Bendra sąskaita

Paprastai išskiriami trys pagrindiniai būdai, kaip poros dalijasi bendras išlaidas: vieni atskirai moka sutartas bendrų išlaidų eilutes, kiti turi bendrą sąskaitą ir bendrus finansus, treti dalį bendrų išlaidų dengia kartu, dalį pinigų pasilieka asmeninėms reikmėms.

Banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai dažniausiai yra linkę susitarti, kas už ką mokės, ir tai daro atskirai iš savo asmeninių sąskaitų. Tokių porų – 26 proc. 17 proc. porų turi bendrą sąskaitą, į kurią perveda sutartą sumą ir iš jos dengia visas išlaidas.

Labiausiai stebino, kad didelė dalis apklaustųjų (37 proc.) teigė neturintys sutartų bendrų taisyklių ir kas kartą spontaniškai sprendžia, kas už ką mokės.

Kas geriausiai tinka porai, galima nutarti tik atvirai kalbantis.

Toks būdas įpareigoja nuolat tartis iš naujo. Dažnai tai gali lemti ir finansinį nerimą, netikėtas reakcijas ir konfliktus šeimoje, kai aiškiai nesusitarus paaiškėja, kad šį mėnesį už tam tikras išlaidas turėjo būti atsakingas tas, kuris to visai nesitikėjo.

Porai visuomet svarbu pasiskirstyti atsakomybės sritis, kaip bus dengiamos bendros išlaidos. Tada artėjant įmokų, mokesčių mokėjimo dienai nereikės liesti ne visuomet patogios finansų temos. Užteks kartą sutarti taisykles ir jas peržiūrėti tik pasikeitus išlaidoms ar pajamoms.

Skirtingos galimybės

Tyrimas rodo, kad 16 proc. apklaustų gyventojų atsižvelgia į partnerio finansines galimybes, t. y. ne tik kartu dengia bendras išlaidas, bet ir sumą, kiek kas turėtų pervesti, paskirsto proporcingai pagal gaunamą atlyginimą.

Tai ypač svarbu, jei norime asmeninius finansus valdyti sėkmingai ir subalansuotai, nes partnerių finansinės galimybės dažnai skiriasi. Kaip rodo tyrimas, net 67 proc. poroje gyvenančių asmenų uždirba skirtingai, pajamos yra arba didesnės, arba mažesnės negu partnerio.

Kad pajamos yra mažesnės, dažniau nurodo moterys. Tik kiek daugiau negu kas penkta (22 proc.) nurodo, kad uždirba panašiai kaip partneris.

Kaupia kartu

Nors tyrimas rodo, kad poroms sunkiau sutarti taisykles, kaip leisti pinigus bendroms reikmėms, kartu taupančiųjų ateities planams – atostogoms ar didesniems pirkiniams – kur kas daugiau. Daugiau negu pusė (53 proc.) apklaustųjų tvirtino, kad bendriems tikslams kaupia pinigus kartu.

Penktadalis kaupia pinigus atskirai ir, tik prireikus ką nors bendro įsigyti, sudeda pinigus iš savo santaupų.

Dar 13 proc. sako niekada neturėję bendro susitarimo, kas mokės už didesnius pirkinius ar atostogas, ir dažniausiai tokias sąskaitas apmoka tas, kam pavyko sutaupyti.

17 proc. – tik tiek porų turi bendrą sąskaitą, į kurią perveda sutartą sumą ir iš jos dengia visas išlaidas.

Aukso vidurys

Vienareikšmiškai pasakyti, kas geriau (taupyti ir mokėti už viską atskirai ar turėti vieną sąskaitą), sunku. Tai labai individualus sprendimas. Geriausias visuomet bus tas variantas, kuriam pritaria abi pusės. O kas geriausiai tinka porai, galima nutarti tik atvirai kalbantis.

Planuojant poros finansus svarbu nepamiršti ir savo asmeninių poreikių. Todėl idealiu atveju reikėtų pasilikti dalį pinigų asmeninėms reikmėms tenkinti. Tokių išlaidų neturėtų kontroliuoti ar riboti antra pusė. Tik tuomet partneriai jausis patogiai ir gerai.

Visais atvejais, kuo anksčiau pora pasikalbės apie tai, kaip valdyti bendrus finansus, tuo greičiau pasieks bendrų tikslų, išvengs nereikalingų konfliktų ir laužys nereikalingą tabu kalbėti apie pinigus.

Mokėti ar nemokėti?

Tiesa ta, kad vieno teisingo atsakymo nėra. Sprendimas labai priklauso nuo šeimos vertybių, įsitikinimų, finansinės padėties, nuo to, koks kuriamas santykis ir požiūris į darbą šeimoje.

Pavyzdžiui, jei šeimoje ruošos darbus atlieka samdomi darbuotojai, namų tvarkytojai, o vaikų prašysime nemokamai sutvarkyti vonią ar išsiurbti grindis, jiems tai gali pasirodyti neteisinga. Jei mokame tvarkytojai, turėtume pasiūlyti užmokestį ir savo vaikui. Tačiau jei namuose savaitgaliais tvarkotės patys, augantį vaiką taip pat derėtų įtraukti į besitvarkančiųjų gretas ir už tai papildomai nemokėti. Nes niekas nemoka ir jums. Šiuo atveju tvarkymasis yra bendras šeimos reikalas ir atsakomybė, kurią išugdyti nelengva, bet būtina.

Taip pat nereikėtų mokėti vaikui ir už tai, kad jis palaiko tvarką savo kambaryje, pavalgęs nusineša ir išplauna indus, išsivalo dantis, paruošia namų darbus.

Nors dažnai mokame pinigus kaip skatinamąją priemonę, kuri suteikia vaikui motyvacijos mokytis ir būti tvarkingesniam, vis tik atlygis už tokią konkrečią veiklą, kaip dantų valymas ar namų darbai, gali vaiką paskatinti gyvenime tai daryti tik gavus užmokestį. Juolab tai neskatina vaiko savarankiškumo ir motyvacijos pasirūpinti pirmiausia savimi, o vėliau ir bendra šeimos gerove.

Kartais šį klausimą padeda išspręsti reguliarūs kišenpinigiai. Pavyzdžiui, galime su vaiku sutarti, kad kai bus atlikti namų ruošos darbai (paklota lova, pavalgius nunešti indai, pasirūpinta augintiniu), jis gaus sutartus kišenpinigius. Jei pareigų vaikas neatliks, kišenpinigiai gali būti sumažinti. Tai būtų paskatinimas už bendrą elgesį ir tvarką namuose, o ne už konkrečias užduotis.

Tokio sprendimo logika gana paprasta – suaugę žmonės eina į darbą, atlieka tam tikras užduotis, gauną užmokestį, o vaikai gali gauti kišenpinigių ne todėl, kad tėvai tiesiog privalo jų duoti, o todėl, kad vaikas savanoriškai prisideda prie bendros namų tvarkos, taip leisdamas tėvams daugiau laiko skirti darbui, kuris, savaime suprantama, ir yra kišenpinigių šaltinis. Svarbu priminti vaikui, kad kišenpinigiai nėra tas pats, kas maistui skirti pinigai. Maistpinigiai neturėtų būti mažinami, jei vaikas nepasiklojo lovos.

Sigita Strockytė-Varnė / Asmeninio archyvo nuotr.

Neiškraipykite rinkos kainų

Jei sutariate su vaiku, kad mokėsite jam už darbus, už kuriuos mokėtumėte ir samdomam darbuotojui, svarbu mokėti atitinkamą rinkos kainą, t. y. tiek, kiek realiai mokėtumėte namų tvarkytojui ar žolės pjovėjui. Labai svarbu dėl rinkos kainų susitarti ir su seneliais, nes jie anūkus mėgsta palepinti labiau.

Pavyzdžiui, jei kavinėje užsisakote kavos, padavėjai paprastai paliekate arbatpinigių. Jei vaikas irgi jums paruoš kavos puodelį, jis irgi gali gauti panašią sumą arbatpinigių, tik svarbu kontroliuoti, kad geraširdė močiutė ar senelis už tokį smulkų darbelį nesumokėtų per daug.

Dažnai iš didelės meilės esame linkę permokėti, nes savo vaikui nieko negailime. Tačiau kai vaikas užaugs ir pradės dirbti, pavyzdžiui, kavinėje, jis, tikėtina, negaus labai daug arbatpinigių. Patyręs tokį akibrokštą jaunuolis gali greitai sunkaus darbo atsisakyti. O tėvai juk nori, kad vaikas suprastų, jog uždirbti pinigų – nelengva.

Kokybė svarbu

Jei vaikui mokate už darbą, kurį paprastai atlikdavo namų tvarkytojas, reikalaukite ir darbo kokybės. Iš pradžių lengva nebus, prireiks kantrybės. Nebus labai lengva paprašyti išvalyti grindis iš naujo, jei dar liko dėmių ir nešvarumų. Tačiau vaikas turi suprasti, kad bet kaip darbo atlikti negalima.

Vaikai gali gauti kišenpinigių ne todėl, kad tėvai tiesiog privalo jų duoti, o todėl, kad vaikas savanoriškai prisideda prie bendros namų tvarkos.

Beje, tėvams labai svarbu atskirti, ką vaikas turi gebėti atlikti kokybiškai. Pavyzdžiui, jei vaiko prašome iškrauti indaplovę, o indus laikome spintelėje, kuri yra aukštai, jam gali būti sudėtinga ir net nesaugu tokį darbą atlikti.

Vaikai labai skirtingi, tačiau dažniausiai 4–6 m. darželinukai jau tikrai gali pasikloti savo lovą (to juos moko ir darželyje), išsivalyti savo maisto dėžutę, išskalauti gertuvę, padėti ruošti maistą vakarienei.

Pradinukai gali dar daugiau: išplauti, išsiurbti grindis, nuvalyti dulkes, surūšiuoti skalbinius, išnešti šiukšles. Penktokams jau galime patikėti išplauti langus, nupirkti būtiniausių maisto produktų, išlyginti drabužius ar net pagaminti nesudėtingą vakarienę ar pietus.

Svarbu stebėti savo vaiką ir įtraukti jį į tvarkymosi procesą, kai jis pasiruošęs. Žinoma, reikia nemažai kantrybės – juk vaikai mieliau leistų laiką prie kompiuterio ar su draugais, tačiau disciplina ir sutarta finansinė paskata (kišenpinigiai) gali padėti pasidalyti namų ruošos darbus šeimoje ir gauti naudos ir pasitenkinimo.

Nustatykite limitą

Jei norite atsakingai valdyti savo biudžetą atostogų metu, vienas geriausių dalykų, kurį galima padaryti, – nusistatyti dienos limitą, kiek galite išleisti.

Tai padaryti labai paprasta, kai turite aiškią sukauptą pinigų sumą, skirtą atostogoms. Pirmiausia atimkite kelionės išlaidas: tai gali būti lėktuvo, traukinio ar autobuso bilietai, automobilio nuomos išlaidos ir pan. Vėliau atimkite sumą, kiek kainuos apgyvendinimas. Rezervuoti gyvenamąją vietą visada geriau iš anksto. Taip ne tik tikrai žinosite, kiek kainuos viešbutis ar nuomojamas būstas, bet ir nepatirsite nenumatytų išlaidų, jei pavėlavus tektų rinktis brangesnius, negu buvo planuota, apgyvendinimo variantus.

Tuomet likusią sumą padalykite iš dienų skaičiaus, kurias atostogausite, ir turėsite aiškų dienos limitą, kurio svarbu neperžengti, jei norite grįžę po atostogų nepatirti finansinio streso.

Kai žinosite dienos limitą, svarbu atlikti namų darbus ir suplanuoti, ką norėsite aplankyti, kiek kainuoja bilietai į lankomus objektus, maistas, pietūs ar vakarienė restorane. Kai beveik viską galima rasti internete, tai padaryti neunku.

Turėdami nustatytą dienos pinigų limitą, galėsite sudaryti planą, kiek pinigų norėsite ir galėsite skirti maistui kavinėse ar restoranuose, kiek – pramogoms. Jei nenuomojate automobilio, svarbu įvertinti papildomo transporto kainą, susipažinti su viešuoju transportu ir sužinoti, kaip keliauti būtų patogiausia ir atitiktų finansines galimybes.

Dienos limitą svarbu stebėti: jei neišleidote visos suplanuotos sumos, likutį perkelkite į kitas atostogų dienas. Taip galėsite leisti sau ir nesuplanuotų dalykų ar liks pinigų suvenyrams.

Paskaičiuokite: turėti daug grynųjų pinigų atostogų metu nerekomenduojama – tik tiek, kiek gali prireikti./ Vytauto Liaudanskio nuotr. 

Nepersistenkite su lauktuvėmis

Jei atostogų metu neturite nustatyto limito suvenyrams ir lauktuvėms, lengvai galite peržengti suplanuotas ribas.

Kai atostogaujame, norisi draugams ir artimiesiems parvežti dovanų, kitos kultūros atributikos, suvenyrų. Kai pirkiniai smulkūs, kainuojantys iki kelių eurų, lengva nebeskaičiuoti ir nupirkti jų visiems, o susumavus susidaro iš tiesų nemaža suma.

Todėl dar prieš kelionę pagalvokite, kiek skirsite lauktuvėms ir ar tikrai joms norite išleisti pinigų. Geriausias prisiminimas, kuris nieko nekainuoja, yra patirtis ir užfiksuotos atostogų akimirkos. Vėliau galėsite pasidaryti nuotraukų knygą, kuri geriau negu bet kas primins apie patirtus įspūdžius kelionių metu, ir nereikės sukti galvos, kur padėti įsigytus daiktus.

Jei vis dėlto jūsų aplinkoje yra priimtina ir turite tradiciją parvežti lauktuvių, pagalvokite apie, pavyzdžiui, tai šaliai būdingus užkandžius ar išskirtinius prieskonius, kuriuos panaudodami galėtumėte pagaminti vakarienę ir pakviesti visus pasivaišinti namuose. Taip ne tik sutaupysite, bet ir surengsite ypatingą teminį vakarą, kurio metu galėsite pasidalyti įspūdžiais iš kelionės.

Ruoškitės kitoms

Dažniausiai atostogos praeina per greitai. Tačiau gera žinia ta, kad kitos taip pat vėl ateis ir, jei nuosekliai fiksuosite savo buvusios kelionės išlaidas, bus daug paprasčiau suplanuoti kitą kelionę, dar tiksliau nusistatyti dienos limitus, įvertinti, kokius poreikius svarbu patenkinti. Lengva bus padaryti išvadas, kur išleidote daugiau, negu buvote planavę.

Toks dėmesys savo buvusioms išlaidoms pagal kategorijas leidžia daryti vis mažiau klaidų ateityje, atsakingiau planuoti ir kaupti pinigų būsimoms atostogoms.

Fiksuoti atostogų išlaidas galima naudojantis telefono užrašais, Excel lentele ar mobiliųjų telefonų programėlėmis, kurių pasirinkimas tikrai didelis.

Fiksuodami kelionės išlaidas skirstykite jas į pagrindines kategorijas: kelionės bilietai, apgyvendinimo paslaugos, pramogos, maistas kavinėse ir parduotuvėse, lauktuvės ir suvenyrai, kitos nenumatytos išlaidos.

Toks dėmesys savo buvusioms išlaidoms pagal kategorijas leidžia daryti vis mažiau klaidų ateityje, atsakingiau planuoti ir kaupti pinigų būsimoms atostogoms. Taip galėsite mėgautis kelione kokybiškai, leisdami pinigus tiems dalykams, kurie iš tiesų suteikia didžiulį pasitenkinimą ir kuria vertę, suteikia patirties ir poilsio, kurio taip laukėte.

Svarbus patarimas

Atostogų metu labiausiai nesinori netekti galimybės naudotis savo pinigais. Kad išvengtumėte nenumatytų atvejų (kortelės vagystės, galimo pametimo ar pan.), pinigus rekomenduojama išskirstyti į kelias sąskaitas ar į kelias korteles.

Pinigus dabar lengva pervesti iš vienos sąskaitos į kitą, tad tokiu atveju, kai nebėra galimybės naudotis viena kortele, lengvai galėsite pinigus pervesti į kitą ir greitai išspręsti bėdą.

Idealiu atveju atostogoms svarbu turėti ir debeto, ir kredito korteles. Vieną naudojame nuolat, joje – dienos limitui skirti pinigai, kitą – tik nenumatytais atvejais, kai prireikia neplanuotos didesnės sumos.

Turėti daug grynųjų pinigų atostogų metu nerekomenduojama – tik tiek, kiek gali prireikti. Turint daug pinigų, ypač kitos šalies valiuta, atostogoms baigiantis norėsite juos visus išleisti, tad, tikėtina, pasiduosite neapgalvotiems ir neplanuotiems pirkiniams. Grynųjų pinigų per atostogas svarbu turėti tik tiek, kiek gali prireikti būtinoms išlaidoms, vienai ar dviem dienoms, jei laikinai nepavyktų atsiskaityti kortele.