Tai sakoma Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) ataskaitoje, praneša „Ukrinform“.

Dokumente pažymima, kad nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo arba buvo sužeisti mažiausiai 1 993 vaikai. Šį skaičių JT pavyko patikrinti. Tačiau UNICEF mano, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra kur kas didesnis.

„Daug vaikų visoje Ukrainoje patyrė netekčių ir smurto, kurie pakenkė jų psichinei sveikatai ir gerovei. Pusė paauglių praneša apie miego problemas, o vienas iš penkių turi įkyrių minčių ir prisiminimų“, – rašoma ataskaitoje.

UNICEF pridūrė, kad beveik milijonas vaikų visoje šalyje dėl pavojaus apskritai neturi galimybės mokytis klasėse.

„UNICEF dar kartą ragina nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje ir apsaugoti visus vaikus nuo žalos. Ukrainos vaikams skubiai reikia saugumo, stabilumo, galimybės saugiai mokytis, vaikų apsaugos paslaugų ir psichosocialinės paramos. O pirmiausia Ukrainos vaikams reikia taikos“, –  pabrėžė JT vaikų fondas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, UNICEF duomenimis, patvirtintas vaikų, žuvusių per atakas visoje Ukrainoje, skaičius šiais metais palyginti su praėjusiais metais išaugo beveik 40 proc.

Tai pirmadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Daugiausia mėginimų nelegaliai kirsti sieną užfiksuota penktadienį – 371, šeštadienį buvo 204 bandymai, sekmadienį – 249. Sieną buvo mėginama pereiti Palenkės vaivadijos Bialovežos, Dubiče Cerkevnės, Čeremchos ir Lipsko kaimų apylinkėse.

Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo 2024 metų pradžios Palenkės vaivadijoje jau užfiksuota apie 12 tūkst. mėginimų nelegaliai kirsti šalies sieną.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Okupantai apšaudė Belozirkos bendruomenės Kizomyso kaimą. Vienas iš smūgių teko gyvenamajam namui“, – parašė O. Prokudinas.

Anot jo, name kilo gaisras, kurį gesindami gelbėtojai aptiko dviejų žuvusių žmonių - vyro, gimusio 1955 metais, ir moters, gimusios 1962 metais, - kūnus.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 13 d. okupantai apšaudė Chersono srities Tiahinkos gyvenvietę ir sužeidė 61 metų moterį.

Tai praneša „Ukrinform“, remdamasi opoziciniu „Telegram“ kanalu „Astra“.

„Belgorodo srityje nukrito dar viena Rusijos aviacinė bomba. Tai jau 33-ias atvejis per pastaruosius 2,5 mėnesio. Naktį FAB nukrito Razumnojės gyvenvietėje, automobilių stovėjimo aikštelėje“, – rašoma pranešime.

Kaip teigia leidinys „Pepel“, už kelių dešimčių metrų nuo pirmosios bombos kritimo vietos po 8 valandų sprogo dar viena bomba. Tai socialiniuose tinkluose pranešė vietos gyventojai.

 „Telegram“ kanalo „Baza“ duomenimis, aplinkinių namų gyventojus planuojama evakuoti, bomba turėtų būti sunaikinta gegužės 13 d.

Savo ruožtu Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas patvirtino „sprogių objektų kritimą“ Razumnojės kaime ir evakuacijos pradžią.

Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį grupė „Conflict Intelligence Team“ (CIT) pavadino mažai tikėtina Rusijos gynybos ministerijos versiją, kad gegužės 12 d. Belgorode daugiaaukščio gyvenamojo namo laiptinę sugriovė numuštos Ukrainos raketos „Točka-U“ fragmentas. CIT mano, kad tai greičiausiai atsitiko dėl nenumatyto Rusijos zenitinės valdomosios raketos arba bombos FAB-500 paleidimo.

Tai pirmadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Gegužės 13 d., apie 6 val., kelios raketos atakavo karinį dalinį 85683 ant Aj Petri kalno Krymo pietuose. Nukentėjo karinio dalinio teritorija, žuvo jo vadas Aleksandras Kulakovas ir dar vienas okupantas. Yra sužeistųjų, jų skaičius kol kas nežinomas“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad pietų kranto radarai yra svarbiausias Didžiosios Jaltos karinis objektas. Iki Krymo okupacijos čia buvo dislokuotas Ukrainos radijo dažnių batalionas, buvo naudojami sovietų gamybos radiolokaciniai kompleksai „Oborona“, „Altaj“ ir „Kordon-M“, taip pat ukrainietiškas 36DS-6.

Okupantai čia suformavo Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų 3-iojo radijo dažnių pulko dalinį. Ar jie ten sumontavo naują radiolokacinę įrangą, nežinoma, tačiau senosios užtenka dangui virš Krymo ir jūrai aplink jį kontroliuoti.

Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad 2023 metais Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė ne mažiau kaip 184 atakas prieš laikinai okupuoto Krymo teritorijoje esančius objektus ir Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus. Ukrainos kariškiai atakavo Krymo pusiasalį vidutiniškai kas antrą dieną.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Tyrimo duomenimis, Vovčansko bendruomenėje per Rusijos kariuomenės puolamuosius veiksmus okupantai jėga sulaikė žmonių ir tebelaiko juos rūsyje. Vietos gyventojai į jį buvo uždaryti 2024 metų gegužės 11 d.“, – rašoma pranešime.

Prokuratūros atstovai pažymėjo, kad kai kuriems žmonėms gegužės 13 d. pavyko pabėgti ir pasiekti savanorius. Jie dabar saugūs.

Nukentėjusieji pasakojo, jog, būdami rūsyje, girdėjo rusų kariškius kalbant, kad taikius gyventojus reikia sušaudyti.

Žmonės taip pat buvo verčiami teikti medicininę pagalbą okupantams.

Šie valstybės agresorės atstovų veiksmai tiesiogiai pažeidžia 1949 metų rugpjūčio 12 d. Ženevoje pasirašytą Konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu, pabrėžė prokuratūra. Pradėtas tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, dėl padažnėjusių Vovčansko ir jo apylinkių apšaudymų jau daugiau kaip tris paras iš ten evakuojami gyventojai.

Tai UNIAN korespondentui pranešė UST atstovas spaudai Artiomas Dechtiarenka.

„UST užbėgo priešui už akių, potencialūs teroro aktų vykdytojai sulaikyti su įkalčiais. Taip pat surinkta įrodymų bazė, kuri besąlygiškai patvirtina Rusijos pėdsaką“, – sakė atstovas.

UST pareigūnai jokių detalių kol kas neatskleidžia, bet žada vėliau išsamiau papasakoti apie specialiąją operaciją.

Tai pranešė leidinys „Detector Media“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Pranešime sakoma, kad programišių ataką liudija vaizdo įrašai daugelyje „Telegram“ kanalų.

Šią informaciją patvirtino Nacionalinės televizijos ir radijo tarybos atstovai.

Paslaugų teikėjai pereina prie IPTV signalo, specialistai stengiasi atremti programišių ataką, pažymėjo „Detector Media“ atstovai.

Tai „Telegram“ kanale pranešė liaudies deputatas iš frakcijos „Holos“ Jaroslavas Železniakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Jis patikslino, kad sprendimas priimtas 273 balsais.

Anot parlamentaro, M. Solskis balsavimo metu buvo posėdžių salėje ir yra „vienas iš nedaugelio ministrų, kurie prieš atleidimą pateikia darbo ataskaitą“.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukštasis antikorupcinis teismas paskyrė M. Solskiui kardomąją priemonę – suėmimą su alternatyva sumokėti 75 mln. 700 tūkst. grivinų (apie 1 789 658 eurus) užstatą.

Balandžio 23 d. Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro atstovai pranešė, jog teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad ministras užvaldė 291 mln. grivinų vertės valstybinę žemę ir mėgino užvaldyti 190 mln. grivinų vertės žemę.

M. Solskis, komentuodamas jam pareikštus įtarimus, teigė, kad įvykiai susiję su 2017–2018 metų laikotarpiu, kai jis nebuvo nei agrarinės politikos ir maisto ministras, nei Aukščiausiosios Rados agrarinės ir žemės politikos komiteto pirmininkas.

Pasak jo, septynerių metų senumo aplinkybės susijusios su valstybinių įmonių ir fizinių asmenų, taip pat ir antiteroristinėje operacijoje Rytų Ukrainoje dalyvavusių kariškių, ginču dėl žemės, kuri pastariesiems buvo suteikta įstatymų nustatyta tvarka.

Balandžio 26 d. buvo pranešta, kad už M. Solskį sumokėtas visas užstatas.