Trečiadienį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotoje konferencijoje valstybės institucijų ir žemės ūkio sektoriaus atstovai diskutavo apie Lietuvos ir visos Bendrijos žemės ūkio sektoriaus pokyčius ir didžiausius iššūkius per 20 įstojimo į Bendriją metų.

Atidarydamas konferenciją K. Navickas pabrėžė, kad didžiausias Lietuvos kaip ES narės pasiekimas yra plačiai ūkio sektoriuje naudojamos tvarios technologijos ir Žaliojo kurso plėtra.

Visgi, anot ministro, nors ūkininkaujama efektyviau, sektoriuje mažėja darbuotojų poreikis.

„Tai, kad žemės ūkio efektyvumas per šį laikotarpį (nuo įstojimo į ES – ELTA) užaugo 3,8 proc., iš kitos pusės reiškia, kad darbuotojų užimtumas kaime sumažėjo 67 proc. Tai yra natūralu, tai yra tas pokytis, kuris yra matomas, kurį patiria visos Europos Sąjungos šalys“, – sakė jis.

Ministro teigimu, nuo įstojimo į ES į Lietuvos žemės ūkio sektorių buvo investuota 18 mlrd. eurų.

Jeigu mes neišmoksime kooperuotis tarp šalių, tarp ūkininkų, neturėsime ilgalaikių programų, kurios skatina kooperuotis, būsime tik silpnesni.

 

Savo ruožtu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas K. Šimas akcentavo, kad paskutinius 15 metų intensyviai investuodama į aukštųjų ir finansinių technologijų pramonės šakas Lietuva išlaikė ir pastovų žemės ūkio sektoriaus lygį.

„Jeigu žiūrime nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) bendrą dalį, žemės ūkis visada išsilaikė toje pačioje vietoje, apie 3,5 proc., iki 4 proc. Mums pavyko augti lygiai taip pat su visais kitais Lietuvos ekonominiais sektoriais. (...) Lietuvos žemės ūkio pridėtinės vertės proporcija sutampa su didžiąja dalimi Europos Sąjungos šalių (kurios turi panašias gamtines sąlygas ūkininkavimui – ELTA)“, – teigė K. Šimas.

Žemės ūkio ministerijos vadovo teigimu, Bendrijos paramos mechanizmai veiktų efektyviau, jeigu Europos ūkininkai ne konkuruotų, bet ieškotų galimybių kurti integralią žemyno ūkininkavimo sistemą. Taip, pasak ministro, europinė produkcija galėtų efektyviau konkuruoti tarptautinėje grūdų rinkoje.

„Turime nustoti konkuruoti viduje tarp Europos Sąjungos šalių. (Turime – ELTA) galvoti, kokiomis priemonėmis, kokiais instrumentais paremti savo ūkį, kad turėtume pranašumą. Jeigu mes neišmoksime kooperuotis tarp šalių, tarp ūkininkų, neturėsime ilgalaikių programų, kurios skatina kooperuotis, būsime tik silpnesni“, – kalbėjo ministras.

„Reikia nepamiršti, kad aplinkinės šalys, Trečiosios šalys taip pat investuoja į efektyvumą. (...) Tad šiandien laikas kelti klausimą, ypač kalbant apie būsimąją žemės ūkio perspektyvą, 2027 metų, ar mes net su europinėmis dotacijomis būsime konkurencingi pasaulinėse rinkose su grūdais“,  – pabrėžė jis.

Žemės ūkio ministerijos vadovo teigimu, įtampas pasaulinėje grūdų rinkoje pigesne produkcija kelia ne tik Ukraina, bet ir Lotynų Amerikos šalys.

K. Navicko vertinimu, Lietuvoje nuo įstojimo į ES 3,3 proc. išaugo augalininkystės produkcijos apimtys. Anot K. Šimo, tai yra didžiausias augimas visame žemės ūkio sektoriuje.

To priežastis, grūdų augintojų atstovo, buvo augantis pasaulio žemės ūkio plotų derlingumas. Tačiau, K. Šimo teigimu, dėl sulėtėjusio ekonominio proveržio bei klimato kaitos paskutinius 7–8 metus žemės ūkio produkcijos derlingumo augimo apimtys yra sustojusios.

Ar mes galėsime kompensuoti augantį žmonių skaičių, kuris pasieks iki 2050 metų 10 mlrd.?

 

„Derliai nėra pastovūs. Tam tikri kontinentai netenka derliaus, kiti gauna derlių ir suma sumarum mes, netgi ekonomiškai eidami į priekį, truputį esame sustoję. Žemės ūkiui skirti plotai pasaulyje irgi stabilizavosi, nebėra tokio didelio jų augimo, bet kalbant apie derlingumą, (pagrindinė priežastis – ELTA) yra ekonominio proveržio stabilizacija“,  – sakė K. Šimkus.

Savo ruožtu „AUGA Group“ vadovas Kęstutis Juščius akcentavo, kad augant gyventojų skaičiui pasaulyje ir mažėjant derlingų plotų skaičiui, reikia ieškoti būdų mažinti klimato kaitos padarinius žemės ūkiui.

„Mūsų produktyvumas nebeauga pasaulyje. (...) Atsiranda ekstremumai, kurie pažeidžia visą gamybos ciklą. Čia mes turėsime šitą iššūkį, kuo ta klimato kaitos problema gilės, tuo tas iššūkis bus didesnius. Ar mes galėsime kompensuoti augantį žmonių skaičių, kuris pasieks iki 2050 metų 10 mlrd.?“ – kėlė klausimą jis.

Anot K. Juščiaus, tam, kad pamaitintume ateityje galėtume pamaitinti tokį skaičių žmonių, pasauliui reikės gaminti 60 proc. daugiau maisto. Tačiau, jo vertinimu, Žaliojo kurso politika ūkininkams sudaromi papildomi apribojimai kurie mažina maisto pasiūlą pasaulyje. Tai, pasak įmonės vadovo, sudaro kliūčių ir Europos grūdams efektyviai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

„Mes turėsime maisto pagaminti daugiau ir kažkaip surasti galimybių tai padaryti tvariau“, – akcentavo jis.

K. Juščiaus teigimu, apie 24 proc. klimato kaitą sukeliančių dujų pasaulyje šiuo metu produkuoja maisto gamybos sektorius.

Šioms socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teikiamoms Užimtumo įstatymo pataisoms bei lydintiems įstatymų projektams parlamentas po svarstymo pritarė antradienį, 97 Seimo nariams balsavus už, 5 parlamentarams susilaikius ir niekam nebuvus prieš.

Balandį šiems siūlymams pritarė ir Seimo Socialinės apsaugos ir darbo reikalų komitetas (SRDK).

Keitimais siekiama, kad Lietuvoje mažėtų nelegaliai dirbančių asmenų skaičius, į sprendimų dėl finansavimo dirbantiesiems priėmimą būtų labiau įtraukta Trišalė Taryba bei kiti socialiniai partneriai, pačios lėšos būtų paskirstomos racionaliau, be to, įsiskolinimų turintys gyventojai būtų labiau skatinami grįžti į darbo rinką, didinama jų būsto apsauga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo, kad įmonėms už nelegalų įdarbinimą būtų nustatyta bauda. Už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį ji turėtų siekti ne mačiau nei trys minimalios mėnesinės algos (MMA) ir būti ne didesnė negu 500 tūkst. eurų. Anot ministerijos, šios sankcijos darbdaviams sumažintų ekonominę naudą įdarbinant asmenis nelegaliai.

Jeigu mes blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių.

 

Taip pat nelegaliai darbuotoją įdarbinusi įmonė būtų įpareigota išmokėti sutartą atlyginimą. Tai, SADM teigimu, skatintų taip įdarbintus asmenis pranešti apie nelegalų darbą priežiūros institucijoms.

Pasak ministerijos, už tą patį pažeidimą būtų taikomos tokios pačios pasekmės, nepriklausomai nuo to, ar įmonė nelegaliai įdarbino trečiosios, ar kitos šalies pilietį. Tokiai įmonei būtų apribotos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti subsidijas iš valstybės ar Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Taip pat pakeitimai nustato vadinamąsias „skolininko atostogas“. Tai reiškia, kad antstolis galėtų nebeišieškoti skolų iš pajamų tų asmenų, kurie paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį.

„Man patinka idėja nustatyti skolininkų atostogas ir iš principo tai yra judėjimas gera linkme. Ir užtikrinti didesnę paskutinio būsto apsaugą taip pat yra svarbu ir reikalinga“, – plenarinių posėdžių salėje svarstant teikiamą įstatymų paketą kalbėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

Visgi, anot jo, siūlomi išieškojimai iš skolų „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turinčių gyventojų nevyktų efektyviai, nes kol kas šis mechanizmas nėra pakankamai išvystytas gilintis į kiekvieno asmens situaciją.

„Patekimas į antstolių akiratį jau yra pasekmė tos skolos situacijos, kuri susikaupia, ir apsunkina žmogaus gyvenimą. Jeigu kažkas nepasisekė, ar tai verslai, ar galų gale dažnai žmonės dažnai atsiduria sudėtingose finansinėse padėtyse ir dėl depresijos, ir dėl kitų priežasčių, netiks dėl savo grynosios kaltės. Čia svarbu kalbėti apie problemos šaknį“, – aiškino Seimo narys.

Savo ruožtu socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad paketas užtikrina veiksmingesnę kovą su nelegaliu darbu, ypač – su nereglamentuotu iš trečiųjų šalių atvykusių žmonių įdarbinimu.

„Jeigu mes blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių“, – kalbėjo jis.

Anot ministerijos, 2022 metų duomenys rodo, jog Lietuvos šešėlinė rinka yra viena didžiausių Europoje.

Kaip pranešama, Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 metų rugpjūčio 1 dieną bedarbio statusas buvo suteiktas maždaug 153 tūkst. asmenų.

Tam, kad būtų priimti, už šiuos įstatymų pakeitimus Seimas turės prabalsuoti dar vieną kartą.

„Teismas pripažino, kad, nors numatyta, kad veikloje planuojama naudoti mechanizmus, varomus degalais, kurie laikytini pavojingomis cheminėmis, o vandenvietės apsaugos zonoje taikomi su tuo susiję apribojimai, tačiau poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nėra pasisakyta dėl su tuo susijusios rizikos“, – teigiama penktadienį teismo išplatintame pranešime.

Medžio plokščių gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.

Tačiau į teismą besikreipusi Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigia „esanti įsitikinusi“, kad plokščių gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino darydama poveikio aplinkai vertinimą.

Pagirių bendruomenė taip pat kaltino agentūrą netinkamai atlikus oro taršos vertinimą, be to, teigė, kad įmonės gamyboje galimai planuojamos naudoti dervos išskirtų didesnį pavojingų medžiagų kiekį nei nurodyta poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

Nors teismas visus šiuos bendruomenės argumentus atmetė, tačiau agentūrą aplinkos vertinimą atlikti iš naujo įpareigojo dėl to, kad „nebuvo tinkamai atliktas degalų tiekimo į veiklos teritoriją klausimas“.

„Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita paremta objektyviais duomenimis ir priimtinomis metodikomis, kurių pareiškėja nepaneigė, be to, tvirtinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą aiškiai pasakyta, kad negalės būti naudojamos pavojingos cheminės medžiagos“, – aiškina teismas.

Kaip teigė Aplinkos apsaugos agentūra ir „Homanit Lietuva“, oro taršos ir kitos rizikos įvertintos naudojant pripažintas metodikas ir objektyvius duomenis, gamyboje bus naudojamos pažangios atliekų ir oro valymo technologijos.

Šis teismo sprendimas taip pat dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„E energijos“ grupei priklausančioje įmonėje iš viso dirbo 47 darbuotojai, iš jų bendrovė planuoja atleisti 38. Tai „Energijos taupymo centras“ Užimtumo tarnybai nurodė balandžio 15 dieną.

Kaip Eltą informavo tarnyba, „Energijos taupymo centras“ atleidžia aštuonis santechnikus, šešis elektromonterius, penkis suvirintojus, taip pat po tris tiekėjus, inžinierius, projektų vadovus bei kitų sričių darbuotojus.

Anot Užimtumo tarnybos, darbuotojai atleidžiami sumažėjus užsakymų kiekiui.

„Nurodoma, kad dėl pasikeitusių tendencijų energetikos srityje yra gerokai sumažėjęs biokuro katilinių rekonstravimo ir statybos poreikis, dėl ko bendrovė neturi sudariusi naujų sutarčių ir neturi naujų užsakymų darbams, kuriems atlikti reikalingi būtų reikalingi šie darbuotojai“, – Eltai nurodė Užimtumo tarnyba.

Nuo šių metų balandžio 16 dienos įmonė turėjo beveik 12,58 tūkst. eurų siekiančią skolą „Sodrai“. Tačiau laikotarpiu nuo balandžio 19 iki 26 dienos įmonė nurodė jokių įsiskolinimų neturinti.

2022 metais įmonės grynasis pelnas siekė 308 tūkst. eurų, o pajamos sudarė 12,712 mln. eurų.

Investiciją į šį saulės parką padarė danų įmonė „Nordic Solar“. Kaip skelbiama, jo galia sieks 100 MW (megavatų), o pats parkas užima apie 150 hektarų plotą, jame sumontuota daugiau nei 150 tūkst. saulės elektrinės modulių ir įrengta elektros pastotė.

„Džiaugiamės, kad pradėjus elektros gamybą „Nordic Solar“ saulės elektrinių Molėtų, Švenčionių ir Jonavos parkuose padidės nacionalinė saulės elektrinių instaliuota galia, o atsinaujinanti energija galės pasiekti daugiau namų ūkių“, – pranešime cituojama energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

Pasak Energetikos ministerijos, Molėtų saulės parkas įkurtas kalvotoje vietovėje, kur yra daug galimybių gaudyti saulės spindulius įvairiu paros metu. Taip pat, kaip teigiama, parkas buvo pastatytas naudojant patentuotus „Nordic Solar“ dvipusių saulės baterijų modulius, kurie gamina elektros energiją iš abiejų pusių.

Kaip skelbiama, Molėtų saulės parkas prie tinklo prijungtas balandį, bendradarbiaujant su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“. 

Ministerijos teigimu, saulės energija yra sparčiausiai augantis energijos šaltinis Europos Sąjungoje (ES). Spartesnis jos diegimas padeda mažinti elektros energijos kainą ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) iškeltas tikslas, kad iki 2030 m. Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW (gigavatų) saulės šviesos energijos elektrinių ir Lietuva reikiama elektros energija apsirūpintų tik iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Planuojama, kad iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.

Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso Lietuvos energetikos sistemos poreikio, daugiausiai – iš saulės ir vėjo energijos.

Per 2022–2023 m. elektros energijos skirstomuosiuose tinkluose buvo įrengta daugiau nei 800 MW atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių, daugiau nei per 6 metus prieš tai. Per ateinančius dešimtmečius, anot Energetikos ministerijos, AEI plėtra įgaus dar didesnį pagreitį, leidžiantį paspartinti esminius šalies energetikos sistemos pokyčius.

Kaip ELTA skelbė pirmadienį, iniciatyvą „4 procentai“ jau pasirašė daugiau nei 51,6 tūkst. asmenų, skatinančių politikus sutarti didinti išlaidas gynybai. Laikmeną su pasirašiusiaisiais tikina gavusi ir pati Seimo pirmininkė.

„4 procentai, suprantama, tai yra tikslas. Kažkiek laiko užtruks, kad mes jį pasiektume. Kryptis yra būtina, nes suprantame, kad saugumo situacija išlieka pavojinga, (...) Tai dabar yra tas laikas, kai politikai turėtų tą kryptį aiškiai nubrėžti ir tiesiog atliepti visuomenės lūkestį, kuris, manau, yra labai akivaizdžiai išreikštas“, – po susitikimo su iniciatyvos atstovais ketvirtadienį Eltai pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat patikino Laisvės partijos ar kitų konkrečių siūlymų dėl gynybos išlaidų finansavimo su iniciatyvos atstovais neaptarinėjusi. Anot jos, šios priemonės gynybos lėšų didinimui turėtų būti svarstomos atskiroje diskusijoje.

„Aš norėčiau žingsnelį atsitraukti nuo konkrečių siūlymų, nes šiuo atveju mes kalbame apie ambiciją, apie tikslą“, – komentavo ji.

Verslas spaudžia visų pirma sutarti dėl tikslo – išlaidų gynybai didinimo

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad verslas „4 procentų“ iniciatyvą teikia kaip įrankį sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ne kaip siūlymus konkretiems pajamų šaltiniams.

„Kai Lietuva ėjo į nepriklausomybę, skirtingos politinės jėgos turėjo skirtingus matymus, bet visi sutarė, kad nepriklausomybė yra tikslas. Mūsų lūkestis toks pats, kad visi sutartų, kad tikslas yra 4 procentai (nuo BVP – ELTA), ir jau tada politinės partijos ar savo programose, ar po rinkimų, jos galėtų įvardinti, kaip tą tikslą pasieks“, – aiškino A. Romanovskis.

Jo teigimu, LVK išreiškė lūkestį, kad, Seimo pirmininkei inicijavus Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą, jame atsiras tikslas siekti 4 procentų nuo BVP gynybai.

„Čia spaudimas susitarti dėl tikslo. O kaip politinės partijos matys, visa paletė yra – nuo skolinimosi iki mokesčių pakeitimų, (...) bet jeigu nėra sutarta dėl tikslo, kaip tu gali diskutuoti apie šiuos dalykus“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Verslo konfederacijos vadovas teigia pasigendantis ir konkrečių siūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo. Šis neapibrėžtumas, anot A. Romanovskio, apsunkina ir siekį didinti išlaidas iki 4 proc. nuo BVP.

Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą.

„Nematėme jokių konkrečių pasiūlymų. Kai bus konkretūs pasiūlymai, tada konkrečiai į juos reaguosime. Dabar tai yra idėjų, pasisakymų tam tikras kratinys ir labai skirtingos politinės partijos turi labai skirtingus matymus, skirtingos institucijos, ministerijos turi skirtingus matymus. (...) Tai iš dalies yra netgi žalinga mūsų tikslui dėl 4 proc. sutarti, nes mes tada dėl nieko nesutarsim“, – pabrėžė A. Romanovskis.

„Tai yra nebe verslo iniciatyva, tai yra 50 tūkst. piliečių iniciatyva, ir mes turime teisę turėti lūkestį ir sakyti politikams jau kaip visuomenė, kad jie turi susitarti dėl tikslo. O kiekvienas eidamas į rinkimus ar posėdžių salėje galės ateiti su savo idėjomis ir visuomenė diskutuos, kam ji pritaria“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad partijos jau yra pasiekusios politinį sutarimą, jog 3 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra būtini, o 4 proc. tikslas, anot jos, kol kas yra tik „ambicija“.

„Galbūt tai nėra nuskambėję kažkaip formalizuotai, bet ir be atskiro aptarimo akivaizdu, kad mes turime siekti 3 proc. (nuo BVP gynybai – ELTA) ir kad tai yra toks darbinis tikslas“, – akcentavo Seimo vadovė.

Tiesa, nors, anot jos, konkrečius susitarimus dėl finansavimo mechanizmų gali apsunkinti rinkiminis laikotarpis, tačiau tolimesni iniciatyvos atstovų susitikimai tiek su valdančiųjų, tiek su opozicinių partijų atstovais šį procesą galėtų palengvinti.

A. Romanovskio teigimu, „4 procentų“ iniciatyva artimiausiomis savaitėmis buvo pakviesta susitikti ir su premjere Ingrida Šimonyte.

Siūlo 4 proc. ribą pasiekti investuojant į darbuotojų apmokymą veikti grėsmės akivaizdoje

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), anot jos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, siūlo 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai ribą pasiekti verslui investuojant į darbuotojų apmokymą atlikti visuomenei grėsmės akivaizdoje būtinas funkcijas, pavyzdžiui, būti vairuotojais padedant evakuoti žmones iš regionų, užsiimti slauga.

Jo teigimu, tai konfederacijai priklausantiems verslams kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.

„Vienam kariui užnugaryje reikia septynių žmonių. Tai mes, verslas, šitoje vietoje siūlome apmokėti visiems darbuotojams visus socialinius mokesčius ir jų atlyginimus ir dedikuojame juos valstybei. Tai čia būtų virš keturių procentinių punktų, jeigu mes apskaitytume šitą siūlymą“, – akcentavo V. Janulevičius.

Anot jo, savivaldybės geriausiai žino, kokios įmonės veikia jų regionuose. Tad, jo teigimu, šią priemonę verslas galės įgyvendinti veikdamas išvien su įvairuose regionuose esančiomis karo komendantūromis.

Taip pat V. Janulevičius teigia besitikintis, kad į tokią iniciatyvą įsitrauktų ir viešojo sektoriaus darbuotojai.

„Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą. Čia yra didelis momentas ir jam, tam dirbančiam žmogui, ir jo šeimai, ir žmonėms regionuose, kurie šiai dienai jaučiasi palikti“, – pabrėžė jis.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinimu, Taivano investicijos skatina Lietuvą toliau vystyti savo finansinių technologijų sektorių.

„Šis strategiška partnerystė ne tik teikia ekonominės naudos, tačiau ir stiprina abiejų mūsų vertybiškai panašių šalių saugumą ir atsparumą. Aš esu be galo laiminga, galėdama matyti, kaip žydi Lietuvos ir Taivano partnerystė. Tai yra komandinis darbas ir aš labai didžiuojuosi, būdama šioje, Lietuvos ir Taivano, komandoje “, – pirmadienį vykusiame investicijos paminėjimo renginyje džiaugėsi Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constance Wang.

Anot jos, Taivano investicijos į puslaidininkių gamintoją „Teltoniką“, atsinaujinančios energetikos įmonę „SoliTek“, lazerių gamintoją „Oxipit“ ir kitas įmones buvo ekonominio Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo pradžia, o ši investicija žymi naują dvišalių santykių etapą.

Taip pat C. Wang pažymėjo, kad ši 10 mln. JAV dolerių investicija yra didžiausia nuo fondo įkūrimo 2022 metais.

„Kalbėdami apie mūsų partnerystę, turime nepamiršti, kad mūsų partnerystės pagrindas yra mūsų vertybės, ypač – demokratijos. (...) Krizės įvairiausiuose pasaulio regionuose mums primena, kad dabar demokratijoms yra kaip niekada svarbu kartu priešintis autoritariniams režimams. Taivano ir Lietuvos partnerystė yra geriausias to pavyzdys“, – akcentavo Taivaniečių atstovybės vadovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pabrėžė, jog ši investicija ne tik užtikrina tolimesnį šalių ekonominį bendradarbiavimą, tačiau ir skatina abiejų šalių technologinį progresą.

„Ypač džiugu, kad ši investicija yra į finansinių technologijų sektorių – sritį, kurią Lietuva ypač vertina. Ši investicija ir toliau skatins mūsų pasišventimą auginant šį ypač svarbų sektorių. (...) Akivaizdu, kad Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo galimybės yra plačios, o ši investicija moraliai yra ypač svarbi „TransferGo“, tačiau kartu ji turi didelę reikšmę ir visam Lietuvos verslo sektoriui, mat sudaro galimybes dar didesniam bendradarbiavimui ir investicijoms ateityje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovės teigimu, tokios investicijos ir bendradarbiavimas stiprina tiek ekonominius, tiek Lietuvos bei Taivano visuomenių tarpusavio ryšius. Lietuva, anot parlamentarės, yra pasiryžusi išlikti tvirta Taivano bei kitų Indijos–Ramiojo vandenyno regiono demokratijų partnere.

Savo ruožtu „TransferGo“ įkūrėjas Daumantas Dvilinskas, kalbėdamas apie šią Taivano fondo investiciją, pabrėžė jos reikšmę stiprinant pasaulinę finansinių technologijų rinką.

„Plėtra bus (vykdoma – ELTA) dviejose srityse. Tai yra produkto plėtra, mes samdysime daugiau žmonių Lietuvoje, Lenkijoje ir Europoje. Tai yra inžinieriai, produkto žmonės, dizainas, nes mes toliau plėsime produkto portfolio. O kita plėtros kryptis yra į Aziją. Išmokėjimams į Aziją ir vėliau siuntimui iš Azijos“, – Eltai po renginio pasakojo D. Dvilinskas.

Startuolio vadovo teigimu, įmonė pelninga tapo tik praėjusiais metais, tad tokių investicijų, anot jo, nebuvo ieškota tikslingai.

„Tai buvo labiau oportunistiškas dalykas. Mes artimuoju periodu neieškome investicijų, mes turime pakankamai kapitalo artimiausiems 3–4 metams. (...) Plečiamės į naujas rinkas. Šiandien yra Azija, bet taip pat yra Afrika, centrinė Azija – mūsų augimo rinkos, taip pat Lotynų Amerika. Jungiame Europą metodiškai su pagrindiniais pasaulio centrais“, – aiškino D. Dvilinskas.

Paklaustas, kodėl Taivanas pirmąkart Lietuvoje investuodamas būtent į finansinių technologijų sektorių pasirinko „TransferGo“, D. Dvilinskas teigė, kad šalis vertina įmonės kuriamą teigiamą socialinį pokytį pasaulyje.

„Manau, yra dalis socialinio impacto, kurį mes kuriame. Tuos šimtą milijonų, kuriuos per metus mes žmonėms, kurie siunčia tuos pinigus namo, tai yra didžiulis socialinis skirtumas. Mes nuimame mokesčius nuo infliacijos, palengvinam finansinę integraciją taro žmonių. Aš manau, kad čia yra ne tik verslo dalis, bet ir socialinė, makroekonominė dalis“, – teigė „TransferGo“ vadovas.

D. Dvilinsko teigimu, pokalbiai apie šią investiciją prasidėjo praėjusių metų pabaigoje, įmonės delegacijai nuvykus į Taivaną, o pati investicija padaryta šių metų balandį.

Daugiau nei 11 metų veikianti finansinių technologijų įmonė „TransferGo“ teikia tarptautinių pervedimų paslaugas. Šiuo metu įmonė veikia 160 šalių ir turi daugiau nei 7 mln. klientų. „TransferGo“ dirba daugiau nei 360 darbuotojų, o pagrindinės įmonės atstovybės yra įsikūrusios Londone ir Vilniuje.

Anot „Alvoros“, „AmberGrid“ nuo VERT nuslėpė šią informaciją dėl dujotiekio detalių kokybės ir kilmės reikalavimų.

„Susipažinome su viešai paskelbta VERT sprendimo dalimi, kodėl dujotiekio detalės yra keistinos. Akivaizdžiai matome, kad sprendimas priimtas „Amber Grid“ nuo VERT nuslėpus dalį informacijos apie dujotiekiui ir jo detalėms keliamus reikalavimus. Esame įsitikinę, kad „Amber Grid“ pateikė informaciją VERT šališkai, klaidinančiai ir siekdamas išvengti savo pačių atsakomybės, o „Amber Grid“ teiginiai tiesiogiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir objektyviai tikrovei“, – pranešime pirmadienį teigia „Alvoros“ generalinis direktorius Vaidas Kazlauskas.

„AmberGrid“ anksčiau teigė, kad už reikalavimų neatitinkančių galimai rusiškų detalių strateginiame Lietuvos dujotiekyje pakeitimą yra atsakinga rangovė „Alvora“, turinti detales pakeisti savo lėšomis.

Balandžio 25 dieną „Alvora“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto, kuriuo kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį, dujų sistemos operatorės „Amber Grid“, taip pat VERT ir „EPSO-G“ atstovus.

Dėl energetikos institucijų paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos, „Alvoros“ teigimu, įmonė patiria reputacinę žalą. Dėl to dujotiekio rangovė teigia viešinanti Saugumo plano dokumentą, kuriame, anot „Alvoros“, nebuvo numatytas reikalavimas įmonei detalėms nenaudoti rusiškos kilmės metalo.

„Nuo „Alvoros“ nepriklausančios aplinkybės lėmė, kad žaliavų detalėms gaminti kilmė yra rusiška, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, jog detalės yra kokybiškos, ir dėl to pačių detalių keisti dujotiekyje jokios prasmės ir būtinybės nėra, priešingai – visiškai kokybiškų ir visus standartus atitinkančių detalių keitimas gali lemti dujotiekio savybių pablogėjimą“, – tvirtina įmonė.

„Alvoros“ teigimu, rinkos reguliuotojo vertinimas, kad įtarimų sukėlusios dujotiekio detalės buvo pagamintos iš standarto neatitinkančio plieno, neatitinka realybės, mat „detalės yra pagamintos iš aukštesnės kokybės plieno nei buvo reikalaujama dujotiekio statybų sutartyje“.

Taip pat rangovė teigia statybų metu pateikusi detalių sertifikatus, o vėliau, „AmberGrid“ prašymu, ir detalių žaliavų sertifikatus.

„Suprantame, kad užsakovui detalių žaliavų kilmė nepatinka, kad ji ne tos šalies, kurios užsakovas tikėjosi, tačiau yra melas teigti, kad detalių kilmė nenustatyta ir nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti tiesioginį ryšį tarp dujotiekyje sumontuotų detalių ir pateiktų sertifikatų“,– priduria „Alvoros“ vadovas.

Balandžio 23 dieną GIPL jungties rangovei „Alvorai“ Vilniaus apygardos teismas jau panaikino nutartį dėl jai skirto 4,8 mln. eurų lėšų ir turto arešto.

Magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną. Jo įrengimas iš viso kainavo apie 500 mln. eurų. Iš jų maždaug 60 proc. lėšų buvo skirtos Europos Komisijos, o Lietuva šiam projektui skyrė apie 116 mln. eurų.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenimis, šis skaičius pasiektas balandį į tinklą prijungus 100-tūkstantąjį gaminantį vartotoją, nuosavą saulės elektrinę įsirengusią įmonę „Baltic Refrigeration Group“.

„Šiandien bendra gaminančių vartotojų galia viršija 1 GW (gigavatą), kai bendra visos šalies saulės elektrinių galia yra 1,4 GW. Tai svarus indėlis didinant vietinės elektros energijos gamybą bei siekiant energetinės nepriklausomybės, todėl valstybė ir toliau skatins investicijas į namų ūkių energetinį savarankiškumą“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.

Šiuo metu didžioji dalis gaminančių vartotojų yra gyventojai, jų yra apie 86 tūkst., likę 16 tūkst. vartotojų – privataus sektoriaus įmonės ir organizacijos.

Ministerijos teigimu, šiemet privataus ir viešojo sektoriaus įmonėms skirta beveik 800 mln. eurų paramos lėšų, skirtų joms įsigyjant ar įsirengiant nuosavas saulės arba vėjo elektrines.

Juridiniai asmenys šiuo metu gali pretenduoti į lengvatines paskolas atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtrai. Taip pat savivaldybės teikia paramą steigiant energetines bendrijas, kurios įtrauktų verslą, viešąjį sektorių ir socialiai pažeidžiamus gyventojus, kurie dėl lėšų stokos nuosavos saulės elektrinės įsigyti negali.

ESO duomenimis, 64 tūkst. gaminančių vartotojų saulės elektrines įsirengia tame pačiame ar gretimame sklype, dažniausiai – ant pastato stogo. Jų įrengtoji generuoti galia siekia 895 MW (megavatus). Likę 36 tūkst. vartotojų yra nutolusių saulės parkų klientai, kurių įrengtoji generuoti galia – 220 MW, o generuojama galia viršija 1 GW.  

Lietuva siekia, kad 2030 metais elektros energiją savarankiškai gaminančių vartotojų skaičius siektų 300 tūkst.

Saulės ir vėjo energetikos apimtys Lietuvoje nuo 2020 metų išaugo beveik 4 kartus ir dabar viršija pajėgumus, kuriuos planuota pasiekti tik 2025 m. Šiuo metu instaliuotoji saulės ir vėjo galia Lietuvoje sudaro 2,7 GW ir prognozuojama, jog metų pabaigoje ji sieks 3,8 GW.

Energetikos ministerija skelbia, kad Lietuva dabar iš atsinaujinančių šaltinių pagamina beveik pusę reikalingos energijos. Taip pat prognozuojama, kad 2027 metais Lietuva galės pilnai patenkinti tiek verslo, tiek gyventojų poreikius gamindama ir naudodama iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

„Aš manau, kad čia reikalingas mišrus būdas. Palikti savivaldybes su jų galvos skausmu ir nuleisti viską joms ir tikėtis, kad procesas pajudės greitai, nėra labai sąžiningas būdas“, – kandidatų į prezidentus debatuose LRT radijuje pirmadienį aiškino G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kol kas neužtikrino, kad visose savivaldybėse priedangų įrengimo procesas vyktų vienodu greičiu. Be to, valstybės vadovas tikina pasigendantis Vyriausybės bendradarbiavimo su savivaldybėmis.

„Savivaldybėms stinga pagalbos. (...) Civilinių priedangų problema yra aktuali problema ir toks vėžlio žingsnis, kokiu mes žengiame į priekį, jas įrengdami, yra tikrai nepriimtinas, nes mūsų žmonių saugumas tikrai yra didžiausias prioritetas. Gyvename tokioje geopolitinėje realybėje, kokioje gyvename, ir nesinorėtų, kad iškiltų pavojai ten, kur paskui galima būtų badyti pirštais ir sakyti, (...) nepasirūpinom“, – pridūrė G. Nausėda.

Atsakydama į kritiką, premjerė I. Šimonytė pabrėžė, kad šiuo metu yra parengta Civilinės saugos koncepcija, kuri numato veiksmų planą toliau plečiant priedangų tinklą. Tiesa, anot jos, tam ypač svarbus aktyvus savivaldybių įsitraukimas.

Savivaldybėms stinga pagalbos.

„Sutinku, kad reikia pagalbos savivaldybėms. Bet (...) tai yra savivaldybių savarankiška funkcija – civilinė sauga, bet net į tai nežiūrint, savivaldybės geriausiai „ant žemės“ žino, kokia yra situacija, kokie yra pastatai, kur galima pritaikyti pastatus priedangoms, kur negalima pritaikyti, kur galima pritaikyti investicijas“, – debatuose teigė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovės teigimu, priedangų skaičius savivaldybėse priklauso nuo to, kaip atsakingai šios ėmėsi jas įrengti, taip pat nuo savivaldybių dydžio. O pati Vyriausybė, anot I. Šimonytės, bendradarbiauja su tomis savivaldybėmis, kurios aktyviai rūpinasi civiline sauga.

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu priedangose galėtų pasislėpti trečdalis Lietuvos gyventojų.

Prezidento rinkimai šalyje vyks gegužės 12 dieną.

A. Bilotaitė atmeta prezidento kritiką dėl priedangų įrengimo

Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad Vyriausybė nepakankamai bendradarbiauja su savivaldybėmis civilinių priedangų įrengimo klausimu, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė atmeta tokią kritiką. Pasak jos, priedangų tinklo plėtra yra ne tik ministerijos, o visos valstybės interesas.

„Tai nėra ministerijos interesas, tai yra visos valstybės interesas. Norėtųsi, kad žiūrėtume viena kryptimi. Iš savo pusės mes darome viską“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat akcentuoja, kad savivaldybės ir pačios yra atsakingos už priedangų įrengimą.

„Savivaldybės geriausiai žino. Ir pagal teisės aktus yra numatyta, kad jos turi identifikuoti jų teritorijoje esančias priedangas ir jas sužymėti. Tam, kad tas procesas pajudėtų, mūsų pavedimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas talkino savivaldybėms. Vienose savivaldybėse matome ženklų proveržį“, – pabrėžė ji.

A. Bilotaitės teigimu, dalis savivaldybių turi objektyvių priežasčių, kodėl priedangų įrengimas vyksta lėčiau. Visgi, pasak jos, atsiranda ir tokių, kuriose trūksta administracijos iniciatyvos.

„Čia yra ir lyderystės klausimas. Jeigu tau, kaip lyderiui, civilinė sauga – prioritetas, tu tikrai neieškai priežasčių, kodėl to nedaryti, bet imi veikti. Deja, yra visaip“, – komentavo ji.

Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą galimoms grėsmėms, A. Bilotaitė sako, kad šalyje įkurta per 3,8 tūkst. priedangų.

„Šalyje visiškai nuo nulio sukūrėme priedangų tinklą. 3,8 tūkst. priedangose tilptų apie 1 mln. arba 36 proc. šalies gyventojų. Procesas yra dinamiškas“, – akcentavo ji.

„Turime pasiekti, kad rajonuose pasislėptų 40 proc., o didžiuosiuose miestuose – 60 proc. gyventojų. Tad vidutiniškai apie 50 proc. šalies gyventojų turi turėti galimybę pasislėpti“, – pridūrė ministrė.