Užsienio reikalų ministras Sirojiddinas Muhridinas sakė, kad Rusijos saugumo institucijos, tirdamos žudynes, turėtų laikytis tarptautinės teisės principų ir normų, pranešė Latvijoje įsikūrusi nepriklausoma Rusijos žiniasklaidos priemonė „Meduza“.

S. Muhriddinas tai sakė lankydamasis Baltarusijos sostinėje Minske, kur susitiko su kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių užsienio reikalų ministrais.

Po išpuolio „Crocus City Hall“ salėje keli įtariamieji iš Tadžikistano stojo prieš teismą ir pripažino savo kaltę. Ant jų buvo matyti akivaizdžios smurto žymės.

„Kankinimų naudojimas žalojant kūną yra nepriimtinas, – cituojamas ministras. – Tokiu būdu išgautų prisipažinimų kaina yra gerai visiems žinoma“.

Be to, jis sakė, kad Rusijos valdžios „blogai apgalvota informacinė kampanija“ sukūrė neigiamą tadžikų įvaizdį.

Kovo 22 dieną užpuolikai iš automatinių ginklų apšaudė koncerto lankytojus, o po to padegė salę. Vėliau jie buvo sugauti, kai mėgino pabėgti. Atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“.

O. Scholzas pareiškė, kad nepritaria dabartinio pavidalo teisės aktui ir tikisi, kad įstatymų leidėjai jo nepriims.

„Manome, kad tokie įstatymai nereikalingi“, – sakė kancleris, pažymėdamas, kad prie Berlyno kritikos prisijungė ir aukščiausi Europos Sąjungos bei NATO pareigūnai.

Sakartvelui praėjusiais metais buvo suteiktas ES kandidato statusas.

Šalies valdančioji partija „Kartvelų svajonė“ anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad vėl ketinama balsuoti dėl įstatymo, kuriuo siekiama suvaržyti užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas (NVO).

Pagal jį visos NVO, gaunančios daugiau kaip 20 proc. lėšų iš užsienio, turi registruotis vyriausybėje, o jų buhalterinė apskaita turi būti kasmet tikrinama. Panašus įstatymas galioja Rusijoje.

„Įstatymas dėl užsienio įtakos skaidrumo visiškai atitinka visus teisinius principus ir pagrindines teises“, – Vokietijos sostinėje sakė I. Kobachidzė.

Jis buvo „giliai įsitikinęs“, kad įstatymas gali svariai prisidėti prie „tikros demokratijos užtikrinimo Sakartvele“.

Ankstesnę įstatymo versiją vyriausybė atšaukė praėjusių metų kovą, po kelias dienas trukusių demonstracijų Tbilisyje. Oponentai mano, kad vyriausybė pasinaudotų šiuo įstatymu pilietinei visuomenei ir opoziciniams judėjimams kontroliuoti.

Gindamas iniciatyvą, „Kartvelų svajonės“ parlamentinis lyderis Mamuka Mdinaradzė šį mėnesį sakė, kad nevyriausybinės organizacijos naudoja užsienio paramą opozicijai palankioms programoms, įskaitant „pseudoliberalios ideologijos“ skleidimą, LGBT propagandos skatinimą ir kenkimą Sakartvelo stačiatikių bažnyčiai.

Jis taip pat paskelbė apie 400 mln. eurų, skiriamus ekonominei paramai ir energetikos infrastruktūros, kurią pastarosiomis dienomis ir savaitėmis vėl atakuoja Rusija, remontui.

„Nyderlandai šiais metais karinei paramai papildomai skirs milijardą eurų. Tai papildys du milijardus eurų, dėl kurių jau buvo susitarta“, – paskelbė M. Rutte platformoje „X“.

„Taip pat nuspręsta, kad skirsime tris milijardus eurų karinei paramai kitais metais“, – pridūrė kadenciją baigiantis ministras pirmininkas po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

M. Rutte, turintis visas galimybes tapti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi, užbaigė savo „X“ žinutę žodžiais: „Ukraina turi laimėti šią kovą. Dėl savo ir mūsų saugumo.“

Naujausi oro smūgiai Ukrainos energetikos tinklui lėmė didžiulius elektros tiekimo sutrikimus.Ketvirtadienį Rusija Ukrainos energetikos objektus apšaudė maždaug 40-čia dronų ir sugriovė elektrinę Kyjivo regione.

„Ukrainai reikia daugiau, kad galėtų apsisaugoti, – sakė M. Rutte. – Kartu su tarptautiniais partneriais mes toliau darome viską, kas įmanoma, kad greičiau perduotume jai daugiau šaudmenų ir priešlėktuvinės gynybos priemonių.“

Tai pareiškė buvęs Ukrainos valstybinės branduolinio reguliavimo inspekcijos pirmininkas Hryhorijus Plačkovas, atsakydamas į „Ukrinform“ klausimą per brifingą žiniasklaidos centre „Media Center Ukraine – Ukrinform“.

„Manau, kad vienas iš jų tikslų yra padaryti taip, kad mes arba turėtume labai ilgai remontuoti elektrinę, arba negalėtume atnaujinti jos komercinės veiklos“, – sakė H. Plačkovas.

Pasak eksperto, be Kachovkos rezervuaro bus sunku atnaujinti Zaporižios AE darbą, nes jai trūks vandens aušinimui ir elektros energijos gamybai.

„Ukrinform“ primena, kad Zaporižios AE nuo 2022 metų kovo 4 dienos yra okupuota Rusijos. Per tą laiką rusai ne kartą pažeidinėjo branduolinės ir radiacinės saugos principus: užminavo AE teritoriją, neleido kompetentingam personalui atlikti savo pareigų, atjungė elektrinę nuo Ukrainos energetikos sistemos.

Nuo 2022 metų rugsėjo TATENA misija reguliariai būna elektrinėje. Tačiau rusai neleidžia TATENA ekspertams patekti į visą Zaporižios AE teritoriją.

Finansų ministerija šias išmokas apibūdino kaip „neatidėliotiną pagalbą šioje bauginančioje ir beviltiškoje karo situacijoje“.

Mokėjimai bus atliekami per Žydų reikalavimų konferenciją ir Izraelio vyriausybės agentūrą, kuri spręs, kaip paskirstyti individualias išmokas, ketvirtadienį sakė Vokietijos ministerijos atstovas spaudai.

Žydų reikalavimų konferencijos duomenimis, maždaug 113 tūkst. Izraelyje gyvenančių Holokaustą išgyvenusių asmenų iš solidarumo fondo gaus po 220 eurų.

Vokietijos finansų ministerijos atstovas sakė, kad išmokos skiriamos kaip „Vokietijos solidarumo ir paramos Izraeliui gestas šioje išskirtinėje ir įtemptoje Holokausto aukų situacijoje“.

Daugelį Holokaustą išgyvenusių asmenų paveikė spalio 7 dienos palestiniečių ekstremistų grupuotės „Hamas“ surengti išpuoliai prieš Izraelį ir vėlesnis Izraelio karinis puolimas Gazos Ruože.

Ministerijos atstovas sakė, kad Holokaustą išgyvenę asmenys neteko namų, taip pat globėjų ar kitų paramos sistemų.

Žydų reikalavimų konferencija, įkurta 1951 metais Niujorke, yra skėtinė organizacija, vienijanti žydų organizacijas, sprendžiančias materialinės kompensacijos Holokaustą išgyvenusiems asmenims klausimus.

Paramedikams nepavyko išgelbėti jaunuolio – jis mirė ligoninėje netrukus po išpuolio antradienio vakarą. Teigiama, kad dieną iki mirtino išpuolio tarp kaltininko ir aukos kilo ginčas.

Incidentas įvyko Prancūzijoje didėjant susirūpinimui dėl smurtinių nusikaltimų, kuriuose dalyvauja paaugliai, skaičiaus.

Praėjusių metų lapkritį Romans-sur-Isère‘as pateko į Prancūzijos laikraščių antraštes, kai didelė grupė jaunuolių iš šio miesto užpuolė vakarėlio svečius kaimyniniame Krepolio mieste ir peiliu mirtinai subadė šešiolikmetį bei sužeidė dar kelis žmones. Pradėtas tyrimas 20 asmenų, įtariamų dalyvavus šiame išpuolyje, atžvilgiu.

Praėjusią savaitę viename Paryžiaus priemiestyje keturi 17–20 metų jaunuoliai mirtinai sumušė 15 metų moksleivį. Jie buvo suimti įtariant nužudymu.

Teigiama, kad jie sumušė moksleivį, ėjusį iš mokyklos namo, ir paliko jį be sąmonės. Jis mirė Paryžiaus klinikoje.

Šis mirtinas išpuolis sukėlė Prancūzijos politikų pasipiktinimą, kaip ir dar vienas nusikaltimas, įvykdytas vos dviem dienomis anksčiau Monpeljė mieste pietų Prancūzijoje, kai trys paaugliai šalia mokyklos vos ne iki mirties sumušė trylikametę mergaitę. Du įtariamus 14 ir 15 metų berniukus ir 14 metų mergaitę sulaikė policija.

Tai jis sakė interviu leidiniui „Politico“.

V. Zelenskis sakė esąs atviras išgirsti D. Trumpo pasiūlymus dėl karo, tačiau leido suprasti, kad yra nusiteikęs labai skeptiškai.

„Jei sprendimas yra toks, kad mes tiesiog atsisakome savo teritorijų, ir tokia yra jo idėja, tai čia labai primityvi idėja“, – sakė V. Zelenskis. – Man reikia labai tvirtų argumentų. Man nereikia fantastinės idėjos, man reikia realios idėjos, nes ant kortos pastatytos žmonių gyvybės.“

Bet koks susitarimas, pagal kurį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui mainais už karo veiksmų nutraukimą būtų tiesiog atiduodamos žemės, pasak V. Zelenskio, tik atvertų kelią naujiems Rusijos okupaciniams karams ateityje. Pasak jo, derybomis pasiekta taika turi nepalikti Rusijos despotui „jokių galimybių įgyvendinti savo planus“.

Jau kelis mėnesius V. Zelenskis viešai kviečia D. Trumpą atvykti į Ukrainą ir įgyvendinti savo žodžius, kad jis gali padėti užbaigti karą. Interviu V. Zelenskis atskleidė, kad privačiai jis dar ryžtingiau įkalbinėjo D. Trumpą.

Man nereikia fantastinės idėjos, man reikia realios idėjos, nes ant kortos pastatytos žmonių gyvybės.

„Žinutes ir kontekstą perdavėme per atitinkamus žmones, – sakė jis. – Sakėme, kad norėtume, jog Donaldas Trumpas atvyktų į Ukrainą, viską pamatytų savo akimis ir padarytų savo išvadas. Bet kuriuo atveju esu pasirengęs su juo susitikti ir aptarti šį klausimą.“

V. Zelenskis sakė, kad D. Trumpas perdavė savo suinteresuotumą priimti kvietimą, tačiau datos nenustatė.

Vis dėlto V. Zelenskis sakė, kad tikisi, jog jo šalį galiausiai pasieks nauja Amerikos pagalbos dalis. Paklaustas, ar optimistiškai vertina šią perspektyvą, Ukrainos prezidentas atsakė: „Taip, žinoma. Turiu toks būti.“

B. Benediktssonas, ankstesniame K. Jakobsdóttir kabinete ėjęs finansų ministro pareigas, antradienį spaudos konferencijoje, transliuotoje per Islandijos televiziją, pats pranešė apie pokyčius.

Konservatyvios Nepriklausomybės partijos narys B. Benediktssonas premjero pareigas ėjo 2017 metų sausio-lapkričio mėnesiais, kai jo vyriausybę sukrėtė skandalas dėl jo tėvo pasisakymo už seksualinio nusikaltėlio teistumo panaikinimą.

Dėl K. Jakobdóttir atsistatydinimo vyriausybėje įvyko pertvarka. Užsienio reikalų ministre taps finansų ministrė Thórdís Kolbrún Reykfjörd Gylfadóttir iš Nepriklausomybės partijos. Naujuoju finansų ministru taps Sigurduras Ingi Jóhannssonas iš Pažangos partijos.

Naujasis ministrų kabinetas pradės darbą po antradienį vakare rengiamo Valstybės tarybos posėdžio.

Kairiųjų ir žaliųjų judėjimui priklausanti K. Jakobsdóttir ministro pirmininko pareigas ėjo nuo 2017 metų. Ji siekia pakeisti prezidentą Gudnį Th. Jóhannessoną, kuris nesieks perrinkimo į šias daugiausia reprezentacines pareigas birželio 1 dieną numatytuose prezidento rinkimuose.

Lilija Čanyševa, kadaise vadovavusi A. Navalno biurams centrinėje Baškortostano respublikoje, pernai buvo nuteista 7,5 metų kalėjimo dėl kaltinimų „ekstremizmu“.

Tačiau respublikos Aukščiausiasis teismas pratęsė bausmės terminą iki 9,5 metų, pranešė nepriklausoma žiniasklaida ir A. Navalno komanda socialiniuose tinkluose.

„Nuosprendis Lilijai Čanyševai sugriežtintas iki 9,5 metų, – socialinėje žiniasklaidoje teigė A. Navalno komanda. – Neseniai jos vyras sakė, kad ji pastaraisiais mėnesiais labai sirgo.“

L. Čanyševos sąjungininkų valdomas socialinės žiniasklaidos kanalas patvirtino žinią apie nuosprendį. Jos vyras Almazas Gatinas pirmadienį šiame kanale sakė, kad valdžios institucijos „keršija“ jo žmonai.

„Mano žmona rūpinosi respublika, rūpinosi piliečiais. Visas jos darbas buvo teisėtas ir nebuvo jokių nusiskundimų“, – sakė jis vaizdo įraše „Telegram“ kanale.

L. Čanyševa – viena iš nedaugelio A. Navalno sąjungininkų, tebesančių Rusijoje.

Baimė dėl įkalintų Rusijos opozicijos narių padidėjo po to, kai vasario mėnesį neaiškiomis aplinkybėmis Arkties kalėjime mirė A. Navalnas.

Prieš prisijungdama prie A. Navalno komandos 2017 metais L. Čanyševa dirbo didelėse bendrovėse, tarp jų ir „Deloitte“.

Ji buvo sulaikyta 2021 metais ir tapo pirmąja A. Navalno sąjungininke, kuriai teko stoti prieš teismą dėl kaltinimų sukūrus „ekstremistinę organizaciją“.

Ji taip pat yra viena iš nedaugelio plačiai žinomų moterų Rusijos opozicijoje.