-
Augalų apsaugos tarnyba aiškinasi, ar bulvės neužkrėstos puviniu 2
Lenkijos žemės ūkio ministerija prašo Europos Komisijos stabdyti tokių bulvių importą.
Kol nepasirodė šviežios lietuviškos bulvės, turguose ir prekybos centruose šių metų derliaus bulvės – importinės. Lenkijos žemės ūkio ministerija įspėja, kad tam tikros veislės iš Egipto bulvės užkrėstos bakterija, sukeliančia rudąjį puvinį. Pasak Lietuvos augalininkystės tarnybos, į mūsų šalį, kaip ir į Lenkiją, egiptietiškos bulvės įvežamos iš Italijos, Olandijos ar kitų Europos Sąjungos šalių.
„Sezoną pradedam Kipro bulvėmis, paskui Azerbaidžiano, rumuniškos, lenkiškos, lietuviškos“, – pasakojo prekiautojas Simas Valikonis.
„Egiptas, Marokas yra tos šalys, iš kurių atvežamos bulvės. Tačiau, kai įvežamos bulvės į Europos Sąjungą, būtina turėti sertifikatus, patvirtinančius jų kilmę ir kokybę. Žinoma, mes turime tuos sertifikatus“, – kalbėjo „IKI“ prekybos tinklo atstovė Berta Čeikauskaitė.
Augalininkystės tarnyba šiandien ėmė mėginius tyrimams iš visų didžiųjų prekybos tinklų. Pasak tarnybos atstovės, iš Egipto atvežtų bulvių rasta kone visuose tinkluose.
„Jau esame nustatę, kad yra egiptietiškos kilmės bulvių Lietuvos prekybos centruose, taigi imsime mėginius ir atliksime laboratorinius tyrimus. Dabar esame pradėję tikrinimus ir žiūrėsim, tikrinsime dokumentus. Žiūrėsime, ar nepateko į Lietuvą tos pačios kilmės bulvių iš tų siuntų, kaip ir Lenkijos. Mes turime informacijos, kokios ten siuntos“, – sakė Augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė.
Rudasis puvinys – nepavojinga nei žmonėms, nei gyvūnams bulvių liga. Iki šiol jos Lietuvoje nėra buvę. Tačiau, jei patektų į bulvių pasėlius, žemdirbiai patirtų didelių nuostolių.
„Jei į Lietuvą patektų, tai būtų negerai. Kad ligų užkrato įveža, tai teko girdėti, būna tokių ligų“, – kalbėjo ūkininkas Alvydas Vaicekauskas.
Savaitgalį bulvių mėginiai bus imami ir turguose, o pradiniai duomenys, ar egiptietiškos bulvės neužkrėstos, bus žinomi kitą savaitę.
Lenkija pateikė Europos Komisijai prašymą sustabdyti bulvių importą iš Egipto. Ar Lietuva prisijungs prie šio prašymo, priklausys nuo tyrimų rezultatų.
-
Aplinkos ministras: objektyvių prielaidų, kad reikėtų didinti kirtimus, aš nematau 3
Pertvarkant valstybinius miškus, sausio pradžioje Miškotvarkos institutas reorganizuotas į įmonę, prie kurios prijungtos 42 urėdijos. Naujoji įmonė „Valstybinių miškų urėdija“ veiklą pradėjo Kaune. Per metus jos padalinių turėtų sumažėti iki 26. Pertvarkomą įmonę paliko 350 darbuotojų
„Kai kurios funkcijos susicentralizuos, kaip apskaitos, žmogiškųjų išteklių valdymo, viešųjų pirkimų. Tai tas funkcijas vykdančių darbuotojų gali tekti atsisakyti“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
„Vienas iš reformos tikslų buvo, kada visiems, ypač miške dirbantiems žmonėms, atlyginimai padidės, tai mūsų žiniomis, atlyginimai padidėjo tik naujiems vadovams ir gerokai padidėjo, o tiems žmonėms, kurie dirbo miškuose, rajonuose, atlyginimai liko tokie pat maži, kaip ir buvo“, – kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
Seimo nariams kelia nerimą, kad gali būti didinami kirtimai. Kol kas galioja ankstesnės Miško kirtimo ir tvarkymo taisyklės.
„Yra miškininkų, kurie atstovauja, kada būtų intensyviau kertama, nes mes kertame tik 60 proc. miškų prieaugio. Bet objektyvių prielaidų, kad reikėtų didinti kirtimus, aš nematau“, – teigė ministras K. Navickas.
„Negali ministras paaiškinti, kaip turėtų, kokios politikos laikysis dėl plynųjų kirtimų, nes mes matom iš suinteresuotų verslo grupių norą didinti tuos plynus kirtimus, nes taip lengviau gauti tą medieną“, – nuogąstavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys.
Valstybinių miškų urėdija jau turi nuolatinį vadovą. Dar sprendžiama, kur įsikurs įmonės centrinė būstinė, nes abejojama, kad ji bus Panevėžio rajone, Katinų kaime, kaip žadėta anksčiau. Pasak aplinkos ministro, turėtų būti apsispręsta iki vasaros.
-
Ukmergės rajone aptiktas didelis kiekis pavojingų chemikalų
Nuošalioje Ukmergės rajono Kopūstėlių kaimo vietoje, netoli medienos perdirbimo įmonės, aplinkosaugininkai aptiko pavojingų atliekų. Dalis statinių sukrauta atviroje vietoje, o didžiausias kiekis – uždarame angare.
„Pastebėjom labai tamsius ir tirštus dūmus. Nuvykom į įmonę, kuri užsiima medienos džiovinimu ir medienos gamyba, ir nustatėm, kad katilinėje galimai deginamos atliekos. Nustatyta, kad įmonės teritorijoje, kuri nežinia kam priklauso, yra suvežti dideli kiekiai pavojingų atliekų“, – sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės agentūros vadovas Dalius Bielskis.
Paimti mėginiai, kad būtų ištirta kokios konkrečiai medžiagos laikomos, ar neužterštas dirvožemis. Kadangi aptikta maždaug 100 tonų pavojingų atliekų, aplinkosaugininkai kreipėsi į policiją. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Jisai pradėtas dėl pavojingų atliekų laikymo, tvarkymo, kas užtraukia atsakomybę – laisvės atėmimą ik 3 metų. Tai susiję su juridinių asmenų veikla, tai tyrimas bus atliekamas ir tam tikrų juridinių asmenų finansinės, ūkinės veiklos tyrimas“, – pasakojo Vilniaus apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų valdybos viršininkas Audrius Vaskela.
Nustačius, kam priklauso pavojingos atliekos ir teritorija, kur jos laikomos, bus imamasi jas sutvarkyti ir nukenksminti. Už tai turės sumokėti teršėjas.
-
Ne pagal paskirtį naudojamus nuomojamus sklypus apmokestins didesniu žemės mokesčiu?
Verslui, norinčiam apstatyti nuomojamą plotą bent 5 proc. didesniais statiniais nei buvo, tektų mokėti 20 proc. didesnį žemės mokestį. Tokiam projektui dar turės pritarti Seimas.
Dažniausia Kaune, Vilniuje, ar Klaipėdoje verslininkai nuperka sandėlį, gamyklą ar dar kokį statinį su prie jo suformuotu žemės sklypu, kurį iš valstybės nuomoja. Norėdami pakeisti nuomojamos žemės paskirtį ir pavyzdžiui, statyti gyvenamuosius ar komercinius pastatus susiduria su apribojimais bei Nacionalinės žemės tarnybos kontrole. Tarnyba, nustačiusi pažeidimų, dalį sutarčių nutraukia.
Bene ryškiausias toks atvejis – statybos Vilniuje, buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje, kai Nacionalinė žemės tarnyba ketino nutraukti sklypo nuomos sutartį. Mat valstybės sklypai išnuomoti ne aukcione, todėl toje vietoje stadionas turėjo išlikti, bet jis buvo griaunamas. Iki šiol šis ginčas su „Hanner“ bendrove nesibaigia.
Vyriausybė pritarė Žemės įstatymo pataisoms kurios turėtų užkirsti kelią ydingai praktikai, kai išnuomoti sklypai naudojami ne pagal paskirtį. Verslui, norinčiam užstatyti nuomojamą plotą bent 5 proc. didesniais statiniais, nei buvo nupirktas, žemės mokestis bus didinamas.
„Jeigu yra keičiama paskirtis ir užstatomas visas sklypas, tai už tą dalį, kuri didesnė nei reikia pastato eksploatacijai, būtų mokamas vienkartinis 20 proc. sklypo vertės mokestis. Daug kartų buvom susitikę su verslininkais ir investuotojais, ir manom kad kompromisas yra pasiektas. O naujai sudaromoms sutartims bus galimas tik išsipirkimas, nuomos nebus“, – sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
„Labai gaila, kad nė į vieną verslo teiktą pasiūlymą atsižvelgta nebuvo. Pirmiausia tai palies didžiuosius miestus, miestų senamiesčius, teritorijas, kurios anksčiau buvo gamybinės, sandėliai ar panašiai, kurios nori regeneruotis, atsinaujinti. Nes verslui tai bus sunku tuos projektus įgyvendinti, gerokai pabrangs tų projektų įgyvendinimas“, – kalbėjo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Padidinto žemės mokesčio netaikyti siūloma tik kai išnuomotame sklype statoma pagal investicijų sutartį. Tą turės patvirtinti vyriausybė. Dėl siūlomų Žemės įstatymo pataisų galutinai nuspręs Seimas.
-
Kaimo bendruomenės gaus beveik milijoną eurų paramos 1
Paramai gauti jos gali teikti paraiškas iki vasario 23-osios. Iš 1600 kaimo bendruomenių daugelis jau įsirengė patalpas, sutvarkė viešąsias erdves, įkūrė bendruomeninius verslus.
Tiltai – etnografinis gatvinis kaimas Trakų rajono pakraštyje. Dalis namų – vietinės reikšmės architektūros paminklai. Čia – daugiau nei 230 gyventojų, nemažai jų susibūrę į stiprią kaimo bendruomenę.
„Kaimas gyvas, beveik nėra tuščių trobų, daugiausiai gyvena vietiniai. Mažiau jaunesnio amžiaus gyventojų, daugiau vyresnio amžiaus. Bendruomenė susikūrė 2009 m., aktyvi“, – pasakojo Tiltų kaimo bendruomenės narė, bibliotekininkė Elena Žilinskienė,
Svarbiausias bendruomenės įgyvendintas projektas – prieš kelerius metus atstatyti bendruomenės namai. Čia mielai sutinkami lankytojai, mokomi amatų, dainų ar šokių, vedami edukaciniai užsiėmimai.
Tiltuose – 3 sertifikuoti tautinio paveldo meistrai, nemažai kitų darbščių rankų. Pagal šimtametes tradicijas kepama sertifikuota grikinė babka.
„Svarbiausia, kad yra galimybė savus produktus turėti – ir pienelis, ir grikiai ekologiški, ir lašiniai, viskas savo, ir pečių duonkepį turėti, kad iškeptų“, – kalbėjo Tiltų kaimo bendruomenės narė, sertifikuota meistrė Danutė Žemaitienė.
Tiltų kaimo bendruomenė įgyvendino nemažai smulkių projektų, gauta parama renginiams, įrangai įsigyti.
„Visa materialinė bazė, kur esam – baldai, indai, rūbai dzūkiški kostiumai, kuriais pasipuošę, ir instrumentai kai kurie, ir įranga yra iš „Leader“ projektų. Kieme įsirengėm žaidimų aikštelę. O šiemet vėl esame pateikę Trakų krašto vietos veiklos grupės projektą, tai pateikėme šito pastato antro aukšto pilną įrengimą“, – sakė Tiltų kaimo bendruomenės narė Vaiva Neteckienė.
Lietuvoje – 1600 kaimo bendruomenių, daug kur įrengtos veiklai patalpos, sutvarkytos viešosios erdvės. O iš „Leader“ programos paramos kurtas bendruomeninis verslas. Itin daug jėgų skiriama, kad būtų teikiamos buitinės, transporto ir kitos bendruomeninės paslaugos, kuriamos darbo vietos.
„Turime ir problemų. Kadangi naujausios žinios po sausio 1-osios – Mokesčių naujovės, kurios stipriai kirto per bendruomenines organizacijas, iš viso per kaimo žmonių smulkius verslus, kada sveikatos draudimo mokestis, nežiūrint kiek žmogus dirba, bet jis turės būti mokamas nuo pilno etato, ne mažiau nei minimalaus atlyginimo. Tai tikrai mums didelis smūgis, nes yra žmonių, kurie dirba 0,2-0,25 etato, ir mokėti tokius mokesčius, nežinau, gali būti labai sunkūs padariniai šito“, – nuogąstavo Kaimo bendruomenių sąjungos vadovė Jolanta Marija Malinauskaitė.
Šiemet Žemės ūkio ministerija kaimo bendruomenių programai numatė beveik milijoną eurų. Paraiškas bendruomenės gali teikti iki vasario 23 d.
-
Neranda išeities, kaip darželiuose maitinti vietos ūkininkų produkcija 3
Vilniaus lopšelis-darželis „Ąžuolas“, vienas iš 5-ių sostinės darželių, kurie patys perka produktus ir gamina maistą. Kasdien už 2 eurus 7 centus, kuriuos sumoka tėvai, vaikas gauna tris kartus šilto maisto.
„Tiekėjai – įvairūs, ir mes išsirenkame kuo geresnės kokybės ir pagal tinkamą kainą. Vietiniai ūkininkai kažkodėl konkursuose nedalyvauja, tačiau mes sudarome tam tikrų produktų sutartis pirkimui. Šiuo metu esame sudarę sutartį su „Ąžuožerių sodais“ ir perkam iš jų obuoliukus“, – pasakoja Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Ąžuolas“ direktorė Jolanta Tučienė.
Kitoms – daugiau nei 120 ikimokyklinių įstaigų maisto produktus centralizuotai perka Vilniaus savivaldybė.
„Dėl maisto produktų esame pasirašę sutartis su dviem stambiais tiekėjais, o dėl maitinimo organizatorių – kiekviena mokykla perka individualiai. Nurodyti pirkti iš ūkininkų negalime, nes to neleidžia Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl žiūrima į mažiausią kainą“, – paaiškina Vilniaus sav. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas.
Beveik 60 proc. Lietuvos ugdymo įstaigų maitina kelios stambios bendrovės. Tuo metu ūkininkai, auginantys ekologišką produkciją sako, negalintys konkuruoti su keliais stambiais tiekėjais.
Viešųjų pirkimų tarnyba siūlo savivaldybėms skaidyti pirkimus į mažesnės vertės, kad konkursuose galėtų dalyvauti ir vietos gamintojai, ūkininkai.
„Savivaldybės, mokyklos, atsipeikėkite, skaidykite pirkimus. Dabar neateina gamintojai, ateina perpardavinėtojai, kurie atveža iš Lenkijos, ar kitur. Mes nesakom, kad tai yra blogai, bet jūs suteikite galimybę ir kitiems dalyvauti pirkimuose“, – piktinosi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Pasak žemės ūkio viceministro, Lietuvos ūkininkai gali pateikti nemažus kiekius ekologiškos produkcijos, tuomet ir kaina būtų prieinamesnė.
Aptariant, kaip paskatinti ugdymo įstaigas tiesiogiai įsigyti produkcijos iš vietinių ūkių, siūloma, kad perkant maisto produktus, turėtų dalyvauti ir vaikų tėvų atstovai. Tačiau tokią tvarką turėtų parengti valstybės institucijos.
