Taip LRT RADIJUI sako politologas Liutauras Gudžinskas. Jo pastebėjimu, nepaisant partiją krėtusių skandalų, liberalai per šiuos rinkimus pasirodė geriau nei kada anksčiau.

– Turbūt galima matyti, kad LRLS, kaip jokia kita partija, džiaugiasi rinkimų rezultatais?

– Taip, tai galima pavadinti šių rinkimų netikėtumu, nes dar sekmadienį tikrai nebuvo aišku, ar jie iš viso peržengs rinkimų slenkstį. Nemažai rinkėjų turbūt apskritai balsavo tiesiog iš pasigailėjimo ar baimės – kas įvyks, jei liberalai apskritai nepateks į Seimą.

Kita vertus, liberalai pasirodė dar stipriau, dar geriau nei 2012 m. rinkimuose. Vadinasi, Eligijaus Masiulio skandalas esminio poveikio liberalų elektoratui nepadarė.

– Ar tai nėra šiek tiek gąsdinantis faktas?

– Manau, kad tai galima pavadinti duotu dar vienu šansu. Liberalų elektoratas yra vienas priekabesnių. Kita vertus, juos įtikino pasirinkta naujosios vadovybės strategija – atgaila ir tam tikrų argumentų pateikimas, kodėl vis dėlto už juos reikėtų balsuoti. Rinkėjai suteikia dar vieną šansą. Jei pasikartotų panaši istorija, abejoju, ar rinkėjai dar kartą atleistų.

– Bet ar tai netampa tam tikra tendencija – nieko tokio vienas kitas rimtesnis skandalas? E. Masiulio skandalas jau atrodė labai rimtas.

– Tiesą sakant, Lietuvos politika tokia, kad dažnai daug kam kyla dilema – nėra už ką balsuoti. Liberalams turbūt pasisekė. Yra nemažai rinkėjų, kuriems nepriimtinos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos, [...] jie negalėtų balsuoti už socialdemokratus, ir tada lieka liberalai.

Iš tikrųjų tų skandalų būta daug ir kitose partijose. Lietuvos rinkėjai, deja, su tuo jau susitaikę ir susigyvenę. Norėtųsi nepiešti visko juodomis, niūriomis spalvomis. E. Masiulio skandalas galbūt atvėrė akis ir leis šiek tiek atsinaujinti visam politiniam elitui.

– Kaip tada pačių liberalų mintis, kad tie 9 proc. yra įrodymas, jog žmonės vis dėlto pasitiki naujos kartos politikais?

– Reikėtų žiūrėti detaliau, kas ir kaip balsavo. Pastebima ir neigiama tendencija – [...] regioninė nelygybė, miesto ir kaimo auganti skirtis. Šiuo atveju yra tam tikra gyventojų dalis, kuri tiesiog dabar jau stabiliai balsuos tik už liberalus, nes jie atstovauja didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms. Tai – sisteminis, tvarkingas ir nuoseklus pasirinkimas.

– Kaip vertinti Remigijaus Šimašiaus lyderystę, jos perspektyvą?

– Manau, kad jis vienas perspektyvesnių politikų. Liberalai susidūrė su papildoma problema – negana E. Masiulio skandalo, dar ir partijos pirmininkas negalėjo vesti partijos į rinkimus. Šį vaidmenį teko atlikti Eugenijus Gentvilui – tarsi senesniam, galbūt šiek tiek nusibodusiam politikui. Vis dėlto jis šį vaidmenį atliko puikiai.

Pats R. Šimašius, bent jau kaip galima spręsti iš Vilniaus miesto gyventojų rezultatų, daugiau ar mažiau palaikomas – rezultatai liberalams palankūs. Žinoma, tai subjektyvus požiūris, bet jis charizmatiškas, fotogeniškas ir t. t. Jis atitinka jaunos kartos politikų tendenciją, gana gerai „žiūrisi“ kartu su Gabrieliumi Landsbergiu.

Galima būtų patvirtinti, kad šiais rinkimais Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis jau nekvestionuojamai įsitvirtino kaip pagrindinė liberalus vienijanti šalies politinė jėga. Artūro Zuoko era praktiškai nueina į užmarštį. Sunku būtų tikėtis, kad jA. Zuokas kada nors sugrįžtų. Ar bus kitų jėgų, bandančių nugvelbti, varžytis dėl liberalų etiketės, prognozuoti sunku, bet bent jau dabartiniame horizonte sunku matyti kažkokių galimų konkurentų.

– Kiek tikėtina vaivorykštinė koalicija?

– Mažai tikėtina. Jau girdėjome G. Landsbergio pasisakymą, iš kurio buvo galima suprasti, kad konservatoriai patys į tai žiūri skeptiškai. Algirdas Butkevičius konferencijoje daug kalbėjo apie savo klaidas, bet nepamiršo kritikuoti TS-LKD.

Takoskyra tarp TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratų yra. [...] Toks scenarijus būtų įmanomas tik tuo atveju, jei iš tai būtų tik vienintelė išeitis. Šiuo atveju yra ir kitų galimybių. Politikai stengsis nesujaukti bendro Lietuvos politinės sistemos vaizdo, paveikslo, mėgins elgtis taip, kaip iš tikrųjų rinkėjai yra pratę matyti jiems atstovaujančias partijas.

– Kas vis dėlto labiausiai nustebino – liberalų surinkti 9 proc., tai, kad Darbo partija, panašu, nepatenka į Seimą ar yra dar kažkokių netikėtumų, kuriuos norėtumėte pabrėžti?

– Šie netikėtumai – du pagrindiniai. Žinoma, nustebino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Galima sakyti, kad šie rinkimai buvo testas – ar keičiasi bendros rinkimų tendencijos Lietuvoje, ar ne, ar pralaimi valdančioji partija, ar toliau išliks (kaip apklausos ilgai rodė), ar yra nauji gelbėtojai, ar nėra.

Matome daug nuostabą keliančių dalykų, bet taip pat galima pasakyti, kad bendrosios struktūrinės rinkimų ypatybės išliko. Nors Lietuvos ekonomika auga, matome tokį patį aktyvumą, rinkėjų norą balsuoti už gelbėtojus. Kiek tai tęsis, sunku pasakyti, bet tikrai galima patvirtinti, kad tai labai sunkiai pokyčiams pasiduodančios tendencijos.

Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Saulius Skvernelis tikina, kad toks reikalavimas būtinas – tai yra amatas ir, norint gerai tvarkytis, reikia žinių, o dabar Lietuvoje nesugebama suprasti, kaip reikia tręšti, kokia turi būti sėjomaina.

Žemės įsigijimo įstatymas galimai pažeidžia ES teisę

Vienas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) programos punktų – siekis, kad būtų panaikintos visos kliūtys, kurios trukdo Lietuvos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Pasak partijos nario Eugenijaus Gentvilo LRLS vieninteliai balsavo prieš šį žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, nes, partijos nuomone, jis per daug sugriežtintas.

„Problema – prasidėję lozungai, kad ateis užsieniečiai, supirks Lietuvos žemelę, todėl reikia griežtinti pardavimo ir pirkimo sąlygas. Baigėsi tuo, kad pačiam lietuviui tapo sunkiau žemę parduoti ar įsigyti. Taigi esame vienintelė partija, kuri programoje aiškiai sako, kad keisime šį įstatymą, juo labiau kad Europos Komisija konstatavo galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus ir dabar vyksta susirašinėjimas tarp mūsų institucijų ir EK. Apsunkinome gyvenimą savo žmonėms bijodami tariamų užsieniečių, kurie čia tikrai nesiveržia“, – pabrėžia E. Gentvilas.

Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo Sauliaus Skvernelio žodžiais, tas įstatymas pirmiausia buvo skirtas smulkiųjų ūkininkų, smulkiojo verslo apsaugai. Ar šie saugikliai šiandien trukdo žemės rinkai, ar ne, pasak S. Skvernelio, galima diskutuoti, bet tuo metu, būta įvairiausių pavyzdžių, „kaip buvo pasielgta ir su žemės ūkio bendrovėmis, kai atrodė, kad niekas čia neateis, nepirks, bet situacija pasikeitė kardinaliai“.

S. Skvernelio nuomone, esant tiek žmonių, kurie gyvena iš žemės ūkio, reikia kalbėti būtent apie smulkiųjų žemės ūkių išlaikymą, jų veiklos filosofijos pakeitimą, kooperacijos skatinimą, kad jie galėtų daugiau dalyvauti gamybos procese ir nebūtų perdirbėjų bei prekybos centrų įkaitais: „Situaciją [...] išgelbės stiprus smulkusis ūkininkas, kuris galės konkuruoti ir turės derybinę galią per kooperacijas daryti įtaką ir spausti tiek perdirbėjus, tiek prekybininkus.“

Kas gali ūkininkauti?

E. Gentvilo pastebėjimu, tai, ką kalba S. Skvernelis, yra kitos temos, ir būtina atkreipti dėmesį į antikonstitucinius reikalavimus, kad norintis įsigyti daugiau kaip 10 hektarų žemės žmogus turi būti baigęs su žemės ūkiu susijusius mokslus ir turi būti ūkininkavęs: „Ir net nėra kam kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes mes, liberalai, vieninteliai balsavome prieš, o, norint kreiptis į KT, reikia tam tikro skaičiaus balsų.“

Be to, kaip kalba E. Gentvilas, nors S. Skvernelis sako, kad įstatymas buvo sugriežtintas siekiant palengvinti mažųjų ūkininkų padėtį, poveikis rinkai buvo kitoks: „Kainos krito, o tada stambieji [verslininkai] dar labiau ėmė produkciją supirkinėti mažesnėmis kainomis. Po to kainos susibalansavo, viskas gerai.“

Jei būtų norima minėtus apribojimus, kad, norint dirbti žemę, reikia išsilavinimo ir patirties, naikinti, reikėtų spręsti, ką daryti su nedirbama dirvonuojančia žeme, tikina S. Skvernelis: „Nes jeigu nebus minimalaus valstybės įsikišimo, turėsime tai, ką dabar matome, – didelius plotus apleistos žemės ūkio paskirties žemės, kuri kenkia gretimiems ūkiams.

Tačiau E. Gentvilas pabrėžia, kad pirmiausia tokios žemės daugiausia aplink didžiuosius miestus, nes tikimasi iš jos pasipelnyti kaip iš nekilnojamojo turto. „Kitas dalykas, įsivaizduokime jaunuolį, kuris išvyko į Airiją dirbti pas ūkininką, užsidirbti pinigų ir, grįžus į Lietuvą, nusipirkti žemės. Ten dirbdamas žmogus gavo patirties, bet čia niekas jos „neskaičiuoja“, valstybė žemės taip pat draudžia nusipirkti. Ką jis daro? Jis lieka Airijoje“, – kalba politikas.

S. Skvernelis su tokia nuomone nesutinka ir teigia, kad tai yra amatas ir, norint gerai tvarkytis, reikia žinių: „Lietuvoje iš hektaro žemės pajamų gaunama du kartus mažiau nei kitose valstybėse ir net keturis kartus mažiau nei Danijoje, nes nesugebame suprasti, kaip reikia tręšti, kokia turi būti sėjomaina ir t. t.“

Vis dėlto E. Gentvilas primena, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. išaiškinimas sako, jog negalima sieti nuosavybės su išsilavinimu – nes buvo bandymų reikalauti, kad odontologijos kliniką gali turėti tik odontologas, prekybos centrą galima kurti tik turint prekybinį išsilavinimą.

Valstybinį monopolį siūlančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Saulius Skvernelis laikosi kitos pozicijos: „Jei jie [alkoholį vartojantys žmonės – LRT.lt] išvažiuotų iš Lietuvos, kaip daro suomiai, kurie voliojasi Estijoje, tegul pasivolioja, bet grįžta į Lietuvą ir čia nedaro problemų.“

Anot LRLS narės Dalios Kuodytės, neretai, kalbant apie alkoholizmo prevenciją, Lietuvoje bandoma sukurti naujas sistemas, kurios keistai atrodo ne tik Lietuvos, bet ir europiniame kontekste.

„Turėtume žiūrėti į savivaldybes, kurios tvarkosi savo jėgomis. Jie kiekvienai šeimai sukuria pagalbos planą – žmogui siūlomas individualus sprendimas. Manau, kad kiekvienu atveju tokios grupės turi atsirasti. Savivaldybė, bendruomenė ir nevyriausybinis sektorius gali padaryti tai, ko ministerija iš principo negali išspręsti“, – tvirtina D. Kuodytė.

Pasak S. Skvernelio, norint išspręsti alkoholizmo problemą Lietuvoje, reikia atkreipti didesnį dėmesį į kelias svarbias šios problemos sritis. Kaip pirmąją S. Skvernelis įvardija tai, kad būtina suvokti, jog alkoholizmas yra liga.

„Norint, kad sergantieji gautų tikslingą gydymą, jie turi patys suvokti, kad turi problemą. Kad tai suvoktų, labai reikalinga psichologo ir dažnai psichiatro, šeimos, bendruomenės pagalba. Turi būti prieinamas priemonių kompleksas“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

Antroji labai svarbi alkoholizmo prevencijos sritis, politiko teigimu, yra kultūra ir švietimas. S. Skvernelio tvirtinimu, jaunajai kartai reikia rodyti, kad visos priklausomybės yra vienodai blogos, naudojant pavyzdžius.

„Ši priklausomybė iš tikrųjų priverčia kentėti ir šeimą, ir bendruomenę, ir valstybę. Žinoma, yra ir dar vienas aspektas [...] – privalus alkoholio prieinamumo ribojimas. Mes kalbame apie galimybę steigti valstybės monopolį. Kalbame apie efektyvią kovą su nelegalia alkoholio gamyba, galima kontrabanda, kalbame apie reklamą, kuri skirta (nėra dėl ko ginčytis, tyrimai tai parodė) vaikams“, – sako S. Skvernelis.

Jo teigimu, partija siūlo skirti didesnį dėmesį socialinei reklamai, ypač antireklamai, ir tokiu būdu spręsti alkoholio prieinamumo arba reklamos klausimą.

E. Gentvilas sutinka su daugybe oponento išvardintų minčių, tačiau prieštarauja, kad valstybinis monopolis vis dėlto nėra tokia gera idėja.

„Ką jūs norite per valstybinį kišimąsi ir reguliavimą sumažinti? Sutinku, kad prieinamumas turi būti mažinamas, bet pasakysiu tai, ką mano sūnus, gyvenęs Norvegijoje, Švedijoje ir daugelyje kitų šalių, kažkada eteryje pasakė – ten, kur yra apribojimų įsigyti alkoholio, kai jau yra galimybė tai padaryti, žmonės girti voliojasi. Būna baisiau nei Lietuvoje“, – tikina E. Gentvilas.

Su šiuo argumentu nesutinka S. Skvernelis, kurio teigimu, valstybės monopolis vis dėlto turėtų įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui: „Jei jie išvažiuotų iš Lietuvos, kaip daro suomiai, kurie voliojasi Estijoje, tegul pasivolioja, bet grįžta į Lietuvą ir čia nedaro problemų ir t. t.“

Jis taip pat nesutinka su E. Gentvilo pozicija, kad sunkesnis alkoholio prieinamumas sukeltų didelių problemų: „Ar yra normalu, kad šiandien turime apie 19 tūkst. legalių alkoholio prekybos taškų, o licenciją šiam taškui kainuoja 357 eurus neribotam laikui?“

E. Gentvilas pripažino, kad derėtų įvesti aiškesnių apribojimų, susijusių su alkoholio prekyba, tačiau, jo teigimu, valstybės monopolis nėra problemos sprendimo būdas.

Dėl nepriimtų sprendimų kaltina buvusias vyriausybes

Statyti atominę elektrinę verta tada, kai jos pagaminamos elektros kaina rinkoje konkurencinga tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sako Darbo partijos narys Vytautas Gapšys. Šiuo metu, anot jo, įvertinus, kokios būtų statybos sąnaudos, konkurencingos kainos pasiekti neįmanoma: „Tai bus negalima, kol neateis tinkamas laikas. O elektrinės nepastatomos per dieną, tai gali užtrukti kelerius ar keliolika metų.“

Dėl to, pasak V. Gapšio, elektrinės statybų pradėti neverta. „Taip, turime pradėti savo generavimo šaltinius, užtikrinančius tam tikrą nacionalinį saugumą ir nepriklausomybę, bet savo programoje kalbame apie kitus dalykus – mažąsias hidroelektrines. Sutinku, kad niekas neatstos atominės elektrinės galios, bet reikia turėti smulkesnių šaltinių, kurie mums užtikrintų saugumą“, – aiškina politikas.

Benediktas Petrauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos narys, tikina, kad atominės elektrinės statymas Lietuvoje nėra visiškai palaidota idėja. Bet, priduria jis, laikas tam jau prarastas ir ne ši, o ankstesnės vyriausybės nepriėmė reikalingų sprendimų: „Mūsų valdymo metu ši, 16-oji vyriausybė, tęsė visus pradėtus strateginius projektus, jie buvo įgyvendinti.“

B. Petrauskas mini įgyvendintą suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos projektą, duodantį konkrečius rezultatus: „Energetikos srityje vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie mūsų rinkėjams, mūsų gyventojams yra į naudą. Elektros kaina per pastaruosius dvejus metus nukrito 17,2 proc., gamtinių dujų kaina taip pat gerokai sumažėjo.“

Kaip teigia B. Petrauskas, elektros kaina maisto ruošimui sumažėjo net 25 proc., o būsto šildymui, kas aktualu naudojantiems ekologišką ir švarų kurą, – net 43 proc. Visa tai, anot pašnekovo, rodo, kad einama teisingu keliu. „Mes ir toliau siekiame įgyvendinti tuos projektus, siekiame sinchronizuoti kontinentinės Europos elektros sistemą. Tas projektas yra vykdomas ir tęsiamas. Siekiame ir kitų alternatyvų, kaip išgauti elektros energiją“, – tikina politikas.

Kaip vieną tokių alternatyvų, B. Petrauskas įvardija vėjo elektrinių plėtrą jūroje. Tai, anot jo, yra nauja, o rimti žingsniai jau žengti – turime jūros šelfą, kuriame galima pasistatyti 1–2 vėjo jėgainių parkus.

Svarsto, iš kur galėtume pirkti elektrą

Paklaustas, ar Visagino atominės elektrinės „įšaldymas“ neatvėrė kelio Astravo elektrinei, V. Gapšys teigia taip nemanantis: „Astravas yra tam tikras geopolitinis projektas, jį būtų vykdę bet kokiu atveju. Jei, pavyzdžiui, būtume pastatę Visagino atominę elektrinę, šalia pastatytų Astravo, o iš ten elektra būtų pigesnė.“

V. Gapšio nuomone, mes būtume sukompromituoti, būtų sakoma, kad nesugebėta pastatyti taip, kaip Astrave. „O juk Astravą subsidijuoja Rusija, jos koncernai, gaminantys reaktorių tipus ir norintys, kad jų būtų kuo daugiau. Kur dar kitos šalys, apie tai svarstančios, juk visi žinome, kad apie elektrinę galvota ir Kaliningrade“, – aiškina Darbo partijos narys.

V. Gapšys tvirtina, jog reikia dirbti taip, kad nacionalinis saugumas ir galimybės generuoti reikiamus energijos išteklius būtų užtikrintos. Tačiau, pasak jo, nereikia to daryti strimgalviais ir bet kokia kaina: „Reikia pasižiūrėti, gal galime elektrą pirkti per jungtis iš Švedijos. Ten esančios hidroelektrinės pagamina ją pigiau, nei pasigamintume mes patys. Ar Švedija yra nepatikima šalis? Manau, kad patikima.“

Siūlo įrengti vėjo jėgaines

B. Petrauskas, paklaustas, kiek kainuotų įrengti vėjo jėgaines, sako, kad tokius skaičiavimus atlieka specialistai, o partija to tikrai neskaičiavo. „Bet puikiai žinau, kad šie projektai gali puikiai gyvuoti Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje – valstybėse, kurios yra prie tos pačios Baltijos, prie tų pačių vėjų. Viskas priklauso nuo optimalumo“, – aiškina politikas.

Kiek kainuotų vėjo jėgainių parkai, anot B. Petrausko, yra apskaičiavę specialistai. „Jie tikrai atsiperka, nors tas atsipirkimas nėra toks greitas kaip žemyne. Jis kiek ilgesnis ir jo eksploatacija brangesnė. Tačiau ši energija nuolatinė, užtikrinta, ekologiškai švari, labai naudinga gyventojams“, – mintimis dalijasi politikas.

V. Gapšys teigia, kad Darbo partija savo programoje neakcentavo vėjo, saulės ar kitų alternatyvių ekologiškų energijos šaltinių, išskyrus mažąsias hidroelektrines. Jo manymu, visų kitų alternatyvių šaltinių kaina rinkoje kol kas nėra konkurencinga: „Reikia ją subsidijuoti, todėl į tai žiūrime atsargiai, nereikia jų vystyti.“

Vėjo parkai, anot V. Gapšio, gali tapti konkurencingi ir įdomūs. Visgi jis akcentuoja, kad žvelgiama į svarbų dalyką – kad tas alternatyvių energijos šaltinių atsiradimas nepadidintų kainos vartotojams, kad jie turėtų prieinamą ir pigią elektros energiją.

Džiaugiasi atpigusiu šildymu

Paklaustas, kiek konkrečiai galėtų atpigti šildymas per ateinančius ketverius metus, V. Gapšys tikina, kad šildymas atpigęs jau dabar, be to, tai priklauso nuo energijos kainos. „Ir jūs puikiai žinote, kad dujinio šildymo atveju tai priklauso nuo dujų kainos. Arbitražuose mes ginčijamės dėl permokėtų sumų. Jei būtų grąžinta permokėta suma (nors arbitražas lyg ir pralaimėtas, bet yra apskundimas), šildymą galima būtų atpiginti gerokai daugiau, žvelgiant ne tik į kuro kainą“.

Darbo partijos atstovo nuomone, reikia užtikrinti, kad šildymas nebrangtų, įvertinti įvairius dalykus, kad šildymo kainoms nebūtų didinamas PVM: „Manau, kad tai priklausys nuo įvairių veiksnių, kai bus susiklosčiusi konkreti situacija. Dujų kainas prognozuoti juk sudėtinga. Žinoma, mes kalbame apie biokurą, bet jo rinka irgi ribota.“

B. Petrauskas sako, kad paskutiniai du šildymo sezonai pasižymi džiuginančiais skaičiais – kainos Lietuvoje atpigo iki 27,8 proc. „Tam tikruose miestuose atpigimas dar didesnis. Kaune – 38,2 proc., Klaipėdoje – 34,1 proc., Vilniuje šiek tiek mažiau. Šis atpigimas susijęs su tuo, kad vykdome teisingą politiką, ieškome pigių dujų“, – tikina pašnekovas.

Socialdemokratų partijos nario teigimu, reikia paminėti ir renovaciją: „Per pastaruosius metus renovacija apėmė daugiau nei 1 100 namų, o ankstesniais metais ji vykdyta tik keliems šimtams. Jei žengsime tokiu tempu, per 10–15 metų galėsime renovuoti visus namus, atskirus mikrorajonus.“ Renovacija, anot B. Petrausko, yra ne tik geras postūmis siekiant sumažinti šildymo kainas, bet ir pagražinti miesto vaizdą, pagerinti gyvenimo sąlygas.

Siūlo imti pavyzdį iš Estijos

Komentuodamas LŽP programoje nurodomą nuostatą, kad „Sieksime, kad Lietuvos užsienio politika būtų geriausių santykių su visomis kaimyninėmis šalimis kūrimas“, L. Balsys pabrėžia, kad ne išimtis bus ir santykiai su Rusija.

„Žinoma, turint omenyje, kokia dabar yra tarptautinė politinė situacija, turint omenyje ne Rusijos, bet Vladimiro Putino ir Kremliaus retoriką, turint omenyje jų militarizaciją Kaliningrado regione, santykiai su V. Putino režimu įtempti ir sudėtingi. Mes turime ir galime kuo plačiau ir kuo labiau remtis Europos Sąjungos (ES), NATO bendradarbiavimu“, – sako L. Balsys.

Jo tvirtinimu, veikiant per šias organizacijas, Lietuva gali pagerinti santykius su savo rytų kaimyne. „Vienu balsu kalbėdami su Rusija, tikrai galime savo nacionalinius interesus apginti daug geriau, nei kartais tiesiog garsiai rėkdami arba atvirai isterikuodami. Manau, kad turime elgtis racionaliai“, – įsitikinęs Seimo narys.

Jo teigimu, lietuviams derėtų imti pavyzdį iš Estijos, kurios prezidentas, pasak L. Balsio, niekada nešaukė, jog Rusija yra teroristinė valstybė. „Rusija nėra teroristinė valstybė. Teroristinių požymių turi prezidentas V. Putinas. Turime aiškiai atskirti Rusijos žmones ir Rusijos valdžią. Lietuvos žmonės turi daug giminių, artimųjų, draugų, pažįstamų. Jie mato, kad Rusijos žmonės yra normalūs“, – sako L. Balsys.

Didesnį dėmesį skiria kitai kaimynei

Su tokia pozicija nesutinka G. Landsbergis, kuris pabrėžia – gerų santykių su Rusija, esant dabartinei geopolitinei situacijai, palaikyti neįmanoma. „Teko, dirbant Europos Parlamente (EP), vadovauti ES ir Rusijos santykių strategijos rengimui. Viena iš esminių nuostatų – ES su Rusija gali grįžti prie gerų santykių tik tada, kai Rusija įgyvendins Minsko susitarimus. Manau, kad Lietuva, kaip ES narė arba savo saugumą siekianti užtikrinti valstybė, mažų mažiausiai turi vadovautis tomis pačiomis nuostatomis“, – tvirtina G. Landsbergis.

Jo teigimu, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje neleidžia net kalbėti apie santykius su šia šalimi. Tačiau, priduria G. Landsbergis, reikėtų atkreipti dėmesį į kitą mūsų kaimynę – Lenkiją. „Esminis mūsų partneris šiandien, bandant užtikrinti saugumą regione, yra Lenkija. Mes turime dėti visas pastangas, kad mūsų santykiai, jei jie ir buvo šiek tiek pašliję, grįžtų atgal į bendradarbiavimo kelią. Turime užtikrinti Lietuvos saugumą“, – sako TS-LKD pirmininkas.

Pastebi teigiamų pokyčių oponentų veikloje

L. Balsys dėl santykių su Lenkija taip pat laikosi nuomonės, kad šalių bendradarbiavimą derėtų gerinti. Jo tvirtinimu, Lenkija yra svarbiausia mūsų partnerė, todėl ryšys su ja itin svarbus. „Su Lenkija susiję Lietuvos gynybos planai NATO rėmuose. Kokie santykiai dabar yra su Lenkija? Sugadinti. Jei vėl sakysite, kad bandau suvedinėti sąskaitas su prezidente, tai, deja, aš konstatuoju situaciją – per aštuonerius prezidentės valdymo metus santykiai su Lenkija blogėjo, blogėjo ir sublogėjo“, – tikina L. Balsys.

Jis primena, kad Konstitucija numato, jog prezidentas yra atsakingas už užsienio politikos kūrimą ir vykdymą. „Turime atkurti gerus santykius su Lenkija. Procesas parlamentiniame lygmenyje jau prasidėjo, jau į Lenkiją vyks mūsų parlamentinė delegacija. Bent jau toks yra planas. Lenkai, kiek man tenka bendrauti su Lenkijos kolegomis, žiūri palankiai į santykių pagerinimą“, – sako L. Balsys.

Pasak jo, šių tikslų pasiekti padėtų problemos dėl lenkiškų pavardžių ir gatvių lentelių rašymo išsprendimas. „Tai, kad [...] Andriaus Kubiliaus plakate atsirado lenkiški užrašai, turbūt galima vertinti kaip žingsnį, kad jūs nebesipriešinsite“, – svarsto L. Balsys.

Dėl nepriimtų sprendimų kaltina socialdemokratus

Su kritika, kad konservatoriai priešinasi lenkiškų pavardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis, nesutinka krikščionis demokratas Dainius Kreivys. Jis primena, kad būtent A. Kubiliaus vyriausybė šį įstatymą atnešė į parlamentą, tačiau,  tvirtina D. Kreivys, socialdemokratų pastangomis jis buvo nepatvirtintas.

„Reikėtų paklausti tų pačių demagogų socialdemokratų, kurie apsimesdami, kad yra didieji Lenkijos draugai, iš tikrųjų per ketverius metus nieko nepadarė. Aš suprantu, kad smagu trinktelėti prezidentei. Viskas gerai. Pasilikite sau tą prerogatyvą, bet leiskite man pasakyti, kad iš tikrųjų valdančioji dauguma su ministru Linu Linkevičiumi nepadarė visiškai nieko per ketverius metus, kad tie santykiai kažkur pasistūmėtų. Geopolitinė situacija regione pasikeitė dramatiškai. Tuo niekas neabejoja, bet pokyčių mes nematėme jokių“, – kolegai antrina G. Landsbergis.

Girdėdamas tokius komentarus, LŽP narys Sigitas Mecelica atkreipė dėmesį – tai įrodo, kad politikai nesugeba susitarti tarpusavyje: „Manau, kad žmonės susidaro tokią nuomonę: kažkas atnešė, o kažkas kitas nepadarė. Tai akivaizdžiai rodo politikų nesugebėjimą susitarti valstybei svarbiais klausimais. Politikų asmeninės ambicijos, ginčai trukdo kai kuriuos procesus. Rinkėjai šiais metais turi padaryti rimtus sprendimus.“

Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis mano, kad tokios pastabos – „smūgis prezidentei dėl senų savo sąskaitų“, o Dainius Kreivys pastebi, kad, „jei Lietuvos žmonės, pono Balsio ir kitų inspiruoti, nebūtų užblokavę Visagino AE, Baltarusijos AE statybos niekada nebūtų prasidėjusios“.

Dalis Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) kritikuojančių valdančiųjų mini faktą, kad konservatoriai aktyviai pasisako prieš Astravo atominę elektrinę (AE), nors būtent valdant konservatoriams 2008–2012 m. Baltarusija pradėjo šį ambicingą projektą, tačiau, pabrėžia šios partijos pirmininkas G. Landsbergis, tai nėra tiesa.

„Būtent 2013 m. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsakymu pavedė statyti AE. Mūsų vadovaujamu laikotarpiu ten buvo statomi gyvenamieji namai. Mes tuo metu didesnį dėmesį skyrėme Kaliningrado AE stabdymui, ką, beje, sėkmingai ir padarėme. Manome, kad strateginis Lietuvos tikslas išliko sustabdyti Astravo AE, tad dėkoju 67 tūkst. žmonių, pasirašiusiems po įstatymo projektu, kuris prieš kelias dienas buvo pristatytas Seime“, – sako G. Landsbergis.

Tačiau Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas (LŽP) Linas Balsys pabrėžia, kad konservatorių teiginys, jog jie kažką sustabdė Kaliningrade, yra netiesa, nes Rusija pati nutraukė Kaliningrado AE projektą, neatsiradus investuotojų, o konservatoriai jokio balso neturėjo.

Paklaustas, kaip LŽP įsivaizduoja derybas su Baltarusija, L. Balsys pastebi, kad jos galėtų būti vykdomos labai paprastai, bet tą turi pradėti daryti šalies prezidentė D. Grybauskaitė. Kadangi, anot jo, dabar politines sankcijas Baltarusijai Europa panaikino, atsiveria galimybė dialogui, o be dialogo Lietuva tikrai šios problemos neišspręs.

„Reikia pradėti dialogą, nes galime vieni su kitais diskutuoti, kokia pavojinga Astravo AE (tai tikrai pavojinga), galime rinkti parašus, bet į tai nebus niekaip reaguojama, jei pačiu aukščiausiu lygiu nebus kreiptasi į prezidentą A. Lukašenką su pretenzijomis ir reikalavimais suteikti informaciją. Antra, reikia pradėti konstruktyvų dialogą apsvarstant ne atominės, o alternatyvios Baltarusijos energetikos galimybę“, – mano L. Balsys.

Tačiau TS-LKD rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys L. Balsio teiginius dėl Karaliaučiaus AE neigia. Anot jo, buvo aiškiai pasakyta, kad  Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir jungtimis rusai negalės naudotis. „Tokiu atveju joks investuotojas negali ateiti į šią elektrinę. Dėl to rusai ją ir uždarė“, – kalba D. Kreivys.

„Linijos iš Kaliningrado į Lietuvą būtų buvusios per silpnos, ir mes labai gerai Lietuvoje darėme, kad su Kaliningradu jų nestiprinome, – jie dėl to nebūtų galėję eksportuoti elektros energijos, – replikuoja L. Balsys. – Bet uždarymo motyvai buvo dėl to, kad jie manė, jog tai bus komercinis projektas, o komercinis projektas nepavyko.“

Baltarusijos atveju, mano L. Balsys, gali būti įvairiai, tai nebūtinai bus komercinis projektas – baltarusiai tą energiją gali naudoti ir patys sau. „Būtent dėl to mes turime su jais diskutuoti ir įtikinti, kad Baltarusija gali turėti kitų energijos šaltinių, nebūtinai AE. Dabar gerbiami konservatoriai pasidarė baisūs antiatominiai, bet tik Baltarusijos atveju, o Lietuvoje ir toliau pasisako už atominę energetiką. Tai skamba cirkiškai ir klounadiškai“, – kalba LŽP vadovas.

Į L. Balsio pastebėjimus, kad dialogas su Baltarusija turi vykti aukščiausiu lygiu, G. Landsbergis replikuoja, kad „gerbiamas Balsys, atradęs progą, matyt, smūgiuoja prezidentei dėl senų savo sąskaitų, kurios dar nesuvestos“. TS-LKD pirmininko teigimu, Europos Taryboje už sankcijų panaikinimą balsavo socialdemokratai ir Linas Linkevičius: „Tai yra jo atsakomybė, jo balsas, jis padarė. Aš suprantu, kad smagu užsimoti prezidentei, suprantu, ką jūs darote, bet reikia būti teisingiems ir Lietuvos žmonės turi žinoti savo herojus.“

Kitas dalykas, primena jis, Lietuva nežino ir niekada nežinos, kas vyksta Astravo AE, nes A. Lukašenka nėra suinteresuotas ten įsileisti. „Mes turime dėti visas pastangas, kad AE nebūtų pastatyta. Mes esame savo teritorijos šeimininkai, mes sprendžiame, kaip ją saugosime, ir būtent tai savo įstatymu šiandien siūlome daryti. Jūsų demagogija niekuo neprisideda, kad AE būtų sustabdyta“, – kalba  G. Landsbergis.

L. Balsys į tai atsako, jog žalieji ir jis pats jau daugybę metų pasisako, kad AE nebūtų nei Astrave, nei Kaliningrade, nei Lietuvoje, nei apskritai visame mūsų regione. Tai turi būti atsinaujinančios energetikos regionas. O teiginiai, kad konservatoriai kovojo su atomine energetika Kaliningrade ir Baltarusijoje 2008–2009 m., L. Balsio teigimu, yra netiesa.

„Aš tuo metu dirbau prezidentūroje, o ponas Kubilius buvo premjeras. Puikiai žinau, kokie vykdavo pokalbiai prezidentūroje, ir jokių ten kovų nebuvo. Buvo teigiama atvirkščiai: buvo sakoma ir iš prezidentūros, ir iš jūsų pusės – žiūrėkite, čia visai nieko, kad šalia bus AE. 50 km nuo Liuksemburgo stovi Prancūzijos AE, ir nieko. Tai buvo tie paskutiniai lašai, dėl kurių apsisprendžiau palikti savo buvusią darbovietę“, – kalba L. Balsys.

Tačiau, D. Kreivio nuomone, jei Lietuvos žmonės, pono Balsio ir kitų inspiruoti, nebūtų užblokavę Visagino AE, Baltarusijos AE statybos niekada nebūtų prasidėjusios: „Bet aš sutinku su Lietuvos žmonių nuomone ir mes esame savo strategijoje pateikę visai kitus kelius, kaip išeiti iš dabartinės situacijos. Bet iš esmės turime pripažinti, kad mūsų nestatymas inspiravo pastatymą Baltarusijos AE.“