Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima palengvinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc.

Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones.

Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.

Pasak ministrės A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. eurų – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. eurų. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.

„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų

Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo.

Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima paskambinus nemokama linija numeriu 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija palaiko socialines iniciatyvas – viena jų Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Įmonės savininkas: valstybės indėlis – labai svarbus

Kauno tradicinių ir ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonės „Hakuna“ savininkas ir vadovas Tomas Kazlauskas pirmosios pandemijos metu pasinaudojo net keliomis valstybės pagalbos priemonėmis.

„Nors tai jau antroji krizė, kurią dirbdamas versle išgyvenu, ir turiu sukaupęs nemažai patirties, nesinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis būtų neprotinga tik toms įmonėms, kurios turi perteklinį apyvartinį kapitalą ar sukauptą rezervą. Juolab kad visi susidūrėme su situacija, kurios anksčiau nebuvome patyrę, todėl prognozuoti ateities perspektyvas staiga tapo ypač sudėtinga“, – pasakoja T. Kazlauskas.

„Hakuna“ pasinaudojo „Invegos“ priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, taip pat gavo subsidiją darbuotojų užmokesčiui, nes neatleido nei vieno darbuotojo.

„Esu patenkintas valstybės indėliu šios krizės metu – jis tikrai reikalingas ir prasmingas. Juk būtent verslas ir jame dirbantys žmonės yra pagrindinis valstybės donoras, tad ir ji turi padėti verslui, kai jis susiduria su sunkumais ar krize. Žinoma, krizės metu visada atsiranda tų, kurie skundžiasi, jog parama labai lėtai pasiekia konkrečius verslus, bet jei būdamas įmonės vadovas ar už finansus atsakingas asmuo pirmą kartą girdi, kas tai yra elektroninis parašas, tada paramos gali ir visai nesulaukti. Mums nekilo jokių problemų pildant reikiamus dokumentus, gal dėl to, kad nuolat investuojame į verslo vadybos kompetencijos didinimą“, – sako verslininkas.

Antrosios COVID-19 bangos metu T. Kazlausko vadovaujama įmonė taip pat ketina pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais, iš dalies finansuojant verslo perkėlimą į elektroninę erdvę.

Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. Eur iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas 4 šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išplečia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.

Papildžius jau pusmetį INVEGOS siūlomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sektoriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms ir apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas padidintas nuo 24 iki 60 mėn., o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 proc. Verslai, kurie negali pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.

Jau pasinaudojo per 500 įmonių

Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGOS finansiniu instrumentu jau pasinaudojo 513 įmonių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų.

Atnaujinus priemonę, didžiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 iki 500 tūkst. Eur.

Norint pasiskolinti reikia kreiptis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė 6 ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.

Nukentėjusioms įmonės – subsidijos ir kitos priemonės

Pasak R. Armonienės, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis ir vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis.

Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 iki 800 tūkst. Eur. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 d. jau priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. Eur paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panaudota 37 mln. Eur, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. Eur.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Valstybės pagalba šiuo metu – labai svarbi

Pramogų verslui COVID-19 pandemija kirto bene stipriausiai, o pabėgimų kambarius Kaune valdanti bendrovė „Atrakink“ tikrai nebuvo išimtis. Šios įmonės veikla tiek pirmojo, tiek dabartinio karantino metu lieka apribota, nors anksčiau prieššventiniu metų periodu pramogų verslas gaudavo daugiausia pajamų.

Kaip pripažino įmonės bendrasavininkė Sigita Štrimaitė, pirmąją koronaviruso bangą padėjo išgyventi valstybės pagalbos mechanizmai. Vienas iš penkių įmonės darbuotojų išėjo iš darbo ir pasinaudojo Užimtumo tarnybos išmoka, kitiems „Sodra“ kompensavo dalį atlyginimo grįžus po karantino.

„Su nuomojamų patalpų savininku susitarus dėl nuolaidų, pasinaudojome ir valstybės subsidija nuomos mokesčiui. Taip pat atgavome dalį pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Visa tai mums išties padėjo atsilaikyti pavasarį. Dabar taip pat labai domimės informacija, kokia valstybės pagalba teikiama smulkiajam verslui. Nors atrodo, kad dabartinis karantinas gali būti ilgesnis nei pirmasis, tačiau kol kas tikimės ir laukiame geriausio. Šventiniu periodu tikimės ir didesnio klientų susidomėjimo elektroniniais „Atrakink“ pabėgimo kambarių kuponais, kuriuos bus galima be problemų panaudoti pasibaigus veiklos apribojimams“, – pasakojo S. Štrimaitė.

Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Šios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.

Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ES investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.

„Pavyzdžiui, jei įmonė turi tris darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 m. nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8 tūkst. eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į maždaug 2 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Atitinkamai, 30 žmonių už vidutinį šalies atlyginimą įdarbinusi įmonė gaus dešimt kartų didesnę subsidiją“, – sako R.Armonienė.

Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje. Mažiausia subsidija sieks 500 eurų, o daugiausia vienai įmonei gali būti išmokėta 800 tūkst. eurų.

Minimalią subsidiją pagal šią tvarką gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo–spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.

Subsidijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms

Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą, ji negali būti išmokėta vėliau nei 2021 m. birželio 30 d.

„Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikimės, kad pirmosios subsidijos įmones pasieks jau 2021 m. pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma“, – sako R.Armonienė.

Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijoms supirkti, paskolas grąžinti ar suteikti ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima naudoti.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ES investicijų koordinavimo departamento direktorės R.Armonienės, į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.

Būtent subsidijos padeda išlaikyti pajamų stabilumą ir leidžia išlaikyti darbuotojus – tai labai didelė parama.

Verslui – paskolos, kompensacijos ir kitos priemonės

Įmonės aktyviai naudojasi ir kitomis valstybės pagalbos priemonėmis COVID-19 padariniams sušvelninti.

Šias priemones administruojančios įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) duomenimis, iki lapkričio 29 d. jau priimta beveik 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčiams kompensuoti panaudota 36 mln. eurų, palūkanoms kompensuoti – 21 mln. eurų.

Pandemijos padarinius verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1 250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, daugiau nei dešimt Lietuvos savivaldybių.

Pagalbos ypač reikia jaunoms įmonėms

Frezavimo paslaugas teikianti Kauno įmonė „Laipsnis LT“ dar tik plečia klientų ratą, tad dėl pandemijos kylančius svyravimus rinkoje išgyvena itin jautriai.

„Iš tiesų gana sudėtinga, kai visiškai negali prognozuoti veiklos – vieną mėnesį pajamos krenta trečdaliu, paskui kažkiek pakyla, paskui vėl krenta. Nors patys karantino sąlygomis galėtume dirbti, tačiau kai kurių klientų veiklai pandemija turi tiesioginę įtaką, o tai savo ruožtu paliečia ir mus“, – pasakoja įmonės direktorius Marius Legaudas.

Šiuo metu įmonėje dirba keturi žmonės, o dėl susidariusios situacijos bendrovė naudojasi valstybės teikiamomis subsidijomis darbuotojų atlyginimams.

„Būtent subsidijos padeda išlaikyti pajamų stabilumą ir leidžia išlaikyti darbuotojus – tai labai didelė parama. Manau, tai ypač aktualu tokioms, kaip mes, – jaunoms įmonėms, kurių veikla net ir normaliomis sąlygomis dar nebūtų visiškai stabili“, – sako M.Legaudas.

Pasak jo, subsidijos karantino metu yra jau antroji valstybės parama bendrovei „Laipsnis LT“. Pirmąkart įmonė, pasinaudojusi INVEGA finansinėmis priemonėmis, įsigijo frezavimo stakles ir tapo daug konkurencingesnė rinkoje.

„Manau, pagalba įmonėms sunkmečiu – labai gera valstybės investicija, padedanti išsaugoti tai, kas vėliau sugrįš mokesčiais į biudžetą. Lygiai kaip ir parama jaunoms įmonėms – be jos pradėti verslą taip pat galima, bet labai sunku, tad prireikia gerokai daugiau laiko, siekiant, kad verslas generuotų stabilias pajamas darbuotojams ir mokesčius valstybei“, – sako bendrovės vadovas.

Parengta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu.