Iškeliavo, bet grįžo

„Iš Kėdainių rajono paveldėjome stumbrų bandą. Turime vaizdo įrašų, kaip jie ganosi ir penisi mūsų laukuose, tačiau žemdirbiai tuo nelabai džiaugiasi. Daugiausia žalos stumbrai padaro smulkiesiems ūkininkams, auginantiems daržoves, braškes, vaismedžius ir vaiskrūmius. Blogiausia tai, kad už padarytą žalą jie negauna kompensacijų“, – balandžio 2 d. „Via Baltica“ konferencijų salėje surengtame Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) susirinkime problemą, kurią kelia į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įrašyti gyvūnai, įvardijo pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Kantaravičius sakė, kad stumbrai pakaunėje pastebėti jau pernai, kurį laiką pasisukioję Vandžiogalos seniūnijoje iškeliavo į Jonavos rajoną, tačiau šiemet vasarį sugrįžo.

40–50 stumbrų banda, įskaitant jauniklius, užfiksuota tarp Boniškių (Vandžiogalos sen.) ir Didžiųjų Lapių (Lapių sen.). Vidutinė lietuviškojo stumbro patino masė yra apie 0,5 t, todėl nesunku įsivaizduoti, kas lieka iš augalų, jų lauke paviešėjus tokio dydžio kaimenei.

Reakcija: Babtų seniūnijos ūkininkas J. Staliūnas (dešinėje) siūlė stabdyti pakeistos žalos vertinimo metodikos tvirtinimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kreipėsi dėl patikslinimo

Kauno rajono savivaldybės administracija kovo mėnesį kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas su siūlymu patikslinti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Savivaldybės nuomone, būtina tikslinti metodikos punktą, kuris nurodo, kad kompensuojama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms, įtraukiant ir kitas žemės ūkio naudmenas: obelų, kriaušių, vyšnių sodus, serbentų, braškių, šilauogių uogynus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atsakė, kad Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika niekuomet nenumatė galimybės atlyginti sodams ir uogynams padarytos žalos.

„Sodai ir uogynai turi visas įmanomas technines galimybes būti apsaugoti nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, kaip antai ištiesus apsaugines plėveles nuo paukščių ar įrengus tvoras ir užkardas, neleidžiančias medžiojamiesiems gyvūnams patekti į vidų ir sunaikinti derlių. Sodai ir uogynai nėra tokio dydžio kaip pasėliai ir juos yra įmanoma apsaugoti laikantis visų agrotechninių reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad dėl stumbrų daromos žalos nesame kompetentingi įvertinti siūlymų, nes tai yra Aplinkos ministerijos kompetencijos sritis“, – rašoma ŽŪM atsakyme savivaldybei.

Nuotaikos: susirinkime išgirstos žinios nenuramino ūkininkų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kilo aštri diskusija

Tokią pat poziciją susirinkime pakartojo ir ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis, sakydamas, kad žemdirbiai turėtų apsitverti laukus. Lapių seniūnijos ūkininkas Rolandas Šimkus, auginantis šilauoges ir kanapes, replikavo, kad tokio įpareigojimo ar reikalavimo nėra. Be to, išgąsdintam pusę tonos sveriančiam gyvūnui tinklo tvora tikrai nebus didelė kliūtis.

Susirinkimo dalyviai prašė, kad minėtos ministerijos diskutuotų tarpusavyje, susitartų, kaip kompensuoti padarytą žalą, kad ūkininkai nepatirtų žvėrių daromų nuostolių.

ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Vaištaras patikino, kad problema yra žinoma. „Tenka apgailestauti, kad trūksta Aplinkos ministerijos įsitraukimo dėl galimybių išplėsti žemės ūkio augalų sąrašą, o žalų atlyginimo metodika yra suderinta, tikimės, kad per šią savaitę ministras ją pasirašys ir perduos Aplinkos ministerijai. Tačiau jūsų siūlymai dėl sąrašo išplėtimo į šią versiją nėra įtraukti, bet tai bus galima padaryti vėliau“, – kalbėjo T. Vaištaras.

Iš Kėdainių rajono paveldėjome stumbrų bandą.

„Šešerius metus laukėme, kol bus pakeista žalos vertinimo metodika, tačiau ji iš esmės nepasikeitė, atsirado tik papildomų sakinių ir formulė, kaip rasti vidurkį. Nekabinkit makaronų, įvardykite, su kuo buvo diskutuota, su kuo buvo derinta. Nėra ką tvirtinti, siūlau tai stabdyti“, – rėžė Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, išgirdęs, kad „informacija, su kuo diskutuota, su kuo derinta, yra konfidenciali.“

T. Kantaravičius susirinkusiems priminė, kad savivaldybėje veikia Aplinkos apsaugos rėmimo programa (SAARSP), į kurią patenka už medžioklės plotų nuomą mokami mokesčiai. Šiemet žemės sklypų, kuriuose neuždrausta medžioklė, savininkų ir valdytojų naudotojų įgyvendintoms prevencinėms priemonėms (tarp kurių yra apsauginių tvorų, medelių apsauginių priemonių ir repelentų įsigijimas) numatyta 60 tūkst. eurų. Prašymus ūkininkai gali teikti iki gruodžio mėnesio.

Pernai Kauno rajone, kai dar nebuvo atklydę stumbrai, dėl medžiojamųjų gyvūnų vertinta 600 ha, o šiemet, pasak Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo, vienoje seniūnijoje jau teko vertinti 200 ha vien tik dėl stumbrų padarytos žalos. Todėl kyla klausimas, kokiam skaičiui ūkininkų, didėjant žaloms, savivaldybė galės padėti.

Po susirinkimo KRŪS Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms taip išsiuntė raštą su tokiais pat siūlymais, kokius buvo išdėsčiusi Kauno rajono savivaldybė. Dokumente akcentuota, kad daugelyje laukų reikalinga sėjomaina, todėl tvoras tektų perkelti, be to, paprasta tinklo tvora nebūtų veiksminga apsauga nuo stumbrų bandos dėl jų masės ir griaunamosios jėgos.

„Atskiru klausimu pakartotinai prašome patvirtinti aiškią medžiojamųjų gyvūnų daromų žalų nustatymo metodologiją, kuri būtų pagrįsta mokslu ir nekeltų įtampos tarp ūkininkų dėl neteisingai apskaičiuojamų žalų, juolab dėl nekompensuojamų patirtų realių nuostolių, kas buvo žadėta parengti dar 2018 metais“, – prašoma M. Maciulevičiaus pasirašytame dokumente.

Mindaugas Maciulevičius / Regimanto Zakšensko nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius,

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Į Kauno rajoną atklydusi stumbrų banda jau ne tik kelia nerimą – sulaukiame vis daugiau informacijos iš ūkininkų apie ištryptus javų ir rapsų pasėlius.

Manome, kad būtų tikslinga fiksuoti ir atlyginti ūkininkams patirtus nuostolius, kuriuos padaro stumbrai, sulaužydami ar sugadindami apsaugines tvoras, suplėšydami įvairias apsaugines plėveles ar kitas žemės ūkio naudmenų apsaugai naudojamas priemones.

Pasak Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro (KRTVIC) direktorės Emilės Kaminskaitės-Sutkuvienės, idėja įkurti Kauno rajono verslių moterų klubą kilo Ramintai Popovienei, kai ji buvo KRTVIC laikinoji direktorė. Klubastai ne tik veikia prie šio centro, viena iš jo veiklos sričių – verslo plėtra Kauno rajono savivaldybėje, todėl siekta suburti moteris bendramintes, kurios suinteresuotos bendrauti ir bendradarbiauti, skatinti jų verslumą, padėti rasti atsakymus į kylančius klausimus, suteikti pagalbą norinčioms pradėti verslą.

Gretos auga

Klubo gimtadienis – 2022 m. gruodžio 13 d. Į pirmąjį susitikimą atvyko 37 moterys. Per šešiolika mėnesių klubo narių skaičius ūgtelėjo iki 150, aktyviausios yra apie 50 verslininkių.

Klubo veikloje dalyvauja ne tik Kauno rajone žinoma bendrovės „Aconitum“ vadovė Rima Balanaškienė, bet ir Indrė Benevičienė („Žali žali“), Živilė Juknevičienė („Atrast“), Dovilė Ilevičienė („Juodasis česnakas Garlic Moon“), Laimutė Visockienė („Eismo juosta“), Rasa Semoškienė („Almara“), Monika Sadauskaitė-Pocė (Sadauskų sodyba) ir kitos.

Kaita: klubietės renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį vis kitoje vietoje. / Organizatorių nuotr.

Pasak E. Kaminskaitės-Sutkuvienės, į Kauno rajono verslių moterų klubą gali jungtis moterys, kurios turi verslą ar dar tik planuoja verslauti Kauno rajone. Klubas plečiasi narėms rekomenduojant savo veiklą. Norint prisijungti, tereikia pateikti prisistatymą su nuotrauka ir įstoti į facebook grupę, kur ir vyksta bendravimas.

Turiningos viešnagės

Klubo narės renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį, 15 val., vis kitoje vietoje. „Dažniausiai kuri nors narė pristato savo veiklą, kviečia į savo įmonę, supažindina su vykdoma veikla. Susitikimo metu aptariama tos srities problematika ir iššūkiai, aktualijos. Tai – unikali galimybė moterims tobulėti, susipažinti su vis kita verslo sritimi“, – sakė KRTVIC direktorė.

D. Ilevičienė pakvietė susipažinti su jos kaimo turizmo sodyba „Kačerginės pamiškė“ ir į juodojo česnako degustaciją, R. Balanaškienė – į ekskursiją „Aconitum“ bendrovėje ir paskaitą „Seksas, miegas ir cirkadiniai ritmai“. Kačerginėje gyvenanti žolininkė Rūta Borutienė ne tik pristatė iš mamos perimtą ir toliau vystomą veiklą, bet ir vaišino įvairiomis arbatomis, žolelių gira, sviestu su netikėtais priedais ir pačios kepta duona. „Sunku patikėti, kad svogūnų lukštų arbata gali būti ne tik skani, bet ir labai naudinga savo savybėmis“, – pasakojo E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Organizatorių nuotr.

Klubo narėms gerų emocijų suteikė raudondvarietės Rasos Semoškienės organizuotas pasivaikščiojimas su aukštakulniais ir sveikatinimo užsiėmimas Kačerginėje.

„Avėdamos aukštakulniais ne tik vaikštinėjome Raudondvario takais, bet ir bendravome, kalbėjomės, poromis atlikome įvairias užduotis, geriau pažinome viena kitą. Kilo mintis organizuoti ilgesnio atstumo moterų žygį su aukštakulniais“, – prisiminusi šypsojosi KRTVIC direktorė.

O štai sveikatinimo žygiui verslios moterys aukštakulnius jau paliko namuose. Jos keliavo po Kačerginės apylinkes iki Pyplių piliakalnio, pakeliui iš mitybos konsultantės-trenerės Editos Poškaitienės išgirdo sveikos gyvensenos ir mitybos patarimų. „Tai – energinga ir įkvepianti moteris, pavyzdys, kaip užsispyrimas ir didelis noras gali pakeisti žmogų“, – sakė E. Kaminskaitė-Sutkuvienė. Po žygio kavinėje „Piliakalnio kiemelis“ vyko sveikuoliška degustacija. Kavinės šeimininkė Gintarė Ramanauskienė pavaišino išskirtiniais savo gamintais desertais, papasakojo apie save ir savo šeimos verslo sėkmės istoriją.

Rasa Semoškienė / Organizatorių nuotr.

Žinių ir gerumo mainai

Taip pat klubo narėms rengti seminarai finansiniais, asmeninio tobulėjimo, verslo organizavimo ir kt. aktualiomis temomis, kuriuos organizuoja KRTVIC. Tarp jų – psichologės Ramunės Murauskienės paskaita „Emocinis raštingumas – laimės ir sėkmės garantas“ informacinis seminaras-mokymai „Pažintis su mentoryste“, konferencija „(Ne)reali moteris“.

Tai ne tik galimybė parodyti save, savo verslą, bet ir susipažinti su kitomis moterimis verslininkėmis, jų vykdomomis veiklomis, atrasti bendraminčių, kartu puoselėti įdomias idėjas.

Pasak KRTVIC direktorės, pernai lapkričio 7 d. surengtoje konferencijoje „(Ne)reali moteris“ dalyvavo per 150 moterų, dauguma jų buvo iš Kauno rajono verslių moterų klubo. „Tai buvo visapusiškai naudingas, labai nuotaikingas ir labai kokybiškas renginys, kurio dalyvės gavo tikrai daug. Profesionalios pranešėjos ir diskusijos dalyvės, visoje šalyje žinomos moterys – Odeta Blaževičienė, Justė Pinkevičienė, R. Balanaškienė, Indrė Sapagovaitė ir kitos – dalinosi savo profesine ir asmenine patirtimi, įkvėpė ir motyvavo. Puikūs atsiliepimai skatina mus ir šiais metais organizuoti panašaus turinio konferenciją, subalansuotą moterims, bet joje laukiami ir vyrai“, – patikino E. Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Iki šiol moterys šiltai prisimena ir vieną pirmųjų klubo narių susitikimą, vykusį 2023 m. pradžioje naujai Lapėse atidarytame restorane „Foxy“. Jo savininkė – klubo narė Milena Lapajienė. Restorane surengta charizmatiškos psichologės Ramunės Murauskienės paskaita „Emocinis raštingumas – laimės ir sėkmės garantas“. „Buvo be galo įdomu, moterys klausė susidomėjusios, kai kurios užsirašinėjo lektorės mintis ir psichologinius patarimus, perteikiamus su komiškais elementais“, – prisiminė KRTVIC direktorė. Po paskaitos ragauti gardūs, prabangiai atrodantys „Foxy“ patiekalai.

Šiais metais R. Popovienei kilo idėja suorganizuoti velykinę akciją ir įgyvendinti 20-ties Kauno rajone gyvenančių ir sunkiau finansiškai besiverčiančių šeimų svajones. Svajonės buvo labai įvairios: bilietai į kiną šeimai, kavos puodelis Laisvės alėjoje su 90-ies metų senole, galimybė pamatyti Baltijos jūrą ir daug kitų, kurių žmonės patys negali įgyvendinti. Žadama, kad ši iniciatyva taps tradicine, nes norima išpildyti kuo daugiau Kauno rajono gyventojų svajonių.

Bendrystė: verslios moterys kartu gamino Velykų puošmenas. / Organizatorių nuotr.

Tapo kaip šeima

R. Semoškienė klubo veikloje dalyvauja nuo pat jo įkūrimo ir nėra praleidusi nė vieno susitikimo. „Naujos pažintys, naujos idėjos, bendravimas ir bendradarbiavimas, – taip trumpai klubo naudą įvardijo Raudondvaryje gyvenanti verslininkė. – Tai ne tik galimybė parodyti save, savo verslą, bet ir susipažinti su kitomis moterimis verslininkėmis, jų vykdomomis veiklomis, atrasti bendraminčių, kartu puoselėti įdomias idėjas.“

Bendrovės „Almara“ direktorė tvirtino esanti sužavėta moterų verslų įvairove, jų drąsa. „Aišku, yra ir vienodų verslų, tačiau jie veikia skirtingomis kryptimis. Pasidalijusios idėjomis, dar daug kuo galime nustebinti save ir kitus“, – patikino pašnekovė.

Pasak verslininkės, aktyviausios klubo moterys per beveik pusantrų metų tapo kaip šeima. „Interesų ratas plečiasi, mes jau kalbamės apie pomėgius, ne tik darbą ir veiklą, kuria užsiimame. Galvojame apie keliones kartu“, – atviravo R. Semoškienė.

Raminta Popovienė / Organizatorių nuotr.

Komentaras

Raminta Popovienė,

Kauno rajono savivaldybės vicemerė

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, ES valstybėse narėse moterys sudaro 52 proc. visų gyventojų, tačiau tik 34,4 proc. moterų turi savo verslą. Ieškant priežasčių, kodėl moterų verslininkių yra mažiau nei vyrų, yra teigiama, kad moterys, norėdamos pradėti verslą, susiduria su daugiau sunkumų nei vyrai: tiek steigiant ir vystant savo verslą, tiek derinant verslo ir šeimos įsipareigojimus.

Kauno rajonas – nuolat auganti savivaldybė, kurioje šiandien skaičiuojame per 4 800 verslo subjektų, o vadovaujančių moterų proporcija panaši į ES. Todėl kilo idėja suburti verslias pakaunės moteris bendrauti ir bendradarbiauti, sudaryti joms galimybes tobulėti, ieškoti atsakymų į klausimus, dalintis kontaktais, padėti toms, kurios svajoja sukurti savo verslą, tačiau nežino, nuo ko pradėti.

Labai džiaugiuosi, kad ši idėja pasitvirtino. Tai rodo vis naujai prisijungiančios narės. Man pačiai vertinti sunku, tačiau bendraujant girdžiu, kad moterys labai vertina šiuos susitikimus. Čia jos susipažino, atrado bendras veiklas, pakviečia kitas savo koleges, pataria viena kitai. O svarbiausia – visada pažymi, kad moterų bendrystė yra didžiulė jėga. Šiandien mes imamės atsakomybės visose srityse, tad bendrauti ir tobulėti – didelė vertybė ir dovana.

Šiais metais planuojame didesnį dėmesį skirti verslo mentorystei. Tai – bendradarbiavimas tarp pradedančios ir jau pažengusios mentorės, kuri padės išsikelti tikslus ir siekti rezultato. Sieksime, kad patyrusios verslininkės, įvairių sričių specialistės dalintųsi savo žiniomis ir patirtimi.

Nepaisant to, pasitaiko atvejų, kai mokytojas mato, kad mokiniui reikia pagalbos, tačiau tėvai nepripažįsta, kad jų atžala turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir jam reikia specialistų pagalbos, nesutinka vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

Ragina neužkirsti galimybių

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Jono Petkevičiaus, priežastys, kodėl tėvai taip elgiasi, būna įvairios. „Tėvai mano, kad, vaikui nustačius specialiuosius ugdymosi poreikius, ateityje jam bus apribotos mokymosi galimybės, kiti bijo, kad jei jų sūnui ar dukrai bus teikiama logopedo, specialiojo pedagogo ar psichologo pagalba, vaikas mokykloje patirs patyčias. Kai kurie tėvai, perkeldami vaiką į kitą mokyklą, nuslepia informaciją apie jo sutrikimus, taip tikėdamiesi, kad jie išnyks“, – vardijo J. Petkevičius.

Pasak Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, yra buvę atvejų, kai tėvai patys kreipdavosi pagalbos, bet tik artėjant pasiekimų patikrinimui, kai vaikas būdavo nepasiekęs numatytų dalyko programos reikalavimų, ir prašydavo Pedagoginės psichologinės tarnybos pritaikyti pasiekimų patikrinimo užduoties formą, vykdymo ar vertinimo instrukciją. „Tačiau laiku nepritaikius tinkamų mokymosi metodų ir pagalbos, padėti mokiniui laiku įveikti mokymosi sunkumus ir toliau sėkmingai mokytis beveik neįmanoma“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialistų nuomone, vengdami pripažinti problemą, tėvai labiausiai pakenkia savo vaikui, nes užkerta galimybę jam gauti reikalingą pagalbą, neužtikrina vaiko augimo ir vystymosi poreikių. Pasak J. Petkevičiaus, Pedagoginė psichologinė tarnyba, įvertindama vaiko ugdymosi poreikius, nustato pagalbos reikmes, pateikia rekomendacijas mokyklai, kaip veiksmingai organizuoti ugdymo procesą, pritaikyti mokymosi aplinką, kokių specialistų pagalbos vaikui reikia.

Jonas Petkevičius / Organizatorių nuotr.

„Kuo anksčiau mokykloje pradedama teikti pagalba, tuo geresnių mokymosi rezultatų galima pasiekti. Jei pagalba nesuteikiama laiku, kenčia pats vaikas, jo bendraamžiai ir visas mokymosi procesas. Vaikas susiduria su mokymosi sunkumais, jei turi elgesio ir emocinių sutrikimų – dažnai elgiasi neprognozuojamai ir išderina visos klasės darbą, didėja paties vaiko atskirtis“, – sakė J. Petkevičius.

Šiais laikais konsultuotis su specialistais jau nėra stigma.

Kauno rajono ugdymo įstaigose taikoma tokia praktika: kai mokytojai pastebi mokinio mokymosi sunkumus ir įtaria, kad vaikas gali turėti specialiųjų ugdymosi poreikių, pirmiausia konsultuojasi su mokyklos pagalbos mokiniui specialistais. Mokyklos Vaiko gerovės komisijoje kartu su mokinio tėvais aptariamos mokinio galios ir sunkumai, supažindinama su specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo procedūra Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, pabrėžiamas ugdymo proceso pritaikymo reikalingumas ir nauda pačiam mokiniui. Jei tėvai su tuo nesutinka, mokyklos Vaiko gerovės komisijoje kviečiami dalyvauti ir Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovai. Padėti spręsti klausimą gali būti pasitelkiami ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai.

„Šiais laikais konsultuotis su specialistais jau nėra stigma, mokyklose mokosi įvairių ugdymosi poreikių mokiniai, apie mokinių įvairovę, toleranciją ir supratingumą kalba mokytojai, vyksta klasės auklėtojų, specialistų užsiėmimai“, – pabrėžė J. Petkevičius.

Pasak Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, svarbu suprasti, kad mokytojui dirbant komandoje su specialistais ir mokinio šeima, teikiant švietimo pagalbą, užtikrinamas kokybiškesnis vaiko ugdymas, įveikiami mokymosi sunkumai, koreguojama mokinio elgsena, gerėja visos klasės socialinis emocinis mikroklimatas.

Dalius Balčiūnas / Organizatorių nuotr.

Svarbiausia – vaiko poreikiai

Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorius Daliaus Balčiūnas neslėpė, kad tenka susidurti su tėvų nenoru įvardyti galimai esamus vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius. „Tokiais atvejais visada siekiame padrąsinti ir atkreipti dėmesį į tai, kad visi turime skirtumų ar ypatumų, bet tai nėra joks trūkumas. Įvertinimas tarnyboje yra ir vaiko stiprybių bei jo potencialo atskleidimas, reikiamos pagalbos (logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ar mokytojo pagalbininko) rekomendavimas.

Įvertinimas tarnyboje yra ir vaiko stiprybių bei jo potencialo atskleidimas, ir reikiamos pagalbos rekomendavimas.

Tarnyba turi stiprius bendradarbiavimo ryšius ir su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios teikia pagalbą vaikams. „Bendradarbiaujame su viešosiomis įstaigomis „Darnūs namai“ ir „Labirintas“, Lietuvos audiosensorine biblioteka ELVIS. Aukštesnėse klasėse tarnyba rengia egzaminų pritaikymo užduotis, gali būti pratęsiamas egzaminų vykdymo laikas, neįskaitomos kai kurios specifinės klaidos“, – pasakojo direktorius.

D. Balčiūno vadovaujamos įstaigos darbe atvejai, kai tėvai ar įtėviai atsisako vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, nors ugdymo įstaiga rekomenduoja, pasitaiko retai. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tai atvejai, kai tėvai neatsižvelgia į būtinybę užtikrinti vaiko poreikius ir interesus. Kad vaiko interesai būtų užtikrinti, galima bendradarbiauti ir su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais ,siekiant įtikinti tėvus, kad savalaikė švietimo pagalba yra būtina ir reikalinga.

Audra Galvanauskienė / Organizatorių nuotr.

„Tėveliams, kurie nuogąstauja dėl „pasekmių“, reikėtų suprasti, kad pagalba nėra skiriama visam mokymosi laikotarpiui, o tik kol bus įveikti ugdymosi sunkumai, sustiprinti įgūdžiai. Toks skyrimas gali būti ir dažnai būna nutraukiamas mokyklos Vaiko gerovės komisijos sprendimu, kai įvertinama, kad vaiko gebėjimai atitinka minimalų klasės pasiekimų lygį. Kad tai pasiektume, būtinas kryptingas ir kantrus bendras ugdymo įstaigos, šeimos ir pagalbos įstaigų darbas“, – pabrėžė D. Balčiūnas.

Pasak direktoriaus, Kauno rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, atliekant mokinuko ar ikimokyklinio amžiaus vaiko specialiųjų ugdymo poreikių įvertinimą, didelis dėmesys skiriamas pirminiam pokalbiui su šeima, jam neribojamas nei laikas, nei pastangos.

„Pokalbio metu siekiame įsigilinti į tėvelių ir vaiko lūkesčius, baimes, nuogąstavimus, klausimus ir į juos atsakyti, pateikti rekomendacijų ir galimų sprendimų. Vienas iš svarbių uždavinių yra pastebėti ir įvardyti vaiko gebėjimus ir galimybes, nes tai yra pagrindas ir atrama jo sėkmingam ugdymui. Visada svarbu įžvelgti pozityvią vaiko ugdymosi pusę ir jo daromą pažangą, kuri pradžioje gali būti ir labai nedidelė, bet palaipsniui auganti ir stiprėjanti“, – sakė pašnekovas.

Su vaiko mokymosi sunkumais, socializacijos iššūkiais pirmiausia susiduria tėvai.

Bendradarbiavimas – būtinas

Garliavos Jonučių progimnazijos direktorės Audros Galvanauskienės žodžiais, su vaiko mokymosi sunkumais, socializacijos iššūkiais pirmiausia susiduria tėvai.

„Vieniems jų – sunku susitaikyti su tuo, kad jų vaiko gebėjimai, elgesys, skiriasi nuo bendraamžių, kiti ieško būdų, kaip padėti vaikui integruotis ir ugdytis mokykloje. Visada kviečiame tėvus bendradarbiauti ir kartu ieškoti galimybių vaikui tobulėti individualiu tempu ir jam pritaikytais būdais. Dažnai atvira, bendro tikslo siekianti tėvų ir mokyklos komunikacija sudaro galimybes sėkmingam mokinio gyvenimui kartu su klasės draugais“, – pastebėjimais dalijosi A. Galvanauskienė.

Pasak direktorės, Garliavos Jonučių progimnazijoje dirbantys kompetentingi psichologai, socialiniai ir specialieji pedagogai daug dėmesio skiria tėvų konsultavimui. „Tenka išklausyti, patarti ir susitarti. Tik tariantis randami palankiausi sprendimai vaikui ir visai bendruomenei“, – pabrėžė įstaigos vadovė.

Danguolė Marmienė / Organizatorių nuotr.

Neveronių gimnazijos direktorė Danguolė Marmienė įvardijo ir kitą problemą: pavieniais atvejais dar pasitaiko nepritarimo, nepasitenkinimo, kad klasėje kartu mokosi ir elgesio, mokymosi sunkumų turintys mokiniai. „Tačiau dauguma mokinių tėvų supranta kokybiško ugdymo svarbą kiekvienam vaikui, tiek turinčiam negalią, tiek išskirtinai gabiam, tiek kitataučiui, tiek mokiniui iš nepalankios socialinės aplinkos. Mokinių tėvai aktyviai bendradarbiauja su gimnazija sprendžiant iškilusias mokinių tarpusavio bendravimo problemas, stiprinant požiūrį, kad kiekvieno vaiko skirtybės – ne problema, o privalumas“, – teigė direktorė.

Pavieniais atvejais dar pasitaiko nepritarimo, nepasitenkinimo, kad klasėje kartu mokosi ir elgesio, mokymosi sunkumų turintys mokiniai.

Pasak D. Marmienės, Neveronių gimnazijoje susitarta dėl geros pamokos bruožų. Dauguma mokytojų organizuoja mokymosi paradigma grįstas pamokas, kuriose veikla individualizuojama ir diferencijuojama, skatinamas mokinių bendradarbiavimas, teikiama veiksminga pagalba. Mokinių ir mokytojų apklausos duomenimis, viena iš stipriųjų gimnazijos veiklos krypčių – tinkama švietimo pagalbos specialistų pagalba įvairių sunkumų patiriančiam mokiniui.

Valerijus Makūnas / Organizatorių nuotr.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Švietimas yra itin jautri sritis, nes ji susijusi su mūsų jaunąja karta, todėl, darydami pokyčius, turime matyti besikeičianti pasaulį ir stengtis geriau suprasti vaikus.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, Europos Tarybos strateginiai švietimo uždaviniai ir Lietuvos teisės aktai skatina diegti teisingumo principais paremtą švietimo politiką, todėl vienas didžiausių šiuolaikinės mokyklų iššūkių – įtraukusis (inkliuzinis) ugdymas.

Iki šiol Lietuvoje mokytojai buvo pripratę orientuotis į konkurencinę aplinką, daugiau dėmesio skirti gabesniems vaikams. Dabar daugiau dėmesio reikia kiekvienam vaikui.

Neįgaliųjų vaikų situacija yra ypač jautri, nes būtinybė efektyviau parengti jiems tinkamą ugdymo aplinką, pedagogus, naujas programas buvo vis atidėliojama. O juk šiam tikslui įgyvendinti reikia ir žmogiškųjų, ir finansinių išteklių.

Inkliuzinis mokymas plačiąja prasme turėtų aprėpti ir ilgai sergančius vaikus, emigrantus, kurių taip pat daugėja.

Siekiant sėkmingai integruoti tokius moksleivius, reikia daugiau specialistų, o jie juk neparuošiami per vienus metus. Vaikas su negalia privalo turėti šalia žmogų, kuris žino, kaip veikti sudėtingose situacijose. Skandinavijos šalių mokyklų klasėse vienu metu būna du trys pedagogai, taip turėtų būti ir pas mus.

Įgyvendinti įtraukųjį ugdymą Lietuvoje sunku ir dėl tam tikrų visuomenėje susiformavusių stereotipų, pirmiausia dėl neigiamo dalies visuomenės požiūrio į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą kartu su kitais mokiniais.

Reformą tenka įgyvendinti, kai mūsų valstybėje įsigalėjęs prestižinių mokyklų sindromas, mokyklų reitingavimas, moksleivių atranka pagal akademinius gebėjimus. Laisvosios rinkos modelį suderinti su socialiniu teisingumu – sunkiai įgyvendinamas uždavinys. Manau, švietime turėtų vyrauti humanistiniai, o ne rinkos dėsniai.

Skandinavijos šalyse tėvai nesirenka „geresnės“ mokyklos, nes tokios paprasčiausiai negali būti. Gera mokykla yra ta, kurioje siekiama geriausių galimybių visiems vaikams ir kuri geriausiai paruošia juos tolesniam gyvenimui. Ir dar – tai turi būti psichologiškai saugi vieta, antrieji vaiko namai.

Penktadalis gyventojų – jauni

Pasak Kauno rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Domantės Sinkevičiūtės, pagal Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, jaunas žmogus yra asmuo nuo 14 iki 29 metų. „Jaunimas Kauno rajono savivaldybėje sudaro beveik penktadalį visų gyventojų. Jauno rajono titulą taip pat užtikrina jaunos šeimos, kurios itin sparčiai keliasi gyventi į Kauno rajono savivaldybės teritoriją. Dažnu atveju šį pasirinkimą lemia išvystyta infrastruktūra, patogus susisiekimas su ugdymo įstaigomis, darželiais“, – sakė D. Sinkevičiūtė.

Kauno rajono savivaldybės tikslas yra vienyti jaunimą, mažinti atskirtį ir imtis visų veiksmų, kad kiekvienas rajono gyventojas jaustųsi išgirstas. Daugiausia dėmesio skiriama savanorystei, darbo su jaunimu formų įvairovei, jaunuolių įtraukimui į nevyriausybinių organizacijų veiklą. Visų priemonių visuma stengiamasi atliepti Kauno rajono jaunuolių poreikius.

Jaunimo reikalų koordinatorės nuomone, pakaunės jaunimas yra labai aktyvus, besidomintis inovacijomis, verslus ir nenustojantis tobulėti. „Nepritariu nuomonei, kad šiuolaikinis jaunimas yra nemotyvuotas ir nepilietiškas, tai parodo kiekvienų metų moksleivių mokslo pasiekimai, aktyvi Kauno rajono moksleivių savivalda ar vis daugiau besivystančių jaunų verslų. Jau trečius metus iš eilės rudenį bus organizuojamas renginys moksleiviams „Jaunieji politiniai talentai“, kurio metu jaunuoliai pasimatuoja politikų kėdes ir diskutuoja jiems rūpimais klausimais. Didelis susidomėjimas renginiu ir tai, kaip jaunuoliai ruošia savo klausimų diskusijoms argumentus, atskleidžia, kad jaunimas yra labai atsakingas ir pilietiškas“, – tvirtino pašnekovė.

Pamaina: renginyje „Jaunieji politiniai talentai“ mokiniai pasimatuoja politikų kėdes, diskutuoja jiems rūpimais klausimais. / Organizatorių nuotr.

Bus penkios

Šiuo metu Kauno rajone nuo 2016 m. veikia tik viena atvira jaunimo erdvė prie Kulautuvos pagrindinės mokyklos. Jos atsiradimą inicijavo mokyklos vadovai, įvardydami pagrindinį tikslą – darbą su jaunimu, kuris turėtų būti pagrįstas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti veikloje ir užtikrinantis jų įsitraukimą. Kulautuvos atviroje jaunimo erdvėje yra įrengta patalpa su projektoriumi, skirta filmų peržiūrai, taip pat – treniruoklių salė.

Šiais metais pakaunėje planuojamos ketverios įkurtuvės: atviros jaunimo erdvės atsiras Garliavoje, Raudondvaryje, Neveronyse ir Domeikavoje. „Atvirojo darbo su jaunimu principu stengiamės pasiekti pirmąjį rajono žiedą, kur jaunimo skaičius yra didžiausias. Šios vietos parinktos neatsitiktinai, Domeikavoje gyvena beveik 2 tūkst. jaunuolių, Garliavoje ir jos apylinkėse – per 3 tūkst., Raudondvaryje ir Neveronyse – po 1 tūkst. Vietų pasirinkimą taip pat lėmė ir patalpų prieinamumas. Atviros jaunimo erdvės steigiamos prie kultūros centrų, naudosimės jų laisvomis patalpomis, tačiau neišvengsime ir patalpų nuomos“, – sakė D. Sinkevičiūtė.

Dovana: jauniesiems lyderiams Kauno rajono savivaldybė surengė ir finansavo kelionę į Vokietiją. / Organizatorių nuotr.

Spręs opias problemas

Atvirose jaunimo erdvėse jaunimas galės susitikti ir praleisti savo laisvalaikį organizuodami įvairias veiklas, diskusijas arba žaisdami įvairius žaidimus. Dažnai jaunuoliai neturi vietos, kur galėtų susiburti ir susitikti, būtent šią problemą ir stengiamasi išspręsti steigiant atviras jaunimo erdves. Bendradarbiaudami su jaunimo darbuotojais jaunuoliai taip pat galės prisidėti prie veiklų ir renginių organizavimo, išreikšti norus, kokių veiklų trūksta ir jas padėti įgyvendinti.

Specialistai, dirbantys su jaunimu, šiose erdvėse spręs opias narkotikų vartojimo, kitų žalingų įpročių problemas: kvies įvairius narkotikų vartojimo ir kitų žalingų įpročių prevencijos lektorius, organizuos susitikimus ir paskaitas. „Stengsimės pasikviesti įkvepiančių pranešėjų ir pasiekti kuo didesnę jaunimo auditoriją kalbėdami apie narkotikų ir kitų žalingų įpročių prevenciją. Kovo 12-ąją savivaldybėje apsilankęs prof. dr. Saulius Čaplinskas dalijosi islandų jaunimo psichoaktyvių medžiagų prevencijos patirtimi, kuri leido pasiekti reikšmingą narkotikų vartojimo sumažėjimą Islandijoje. Viliamės, kad atlikus vietos tyrimą ir surinkus daug duomenų, Islandijoje taikytos priemonės galėtų puikiai tikti ir Kauno rajone“, – planais dalijosi pašnekovė.

Naudos: fizinių jėgų pareikalavęs žygis apdovanojo nuostabiais vaizdais ir įdomia informacija. / Organizatorių nuotr.

Bendradarbiavimas – būtinas

Jaunimo reikalų koordinatorės nuomone, įgyvendinant jaunimo politiką, Kauno rajone būtinas bendradarbiavimas su visų sričių įstaigomis: mokyklomis, kultūros centrais, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centru, Kauno rajono visuomenės sveikatos biuru, Kauno rajono psichologine pedagogine tarnyba. „Visų šių įstaigų veikla taip pat yra orientuota į Kauno rajono jaunimą. Tik bendradarbiaujant galima pasiekti gražių rezultatų skirtingose srityse“, – įsitikinusi D. Sinkevičiūtė.

Pasak pašnekovės, nemažą vaidmenį jaunimo politikos formavime atlieka ir Kauno rajono jaunimo reikalų taryba, kuri teikia siūlymus administracijos vadovams dėl galimų priemonių įgyvendinimo jaunimui.

Dažnai jaunuoliai neturi vietos, kur galėtų susiburti ir susitikti, būtent šią problemą ir stengiamasi išspręsti steigdami atviras jaunimo erdves.

„Labai svarbios yra ir Kauno rajono bendruomenės, kurios dirba su jaunimu ir vykdo įvairias būtent jaunimui pritaikytas veiklas: rengia sporto šventes, stovyklas, debatus Kauno rajono seniūnijose. Kauno rajono savivaldybė kiekvienais metais skelbia jaunimo veiklos projektų finansavimo konkursą, kurio metu organizacijos, dirbančios su jaunimu, gali įgyvendinti projektus iki 3 tūkst. eurų. Šiais metais šiam konkursui iš savivaldybės biudžeto lėšų skirta 15 tūkst. eurų, sulaukėme devyniolikos paraiškų“, – sakė savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė.

Šiųmečiai projektai susiję su jaunuolių įtraukimu į visuomeninę veiklą, žalingų įpročių prevencija, socialinių jaunimo įgūdžių ugdymu, jaunimo sveikos gyvensenos ugdymu. Finansuoti projektai bus skelbiami balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.

Pernai konkursui pateikta 20 paraiškų. Vienas įdomesnių projektų buvo judėjimo „Stabdyk nusikalstamumą“ Kauno rajono skyriaus projektas „Mobilus jaunimo centras“: mobilaus darbo su jaunimu komanda vyko į įvairias pakaunės vietoves, kuriose renkasi jaunimas, ir 1–1,5 valandos per dieną siūlė laisvalaikio užimtumo priemones. Projekto metu surengta 24 renginiai ir aplankyta penkiolika seniūnijų.

„Pernai jaunimo veiklos projektų finansavimo konkursas prisidėjo ir prie kasmečio jau tradiciniu tapusio jaunimo muzikos festivalio „Domeikio fiesta“, kuris sukviečia jaunus muzikos atlikėjus ne tik iš Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos, įgyvendinimo“, – pavyzdžių įvardijo pašnekovė.

Startas: mobilaus darbo su jaunimu komanda kelionei į vietoves, kuriose renkasi jaunimas, pasiruošusi. / Organizatorių nuotr.

Komentaras

Raminta Popovienė

Kauno rajono vicemerė

Kauno rajonas jau kurį laiką tituluojamas viena jauniausių savivaldybių šalyje. Čia apsigyvena vis daugiau jaunų šeimų, o vaikai ir jaunimas sudaro daugiau kaip trečdalį mūsų krašto gyventojų. Todėl nenuostabu, kad jaunimo interesai mūsų savivaldybei yra prioritetiniai. Mes ne tik skiriame daug lėšų darželių plėtrai, mokykloms modernizuoti, tvarkome sporto infrastruktūrą, bet ir jaunimą skatiname savanorystei, kuriame jaunimo erdves ir ieškome įvairių jaunimo savirealizacijos ir užimtumo formų. Stengiamės daryti viską, kad kuo labiau atlieptume Kauno rajono jaunuolių poreikius.

Valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Kauno rajonui skyrė 5,1 mln. eurų, savivaldybė iš biudžeto – beveik 6,8 mln. eurų, dar 2,3 mln. eurų kelių infrastruktūrai gerinti bus skirta iš surinkto Infrastruktūros mokesčio.

Dėmesys – keturioms gatvėms

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas, Gintaro Petro Vasilavičiaus, šiemet į svarbių savivaldybei objektų sąrašą įtraukti šie darbai: Kauno g. (Ežerėlio sen.) remontas, Mokyklos g. (Lapių sen.) kapitalinis remontas, Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija ir Kauno g. (Vilkijos sen.) rekonstrukcija.

Prioritetinėje eilėje taip pat įtrauktos Milžinų, Mindaugo ir Dobilų gatvės Garliavoje ir Bažnyčios gatvė Margininkų kaime (Taurakiemio sen.).

„Tvarkant gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus“, – vardijo G. P. Vasilavičius.

Gintaras Petras Vasilavičius / Organizatorių nuotr.

Patvirtino sąrašą

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, prioritetai teikiami atsižvelgiant į seniūnijos gatvių ilgį, gyventojų skaičių ir urbanizacijos perspektyvas. Daug dėmesio skiriama toms gatvėms, kuriomis važiuoja viešasis transportas, vežami vaikai į mokyklas, yra didesni traukos centrai.

Remontuojamų gatvių prioritetas yra nustatomas pagal seniūnijų pateiktą eiliškumą. Kovo 28 d. posėdžiavusi taryba patvirtino Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo objektų 2024–2026 m. prioritetinės eilės sąrašą. Tai leis pradėti ir svarbiausius šiemečius kelių infrastruktūros gerinimo projektus.

Tvarkydami gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus.

Artėja prie pabaigos

Duobių remontas ir žvyrkelių žvyravimo darbai pakaunėje jau artėja prie pabaigos. Duobėms asfalto keliuose ir gatvėse lopyti Kauno rajono savivaldybė šiemet skyrė 300 tūkst. eurų, žvyrkeliams papildyti žvyru – 500 tūkst. eurų.

Kaip ir pernai, kelių žvyravimo darbai šiemet prasidėjo panašiu metu – kovo pradžioje. Domeikavos seniūnijoje sutvarkytas Smiltynų kelias, Alšėnų seniūnijoje – Pabartupio ir Smėlynų gatvės, Garliavos apylinkių seniūnijoje – susijungiančios Gluosnių ir Pamiškės gatvės.

Šiuo metu patogesnis ir saugesnis eismas jau ir Piliakalnio gatvėje ir Švyturio gatvės dalyje (Ringaudų sen.), Akacijų ir Lauko gatvėse (Garliavos sen.). „Darbai tebevyksta, jie dubliuojasi su duobių lopymu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Tamošiūnas.

Svarba: prioritetinių darbų sąraše – Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didžiąją dalį žvyravimo darbų atlieka bendrovė „Kauno keliai“, nuo šios savaitės prisijungė ir „Autokausta“, dirbsianti teritorijoje nuo Raudondvario link Čekiškės. Raudondvario seniūnijoje bus sutvarkytos Vienkiemio, Dvaro ir Vaidilos gatvės.

Batniavos seniūnijoje kelių remontininkai žvyru papildys Senakelio gatvės dalį ir Ručkonių kaimo kelią Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Balandžio pradžioje darbus numatyta užbaigti visose suplanuotuose žvyruoti gatvėse ir keliuose.

Darbai skaičiais

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra apie 900 km žvyrkelių. Skaičiais šiųmečiai žvyravimo darbai atrodo taip: bus tvarkomos 24 (preliminariai) gatvės, 18 arba 1 km daugiau nei pernai.

Pakaunėje planuojama įrengti 15 km naujos asfalto dangos, atnaujinti 15,4 km senos, sutvarkyti 18 km žvyrkelių, užtaisyti apie 13 tūkst. kv. m duobių.

Sakyti, kad žvyravimo darbai vyksta visose seniūnijose, būtų netikslu. Pernai daug dėmesio skirta Zapyškio seniūnijai – sutvarkytos Smėlio gatvė Vilemų kaime, Šiulių, Gluosnių ir dalis Kanavos gatvės, todėl šiemet prašymo iš seniūno negavome. Jo nepateikė ir Vilkijos seniūnas, keliai ir gatvės šiemet nebus žvyruojami Vandžiogalos, Kulautuvos, Kačerginės, Ežerėlio, Babtų, Akademijos ir Čekiškės seniūnijose. Šiemet negrįšime ten, kur šie darbai buvo atlikti pernai.

„Seniūnijų pateiktas žvyravimo poreikis buvo dvigubai didesnis, matyt, kai kurie į sąrašą įrašė visus turimus žvyrkelius. Tačiau lėšų yra tiek, kiek yra, be to, ne visi žvyrkeliai yra blogos būklės. Ankstyvą pavasarį savo iniciatyva seniūnijos juos lygino greideriu, tačiau to užteko ne visur, buvo priimtas sprendimas kelius papildyti žvyru“, – sakė T. Tamošiūnas.

Daugiausia darbų pagal preliminarias sąmatas šiemet numatyta Alšėnų ir Raudondvario seniūnijose.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Veiksmai skiriasi

Pasak T. Tamošiūno, žvyrkeliuose, kuriuose eismas intensyvus, susiformuoja už važiuojamąją dalį aukštesni kelkraščiai. Dėl to važiuojamojoje dalyje atsiranda lovys, kuriame užsilaiko vanduo. Jis ir daro didžiausią įtaką dangos būklei – išmušamos duobės, jos didėja. Tvarkant tokius žvyrkelius, kelių remontininkai suneštas žemes nukasa, jei jos netinkamos panaudoti, išveža, suformuoja nuolydžius, kad vanduo nubėgtų. Jei kelkraščiuose nėra griovelių, jie iškasami, įrengiamos pralaidos.

Yra kelio atkarpų, kurios visiškai padengiamos žvyru, yra ir tokių, kur jo pilama tik į atsiradusias duobes. Pagal situaciją, darbams naudojamas ne tik greideris, bet ir kita kelių remonto technika. Štai tvarkant Piliakalnio gatvę Ringaudų seniūnijoje vandeniui nutekėti teko įrengti papildomą pralaidą.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Organizatorių nuotr.

Pirmumas teikiamas tiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi daug gyventojų, važiuoja viešasis transportas, mokyklinis autobusas, kurie neįtraukti į asfaltuotinų sąrašą pagal seniūnaičių sudarytą eilę.

„Pavyzdžiui, Alšėnų seniūnė akcentavo, kad prastos būklės Alšėnų–Pabartupio ir Smėlynų gatvėmis važiuoja mokyklinis autobusas, Vienkiemio gatvė Raudondvario seniūnijoje veda į sodininkų bendriją Babtų seniūnijoje, jos nariams ir keliu besinaudojančiam ūkininkui siūlėme 50 proc. prisidėti prie asfaltavimo darbų, tačiau pritarimo nesulaukėme. Šiuo žvyrkeliu važiuoja ir maršrutinis autobusas, todėl Vienkiemio gatvė pateko į prioritetinių sąrašą žvyravimo darbams atlikti“, – vardijo Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas.

Organizatorių nuotr.

Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajoną kerta svarbios automobilių magistralės, todėl transporto intensyvumas mūsų krašte yra milžiniškas, o keliai susidėvi labai greitai. Kartu su urbanistine plėtra didėja ir vietinių kelių tinklas. Gyventojų lūkesčiai važinėti geresniais keliais yra suprantami, tačiau ribotos finansinės galimybės neleidžia šios problemos spręsti taip greitai, kaip norėtųsi.

Tai didžiuliai iššūkiai, todėl kartu su švietimu ir aplinkosauga, kelių priežiūra yra tarp prioritetinių Kauno rajono savivaldybės sričių.

Šiandien visi suprantame, kad Lietuvos keliams – tiek valstybiniams, tiek vietinės reikšmės – reikia didelių investicijų. Primenu Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuris leidžia gatves asfaltuoti pirmumo tvarka, jei prie darbų finansavimo 50 proc. prisideda fiziniai arba juridiniai asmenys. Šis modelis padeda greičiau spręsti opią problemą.

Optimizmo teikia ir Susisiekimo ministerijos planai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strateginės gairės parengtos siekiant skatinti darnų judumą, gerinti eismo sąlygas ir mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

Ypač dideli darbai vyks Kauno regiono keliuose. Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. suplanuota rekonstruoti net keturis tiltus: Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam europinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus.

Daug metų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „VIA Lietuva“) tarėmės dėl kai kurių mūsų krašte esančių valstybinių kelių perėmimo. Atrodo, procesas pajudėjo, todėl keletą svarbių gatvių galėsime sutvarkyti greičiau.

Norėčiau padėkoti visiems gyventojams už kantrybę, o verslo įmonėms ir ūkininkams – už partnerystę tvarkant kelių infrastruktūrą. Tikiu, kad šiemet pokyčiai Kauno rajono keliuose bus vis labiau pastebimi.

Tiesa, svetainės pavadinime nėra skliaustelių – oficialiai naujai buriama bendruomenė vadinasi „Kauno rajone aug(in)ti gera“ ir atspindi laimingos šeimos formulę: laimingi tėvai – laimingi vaikai, o nūdienos realija – sveikata yra laimės sinonimas.

Kuo daugiau atsakymų

„Bent jau kol kas svetainė skirta patogiai registruotis į visus renginius, todėl didžiausią dėmesį kreipėme į jos funkcionalumą: kad viskas būtų vienoje vietoje ir norintiems dalyvauti mūsų renginiuose nereikėtų informacijos ieškoti skirtinguose šaltinuose. Ateityje ketiname dalytis ir jau įvykusių renginių akimirkomis“, – teigė KRVSB direktorius Laurynas Dilys.

Pasak naują programą kuruojančios KRVSB Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos Karolinos Brazaitytės, svetainė ragina atkreipti tėvų dėmesį į vaikų sveikatą ir apskritai į sveikatos priežiūrą.

„Mums svarbiausia, kad kiekvienas Kauno rajono gyventojas gautų kuo daugiau atsakymų į jam rūpimus klausimus. Tai nauja iniciatyva, niekada neskyrėme tiek daug pastangų būtent tėvų sveikatos ugdymo klausimams, todėl stengiamės ne tik suteikti žinių, bet ir didinti bendruomeniškumą, skatinti ir plėsti gyvą bendravimą, vienyti Kauno rajono bendruomenės žmones. Susitinkame ne tik įgyti naujų žinių, bet jomis dalytis, megzti ryšius“, – kalbėjo K. Brazaitytė.

Tai nauja iniciatyva. Niekada neskyrėme tiek daug pastangų būtent tėvų sveikatos ugdymo klausimams.

Šiuo metu idėjos iniciatoriai daugiausia dėmesio skiria veikloms: nuotolinėms paskaitoms ir patirtinėms savaitgalio dirbtuvėms. „Kiekvieną mėnesį numatytos 7–9 veiklos, kuriose kviečiame dalyvauti visus Kauno rajono tėvus. Tėvus buriame į feisbuko bendruomenę, kurią tikimės plėsti ir vystyti, o svetainė augintigera.lt yra patogi priemonė vienoje vietoje matyti informaciją apie renginius ir ten pat į juos užsiregistruoti“, – įsitikinusi KRVSB Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja.

Feisbuko grupė „Kauno rajono tėvams auginti gera“ įkurta pernai. KRVSB pavyko pritraukti apie 2 tūkst. Kauno rajono tėvelių. „Šiuo metu grupę norime plėsti, ateityje žadame ten viešinti ne tik renginius, bet ir kitą naudingą informaciją, organizuoti diskusijas, tiesiogines transliacijas“, – planais dalijosi pašnekovė.

Karolina Brazaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Įspūdingas startas

Nauja KRVSB programa prasidėjo kovo 16 d. trimis patirtinėmis savaitgalio dirbtuvėmis.

Lapių pagrindinėje mokykloje vyko patirtinės savaitgalio dirbtuvės „Sveiki pietūs – visai šeimai!“. Jose dalyviai mokėsi įprastus namuose gaminamus patiekalus nesudėtingai paversti sveikatai palankiais ir kad juos valgytų visi šeimos nariai.

„Dviejų valandų teoriniame-praktiniame užsiėmime su gydytoja dietologe ir ugdančiąja virėja dalyvavome gaminant pusryčių ir vakarienės patiekalus. Tai padėjo įsisavinti esminius receptų modifikavimo principus, kad įprasti ir neretai nesveiki patiekalai virstų sveikatai palankiais ir mėgstamais šeimoje“, – įspūdžiais dalijosi K. Brazaitytė.

Raudonvaryje kovo 16-ąją vyko dirbtuvės „Vyrų kalvė“ ir „Porų dirbtuvės“, skirtos šeimos santykiams, emociniam ryšiui kurti tiek tarp sūnaus ir tėčio, tiek poroje.

„Greičiausiai registracija baigta į „Širšių lizdą“, skirtą mamoms ir dukroms, ir į „Porų savaitgalį“, kurių tikslinę auditoriją atskleidžia pavadinimas. Vietų į šiuos patirtinius savaitgalius neliko per kelias dienas. Tai džiugina, nes liudija, kad pasirinkome aktualias temas, norą gerinti šeimos santykius, skirti tam laiko ir apskritai atsigręžti į svarbiausius žmones“, – džiaugėsi pašnekovė.

Kartu: į patiekalų gamybą įtraukti ir vaikai. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Lengvais keliais nevaikšto

KRVSB direktorius neslėpė: šis startas, kaip ir visos pradžios, yra sunkus ir nenuspėjamas. „Mes nemėgstame eiti lengviausiu keliu, todėl pasirinkome dirbti su tokia grupe žmonių, kurie ir šiaip yra labai užsiėmę. Pirmuosiuose renginiuose nesitikėjome dalyvių anšlago, todėl drąsiai galime teigti, kad pradžia pavyko neblogai. Džiaugiamės žmonių susidomėjimu, aktyvia registracija. Dabar svarbiausia – nenuvilti dalyvių ir nuolat palaikyti ryšį ir veiklų kokybę“, – sakė L. Dilys.

Bent jau kol kas svetainė skirta patogiai registruotis į visus renginius, todėl didžiausią dėmesį kreipėme į jos funkcionalumą.

Kovo mėnesį dar laukia nuotolinės paskaitos „Komunikavimas su šeima. Autoritetas. Penkios vaikų meilės kalbos ir drausmė“ ir „Padedančios ir trukdančios nuostatos auginant vaikus“. „Taip pat labai kviečiame visas šeimas, kurios laukiasi mažylio, dalyvauti specialiai joms organizuojamose savaitgalio dirbtuvėse, – ragino K. Brazaitytė. – Tačiau čia tikrai ne pabaiga, nes balandžiui ir gegužei jau turime suplanuotų veiklų, belieka stebėti mūsų puslapį www.augintigera.lt, prisijungti prie Kauno rajono tėveliams skirtos bendruomenės feisbuke ir pirmiems sužinoti apie registraciją į renginius.“

Pasak KRVSB atstovų, renginių tinklelis bus intensyviausias pavasarį ir rudenį. „Manome, kad tai tinkamiausias laikas dalyvauti papildomose veiklose – ir dėl ilgesnių dienų, ir dėl daugiau energijos. Be to, tuomet dauguma intensyviai neatostgauja ir nesiruošia didžiosioms metų šventėms. Visus mėnesius renginių skaičius labai panašus, tik rugsėjį visų dalyvių laukia maloni staigmena“, – intrigavo K. Brazaitytė.

Ryšys: „Vyrų kalvė“ skirta tėčiams ir sūnums. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Komentaras

Raminta Popovienė

Kauno rajono vicemerė

Švietimas prasideda nuo žmogaus gimimo ir tęsiasi visą gyvenimą. Pati būdama mama, puikiai suprantu, su kokiais sunkumais tėveliams tenka susidurti norint užauginti sveikus, sąmoningus, laisvus ir laimingus vaikus. Įkurdami naują, bet kasdien vis labiau augančią Kauno rajono tėvų grupę, siekiame, kad jos veikla padėtų tėvams atrasti ramybę ir pasitikėjimą tėvystėje. Tikimės, kad ši tėvų bendruomenė taps vieninga ir stipria jėga, kurioje nebaisu užduoti klausimų, gauti į juos mokslu pagrįstus atsakymus, kurioje galima drąsiai dalytis iššūkiais ir laimėjimais, mokytis auginti ir augti patiems.

Šiuo metu žirgyne prunkštauja ir žvengia 30 žirgų, ne visi jie – nuosavi, V. Kūlokas laiko ir prižiūri ir kitų žmonių žirgus. Žirgyno savininko augintiniai – žemaitukai. Vikipedija tvirtina, kad tai – viena seniausių naminių arklių veislių Europoje, žinoma jau nuo VI–VII amžiaus, išvesta Lietuvos teritorijoje. Iš jos kilusios visos dabar žinomos lietuviškų arklių veislės. „Tai labai ištvermingi, ilgaamžiai, vislūs, nereiklūs pašarui, grakščių judesių, paklusnaus būdo gyvuliai. Kojos plonos, bet labai tvirtos. Eisena lengva, grakšti. Ypač gerai bėga risčia“, – rašoma Vikipedijoje.

Paklusnūs – ne visi

V. Kūloko pasakojimas šiek tiek paneigia šią informaciją: žemaitukai gali būti ir padaužos, ir neklusnūs, ir nedraugiški su kitais žirgais.

Štai Aisetas išsiskiria ne tik įspūdinga šukuosena (per karčius nė akių nesimato), bet ir charakteriu. „Koks buvo padauža, toks ir liko. Jei raitelis jam nepatinka, pasistengs numesti ir pabėgs. Kartą grįždamas iš Luokės, nuvažiavęs gal 300 km, užrašiau jį dalyvauti jojimo varžybose. Toks sprendimas Aisetui nepatiko, žirgas ištrūko, teko gaudyti gal pusę valandos. Vis dėlto iš aštuonių dalyvių varžybose užėmė prizinę, trečiąją vietą“, – juokėsi žirgyno šeimininkas.

O Tulūpis visiškai kitoks: nedraugiškas su kitais žirgais, bet mėgsta žmones, todėl savininkas jį vadina „rankiniu“. Gyvuliams nedraugiška ir kumelė Žesta, bet čia, matyt, suveikia motinos instinktas: saugoti savo palikuonius.

Skirtingas ir iš arklidžių išleistų žirgų elgesys: vieni išleisti laigo kieme, kiti skuba prie draugų pastogių, jei yra galimybė – glaustosi sveikindamiesi ar žvengimu sveikina ir klebena duris, treti rupšnoja pavasarinę žolytę, dar kiti užsiima higiena – su pasimėgavimu voliojasi ant žemės.

V. Kūlokas su savo žirgais kalba kaip su žmonėmis. „Ar jie išties supranta, kas sakoma?“ – pasidomiu. „Nežinau, bet man taip smagiau, – juokiasi pašnekovas ir prisipažįsta, kad pasitaiko ir supykti, išbarti neklusius savo augintinius: „tvarka turi būti“.

Karjera: bevardę Lietuvos baltnugarę galima pamatyti kino juostoje „Poetas“, vieno prekybos centrų reklamoje, keturiuose būsimo filmo apie Šeduvos žydus epizoduos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Turi filmavimosi patirties

Vis dėlto padauža Aisetas yra žygio „2000 km istorijos“ dalyvis, vienas iš keturiolikos žirgų, klusniai šį atstumą nešęs savo raitelę Neringą Kūlokaitę po trisdešimt aštuonių parų žygio per buvusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes, kuriam niekas nesiryžo jau 600 metų, įbridęs į Juodąją jūrą.

„Visi buvo už galvų susėmę: ne juokas per dieną kartais įveikti net 80 km, o ir maršrutas buvo įvairaus sudėtingumo“, – prieš beveik 14 metų organizuotą istorinį žygį, kuriame sėkmingai dalyvavo jo dukra, prisiminė V. Kūlokas. Žygis buvo įamžintas dokumentinėje juostoje, kurioje dažnai galima pamatyti ne tik gražuolį Aisetą, bet ir kitą šio žirgyno žirgą Tropiką su Algirdu Motiejūnu.

Artistais ne kartą yra buvę ir kiti žirgyno savininko augintiniai. „Mano žirgai noriai dalyvauja istorinių kovų rekonstrukcijose. Žemaitukai nebijo sunkaus darbo, todėl mielai tampo patrankas. O Trakas dalyvavo visų veislių žirgų grožio konkurse – vaikščiojo ant specialaus podiumo, įrengto ne tik vilniečių pamėgto restorano „Belmontas“ ištaigingoje salėje“, – didžiuodamasis pasakojo Vidas.

Vieną po kito išvesdamas parodyti žemaitukus, pabaigai palieka „vyšnaitę ant torto“: Lietuvos baltnugarių veislės karvę su nenusakomo mielumo veršeliu. „Kol neradau baltnugarės, kitokios karvės ir neturėjau“, – šypsodamasis prisipažino ūkio savininkas.

Nors visi Vido žirgai turi vardus, karvė – ne. Tačiau nors ir bevardė, yra padariusi puikią karjerą: ją galima pamatyti filme „Poetas“, vieno prekybos centrų reklamoje, keturiuose epizoduose baltnugarė filmavosi būsimoje juostoje apie Šeduvos žydus. Šiame filme bus galima pamatyti ne vieną Vido žemaituką, medinius vežimus.

Ypatybės: žirgų charakteris atsiskleidžia ir iš gardų išleidus į laisvę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Penkiasdešimt vardų iš T raidės

Beje, jei jau prakalbome apie vardus, būtina pabrėžti, kad žirgams juos parenka tik Vidas. Ir laikosi tradicijos: kumeliuko vardas būtinai prasideda tokia pat raide, kaip ir tėvo.

Keturi V. Kūloko žirgai yra licencijuoti – jie ne tik aukštai įvertinti, savininkas turi teisę su jais kergti. Licencijuotų žemaitukų eržilų Lietuvoje tėra 50. Didžiosios daugumos Žiegždrių kaime esančių žirgų tėvas yra gražuolis Tinklas – dvidešimties metų eržilas, turintis apie 50 vaikų. Taigi, Vidui tenka gerai pasukti galvą, kol sugalvoja vardą iš T raidės naujam eržilo palikuoniui.

Mano žirgai noriai dalyvauja istorinių kovų rekonstrukcijose. Žemaitukai nebijo sunkaus darbo, todėl mielai tampo patrankas.

Dalį žirgyne atvestų kumeliukų savininkas parduoda: visus išlaikyti būtų neįmanoma. Tačiau per šešiolika veiklos metų pasitaikė ir įdomesnių atvejų. „Tulūpis 2014 m. gimė pas mane, sulaukusį vienerių pardaviau paštininkui į Kazlų Rūdą, ten žemaitukas vežiojo paštą. Tačiau po septynių metų jį atpirkau. Žirgas sugrįžo sveikas, dalyvauja jojimo ir ištvermės varžybose, žygiuose“ – pasakojo pašnekovas.

Paklaustas, kaip nutiko, kad žirgą susigrąžino, paaiškino: „pamačiau, kad parduoda normalia kaina, tai ir nupirkau“. Galbūt jis ir išlošė iš sandorių? „Ne pinigai buvo esmė, nenorėjau, kad mano žirgyne pasaulį išvydęs žirgas nukeliautų nežinia kur. Tiesą pasakius, ir kaina buvo nurodyta nedidelė, pagalvojau, visai nuvertins mano žirgus“, – neslėpė Vidas.

Vidas Kūlokas / Regimanto Zakšensko nuotr.

Taurėms palangių neužtenka

Kodėl Žiegždriuose augantys žemaitukai tituluojami čempionais, aiškinti tikrai neverta. Išvardyti, kiek, kur ir ką jie yra laimėję, turbūt prireiktų viso laikraščio. O skirtingų spalvų taurėmis nustatytos ne tik gyvenamojo namo palangės.

Paklaustas, kuris iš augintinių yra favoritas, Vidas patikino tokio neturįs. „Visus myliu vienodai. Gal išskirčiau Palšiuką, nes jis visur tinka. O gausybę apdovanojimų pelnę visi turimi žemaitukai“, – patikino pašnekovas.

Palšis yra dalyvavęs ištvermės ir karietinėse varžybose, per dieną važiavęs 20, 40 ir 60 km. Pernai žygyje „Partizanų takais“ Vidas su šiuo žirgu iš Žiegždrių riedėjo į Punską ir atgal, penkerius metus važiuodavo į Anykščių rajone, Niūronių kaime, vykstančią tradicinę kultūros ir žirgų sporto šventę „Bėk, bėk, žirgeli“.

Padauža: Aisetas išsiskiria ne tik įspūdinga šukuosena, bet ir charakteriu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Į medinius ratus įkinkytais žemaitukais važiuojame iš įvairių mūsų šalies vietovių. Bene ilgiausias žygis buvo iš Punsko į Anykščius ir iš Luokės į Anykščius. Važiuojame mediniais ratais, karietomis, dalyvaujame konkūre, jojimo ištvermės varžybose“, – pasakojo Vidas.

Pernai per keturias dienas žirgyno Žiegždriuose savininkas Lazdijų rajone, iš kurio ir yra kilęs, aplankė aštuoniolika piliakalnių, įveikė per 320 km. „Iš pradžių leidosi dvylika ekipažų, tačiau užbaigė vos keturi: Mindaugo Karčemarsko, Ramūno Buinausko, Algirdo Motiejūno ir mano“, – šypsojosi pašnekovas.

Beje, pats V. Kūlokas tik važnyčioja, o laurus jojimo varžybose su žirgyno žemaitukais skina dukra Neringa ir jos treniruotes lankantys vaikai. „Bendrauji su žmonėmis, bendrauji su žirgais, bendrauji su gamta. Svarbiausia – būni gamtoje, – paklaustas, kodėl pamėgo žygius, sakė Vidas. – Norint pasiruošti varžyboms, tenka įdėti daug darbo. Tiesa, su žemaitukais – kiek lengviau, nes jie iš prigimties labai tvirti. Pavyzdžiui, išvažiavus į žygį, kiekvieną dieną jie prisitaiko prie esamų sąlygų, didina tempą ir nuvažiuojamą atstumą, nejaučia įtampos ir nuovargio. Tokia jų genetika.“

Draugiškumas: tarpusavyje žirgai ir meiliai pasiglausto. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Rengia ne tik „Jotvingių taurę“

V. Kūlokas inicijuoja ir nuo 2009 m. rengia Respublikines žemaitukų ir kitų veislių ištvermės jojimo ir važiavimo varžybas „Jotvingių taurė“. Iki 2017 m. jos vyko Lazdijų rajone, Vido gimtajame – Verstaminų – kaime, o vėliau – Žiegždriuose. 2010 m. jis suorganizavo įspūdingą pasirodymą „Vytauto Didžiojo žirgais – per Kauno marių ledą“.

Žirgyno savininkas – aktyvus bendruomenės narys, noriai prisidedantis prie seniūnijoje vyksiančių renginių ir švenčių, jų metu „įdarbinantis“ savo grynaveislius gyventojų pramogoms.

Kauno rajono savivaldybės vadovai taip pat yra įvertinę žirgyno savininko veiklą: pernai ūkininkams pagerbti skirto vakaro metu jam įteiktas apdovanojimas už seniausios lietuviškos žirgų veislės saugojimą.

Iškalbinga statistika

Lėšų suma biudžete šiai programai nesikeičia nuo jos pradžios: kasmet skiriama po 1 mln. eurų. Pirmaisiais metais, pasak Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialisto Tautvydo Tamošiūno, panaudota tik šiek tiek daugiau nei pusė – 517,3 tūkst. eurų: kiemai buvo mažesni, todėl ir lėšų jiems sutvarkyti reikėjo mažiau.

„2022 m. savivaldybė sulaukė 32 paraiškų, tinkamomis finansuoti komisija pripažino septyniolika. Tiek kiemų pirmaisiais programos metais ir sutvarkėme“, – vardijo T. Tamošiūnas.

Pernai iš skirto 1 mln. eurų nepanaudota liko tik šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. „Kito objekto su tokia suma pradėti nevertėjo, o sudėti pinigus bet kur į tvarkomą kiemą nesinorėjo“, – paaiškino pašnekovas.

Pernai jau buvo pateiktos 35 paraiškos, tinkamomis pripažintos 28, o lėšų užteko aštuoniolikai kiemų sutvarkyti.

Šiuo metu jau yra pateikta devyniolika paraiškų. Manoma, kad jų skaičius dar gerokai ūgtelės, iki kovo 31 d. paraiškų bus gauta ne mažiau kaip pernai. „Žmonės skambina, domisi, programa populiarėja. Pareiškėjai dokumentus stengiasi susitvarkyti ir pateikti pagal nurodytą tvarką. Žinoma, nemažai laiko užtrunka suformuoti daugiabučių namų kiemų ribas. Didžioji dalis pateiktų paraiškų yra tos, kurios pernai liko už brūkšnio ir sklypai jau buvo suformuoti, atlikti kiti būtini formalumai“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Poreikiai: kai kur gyventojų pageidavimu atsirado vaikų žaidimų, treniruoklių ir krepšinio aikštelių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis pabrėžė, kad iš kitos programos Kauno rajono savivaldybė 100 proc. apmoka sklypo suformavimo darbus. Vienas svarbiausių dalykų – suformavus žemės sklypą, bendrija arba atskiri nariai turi pasirašyti žemės pirkimo arba valstybinės žemės nuomos sutartį. Pradžioje tai sekėsi sunkiai, dabar gyventojai jau supranta, kad biudžeto lėšomis suformavus sklypą ir sutvarkius kiemą, šiuo turtu ir jo priežiūra privalo rūpintis patys.

„Dirbdami tokiu tempu, manau, palyginti greitai sutvarkysime daugiabučių namų kiemus, – paklaustas, ar savivaldybė neketina didinti lėšų šiai programai, sakė T. Tamošiūnas. Jo žodžiais, kaimo vietovėse yra daugiabučių namų gyventojų, kurie neskuba, kad savivaldybės lėšomis būtų pagražinta jų gyvenamoji aplinka.

Lyderių trejetukas

Akademija, Vaišvydava, Karmėlava, Garliava, Ežerėlis, Raudondvaris – taip atrodo pakaunėje atnaujintų daugiabučių namų kiemų žemėlapis, o daugiausia taškelių jame turi Akademija, Karmėlava ir Garliava.

„Karmėlavoje esame atnaujinę keturių daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus. Smagu, kad žmonės buvo vieningi, programoje dalyvavo Vilniaus g. 1, 3, 4, 8 namų gyventojai. Kartu čia turėjome sutvarkyti ir Tako gatvę, kuri ribojasi su kiemais, įtraukiant ir šaligatvių įrengimo darbus sklypo viduje. Šis projektas buvo sudėtingesnis. Panašiai buvo ir Liepų gatvėje Garliavoje“, – sudėtingesnius atvejus vardijo savivaldybės atstovas.

Patogumas: pasitaiko, kad tvarkant kiemus tenka įrengti ne tik šaligatvius, bet ir išgrįsti takelius. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Dažniausios problemos

Daugiabučių namų kiemuose paprastai būna daug želdinių. Čia gyventojų nuomonės dažnai išsiskiria: vieni nori didesnės aikštelės automobiliams, kiti – išsaugoti prieš 50 metų sodintus augalus. Savivaldybė ragina gyventojus priimti bendrą sprendimą, nuspręsti, kuriuos želdinius galima šalinti, o kuriuos būtina palikti.

Lėšų suma biudžete šiai programai nesikeičia nuo jos pradžios: kasmet skiriama po 1 mln. eurų.

Didelė problema yra lietaus paviršinio vandens surinkimas. „Gerai, jei šalia yra lietaus vandens surinkimo tinklai, o kai jie neįrengti, tenka ieškoti kitų sprendimų, kad sutvarkytose aikštelėse netelkšotų balos“, – sakė T. Tamošiūnas. Šią problemą teko spręsti minėtuose kiemuose ir gatvėje Karmėlavoje.

Kartais susiduriama ir su kurioziškais atvejais. Prieš imantis darbų, ant daugiabučio namo laiptinių durų klijuojami lapeliai, informuojantys, kad reikia atlaisvinti kiemą. Lapeliai su tokia pat informacija užkišami ir už automobilių valytuvų. Darbuotojai, atvykę tvarkyti aikštelės, viename kieme Karmėlavoje rado nepatrauktą automobilį. Policija išsiaiškino, kad jis priklauso net ne Karmėlavoje gyvenančiam asmeniui. Palikęs savo transporto priemonę, jis išskrido atostogauti. Štai, kaip taupo lietuviai. Ne vieną automobilį esame perkėlę į veją, nes jie trukdė dirbti“, – šypsojosi pašnekovas.

Naujovė: subraižytos linijos garantuos, kad automobiliai bus statomi tvarkingiau. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Sužymės linijas

Šiemet Kauno rajono savivaldybė yra numačiusi ir naujovę – automobilių stovėjimo vietų ženklinimą atnaujinamuose kiemuose.

„Žinau, kad vėl susidursime su aikštelių atlaisvinimo problema, nes, norint subraižyti linijas, ji turi būti tuščia, aikštele naudotis nebus galima, kol neišdžius dažai. Tai sukels dalies gyventojų nepasitenkinimą. Tačiau kitos išeities nėra: atnaujintose aikštelėse gyventojai, nepasitarę su kaimynais, patys užsibrėžia vietas, kur stovės jų automobilis“, – kodėl taikys naujovę, paaiškino savivaldybės atstovas.

Apribojimas: kai kuriuose kiemuose automobilius statyti gali šių namų gyventojai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Formuojasi pavyzdinis kvartaliukas

Daugiabučius namus, kurių gyventojai nesusitaria, nesukuria bendrijos ar neišsirenka pirmininko, Kauno rajone administruoja savivaldybės įmonė Komunalinių paslaugų centras (KPC). Pernai KPC teikė devynias paraiškas ir gavo finansavimą septynioms. Šiemet, be dviejų netenkintų pernai, teikia dar penkias paraiškas.

Vilija Sinkevičienė, KPC vadybininkė, pasidžiaugė, kad Garliavoje, Liepų gatvėje, jau formuojasi gražus atnaujintų namų (6, 14, 20, 22) ir sutvarkytų kiemų kvartaliukas su krepšinio, vaikų žaidimų, treniruoklių aikštelėmis, Žalioji g. 9. „Šiemet kiemų atnaujinimo projekte dalyvaus Liepų g. 24 ir kitoje Liepų gatvės pusėje esantis renovuotas daugiabutis, pažymėtas 33 numeriu“, – planais dalijosi V. Sinkevičienė.

Šiemet Garliavoje norima sutvarkyti ir keletą kitų kiemų: Žaliosios g. 7, R. Mizaros g. 38, S. Lozoraičio g. 3B, 9 ir 24.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Kauno rajono savivaldybė laikosi principo: renovuoti namai – tvarkingi kiemai. Jei gaunamos dvi analogiškos paraiškos, prioritetas teikiamas tai bendrijai, kuri dalyvavo modernizavimo programoje.

Kauno rajono savivaldybės administracijai pateikti prašymai vertinami ir reitinguojami atsižvelgiant į keturis kriterijus. Svarbiausi: daugiabučio namo dydis, ar namas dalyvavo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, ar namų sklypai ribojasi ir į jų kiemus patenkama bendra įvaža.

Tikimės, kad šiemet atnaujinsime apie 15–18 kiemų. Dar labiau tikimės, kad gyventojai bus supratingi ir leis sklandžiai atlikti suplanuotus darbus.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Giedriaus Orliuko, pernai gausiausiai biudžetą papildė Domeikavos (0,5 mln. eurų), Alšėnų (0,45 mln. eurų) ir Ringaudų (0,4 mln. eurų) seniūnijos.

Vedėjas akcentavo, kad 2023 m. įmokų suma buvo mažesnė nei 2022 m., kai pavyko surinkti 3,3 mln. eurų. „Tačiau įmokų apskaičiavimo aktų skaičius 2023 m. išliko beveik toks pats kaip 2022 m. Pernai iš viso buvo apskaičiuotos 1 134 įmokos (2022 m. buvo parengtas 1 151 įmokų aktas). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad asmenų, ketinančių statyti namus ar kitus pastatus, aktyvumas išliko toks pats, bet, statiškai vertinant, vidutinė įmokos suma šiek tiek sumažėjo. Tikriausiai tam įtakos turėjo, kad projektuojami ir statomi mažesnio bendrojo ploto gyvenamieji namai“, – sakė G. Orliukas.

Sudaryta daugiau sutarčių

Savivaldybės atstovo teigimu, pernai buvo sudaryta 70 infrastruktūros plėtros sutarčių, arba 25 daugiau nei 2022 m. „Sudarius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, statytojas atleidžiamas nuo infrastruktūros plėtros įmokos (ar jos dalies), kuri neviršija pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį įrengiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštų. Kitaip sakant, statytojų mokėtinos įmokos sudengiamos su įrengiamos infrastruktūros statybos išlaidomis“, – pabrėžė Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas.

Pasak pašnekovo, tai tiesiogiai siejasi ir su anksčiau minėta aplinkybe, kad 2023 m. įmokų buvo surinkta mažiau nei 2022 m., nes, sudarius daugiau sutarčių dėl savivaldybės infrastruktūros įrengimo, daugiau statytojų faktiškai neturi mokėti įmokų, nes jos susidengia su infrastruktūros plėtros kaštais. „Šią tendenciją stebime jau nuo praėjusių metų pirmo pusmečio ir džiaugiamės, kad ateityje bus išvystyta dar daugiau centralizuotų vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų“, – tvirtino G. Orliukas.

G. Orliukas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įvardijo problemą

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia sutarčių buvo sudaryta dėl centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo. „Pagal 2023 m. sudarytas sutartis infrastruktūros plėtros iniciatoriai turėtų įrengti beveik 21 km vandens tiekimo ir virš 20 km buitinių nuotekų tinklų. Deja, pasiūlymų sudaryti infrastruktūros plėtros sutartis dėl paviršinio vandens (lietaus) tinklų ir susisiekimo infrastruktūros plėtros kol kas esame sulaukę mažiau nei dėl vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo tinklų, todėl sutarčių dėl lietaus tinklų ir gatvių sudaryta mažiau“, – pastebėjo vedėjas.

Nors kiekvienų metų žiemos pabaigos–pavasario pradžios atlydys, kai labai padidėja momentinis paviršinio vandens kiekis ir pradeda semti kai kurias teritorijas, rodo, kad tinkamai surinkti ir tvarkyti lietaus vandenį yra labai svarbu, tačiau dar tikrai ne visi statytojai pakankamai skiria tam dėmesio. „Norėtume į šią problemą dar kartą atkreipti dėmesį ir priminti, kad infrastruktūros plėtros sutartis galima taip pat sudaryti ir dėl teritorijų planavimo dokumentuose numatytų centralizuotų lietaus tinklų plėtros“, – pabrėžė pašnekovas.

Šią tendenciją stebime jau nuo praėjusių metų pirmo pusmečio ir džiaugiamės, kad ateityje bus išvystyta dar daugiau centralizuotų vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų.

Pradėjo mokėti kompensacijas

Pernai infrastruktūros plėtros iniciatoriai jau pradėjo savivaldybei teikti pranešimus apie įrengtą ir infrastruktūros valdytojams perduotą infrastruktūrą, todėl jiems buvo pradėtos mokėti kompensacijos. Praėjusiais metais savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas infrastruktūros plėtros išlaidas išmokėta daugiau nei 42 tūkst. eurų kompensacijų. Jos mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros.

„Siekiant, kad iniciatoriui būtų išmokėta kompensacija už pagal infrastruktūros plėtros sutartį įrengtą ir valdytojams perduotą savivaldybės infrastruktūrą, iniciatoriai savivaldybei turi pateikti tokios infrastruktūros statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vertinant praėjusiais metais gautus infrastruktūros įrengimo kaštus patvirtinančius dokumentus, kol kas pastebime, kad tikrai ne visi iniciatoriai atsakingai rinko ir turi visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl tokiais atvejais tampa sunku pagrįsti patirtas išlaidas, o tai gali lemti mažesnę kompensacijos sumą. Todėl labai norėtume visų iniciatorių paprašyti atsakingai, atidžiai rinkti ir turėti visus dokumentus, kurie pagrįstų tiesiogines savivaldybės infrastruktūros statybos išlaidas“, – pabrėžė G. Orliukas.

Savivaldybės atstovo žodžiais, pasitaiko atvejų, kai iniciatoriai tiesiog bando pateikti bet kokias sąskaitas, aktus ar kitus dokumentus, kurie akivaizdžiai nesusiję su savivaldybės infrastruktūros įrengimo išlaidomis. Deja, tokios išlaidos negali būti įtraukiamos į mokėtiną kompensaciją.

Pokytis: Neries gatvė tarp 5 ir 7 namų pasikeitė iš esmės. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Netikėtumų pasitaiko rečiau

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas galioja jau daugiau nei trejus metus ir beveik tiek pat laiko Kauno rajone skaičiuojamos infrastruktūros plėtros įmokos ir sudaromos sutartys, todėl per tokį laikotarpį susiformavo tam tikra šio įstatymo taikymo praktika. Pasak Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo, kuo toliau, tuo rečiau susiduriama su netikėtumais, rinkos dalyviai taip pat jau žino, ko tikėtis ir kokius veiksmus ir procedūras turi atlikti prieš teikdami prašymą IS „Infostatyba“ išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

„Manyčiau, kad vienas labiausiai pasiteisinusių sprendimų buvo tai, kad pagal bendrąjį planą numatytose gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijose buvo patvirtintas vadinamasis skatinamasis infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, kuris tokiose teritorijose yra nuo 3 iki 6 eurų. Toks sprendimas daugelį tokio pobūdžio pastatų statytojų paskatino keltis į minėtas teritorijas ir taip pavyksta gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų statybas atriboti nuo gyvenamųjų, visuomeninių ir panašių teritorijų“, – tendencija pasidžiaugė pašnekovas.

Paklaustas, ar statytojai geriau renkasi mokėti didesnes įmokas, bet mažiau išleisti sklypui įgyti, G. Orliukas patikino, kad dar pasitaiko tokių statytojų. „Tačiau ypač pavieniai žmonės, kurie statosi gyvenamąjį namą sau, o ne parduoti, pasiskaičiavę infrastruktūros plėtros įmoką ir palyginę su skirtumu, kurį tektų sumokėti už kažkiek brangesnį sklypą, bet būtų mažesnė įmoka, supranta, kad tikrai labiau verta įsigyti sklypą teritorijoje, kurio infrastruktūros plėtros įmokos tarifas mažesnis. Ypač tai aktualu, jeigu ketinama statyti didesnio bendrojo plotą pastatą“, – pabrėžė vedėjas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Situacija nestebina

Ir pernai, ir ankstesniais metais Kauno rajono savivaldybė gavo prašymų atleisti nuo infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies. „Su didžiąja dalimi prašymų apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką yra teikiamas prašymas ir atleisti nuo dalies įmokos. „Tačiau tokia situacija nestebina, nes Kauno rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi palyginti didelį atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos (ar jos dalies) kriterijų sąrašą. Dažniausiai nuo įmokos atleidžiami visi inžineriniai statiniai, pradedant nuo inžinerinių tinklų, baigiant automobilių stovėjimo aikštelėmis, terasomis ir pan. Nuo įmokos atleidžiami ir statiniai, kurie atitinka teisės aktuose patvirtintą I grupės nesudėtingo statinio sąvoką ir rodiklius“, – vardijo pašnekovas.

G. Orliukas pabrėžė, kad, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai yra priskirtini kitos paskirties inžineriniams statiniams, todėl visi atsinaujinančiosios energijos statiniai Kauno rajone atleidžiami nuo infrastruktūros plėtros įmokos pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą kriterijų sąrašą.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioję Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai suteikė galimybę savivaldybės infrastruktūros plėtrai panaudoti dalį surinktų infrastruktūros plėtros įmokų, kurių suma viršija lėšų poreikį kompensacijoms už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokėti.

Kauno rajono savivaldybė naudojasi šia teisės aktų suteikiama galimybe ir dalį surinktų infrastruktūros plėtros įmokų panaudoja savivaldybės infrastruktūros plėtrai toje seniūnijoje, kurioje tos įmokos buvo sumokėtos. Taip papildomai prisidedama prie spartesnės infrastruktūros plėtros.

Dalis įmokų skiriama bendrovės „Giraitės vandenys“ eksploatuojamų tinklų plėtrai, bet didžioji įmokų dalis iki šiol buvo naudojama gatvių ir kelių infrastruktūros plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad Domeikavos, Ringaudų, Užliedžių seniūnijos yra vienos tų, kuriose surenkama daugiausia įmokų, praėjusias metais dalis infrastruktūros plėtros įmokų buvo skirta Kaštonų gatvės Giraitės kaime (Užliedžių seniūnija), Neries gatvės Domeikavos kaime (Domeikavos seniūnija), Beržų gatvės Ringaudų kaime (Ringaudų seniūnija) plėtros darbams finansuoti.

Iš viso per 2022 ir 2023 m. bendrai savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtrai iš surinktų infrastruktūros plėtros įmokų buvo panaudota beveik 3,89 mln. eurų, iš jų gatvių ir kelių plėtrai buvo skirta 3,68 mln. eurų, likusi dalis atiteko tinklų plėtrai.

Specialistė įvertinta už vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo iniciatyvų organizavimą, už naujų sveikatinimo idėjų integravimą ir diegimą Kauno rajono ugdymo įstaigose.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos renginys, kaip ir kasmet, buvo skirtas padėkoti visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerovės.

„Buvo dar viena nuostabi patirtis – buvau nominuota „Metų specialisto 2023“ apdovanojimams. Visada dirbau iš idėjos, nesitikėdama ir nelaukdama jokių padėkų ir apdovanojimų, bet būti pastebėtai už indėlį ir įdėtą darbą labai malonu net ir tokiai skeptikei kaip aš“, – prisipažino K. Brazaitytė.

– Koks jūsų ryšys su Kauno rajonu? Gal čia gimėte, mokėtės, gal gyvenate ar tik dirbate su šio krašto žmonėmis?

– Gimiau, užaugau ir mokiausi Kaune. Pirmoji rimta pažintis su Kauno rajonu įvyko pradėjus dirbti Kauno rajono visuomenės sveikatos biure. Tuo metu Domeikavos gimnazijoje ėjau visuomenės sveikatos priežiūros specialistės ugdymo įstaigoje pareigas. Prisipažinsiu: net nebuvau girdėjusi apie tokį kaimą, kaip ir daugumą Kauno rajono vietovių, nebuvau Domeikavoje buvusi, tad prieš pirmąją darbo dieną specialiai važiavau apžiūrėti, kur ji yra ir kaip ten nuvykti (šypsosi – red. pastaba). Meilė Kauno rajonui augo po truputį, vis geriau susipažįstant su gyvenvietėmis, čia gyvenančiais žmonėmis ir vietos valdžia. Šiuo metu Kauno rajone ne tik dirbu, bet ir gyvenu. Todėl galiu drąsiai pasakyti, kad darbas man padėjo surasti ir saugią vietą gyventi.

Įvairovė: labiausiai K. Brazaitytę džiugina naujos, dar nebandytos veiklos. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

– Ką esate baigusi? Kas lėmė, kad rinkotės būtent šias studijas?

– Studijavau Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), įgijau visuomenės sveikatos bakalauro ir visuomenės sveikatos vadybos magistro laipsnį. Studijas pasirinkau visai neplanuotai, o pirmą kartą apie visuomenės sveikatą išgirdau iš savo matematikos mokytojos būdama 12-oje klasėje. Tada ji sakė: „Mano buvusi auklėtinė studijuoja visuomenės sveikatą LSMU, atviravo, kad studijos – labai sunkios, reikalauja ir matematikos žinių, todėl mokykitės, nes net ir sveikatos moksluose matematikos reikės.“ Nebuvau pati pavyzdingiausia mokinė, ypač tiksliųjų mokslų, bet tuo metu tas sakinys privertė pasidomėti, kas  per dalykas yra visuomenės sveikata. Tuomet sužavėjo labai plati studijuojamų disciplinų įvairovė. Taigi, visai netikėtai, po ilgų svajonių tapti veterinarijos gydytoja, per vieną dieną pirmu numeriu pasirinkimų lentelėje pažymėjau visuomenės sveikatos studijas.

– Kartais žmonės suvokia, kad ne taip įsivaizdavo savo būsimą profesiją ir darbą. Kaip buvo jums?

– Tikrai taip, aš nesu išimtis! Tik tuo metu apskritai neįsivaizdavau, koks bus mano darbas. Kaip ir minėjau, šias studijas pasirinkau spontaniškai, net nelabai ir galvodama apie darbo galimybes ateityje. Mėgavausi studijomis, gaunamomis žiniomis ir visada tikėjau, kad bus gerai. Neslėpsiu: esu gavusi ne vieną patarimą keisti studijų kryptį, kad tai neva nėra gerai apmokamas darbas, nėra karjeros perspektyvų ir pan. Visada į tokius pasiūlymus atsakydavau, kad man ne tai yra svarbiausia, man tiesiog patinka šios studijos, o kaip bus ateityje – pamatysime. Tik ketvirtame kurse pradėjo formuotis šioks toks lūkestis dėl ateities darbo vietos, o gavus pirmąjį darbą, jausmas buvo toks: nuversiu kalnus, pakeisiu visuomenę ir visi bus labai sveiki (šypsosi – red. pastaba).

– Kas lėmė, kad karjerai pasirinkote Kauno rajono visuomenės sveikatos biurą? Ar tai pirmoji jūsų darbovietė?

– Tai, kad dirbu Kauno rajono visuomenės sveikatos biure, sakyčiau, lėmė atsitiktinumas ir sėkmė. Dar studijuodama ketvirtame kurse paprašiau direktoriaus leisti atlikti praktiką, o vietoj jos gavau darbą. Tik buvo vienas niuansas – dirbsiu tol, kol specialistė grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Sutikau su visomis sąlygomis, džiaugiausi galimybe įgyti praktikos ir patirties šioje srityje. Dabar ir man posakis – nieko nėra amžiniau už laikinumą – įgavo prasmę.

Visada dirbau iš idėjos, nesitikėdama ir nelaukdama jokių padėkų ir apdovanojimų, bet būti pastebėtai už indėlį ir įdėtą darbą labai malonu net ir tokiai skeptikei kaip aš.

– Palyginkite: ar jūsų mokykliniais laikais buvo vykdoma veikla, panaši į dabartinę Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro veiklą?

– Mokykloje būdavo seselė, kuri ne kartą ir man suteikė pirmąją pagalbą, ji vesdavo užsiėmimus atskirai berniukams ir mergaitėms lytiškumo tema. Kad būtų vykdoma prevencinė veikla, nelabai prisimenu, jei kas ir buvo daroma, tai labai epizodiškai, kiekvieno mokytojo arba auklėtojo iniciatyva atskirai.

– Kiek laiko dirbate?

– Kauno rajono visuomenės sveikatos biure dirbu penkerius metus, šių metų lapkritį bus šešeri.

– Jūsų amžius – pranašumas ar trūkumas dirbant Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja?

– Tikriausiai ir pranašumas, ir trūkumas. Pradžioje jaučiau apsišaukėlio sindromą, nes mano komandoje dirba už mane daug daugiau patirties turintys specialistai. Neslėpsiu – labai bijojau jų reakcijos, galvojau, kad niekada nebūsiu autoritetas arba bent jau tas žmogus, į kurį kreipsis, kai reikės pagalbos ar atsakymų. Dabar galiu pasidžiaugti, kad niekada nejaučiau pasipriešinimo, spaudimo ar jokių replikų iš darbuotojų, nuo pat pradžių su dauguma radome ryšį. Visada jaučiau didelį palaikymą iš direktoriaus ir pavaduotojos – jie labiausiai ir padrąsino imtis šių pareigų. Tada pagalvojau: jeigu jie tiki manimi, kad galiu imtis šių pareigų, turiu patikėti ir aš.

– Kas per praėjusius metus nuveikta ir kokios novatoriškos idėjos įgyvendintos stiprinant ugdymo įstaigų bendruomenių sveikatą?

– Su specialistais stengiamės ir ieškome naujų būdų stiprinti vaikų ir jaunimo sveikatą kiekvieną dieną. Žinoma, didžiausias ir naujausias buvo kino terapijos „Vartokime kiną“ projektas, kurį tęsime ir toliau. Taip pat viena iš labiausiai įsiminusių veiklų buvo vaikų vasaros stovykla, kuri truko kelias dienas, su nakvyne sodyboje ir daugybe įdomių ir naujų, niekada neorganizuotų veiklų.

Daug dėmesio skiriame vaikų psichikos sveikatai – turime puikią komandą, su kuria stengiamės diegti dėmesingu įsisąmoninimu grįstus (ang. mindfulness) užsiėmimus vaikams nuo ikimokyklinio amžiaus, organizuojame nerimo, streso įveikos ir atpažinimo mokymus. Daug ir intensyviai mokomės, norėdami įtraukti lytinio švietimo pamokų ir edukacijų, kurios būtų kokybiškos, inovatyvios ir, svarbiausia, priimtinos vertybiškai vaikų tėvams.

Staigmena: Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėją renginiuose jaunimas vis dar maloniai nustebina išprusimu, socialumu, mąstymu apie gyvenimiškus dalykus. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

– Kas naujo bus siūloma šiemet?

– Šiems metams užsibrėžėme tikslą nesiimti naujų veiklų, bet dar labiau tobulinti esamas. Taip pat šiais metais daugiausia energijos skirsime bendradarbiavimui su mokinių tėvais, veiklai viešinti. Ruošiame labai daug įdomių veiklų šeimoms, kurios jungs vaikų ir tėvų sveikatą, emocinį ryšį ir, tikimės, kad tai padidins pasitikėjimą mumis kaip specialistais.

– Kaip apibūdintumėte pakaunės jaunimo sveikatą? Kas džiugina ir kas kelia nerimą?

– Manau, kad pakaunės jaunimo sveikata neišsiskiria iš bendro konteksto Lietuvoje. Susiduriame su panašiais iššūkiais kaip ir dauguma: psichoaktyvios medžiagos ir eksperimentavimas jomis, psichologinės sveikatos problemos, antsvorio ir nevisavertės mitybos, fizinio aktyvumo trūkumo problemos.

Sakau nuoširdžiai – noriu pasidžiaugti mūsų jaunimu. Labai protingi, smalsūs ir draugiški vaikai. Kiek tenka susidurti didesniuose renginiuose, visada labai maloniai nustebina išprusimu, socialumu, mąstymu apie gyvenimiškus dalykus. Mums yra ko pasimokyti – jie visada domisi naujausiomis žiniomis, inovacijomis.

– Kokia jūsų ateities vizija?

– Vienintelė vizija – dirbti darbą, kuris yra prasmingas ir duoda naudos ne tik man, bet ir kitiems.