nepažeisti kitų atsiminimų bei sugebėjimo sėkmingai mokytis.

„Yra dvi pusės – įsiminimas ir užmiršimas, šios dvi savybės yra stipriai tarpusavyje susijusios. Minėtas eksperimentas rodo, kad mokymasis valingai pamiršti tik kai kuriuos dalykus gali turėti įtakos ir daug platesnėms atminties sritims, nežinoma, ar vėliau nebus sunku įsiminti ir kitus naujus dalykus“, – taria specialistas.

Kol šios galimos pasekmės nėra itin gerai ištirtos, tikrai nereikėtų skubėti mokytis užmiršimo technikos bandant išsigelbėti nuo streso ar taikyti šį būdą kaip klinikinį gydymą kasdienybėje, aiškina G. Kaubrys.

„Spalio 16 d. bus pirmoji iš trijų superpilnačių, šiais metais įvyksiančių viena paskui kitą spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais“, – pasakoja jis.

Mėnulio superpilnatis – reiškinys, kai Mėnulis yra arčiau Žemės, todėl pilnatis atrodo didesnė negu įprastai.

Taip pat pirmosiomis spalio dienomis retai matomas Merkurijus bus įžiūrimas auštant palei rytų horizontą, o lapkričio 2 d. vakarą Venera-Vakarinė, Saturnas ir jaunas Mėnulio pjautuvas išsirikiuos vienas greta kito iš kairės į dešinę kylančia linija.

Spalį meteorų srautus stelbs Mėnulis

Pasak etnoastronomo J. Vaiškūno, spalį bus dviejų meteorų srautų maksimumus – Drakanidų (8 d.) ir Orionidų (20–21 d.), bet šių meteorų stebėjimą sutrikdys Mėnulis.

„Drakanidų meteorų srauto radiantas (regimas meteorų spiečiaus šaltinis) yra mūsų platumoje ištisus metus matomame tarp Mažųjų ir Didžiųjų Grįžulo ratų besidriekiančiame Slibino žvaigždyne. Drakonidai neįprasti tuo, kad juos geriausia stebėti anksti vakare, o ne paryčiais, kaip kitus meteorų srautus. Deja, šiemet jų maksimumą iki 23 val. stebėti trukdys jauno Mėnulio šviesa“, – tikina J. Vaiškūnas.

Kasmet Drakonidai maksimumo metu paprastai pažeria tik nuo 10 iki 20 meteorų, tačiau kartais jie gali prapliupti ir tikru meteorų lietumi, pasakoja specialistas. „Praeitame amžiuje jie buvo pateikę staigmenų dukart: 1933 m. ir 1946 m., paberdami net 10000 meteorų per valandą. Prieš penkerius metus „padovanojo“ 300 meteorų per valandą“, – sako J. Vaiškūnas.

Nors šiemet dylančio pusmėnulio šviesa ir stelbs ne tokius ryškius meteorus, tačiau Orionidams būdingi ir gana ryškiai sužimbantys meteorai, tad stebėti šį srautą vis tiek verta, mano J. Vaiškūnas.

„Orionidų meteorų srauto maksimumą, kurio metu galima tikėtis pamatyti iki 20 meteorų per valandą, stebėti reikia nuo 21 d. nakties iki 22 d. paryčių. Daugiausia meteorų galima pamatyti būtent paryčiais, kuomet Žemė gręžiasi skriejimo apie Saulę kryptimi“, – dėsto etnoastronomas.

Anot J. Vaiškūno, Venerą-Vakarinę vakarais bus galima trumpai pamatyti po Saulės laidos labai žemai vakaro žarose, itin žemai palei pietvakarių horizonto liniją. „Kiek kairiau ir aukščiau Vakarinės, Gyvatnešio žvaigždyne, vakarais spindės ne toks ryškus Saturnas, o spalio 6 d. kiek kairiau ir aukščiau jo atsidurs jauno Mėnulio pjautuvas“, – pasakoja jis.

Marsas trumpam pasirodys vakarais po saulėlydžio Šaulio žvaigždyne, palei pietų–pietvakarių horizontą, aštuntąją dieną tiesiai virš jo atsidurs beveik iki pusmėnulio paaugęs Mėnulis, o Jupiteris antroje mėnesio pusėje prieš saulėtekį patekės Mergelės žvaigždyne virš rytų horizonto, pasakoja J. Vaiškūnas. Saplio 28 d. prie Jupiterio iš viršaus prisislinks dylančio Mėnulio pjautuvas.

Lapkritį – dviejų meteorų srautų maksimumai

Paskutinįjį rudens mėnesį danguje įvyks Tauridų (4–5 d.) ir Leonidų (16–17 d.) meteorų srautų maksimumai, sako fizikas J. Vaiškūnas.

Tauridų meteorų srauto metu per valandą galima tiktėtis pamatyti apie 5–10 lėtai sklendžiančių meteorų, o anksti nusileidžianti jaunas Mėnulis stebėjimams netrukdys, aiškina etnoastronomas. „Tauridai sujuda kasmet nuo rugsėjo 7 iki gruodžio 10 d. Stebėti geriausia po vidurnakčio, toliau nuo miesto šviesų. Meteorų trajektorijos susikirs Tauro žvaigždyne, tačiau jie sužibti gali bet kurioje dangaus vietoje“, – svarsto jis.

Kitaip nei Tauridų, Leonidų meteorų srauto maksimumo metu Mėnulis turės įtakos regimumui – dylančios Mėnulio pilnaties šviesa neleis matyti ne itin ryškių meteorų, apgailestauja specialistas.

„Venera-Vakarinė vakaro žarose žemai palei pietvakarių horizontą žibės Gyvatnešio žvaigždyne. Tik antroje mėnesio pusėje, jau perėjusi į Šaulį, ji ryškiai spindėdama pakils šiek tiek aukščiau virš pietvakarių horizonto. Į dešinę nuo Vakarinės, pirmoje mėnesio pusėje dar bus įžiūrimas Saturnas, tačiau mėnesio pabaigoje jis pradings vakaro žarose“, – aiškina J. Vaiškūnas.

Anot etnoastronomo, Marsas Ožiaragio žvaigždyne vakarais bus matomas virš pietų horizonto, o šeštąją mėnesio dieną tiesiai virš jo atsidurs beveik iki pusmėnulio priaugęs jaunas Mėnulis. Jupiteris tekės paryčiais Mergėlės žvaigždyne ir iki ryto iškils apie 20 laipsnių virš pietryčių horizonto, o lapkričio 25 d. rytą labai arti Jupiterio prisislinks dylančio Mėnulio pjautuvas, kalba J. Vaiškūnas.

„Moksliniai tyrimai įrodo, kad vaizdiniai ant cigarečių pakelių yra labiau pastebimi, negu vien tik įspėjantys užrašai. Vaizdu pavyksta perteikti daugiau tikslesnės informacijos apie rūkymo žalą sveikatai“, – sako specialistė.

Prieš penkerius metus Europos Sąjungos (ES) patvirtinta Tabako gaminių direktyva Lietuvoje pradėta įgyvendinti šių metų gegužę. Ant cigarečių pakelių atsirado privalomi dideli įspėjamieji užrašai su nuotraukomis abiejose cigarečių pakelio pusėse. Vieniems paveikslėliai kelia juoką, kitiems – šiurpą, tačiau LRT.lt kalbinti specialistai tikina, kad abejonių dėl jų efektyvaus poveikio nėra.

Sukelia emocijas ir skatina gydytis

Vaizdai sustiprina negatyvias emocijas, susijusias su rūkymu, dėsto psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Principas yra gana paprastas – nemalonūs drastiški vaizdai padeda sustiprinti neigiamas asociacijas, kylančias rūkaliui, stiprina pavojingų pasekmių baimę“, – sako psichiatrė.

Paveikslėliai neturi priversti mesti rūkyti, jie yra tik prevencijos dalis, mano psichologė Lina Rasimaitė. „Skatinant motyvaciją, pavyzdžui, nepradėti ar mesti rūkyti, tampa labai svarbu sukelti kažkokią emociją. Anksčiau bandyta ją sukelti užrašais, dabar – paveikslėliais. Tyrimai rodo, kad tai priklausomybę veikia, bet nesmarkiai. Tačiau, kai kalbame apie tūkstančius rūkalių, kiekvienas žingsnis yra svarbus“, – teigia psichologė.

Pasak Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktoriaus Aivaro Virbicko, iš paveikslėlių patys veiksmingiausi yra tie, kuriuose matome kažkokį pokytį išvaizdoje – veido susiraušklėjimą, iškritusius dantis, liežuvio opas ir t.t. Dažniausiai dėl noro mesti rūkyti kreipiasi žmonės, kurie jau susipažinę su priklausomybės pasekmėmis, o paveikslėliai ir atlieka šią funkciją, mano A. Virbickas.

„Anksčiau sulaukdavome apytiksliai vieno skambučio per dvi savaites. Po siaubingų paveikslėlių ant cigarečių pakelių atsiradimo, padvigubėjo besikreipiančiųjų dėl noro mesti rūkyti. Padaugėjo klausiančiųjų, ar įmanoma išsigydyti, kaip tai padaryti ir t. t.“, – pasakoja ligoninės direktorius.

Veikia esamus ar potencialius rūkalius?

Rūkantys žmonės gali būti linkę šaipytis ar ignoruoti paveikslėlius, tačiau poveikis jiems – didesnis, mano psichologė L. Rasimaitė. „Jei žmonės nerūko, vadinasi, turi kažkokias nuostatas, kodėl to nedaro. Ir paveikslėliai tas nuostatas tik patvirtina.“

Anot A. Virbicko, svarbiausia, kad iliustracijos paveiktų dar nepradėjusius rūkyti jaunus žmones. „Reikia pradėti nuo vidurinių mokyklų, ten yra didžiausias jaunų žmonių, kurie potencialiai pradės rūkyti, susitelkimas. Reikia daugiau prevencijos šioje srityje“, – tikina ligoninės direktorius.

Iliustracijos veikia visus – ir rūkančius, ir tuos, kurie galbūt dar tik turės šį žalingą įprotį, mano psichiatrė N. Goštautaitė Midttun. „Nemalonūs vaizdai menkina smalsumą ir norą nusipirkti – yra tyrimų, įrodančių, kad vaizdai mažina paauglių ketinimą rūkyti. Kurią grupę veikia labiau, moksliškai įrodyti yra labai sunku, o gal ir nebūtinai reikia. Rūkymo paplitimą visuomenėje reikia mažinti sistemingomis kompleksinėmis priemonėmis, kurių svarbiausia – sistemingas Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimas“, – mintimis dalinasi specialistė.

Paveikslėlius reikia keisti

Tiesa, kai kurie paveikslėliai turėtų būti keičiami – dalis iliustracijų ant cigarečių pakelių yra sunkiai suprantamos, mano Vilniaus „Aušros vartų“ ligoninės direktorius A. Virbickas. „Kai kuriems paveikslėliams suprasti reikia medicininio išsilavinimo, net šalia pateikiami užrašai nepadeda jų suprasti, nes tekstas bendrame paveikslėlio kontekste tiesiog išnyksta“, – tvirtina A. Virbickas.

Psichologė L. Rasimaitė skatina pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir paveikslėlius periodiškai pakeisti. „Pastebima, kad pirmosiomis akimirkomis, kada žmogus pamato paveikslėlius, patiria didesnį šoką ir išgąstį, o paskui labiau įpranta prie vaizdo“, – mano ji.

„Prie nemalonaus vaizdo įprantama, bet mūsų smegenys vis tiek jį suvokia kaip grėsmingą. Žinoma, geriausia yra kuo didesnė atgrasymo priemonių įvairovė, įskaitant ir kintančius informacinius vaizdus ant tabako pakuotės“, – L. Rasimaitės minčiai antrina psichiatrė N. Goštautaitė Midttun.

„Psichologinė pagalba internetu yra patogi, nes yra lengvai prieinama: ja naudotis gali tiek provincijoje, tiek užsienyje gyvenantys asmenys“, – teigia jis.

Didžiajai žmonių gyvenimo daliai persikėlus į internetą, keičiasi ir šios technologijos galimybės – virtualioje aplinkoje galima gauti ir profesionalią psichologinę pagalbą. Internetu emocinė parama gali būti teikiama įvairiais būdais – el. laiškais, susirašinėjimu realiu laiku ar virtaliu skambučiu su vaizdu. Su problemomis susidūręs žmogus gali išbandyti ir virtualią psichologinę savigalbą.

Organizacija „Jaunimo linija“ jau nuo 2002 m. siūlo emocinę pagalbą el. laiškais. Laiškas „Jaunimo linijos“ tarnybai pateikiamas prisijungus prie sistemos, į juos įsipareigojama atsakyti per 48 valandas, tačiau siekiama parengti atsakymą kuo greičiau – šiuo metu vidutinis atsakymo laikas yra 9,5 valandos. Į laiškus atrašo 44 emocinės paramos savanoriai, pagalba prieinama visą parą.

Taip pat 2015 m. gruodžio mėn. pristatyta ir nemokama streso valdymo platforma BADI. Tai – streso valdymo programa, skirta žmonėms, kurie savo gyvenime susiduria su įvairias stresiniais išgyvenimais ir dėl to patiria psichologinių sunkumų, būna sunku prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.

Padeda išvengti įtampos, tačiau stinga emocijų

Internetinė psichologinė pagalba padeda išvengti diskomforto, kuris gali kilti gyvo ar telefoninio pokalbio metu, mano psichologas „Jaunimo linijos“ valdybos narys Paulius Skruibis.

„Paskambinus atsiranda įtampa – ką sakyti, nuo ko pradėti, o parašyti tampa daug lengviau. Tokia pagalba suteikia ir privatumo galimybę – bet kur, net važiuodamas autobusu, gali parašyti laišką ir gauti greitą atsakymą. Žinoma, joks interaktyvumas nepakeis gyvo kontakto, bet tai gali būti labai svarbus papildymas, kuris sutaupo daug resursų ir laiko“, – tvirtina P. Skruibis.

Tiesa, anot „Jaunimo linijos“ projektų vadovės Jolantos Latakienės,, virtualios pagalbos problema – emocijų stygius. Kartais savanoriams atsakant į laiškus būna sunku suprasti žmogaus emocinę būseną.

„Nėra balso tono ir negalime pasitikslinti klausimų, kadangi orientuojamės į vienkartinį kontaktą. Tačiau to galime mokytis, pastebėti rašymo stilių, skyrybos ženklus, kaip kad dažnus daugtaškius ar šauktukus, emocijų ženkliukų vartojimą“, – pasakoja J. Latakienė.

Anot jos, šiuo metu „Jaunimo linijos“ emocinė parama laiškais yra prieinamesnė negu telefonu – atsakoma į visus laiškus (2015 m. sulaukta 1627 laiškų), o atsiliepti tik į 1 iš 4 skambučių.

Savigalba per 5 minutes?

Streso valdymo programos BADI autoriai pasakoja, kad idėja sukurti internetinę moksliniais tyrimais grįstą modulinę psichologinę savipagalbos programą kilo VU Filosofijos fakultete.

„Lietuvoje yra didelis psichologinės pagalbos prieinamumo trūkumas. BADI programa yra sukurta taip, kad kiekvienas stresą patiriantis asmuo galėtų pats pasirinkti ir atlikti programoje pateikiamus savipagalbos pratimus. Programa yra sukurta kaip treniruotė: kuo nuosekliau asmuo naudojasi programa, tuo geriau programa gali jam pagelbėti“, – pasakoja J. Eimontas.

Programa skirta suaugusiems žmonėms, susiduriantiems su įvairiais stresiniais išgyvenimais. Prisijungus prie sistemos, joje galime rasti 12 streso valdymui skirtų pratimų, o vienam jų atlikti reikia nuo 5 iki 15 minučių.

Pasak vieno iš programos įkūrėjų J. Eimonto, beveik 10 proc. visų BADI vartotojų – užsienyje gyvenantys žmonės, o visą programos vykdymo laikotarpį sulaukta apie 3000 registruotų vartotojų.

Virtualūs pagalbos prašymai Lietuvoje šiuo metu priimami el. laiškais („Jaunimo linija“, „Vaikų linija“, „Pagalbos moterims linija“, „Vilties linija“), „Skype“ skambučiais („Krizių įveikimo centras“). Nuo šių metų pabaigos „Jaunimo linija“ žada išbandyti ir susirašinėjimą realiu laiku, ne tik el. laiškais.

Kauniečiai turėjo galimybę prisiminti Baltijos kelyje vyravusią atmosferą. Penktadienį susirinkusieji apjuosė Rotušę gyva žmonių grandine.

Renginio „Susikibkime rankomis – apjuoskime Rotušę“ metu dalyviai dainavo patriotines dainas, rankose spaudė Baltijos šalių trispalves. Visų trijų šalių kovai atminti buvo paleistos trys garbės salvės.

Į renginį atvyko ir keletas Kauno savivaldybės atstovų. Vicemeras Vasilijus Popovas džiaugėsi, jog į aikštę susirinko tiek įvairaus amžiaus žmonių.

„Ypač svarbu apie tokius dalykus priminti jaunajai kartai. Aš pats buvau tikrojo Baltijos kelio dalyvis, todėl man tai labai svarbus įvykis. Kelias yra amžinas judėjimas į priekį, o kiekvienas iš mūsų turime Baltijos kelią savyje,“ – prisiminimais dalijosi vicemeras.

Vienas akcijos iniciatorių, Lietuvos socialdemokratų jaunimo sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Mantas Jankavičius, ragino praeivius sudalyvauti šioje akcijoje.

„Baltijos kelias yra įspūdingas įvykis mūsų istorijoje. Juk žmonių vienybė sujungė visus bendram tikslui. Parodėme visam pasauliui, jog Baltijos šalys yra vieningos, žino savo istoriją, esame pasirengę būti laisvi“, – teigė jis.

Net ir pasibaigus ceremonijai žmonės neskubėjo skirstytis, toliau dainavo, šnekučiavosi ir stoviniavo Rotušės aikštėje.