Atėjo su būgnais, plakatais ir spygliuota viela. Kas visus tuos pirkinius finansavo? Klausimas kyla, nes visi tie veikėjai, kaip galima suprasti, niekur bent jau šiuo metu nedirba. Sunku būtų patikėti, kad jie vien tik dėl protesto išsiprašė iš darbovietės.

Dar didesnė neteisybė, kad buvo kalbama visuomenės vardu. Gal reikėtų tikrai pirmiausia surengti patikimą Lietuvos žmonių apklausą visuose regionuose, tuomet kalbėti visuomenės vardu?

Bent jau artimiausioje aplinkoje neteko sutikti nė vieno, kuris toleruotų nelegalių ateivių įleidimą pro mūsų valstybės sieną. Gal dar juos ir su orkestru reikėtų sutikti? Iš žmonių sunešto biudžeto dykų pinigų duoti?

Baikite vienąkart tas nesąmones.

Ir jokių žmogaus teisių pažeidimo šiame įstatyme nėra. Jei migrantai elgiasi agresyviai ir neteisiškai, negalime jų priimti jau vien dėl to, kad iš neteisės negali gimti pažeidėjams palankūs teisiniai sprendimai.

O jei čia tas triukšmas prie prezidentūros buvo dėl homoseksualių asmenų iš Azijos, tai taip ir pripažinkite, protestuotojai. Tokius gal iš tiesų būtų galima ir priimti, nes juos ten, Irane, iškart pakaria.

Vieni sako, kad jokiu būdu negalima, nes tai antrosios okupacijos pradžia, o kiti aiškina, kad valdžia turėtų leisti visokius mitingus su amžinosios ugnies deginimu, kalbomis, gvazdikais ir plakatais.

Turbūt teisingas sprendimas yra, kaip visada, – „per vidurį“. Reikėtų leisti žmonėms, norintiems pagerbti žuvusiųjų atminimą, tai padaryti, kaip per Vėlines.

Negalima uždrausti eiti prie palaidojimo vietų. Tačiau reikėtų vengti mitingavimo, „karštų“ kalbų apie gražią praeitį, paistalų apie „blogio jėgas“ Vakaruose ir antivalstybinių nuomonių reiškimo. Reikėtų susilaikyti, juk tą dieną paminimi žuvusieji, kurie tiesiog žuvo, nepriklausomai nuo jų pačių pažiūrų, siekių ar norų. Nei Stalinas, nei politrukai jų neklausė, tiesiog pasiuntė mirti.

Juk per Vėlines niekas nemitinguoja ir nepolitikuoja.

Kitai pusei taip pat reikėtų susilaikyti nuo viešo savo buvusių skriaudų dėstymo, pykčio, replikų ir garsios muzikos leidimo iš automobilio. Tegul ramiai pagerbia žuvusiuosius. Per Visus Šventus gi taip pat niekas nemitinguoja, nekelia triukšmo ir nereiškia nepasitenkinimo.

Reikia visiems mums ne eksploatuoti savo praeities skaudulius, o tiesiog tolerantiškai žvelgti vieniems į kitus, kad ir ką kuris begalvotų. Juk realiai nė vienas nelinkime nė vienam nieko blogo. Likimas lėmė, kad gyvename vienoje šalyje, tai ir turime visi taikiai ir gražiai sugyventi.

Atėjo su būgnais, plakatais ir spygliuota viela. Kas visus tuos pirkinius finansavo? Klausimas kyla, nes visi tie veikėjai, kaip galima suprasti, niekur bent jau šiuo metu nedirba. Sunku būtų patikėti, kad jie vien tik dėl protesto išsiprašė iš darbovietės.

Dar didesnė neteisybė, kad buvo kalbama visuomenės vardu. Gal reikėtų tikrai pirmiausia surengti patikimą Lietuvos žmonių apklausą visuose regionuose, tuomet kalbėti visuomenės vardu?

Bent jau artimiausioje aplinkoje neteko sutikti nė vieno, kuris toleruotų nelegalių ateivių įleidimą pro mūsų valstybės sieną. Gal dar juos ir su orkestru reikėtų sutikti? Iš žmonių sunešto biudžeto dykų pinigų duoti?

Baikite vienąkart tas nesąmones.

Ir jokių žmogaus teisių pažeidimo šiame įstatyme nėra. Jei migrantai elgiasi agresyviai ir neteisiškai, negalime jų priimti jau vien dėl to, kad iš neteisės negali gimti pažeidėjams palankūs teisiniai sprendimai.

O jei čia tas triukšmas prie prezidentūros buvo dėl homoseksualių asmenų iš Azijos, tai taip ir pripažinkite, protestuotojai. Tokius gal iš tiesų būtų galima ir priimti, nes juos ten, Irane, iškart pakaria.

Taigi tą pirmadienį iš kovo 26-osios į 27-ąją miegosime valandą trumpiau.

Kiek dėl to bus daugiau insultų ir infarktų, kiek atsiras daugiau depresijų, kiek prisikankins anksčiau į darželį ar lopšelį prižadinti vaikai, niekam neįdomu.

Metų metais tęsiasi šita beprotybė – padėtis be išeities. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, tačiau vis tiek visa tai tęsiasi kasmet vis iš naujo.

Gal kur nors kažkada ir buvo ištirta, kaip tas laiko keitimas paveikia žmonių sveikatą, tačiau platesni duomenys viešai vis nepaskelbiami. Kodėl? Gal dėl to, kad nebaugintų visuomenės.

Taigi, kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?

Kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?

Juk šitas laiko keitimas kažkada, per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugalvotas tam, kad būtų sutaupyta elektros energijos, vartojamos apšvietimui.

Tačiau šiuo metu specialistai, energetikai neslepia, jog dabar, kai masiškai naudojamos taupiosios lemputės, tos energijos, palyginti, reikia labai mažai.

Juk anksčiau buvo naudojamos 100 vatų lemputės, o dabar 10, 12 ar 16 vatų. Skirtumas kolosalus. Todėl ekspertai ir teigia, kad energetikos sektorius to tariamo sutaupymo net nepajaučia.

Tai kodėl vis dar darome šitą nesąmonę?

Prieš keletą metų Europos politikai ir valdininkai žadėjo, kad jau 2021 m. tas rodyklių sukinėjimas bus baigtas ir to daryti daugiau nebeteks. Žmonės apsidžiaugė, neurologai pritarė. Bet šiandien jau turime 2023-iuosius, ir vėl niekas nesikeičia, vis ta pati rutina. Na, kiek galima? Nejaugi taip niekas ir nepasikeis?

Taigi tą pirmadienį iš kovo 26-osios į 27-ąją miegosime valandą trumpiau.

Kiek dėl to bus daugiau insultų ir infarktų, kiek atsiras daugiau depresijų, kiek prisikankins anksčiau į darželį ar lopšelį prižadinti vaikai, niekam neįdomu.

Metų metais tęsiasi šita beprotybė – padėtis be išeities. Visi supranta, kad tai yra nesąmonė, tačiau vis tiek visa tai tęsiasi kasmet vis iš naujo.

Gal kur nors kažkada ir buvo ištirta, kaip tas laiko keitimas paveikia žmonių sveikatą, tačiau platesni duomenys viešai vis nepaskelbiami. Kodėl? Gal dėl to, kad nebaugintų visuomenės.

Taigi, kam išvis du kartus per metus reikia sukinėti tas rodykles? Ir kas kada paaiškino, kokia iš to nauda, kiek pinigų ar resursų sutaupo Europa?

Juk šitas laiko keitimas kažkada, per Antrąjį pasaulinį karą, buvo sugalvotas tam, kad būtų sutaupyta elektros energijos, vartojamos apšvietimui.

Tačiau šiuo metu specialistai, energetikai neslepia, jog dabar, kai masiškai naudojamos taupiosios lemputės, tos energijos, palyginti, reikia labai mažai.

Juk anksčiau buvo naudojamos 100 vatų lemputės, o dabar 10, 12 ar 16 vatų. Skirtumas kolosalus. Todėl ekspertai ir teigia, kad energetikos sektorius to tariamo sutaupymo net nepajaučia.

Tai kodėl vis dar darome šitą nesąmonę?

Prieš keletą metų Europos politikai ir valdininkai žadėjo, kad jau 2021 m. tas rodyklių sukinėjimas bus baigtas ir to daryti daugiau nebeteks. Žmonės apsidžiaugė, neurologai pritarė. Bet šiandien jau turime 2023-iuosius, ir vėl niekas nesikeičia, vis ta pati rutina. Na, kiek galima? Nejaugi taip niekas ir nepasikeis?

Malonaus veido inteligentiška moteris papasakojo, kaip ji su vyru nusprendė bėgti iš Rusijos per Turkiją, kaip pasiprašė politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje, nes į JAV jų neįleido.

Šiame interviu M. Litvinenka pasakojo, kad jos vyras buvo nunuodytas radioaktyviu polonio izotopu Po-210.

Ponia neslėpė, kad nėra abejonių manyti, jog A. Litvinenką nužudė buvęs KGB agentas, dabar Rusijos deputatas Andrejus Lugovojus ir verslininkas Dmitrijus Kovtunas.

Iš tiesų baisi istorija, bylojanti, prie ko žmones priveda radikalusis militarizmas ir kriminalinės agresijos ideologija.

Jaučiau nuoširdžią užuojautą šiai moteriai. Bet iki tos interviu vietos, kai ponia Marina ėmė pasakoti, kaip ji samdė advokatus ir padavė į teismą ne FSB, A. Lugovojų ir D. Kovtuną, o Jungtinės Karalystės pareigūnus.

Šitie sunkiai suvokiami veiksmai nesibaigė net tada, kai baigėsi pinigai teisininkams. Tuomet kažkoks vietinis advokatas (gal siekęs tiesiog taip pagarsėti) sutiko dirbti už dyką. Ir, įsivaizduokite, užsieniečio FSB pareigūno, gavusio prieglobstį svetimoje šalyje, našlė padavė į teismą pačią Theresa Mary May, dabar jau buvusią Didžiosios Britanijos premjerę.

Ar jūs galite suvokti ir kaip nors pateisinti tokį akiplėšiškumą? Kai buvo bėda, tie žmonės bėgo į svetimą šalį, kuri juos priėmė, maitino, išgelbėjo nuo mirties, suteikė galimybę uždirbti pinigų. Ir tos šalies pareigūnus ponia paduoda į teismą. Ar galite įsivaizduoti?

Jei aš, Lietuvos pilietė, nuvykčiau į Maskvą ir paduočiau į teismą Rusijos premjerą Michailą Mišustiną, nes šis nevykdo mano reikalavimų, kas būtų? Sakytų, va, kokie chamai tie fašistai lietuviai, ir užmuštų arba įkištų į moterų koloniją.

Norisi paklausti, Rusijos Federacijos žmonės, kas jums pasidarė? Kodėl jūs taip visiškai nejaučiate jokių moralinių niuansų ir skrupulų? Yra dalykų, kurių jūs neturite etinės teisės daryti tiems, kurie jums padėjo, ištraukė iš mirties nagų, priglaudė. Kaip išvis galima drįsti svetimoje valstybėje šitaip elgtis? Juk Didžioji Britanija – ne jūsų tėvynė, ne jūsų namai, jūs čia esate svečiai, o ne šeimininkai. Užsienis niekada nebus jūsų namai, todėl ir elgtis reikia kukliai. Kada tai suprasite, žmonės?

Poniai Marinai linkėčiau ne bylinėtis su britais, o padėkoti jiems ir labiau susirūpinti savo velionio vyro kapu, kuris baigia apaugti varnalėšomis.

Klausykite, apie ką mes kalbame? Šitaip juk yra biurokratizuojamas dviejų žmonių intymiausias gyvenimas, apie kurį net garsiai nevalia kalbėti.

O kaip iki šiol žmonės gyveno, kaip iki šiol tūkstančius metų santykiavo, nors ir nebuvo tokio beprotiško įstatymo, kokį dabar siūlo?

Juk visko biurokratizuoti neįmanoma, o čia kalbama apie tokius dalykus. Išeitų net, kad mūsų visų protėviai buvo kažkokie nusikaltėliai, nes neturėdavo tokių sutikimų. Vietoj to žmonės anksčiau duodavo santuokos įžadus bažnyčiose ir į juos žiūrėjo be galo rimtai.

O dabar, suprantama, kai trainiojamasi pakampėse ir nežinia, ko apskritai iš gero gyvenimo prisigalvojama, prisireikė kažkokių sutikimų.

Įforminkite savo santykius santuoka, ir nebus jokių problemų. Joks pasirašytas popiergalis niekada neatstos santuokos sakramento.

Užuot kalbėjus ir darius kvailystes, reikia tiesiog tik pagaliau atsikvošėti.

Tokių juokų krėsti šiuo metu, kai vyksta šitoks žiaurus karas Ukrainoje, tikrai nederėtų. Kandidatas turi būti rimtas ir kietas, o ne žmogus, nieko per daug gyvenime nematęs, tik prisiskaitęs vadovėlių.

Galbūt labiau į šį postą tiktų buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuriai kietumo tikrai pakaktų. Vis dėlto ji pati labai objektyviai įvertino savo galimybes tapti NATO vadove ir konstatavo, kad jai į šį postą patekti sutrukdytų jos kategoriškas ir itin griežtas požiūris į Rusiją. Vakarai vis dar nėra linkę taip kategoriškai priešiškai vertinti fašizmo ir nacizmo keliu nuėjusios, Ukrainą užpuolusios ir jos žmones žudančios šalies.

Taip iš tiesų ir yra. Nuo pat šio karo pradžios Vakarų lyderiai bijojo įstumti Vladimirą Putiną ir jo šalį į kampą, kad tai netaptų viso pasaulio katastrofa. Ir lyderiai buvo teisūs, nes V. Putinas netruko pradėti bauginti taktinio ginklo panaudojimo galimybe, kuria jis gali pasinaudoti. Tas gąsdinimas vyko jau du kartus ir ypač įbaugino atsargiuosius vokiečius, kurie tame konflikte yra linkę kaltinti ne tik Rusiją, bet ir Ukrainą. Apklausų duomenys didžiausioje Europos ekonomikoje lietuvius verstų griebtis už galvų. Tai rodo, kad pas mus į realybę yra žvelgiama visiškai kitaip negu Vakarų Europoje.

Todėl ir šiame kontekste I. Šimonytės kandidatūra, su visa pagarba jai, tikrai nėra tinkama nė iš tolo. Reikia žmogaus, turinčio daugiau patirties, sugebančio rasti tinkamą kompromisą, priimti teisingus sprendimus ir, be abejo, turinčio daugiau išminties.

Iškart pasakysiu, kad visi šitie tuštybės ir net kvailybės atributai šiuo metu nebeturėtų būti platinami. Ir štai dėl ko.

Visų pirma, pas mus gyvena tūkstančiai nuo karo Ukrainoje pabėgusių žmonių. Ir jie, ir jų vaikai kaskart vis krūpčioja girdėdami visiškai nuo gero gyvenimo "sublūdusių" lietuvių ar kitų tautybių žmonių naktimis leidžiamus fejerverkus.

Šie veikėjai nei naktį, nei dieną nesapnavo, kokį siaubą ir kokias baisybes tie vargšai žmonės išgyveno, ką jie patyrė. Neduok Dieve. Jiems svetimas tų žmonių skausmas, jie abejingi ukrainiečiams ir jų likimui.

Jiems nusispjauti ir į jų vaikų emocijas, baimes. Jiems nusispjauti ir į tai, kad gal tie vaikučiai šlapinasi į kelnes, kai girdi tų beširdžių naktį sprogdinamus fejerverkus ir gardų juoką, tuo pat metu dar ir laistantis šampanu.

Kokio bukumo turi būti žmogus, kad džiaugtųsi sprogimais, kai kiti jų bijosi?

Jei jau tokie, atsiprašant, žmogėnai nekreipia dėmesio į žudomų ukrainiečių emocijas, tai gal jiems nors šiek tiek labiau rūpi kaimynų, kitų miestiečių jausmai?

Gal rūpi kitų piliečių baimės, kai kiekvienąkart, išgirdę 23 arba 24 valandą leidžiamus fejerverkus, jie priversti krūpčioti – gal jau tikrai karas prasidėjo?

Ne. Jiems rūpi tik jie patys sau, daugiau niekas. Savi, menki, trumpalaikiai džiaugsmai yra svarbiausi.

Būtent dėl tos priežasties, rūpinantis visuomenės psichine ir emocine sveikata, reikėtų kuo greičiausiai ir griežčiausiai uždrausti prekiauti fejerverkais. Užteks tų sprogimų naktimis. O už tokių dalykų nelegalų platinimą turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Laikas Seimui pagalvoti apie reikalingų įstatymų pakeitimus neatidėliojant. Tai daug parlamentarų darbo laiko tikrai neužimtų.

Pakaks vieną kartą bauginti Lietuvos žmones ir teršti gamtą. Jei jau siekiame ekologijos, minėtas draudimas būtų vienas realių darbų švarinant orą ir aplinką.

Juk, kaip sakoma, tuose sprogmenyse yra visa D.Mendelejevo periodinė cheminių elementų lentelė, kuri po tų beprasmių sprogimų užteršia viską aplinkui.

Taip tiesiai buvo pasakyta pirmą kartą. Per Kaliningrado tranzito skandalą M.Zacharova žadėjo, kad bus imamasi "ne diplomatinių, o praktinių priemonių".

Na, nesigilinsime šį kartą, kiek kalti yra patys lietuviai (tiksliau – trumparegė LR valdžia), kad kilo tas skandalas, nes 2004 m. sutartis su šalimi agresore, kaip ten bebūtų, iki šiol tebegalioja ir ji veikiausiai buvo pažeista.

Tačiau, jei kalbėsime apie vadinamąją rusofobiją, šiuo atveju svarbesnis yra priežasties aspektas. O kodėl jūs norite, ponia M.Zacharova, kad nebūtų rusofobijos, jei padarėte viską, kad ji kuo plačiau išsikerotų?

Pradėkime nuo 1940–1941 m., kai SSRS okupavo Lietuvą, o tūkstančius žmonių ištrėmė į Sibirą (vien 1941 m. birželio 14–19 d. išvežė 17 485) ir ėmė kalti į galvas, kad SSRS dabar lietuviams privalo būti "mylima plačioji tėvynė". Po 1944–1945 m. – naujas smurto, žudymų, kankinimų, trėmimų etapas, kurio metu buvo pražudyti šimtai tūkstančių gyventojų. Ar čia už tai reikia dabar dėkoti Rusijai, ją mylėti ir gerbti?

O kas vyksta dabar? Šiemet vasario 24-ąją Rusijos Federacija pradėjo karą prieš Ukrainą, esą tai ne valstybė, o ukrainiečiai – ne ukrainiečiai. Labai girdėta ta retorika – juk šitaip per Antrąjį pasaulinį karą kalbėjo Adolfas Hitleris apie lietuvius. Ar tai reiškia, kad Rusijos Federacija perėmė jo mokymą? Tikrai taip.

Ką daro Rusijos kariuomenė Ukrainos teritorijoje? Bučoje į galvas šaudė vietiniams gyventojams tiesiog gatvėje. Raketomis sprogdino gimdyklas ir daugiabučius namus. Kapinėmis pavertė Mariupolį. Nužudė 370 ukrainiečių vaikų ir toliau žudo. O gal Maša Zacharova peržiūrėjo tą garsų vaizdo įrašą, kaip gyvulys Rusijos Federacijos kariuomenės uniforma seksualiai išprievartavo kūdikį, visą tą savo "žygdarbį" nufilmavo ir dar išsiuntinėjo bičiuliams? Matyt, tikėjosi, kad paskelbs didvyriu ir duos ordiną. O gal ponia matė ir nufilmuotus kankinimus, pavyzdžiui, kaip siauraakis sadistas nupjauna lytinį organą belaisviui, kuris po to miršta?

Ir ką jūs, gerbiamieji, rimtai norite, kad po šito "gėrio" visi Rusiją įsimylėtų? Kad nebūtų rusofobijos?

Taip, rusofobija tikrai egzistuoja, ir kuo toliau, tuo labiau įsigali, bet tam visas prielaidas sukūrė pati Maskvoje įsitvirtinusi fašistinė valdžia, kuri atkartoja A.Hitlerio fašistinės Vokietijos istoriją. Beliko sulaukti tik Niurnbergo.