„Tieksime ukrainiečiams daugiau pažangių raketų sistemų ir ginkluotės, suteiksiančių jiems galimybes tiksliau smogti svarbiausiems taikiniams mūšio lauke Ukrainoje“, – laikraštyje „The New York Times“ rašė J. Bidenas.
Vienas JAV pareigūnas reporteriams sakė, kad bus siunčiamos mobilios raketų sistemos HIMARS.
HIMARS – tikslaus nutaikymo ir tolimesnio nuotolio, nei šiuo metu ukrainiečių turimų ginklų, sistemos – reiškia svarbų pagerinimą ukrainiečiams kovojant su rusų artilerija Ukrainos rytuose.
HIMARS raketos „sudarys sąlygas ukrainiečiams tiksliau ir iš didesnio atstumo Ukrainos teritorijoje smogti taikiniams mūšio lauke ir padės jiems atremti Rusiją“, sakė pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
„Šiomis sistemomis ukrainiečiai naudosis atremdami Rusijos puolimus Ukrainos teritorijoje, bet jos nebus naudojamos prieš Rusijos [teritoriją]", – sakė jis.
HIMARS yra svarbiausias dalykas trečiadienį pristatomame 700 mln. dolerių (653,4 mln. eurų) vertės pakete, taip pat apimančiame oro erdvės stebėjimo radiolokatorius, daugiau artimojo nuotolio prieštankinių raketų „Javelin“, daugiau artilerijos šaudmenų, sraigtasparnius, transporto priemones ir atsargines dalis, nurodė minimas pareigūnas.
Nors jau kelias dienas buvo spėliojama, kad bus tiekiamos Ukrainos kariuomenės ne kartą prašytos HIMARS, antradienio pranešimai taip pat parodė, kad JAV bando padėti Kyjivui tuo pačiu siekdamos neatrodyti kaip tiesiogiai kariaujanti šalis.
Dėl tos priežasties Ukraina negaus HIMARS raketų, galinčių nuskrieti 300 kilometrų. Ši raketų versija nebus tiekiama, kad ukrainiečiai jos nepanaudotų prieš taikinius toli Rusijos teritorijoje.
Vietoje to ukrainiečiai gaus iki maždaug 80 km nuskriejančių raketų, bet jų nuotolis vis tiek yra reikšmingai didesnis už dabartinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus, sakė minimas amerikiečių pareigūnas. Tai reiškia, kad ukrainiečių pajėgos galės iš palyginti saugaus atstumo raketomis smogti rusų pozicijoms.
„Ukrainiečiai patikino, kad nenaudos šių sistemų prieš Rusijos teritoriją“, – pabrėžė pareigūnas.
Ragina E. Macroną atvykti vizito
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis.
„Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.
Prancūzijos pirmininkavimas ES baigsis birželio 30-ąją.
E. Macronas buvo nuvykęs į Maskvą ir Kyjivą prieš pat Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Prasidėjus karui jis Ukrainoje nesilankė.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), Kanados vyriausybės vadovas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ir virtinė Europos aukšto rango pareigūnų lankėsi Kyjive po to, kai žlugus planams greitai užimti Ukrainos sostinę Rusija sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus.
Pirmadienį Kyjive viešėjo naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona). Ji tapo aukščiausio rango Prancūzijos pareigūne, apsilankiusia Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios.
Tačiau neseniai antrai kadencijai perrinktas Prancūzijos valstybės vadovas antradienį pakartojo norįs vykti į Kijevą „tinkamu laiku ir esant tinkamoms sąlygoms“.
D. Kuleba nurodė, kad E. Macrono vizitas yra „įtrauktas į darbotvarkę“.
Ukrainos diplomatijos vadovas sakė, kad svarbiame rytiniame Sjevjerodonecko mieste vyksta gatvių mūšiai, ir paprašė raketų paleidimo įrenginių, tankų ir artilerijos pabūklų kariuomenei sustiprinti.
Jis taip pat paragino šalis priimti įstatymus, kurie leistų konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui.
E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Europos vadovų, palaikančių nuolatinį dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis yra sakęs, kad Rusijos „pažeminimas“ nepasitarnautų taikos pastangoms.
„Negalime leisti Putinui pasiekti rezultatą, kuris leistų jam išsaugoti savo veidą, nes jis tęs savo agresiją“, – sakė A. Kuleba.
Kanada įvedė sankcijas numanomai V. Putino meilužei, keliems Rusijos bankams
Kanada į savo sankcijų Rusijai sąrašus antradienį įtraukė numanomą prezidento Vladimiro Putino meilužę, 21 rusų pareigūną ir keturias finansų institucijas.
„Taikomės į bankus, Putino režimui artimus oligarchus, taip pat jo, nežinau, kaip ją pavadinti, partnerę“, – Otavoje reporteriams sakė užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli), turėdama galvoje buvusią gimnastę Aliną Kabajevą.
Į sankcijų, skelbiamų dėl Rusijos karo Ukrainoje, sąrašą įtrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenis, įskaitant A. Kabajevą, bankus „Rosselchozbank“ bei „Investtradebank“ ir dvi fondų valdymo firmas, bus taikomas turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Kanadą.
Europos Sąjunga nurodo, kad A. Kabajeva yra „Nacionalnaja Medija Gruppa“ – kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios beveik visų pagrindinių Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonių akcijų paketus, valdybos pirmininkė.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ji ir Rusijos prezidentas palaiko romantiškus santykius, nors V. Putinas tai paneigė, kai 2008 metais apie tai buvo pirmą kartą pranešta.
Kaip remdamasis JAV pareigūnais rašė laikraštis „The Wall Street Journal“, A. Kabajeva ir jos šeima dėl jos ryšių su V. Putino aplinka susikrovė asmeninį turtą. Pranešime cituojama slapta JAV žvalgybos informacija, kad A. Kabajeva yra viena iš V. Putino turto gavėjų.
M. Joly sakė, kad Kanados sankcijų tikslas yra „uždusinti Putino režimą“, ir gyrė ES, pirmadienį uždraudusią kone visą rusiškos naftos importą.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kanada įvedė sankcijas daugiau kaip 1 050 fizinių ir juridinių asmenų iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.
JAV sveikina ES sprendimą dėl rusiškos naftos embargo
Jungtinės Valstijos antradienį sveikino Europos Sąjungos sprendimą uždrausti kone visą rusiškos naftos importą ir paragino dėti ilgalaikes pastangas toliau mažinti priklausomybę nuo Maskvos.
„Džiaugiamės mūsų sąjungininkių ir partnerių Europoje žingsniais mažinant priklausomybę nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas).
Jis sakė, kad JAV sąjungininkės „plačiai remia“ pastangas „atkirsti finansavimo šaltinį Rusijos karo mašinai“.
„ES žengė svarbų žingsnį šiuo artimojo laikotarpio keliu, tačiau yra ir ilgesnio laikotarpio kelias, kuris susijęs ne tiek su kasdienybe, kiek su ilgalaikėmis tendencijomis ir platesniu poreikiu mažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos energijos“, – kalbėjo N. Price'as.
Jis pridūrė, kad šis Europos sprendimas taip pat atitinka JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) remiamus tikslus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, siekiant kovoti su klimato kaita.
ES lyderiai pirmadienį sutarė, kad būtų uždraustas kone visas rusiškos naftos importas, taip baudžiant Maskvą už karą Ukrainoje.
Siekiant nuraminti Vengriją, blokavusią pastangas paskelbti visišką rusiškos naftos embargą, susitarime buvo numatyta „laikina išimtis“ vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai. Tai leis išėjimo prie jūros neturinčiai Vengrijai toliau importuoti rusišką naftą vamzdynu „Družba“.
Jungtinės Valstijos kovo pradžioje uždraudė rusiškos naftos ir dujų importą.
V. Zelenskis dėkoja ES už sankcijas Rusijai – ir reikalauja daugiau
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungai (ES) už šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ir kartu pareikalavo naujų baudžiamųjų priemonių.
Kai bus įgyvendinti šeštojo paketo sprendimai, bus reikalingas septintasis paketas, sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo kreipimesi. „Galiausiai neturi likti jokių svarbių ekonominių ryšių tarp laisvojo pasaulio ir teroristinės valstybės, – pabrėžė V. Zelenskis. – Mes sieksime naujų ribojimų Rusijai už šitą karą“.
Dėl planuojamo ES naftos embargo Rusija praras „dešimtis milijardų eurų“, kurių ji nebegalės naudoti teroro finansavimui. Rusiškos naftos atsisakymas, be to, anot V. Zelenskio, padės ES pereiti prie atsinaujinančios energijos. Rusija tuo tarpu apskritai ekonomiškai pralaimės ir bus dar labiau izoliuota.
ES šalys po kelias savaites trukusių diskusijų viršūnių susitikime Briuselyje susitarė dėl plataus rusiškos naftos embargo. Tai dalis šeštojo sankcijų paketo, kurio detalės trečiadienį Briuselyje bus derinamos toliau. Tada paketas galės būti formaliai priimtas. Numatyta iš „Swift“ mokėjimų sistemos pašalinti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“. Be to, ES bus uždrausta valstybinė TV žinių stotis „Rossija 24“ bei valstybinės stotys „RTR Planeta“ ir „TV Centre“.
Kas vakarą skelbiamame savo kreipimesi V. Zelenskis sveikino priemones Rusijai. Be to, jis atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus Charkivo srityje šalies rytuose ir Zaporižėje pietuose. „Tam tikrų laimėjimų“ yra ir Chersono srityje, kurią laiko užėmę rusų daliniai.
UNICEF: penki milijonai Ukrainos vaikų – priklausomi nuo humanitarinės pagalbos
Daugiau nei penki milijonai Ukrainos vaikų dėl karo savo šalyje yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF.
Fondo teigimu, pačioje Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, pagalbos reikia maždaug trims milijonams vaikų, taip pat jos reikia ir maždaug 2,2 mln. vaikų, pabėgusių nuo konflikto į kitas šalis.
Pert karą, prasidėjusį vasario 24 dieną, žuvo mažiausiai 262 vaikai, o šimtai mokyklų buvo sugriauta, teigė UNICEF.
Birželio 1 dieną minima Tarptautinė vaikų gynimo diena.
„Užuot šventę, iškilmingai artėjame prie birželio 3 dienos, t. y. 100-osios karo, sugriovusio milijonų vaikų gyvenimus, dienos. Jei nebus skubiai nutraukta ugnis ir nesusitarta dėl taikos, vaikai ir toliau kentės, o karo padariniai darys žalą pažeidžiamiems vaikams visame pasaulyje“, – sakė UNICEF direktorė Catherine Russell.
Rusijos komunistai pašalino iš frakcijos karą kritikavusius parlamentarus
Rusijos Komunistų partija pašalino iš frakcijos du Primorės krašto Tolimuosiuose Rytuose parlamentarus, nes jie ragino nutraukti karą prieš Ukrainą. „Šie parlamentarai su savo iniciatyva diskreditavo partiją, todėl jiems nėra vietos mūsų gretose“, – sakė Komunistų frakcijos lyderis regiono parlamente Anatolijus Dolgačovas, kurį cituoja dienraštis „Kommersant“. Abiejų deputatų pozicija sulaukė tarptautinio atgarsio, nes ji parodė, kad tarp Rusijos politikų yra besipriešinančių karui.
Parlamentarai savo poziciją išsakė praėjusią savaitę per parlamento posėdį. Čia vienas jų perskaitė pareiškimą, kuriame paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti „karinę specialiąją operaciją“ – taip karas oficialiai vadinamas Rusijoje. Deputatas sulaukė vieno kolegos paramos. Tuo tarpu partijos regiono vadovybė apkaltino jį „išdavyste“ ir pagrasino padariniais. Ar abiem nepartiniams deputatams be pašalinimo iš frakcijos gresia dar kokios nors drausminės priemonės, kol kas neaišku.
Rusijos vadovybė po invazijos į Ukrainą sugriežtino įstatymus, kad užkirstų kelią protestams prieš karą. Dėl tariamų melagienų ir Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“, anot žiniasklaidos, jau pradėta 50 baudžiamųjų bylų, skirta šimtai piniginių baudų.
OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė 4 113 civilių
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 4 113 civilių, praneša agentūra „Ukrinform“.
Pasak OHCHR, tarp žuvusiųjų – 1 550 vyrų, 1 023 moterys, 95 mergaitės ir 100 berniukų bei dar 69 vaikai ir 1 276 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Biuro skaičiavimais, sužeista dar 4 916 civilių.
Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni.
Rusų pajėgos įsitvirtina Severodonecko centre
Puolimą vykdančios Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, įsitvirtina Severodonecko centre. „Agresorius vykdė atakas šiaurinėse, pietinėse ir rytinėse Severodonecko miesto teritorijose. Kai kurie daliniai pasiekė pergalių ir dabar įsitvirtina miesto centre“, – trečiadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Į vakarus nuo miesto, Bachmuto regione, rusai mėgina išstumti Ukrainos gynėjus iš jų pozicijų prie Bilohorivkos ir Vrubivkos. Atakų būta ir prie Komyšuvachos, Berestovės ir Nyrkovės. Rusų pajėgos tikriausiai siekia neleisti ukrainiečiams tvarkingai pasitraukti iš buvusio didmiesčio. Šis nuo 2014 metų yra Luhansko regiono Rytų Ukrainoje administracinis centras.
Ukrainos generalinis štabas, be to, praneša apie tolesnius rusų mėginimus prasiveržti Sloviansko kryptimi.
Kitas atakas, vykdomas iš Iziumo, esančio į šiaurės vakarus nuo Sloviansko, krypties pavyko atremti prie Dovgenkės kaimo. Čia didelių nuostolių patyrę rusų kariai turėjo iš dalies pasitraukti.
Ukrainos duomenimis, Donbase pavyko atremti devynias rusų atakas, iš rikiuotės išvesta daugiau kaip 20 karinių automobilių. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.
Vokietija nusiųs Kyjivui priešlėktuvinių raketų, radiolokatorių sistemų
Vokietija perduos Ukrainai oro gynybos sistemą, pajėgią apsaugoti „didelį miestą nuo Rusijos antskrydžių“, trečiadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir atmetė kaltinimus, kad jo vyriausybė delsia apginkluoti Kyjivą.
Berlynas „siųs Ukrainai daugiau ginklų“, parlamentui sakė O. Scholzas.
„Vyriausybė nusprendė, kad mes nusiųsime IRIS-T sistemą – moderniausią sistemą, kurią šiuo metu turi Vokietija“, – pridūrė kancleris.
Pasak jo, ši ginkluotė „leistų Ukrainai apsaugoti visą didelį miestą nuo Rusijos antskrydžių“.
Vokietija taip pat pristatys radiolokatorių sistemą, galinčią aptikti priešo raketinę artileriją, pranešė O. Scholzas.
Jo vyriausybė, pastarosiomis savaitėmis susidurianti su didžiuliu spaudimu, sutiko siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, įskaitant savaeiges haubicas ir tankus „Leopard“.
Antradienį Briuselyje O. Scholz'as pareiškė, jog sutarė su Graikija, kad Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno.
Vokietija jau yra pasirašiusi su Čekija panašią sutartį, skirtą padėti tiekti ginkluotę Ukrainai, o šiuo metu derasi dėl susitarimo su Lenkija.
Šiomis pastangomis siekiama aprūpinti Ukrainą gyvybiškai reikalingais ginklais iš senų sovietmečio atsargų, kuriuos su Rusijos invazija kovojanti šalis galėtų greitai panaudoti mūšyje.
Vokietija ketina pristatyti 14 kovinių tankų „Leopard“ ir vieną šarvuotį „Leopard“, o Prahą prašo mainais nusiųsti Ukrainai tankų T-72.
Tačiau pristatymo data dar nenustatyta. Kaip parlamentui sakė O. Scholzas, derybos šiuo klausimu tebevyksta.
Rusija jau kritikuoja JAV dėl pažangios ginkluotės tiekimo Ukrainai
Rusija trečiadienį pareiškė, kad „labai neigiamai“ vertina JAV sprendimą pristatyti Ukrainai pažangių ginklų, ir pridūrė, esą tai padidina tiesioginės konfrontacijos riziką, praneša agentūra „Reuters“.
Tai valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jis konkrečiai išskyrė Vašingtono ketinimus nusiųsti Kyjivui pažangių raketų sistemų HIMARS.
Mariupolyje okupantai išvaro žmones į gatvę
Mariupolyje Rusijos kariai išvaro žmones į gatvę siekdami nugriauti jų būstą.
Apie tai savo „Telegram“ pranešė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.
„Donecko srities okupacinė valdžia pradėjo vertinti padarytos žalos dydį pagal neseniai priimtą Pušilino įsakymą. Okupantai ruošiasi nugriauti daugelį jų pačių apšaudytų pastatų. Dvi dienas mobiliosios brigados iš Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos ir kariškiai vaikšto po žmonių iki šiol gyvenamus butus, kurie išliko, ir įspėja, kad prasidėjus pastatų griovimui bus vykdomas iškeldinimas“, – sakė jis.
Anot P. Andriuščenkos, okupantai nustato dviejų savaičių terminą būsto paieškai, jei žmonės nesutinka persikelti į jų siūlomas vietas. „Planuojamų griauti pastatų savininkai, nepaisant butų būklės, tiesiogine prasme išvaromi į gatvę. Paklausti, kur gyvens atsako, kad yra du scenarijai. Vienas jų – darbingo amžiaus žmonėms – priverstinis trėmimas į Rusiją ir priverstinis darbas“, – kalbėjo jis.
ES teismas atmetė V. Putino sąjungininko J. Prigožino skundą dėl sankcijų
Aukščiausios instancijos ES teismas trečiadienį atmetė su Kremliumi siejamo oligarcho Jevgenijaus Prigožino, įtariamo samdinių grupuotės „Wagner“ finansuotojo, prašymą panaikinti sankcijas, paskelbtas jam dėl konflikto Libijoje.
J. Prigožinas užginčijo 2020 metų sprendimą įšaldyti jo turtą Europos Sąjungoje ir uždrausti išduoti jam vizas dėl „Wagner“ kovotojų siuntimo į karo krečiamą Šiaurės Afrikos šalį.
Verslininkas pareiškė, kad jis „nieko nežinojo apie subjektą pavadinimu „Wagner Group“ ir kad ES nepagrindė šio žingsnio.
Tačiau ES Bendrasis Teismas atmetė J. Prigožino skundą ir patvirtino jam taikomas sankcijas.
Teisėjų nuomone, blokas pateikė „konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių glaudžius P. Prigožino ir „Wagner Group“ ryšius“.
Oligarchas, laikomas vienu artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, 2022 metų balandį ES taip pat sulaukė sankcijų dėl invazijos į Ukrainą, o Vašingtonas jį yra įtraukęs į juodąjį sąrašą dėl kišimosi į JAV rinkimus.
Šešėlinė organizacija „Wagner“ kaltinama Kremliaus remiamų samdinių dislokavimu įtampos židiniuose, įskaitant Ukrainą, Siriją, Libiją, Centrinės Afrikos Respubliką ir Malį.
ES teigia, kad ši grupė pažeidė tarptautinį ginklų embargą Libijai ir kad jos kovotojai dalyvavo karinėse operacijose prieš JT remiamas valdžios institucijas.
ES ir JK susitarė neleisti apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius
Eurupos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė susitarė dėl suderinto draudimo apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, skelbia britų verslo leidinys „Financial Times“, remdamasis savais šaltiniais.
Anot leidinio, toks žingsnis uždarytų Maskvai didžiausią draudimo rinką „Lloyd's of London“, „smarkiai apribotų naftos eksporto galimybes“ ir „verstų ieškoti draudikų nedidelėse, mažiau išsivysčiusiose rinkose“.
„Financial Times“ pašnekovai pažymėjo, kad Graikija, Kipras ir Malta – aktyviosios laivyboje ES narės – sutiko su tokia nauja baudžiamąja priemone prieš Ukrainą kariaujančiai Rusijai po to, kai JK pažadėjo pasekti jų pavyzdžiu ir „neilgai trukus apie tai paskelbti“.
JAV verslo leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis ES pareigūnais ir diplomatais, taip pat pranešė, kad ES į šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ketina įtraukti sprendimą neleisti Bendrijoje veikiančioms draudimo kompanijoms apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius, o ši priemonė įsigaliotų palaipsniui per šešis mėnesius.
Per anksčiau šią savaitę vykusį ES viršūnių susitikimą susitarta dėl šeštojo sankcijų Maskvai paketo, numatančio iki šių metų pabaigos atsisakyti maždaug 90 proc. Rusijos naftos importo į ES, padarius laikiną išlygą jos perpumpavimui „Družba“ vamzdynu Vengrijos kryptimi.
Kremlius: Rusija stengsis „iki minimumo sumažinti“ ES naftos draudimo poveikį
Rusija imasi priemonių, skirtų „iki minimumo sumažinti“ dalinio naftos embargo, kurį ES šalys įvedė siekdamos nubausti Rusiją už karinę kampaniją Ukrainoje, poveikį, trečiadienį pranešė Kremlius.
Pirmadienį ES per viršūnių susitikimą susitarė dėl šeštojo sankcijų Maskvai paketo, numatančio draudimą importuoti didžiąją dalį rusiškos naftos. Vis dėlto, Bendrijai padarius nuolaidą Vengrijai, išimtis bus taikoma tiekimui vamzdynais.
„Sankcijos padarys neigiamą poveikį Europai, mums ir visai pasaulinei energetikos rinkai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas pridūrė, kad šiuo metu vyksta „persiorientavimas“, siekiant rasti alternatyvių rinkų naftai, kuri nebebus parduodama Europai.
„Tai tikslingi, sistemingi veiksmai, leisiantys mums iki minimumo sumažinti neigiamas pasekmes“, – pabrėžė jis.
Vasario 24 dieną prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusiją sulaukė sankcijų bangos, paveikusios šalies ekonomiką ir finansų institucijas.
Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC svarsto galimybę pašalinti Rusiją iš susitarimo riboti gavybos didinimą.
Jeigu Maskva būtų pašalinta, šis susitarimas liautųsi galiojęs anksčiau nei planuota, o didžiosios eksportuotojos, pavyzdžiui, Saudo Arabija, galėtų smarkiai suintensyvinti gavybą, sako analitikai.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį atskirai pranešė, kad jos dujų eksportas, neskaitant Maskvos sąjungininkių buvusių sovietinių respublikų, nuo sausio iki gegužės buvo daugiau kaip ketvirtadaliu mažesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Tai daugiausiai lėmė kelių svarbių klientų Europoje praradimas.
Į šalis už minėto regiono ribų eksportuota iš viso 61 mlrd. kubinių metrų dujų – 27,6 proc. mažiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais, sakoma „Gazprom“ pranešime.
„Gazprom“ pridūrė, kad eksportas į Kiniją dujotiekiu „Sibiro galia“ („Sila Sibiri“) didėjo, bet jokios statistikos nepateikė.
Maskva reikalavo, kad „nedraugiškos šalys“, įskaitant ES nares, už gaunamas rusiškas dujas mokėtų rubliais.
Naujasis reikalavimas laikomas mėginimu apeiti Vakarų šalių finansines sankcijas Rusijos centriniam bankui, įvestas dėl Maskvos karinio puolimo Ukrainoje.
„Gazprom“ jau paskelbė stabdanti dujų tiekimą Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai, Nyderlandams ir Danijai, atsisakiusioms mokėti rubliais.
Europos Sąjunga stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų, tačiau valstybių narių nuomonės dėl galimybės įvesti visišką embargą išsiskyrė.
Kremlius: naują ginkluotę Ukrainai tiekti nusprendusios JAV „pila alyvos į ugnį“
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas, nusprendęs siųsti Ukrainai pažangias raketų sistemas, „pila alyvos į ugnį“.
„Manome, kad Jungtinės Valstijos sąmoningai ir tyčia pila alyvos į ugnį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas D. Peskovas.
„Toks tiekimas“ neskatina Kyjivo atnaujinti taikos derybas, teigė D. Peskovas ir pridūrė, kad Vašingtonas nori „kovoti su Rusija iki paskutinio ukrainiečio“.
Antradienį JAV paskelbė, kad tieks Ukrainai pažangias raketų sistemas, tarp jų mobilias HIMARS, galinčias vienu metu paleisti daug tikslaus nutaikymo raketų.
Ir Ukraina, ir Rusija jau naudoja salvinės raketų ugnies sistemas, bet HIMARS yra pranašesnės nuotoliu ir tikslumu.
Ukraina negaus HIMARS raketų, galinčių nuskrieti 300 kilometrų, bet gaus iki maždaug 80 km nuskriejančių raketų. Vis dėlto jų nuotolis yra reikšmingai didesnis už dabartinius Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad planas pristatyti Ukrainai naujų JAV ginklų, įskaitant pažangias raketų sistemas, didina Jungtinių Valstijų įsitraukimo į tiesioginį konfliktą su Rusija riziką
„Bet koks tęsiamas, didinamas ginklų tiekimas didina tokios plėtotės riziką“, – S. Riabkovas sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, atsakydamas į klausimą apie Maskvos ir Vašingtono konfrontacijos galimybę.
Pasak S. Riabkovo, JAV yra pasiryžusios „kariauti [su Maskva] iki paskutinio ukrainiečio, kad pasiektų, kaip jie sako, strateginį Rusijos pralaimėjimą“.
„Tai neturi precedento, tai – pavojinga“, – pareiškė S. Riabkovas.
Ukrainos prorusiški separatistai teigia artėjantys prie Avdijivkos miesto
Ukrainos prokremliški separatistai trečiadienį pareiškė, kad jau beveik visiškai apsupo rytinį Avdijivkos miestą, atkirtę vieną iš dviejų į jį vedančių pagrindinių kelių.
Rusijos kariuomenė, padedama separatistų pajėgų, intensyvina atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur nuo pat Rusijos invazijos pradžios vyksta įnirtingos kautynės.
Avdijivkos pakraštyje esantis 2-osios Novoselivkos kaimas „yra išvaduotas“, o separatistai „perėmė dalį“ netoliese esančio greitkelio kontrolę, platformoje „Telegram“ paskelbė apsisaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) sukarintos pajėgos.
Jos pareiškė „galutinai atkirtusios Avdijivkos karinę įgulą nuo vieno iš dviejų naudojamų aprūpinimo maršrutų“.
Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Avdijivka yra pramonės miestas, esantis šiauriau separatistų kontroliuojamo Donecko miesto, faktinės DLR sostinės.
Avdijivkos užėmimas reikštų simbolinę Rusijos pergalę ir atvertų kelią į Ukrainos kontroliuojamą Kramatorsko miestą, esantį maždaug už 100 kilometrų.
Estija: ES viršūnių susitikime vyko „karšti debatai“ dėl skambučių V. Putinui
ES viršūnių susitikime Briuselyje, pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, vyko intensyvios diskusijos dėl Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pokalbių telefonu su Rusijos prezidentu V. Putinu.
„Vyko labai karštos diskusijos dėl skambučių V. Putinui“, – sakė K. Kallas Estijos televizijai. Ji teigė išsakiusi savo nuomonę apie „vadinamąją tokių skambučių naudą“. K. Kallas ne kartą kritiškai atsiliepė apie pokalbius telefonu su V. Putinu.
Nuo tada, kai Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą, O. Scholzas ir E. Macronas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu. Kovo pabaigoje paaiškėjus apie Bučos žudynes, pokalbiai kelias savaites nevyko. Pastarąjį kartą O. Scholzas ir E. Macronas su Rusijos prezidentu kalbėjo šeštadienį ir paragino jį nutraukti karą.
K. Kallas negailėjo gerų žodžių Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, kuris kelias savaites blokavo rusiškų dujų boikotą, tačiau derybose elgėsi konstruktyviai. „Vienoks jo įvaizdis yra žiniasklaidoje ir kitoks šiose diskusijose. Mes ieškojome sprendimo jam rūpimais klausimais. Jis šiuos klausimus išsakė ir galiausiai sprendimas buvo rastas“, – kalbėjo K. Kallas.
ES šalys savaitės pradžioje po ilgų diskusijų susitarė dėl plataus rusiškos naftos boikoto. K. Kallas teigė, kad tai ją maloniai nustebino. Su Rusija besiribojančios Estijos premjerė mano, kad reikia uždrausti ir dujų tiekimą.
Kremlius neatmeta galimybės surengti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio susitikimą, tačiau tokio tipo pokalbiams esą reikia pasiruošti iš anksto, praneša agentūra „Reuters“.
Kremliaus atstovas D. Peskovas taip pat sakė žurnalistams, kad bendri su Kyjivu darbai sudarant taikos sutartį sustojo dar prieš kurį laiką ir nebuvo atnaujinti.
D. Peskovas kartu nurodė, kad Rusijos jau okupuotų ir vis dar puolamų Ukrainos Chersono, Zaporižės ir Donbaso sričių gyventojai turės patys nuspręsti dėl savo ateities, o Kremlius esą neabejoja, kad jie priims „geriausią įmanomą sprendimą“. Ukraina yra pabrėžusi, kad, įvykus šių teritorijų aneksijai, dvišalės taikos derybos visiškai nutrūktų.
Belgija neperduos Ukrainai haubicų dėl pernelyg didelės jų kainos
Belgija nepatieks Ukrainai šarvuotųjų haubicų M109, kadangi Gynybos ministerija neturi galimybės jų išpirkti. Tai trečiadienį pranešė leidinys „De Morgen“.
Pasak gerai informuotų šaltinių, derybos tarp Gynybos ministerijos ir Rytų Flandrijos technologijų bendrovės OIP žlugo dėl M109 kainos. „Derėtis labai sunku, kai partneriai prašo dešimteriopai daugiau negu patys už tai sumokėjo“, – teigė šaltinis.
Be to, OIP, kurios antrinės įmonės specializacija yra susijusi su karine technika, taip pat nesutiko, kad Belgijos kariuomenės specialistai patikrintų M109 būklę.
Neseniai Gynybos ministerija informavo, kad šarvuotosios haubicos jau parduotos kitai šaliai, bet kam konkrečiai – nežinoma. OIP nenori komentuoti šio savo sandėrio.
„Tad haubicos nebus tiekiamas, bet ne dėl principinių priežasčių“, – sakė „De Standaard“ gynybos ministras Ludivine'as Dedonderis.
Leidinys pažymi, kad Gynybos ministerija pardavė 64 haubicas 2008 metais, kai jos buvo puikios būklės, ir tai yra „akivaizdus nesirūpinimo armija pavyzdys“. Dalis jų buvo parduota Indonezijai, o kitos atsidūrė OIP angare. Beje, kompanija jas gavo sumažinta kaina – kai kurias tik už 15 tūkst. eurų.
„Balandžio mėnesį Belgijos vyriausybė nusprendė išpirkti haubicas ir nedelsiant nusiųsti jas į frontą Ukrainos rytuose“, - primena „De Standaard“ .
Iki šiol Belgija suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 77 mln. eurų.
Ukrainos pareigūnė: jauniausioms Rusijos agresijos aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai
Jauniausioms Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai. Tai trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.
„Šie ukrainiečių kūdikiai žuvo dėl Rusijos diktatoriaus užgaidos sunaikinti mūsų ateitį. Yra viena diena, kai visas pasaulis prabyla apie vaikų gynimą, bet jau 98 dienas mūsų vaikus plėšo sviediniai, žudo kulkos ir skeveldros, o tarptautinė bendrija negali to sustabdyti“, – pabrėžė pareigūnė.
Pasak I. Venediktovos, „243 žuvę vaikai jau niekada neįgyvendins savo svajonių, 446 sužeistiesiems karas visiems laikams paliks randus ant kūnų ir sielose“.
„Rusija negailestingai žudo ir griauna likimus, luošina ir žagina, paverčia našlaičiais mūsų jauniausią kartą. Vaikai skausmingai akimirksniu tampa suaugusiais – tai nusikaltimas, kurio nėra jokiuose kodeksuose, bet mes padarysime visa, kad kaltininkai atsakytų už pavogtą vaikystę ir kančias“, – pabrėžė Ukrainos generalinė prokurorė.
Okupantai verčia Mariupolio gyventojus atidirbti už vandenį
Okupantai verčia Mariupolio gyventojus atidirbti už vandenį, kurio šiame Ukrainos mieste katastrofiškai trūksta.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio meru Vadimu Boičenka.
„Mieste likę gyventojai skundžiasi, kad labai trūksta vandens ir maisto. Keliose Mariupolio vietose stovi cisternos su geriamuoju vandeniu. Bet gauti jo galima tik atlikus darbo prievolę“, – sakė miesto vadovas.
Anot jo, žmonės daugiausia siunčiami valyti gatvių, šalinti griuvėsių ir surinkti lavonų.
Portalas primena, kad Mariupolyje centralizuotas vandens tiekimas nutrūko kovo mėnesį, miestas gyvena be elektros ir dujų.
Ukraina išgyvena kritinę karo fazę – trūksta sunkiosios ginkluotės
Gynybos ministras Aleksejus Reznikovas teigė, kad Ukraina šiuo metu išgyvena kritinį karo etapą – nėra pakankamai sunkiosios ginkluotės išstumti Rusijos karius, skelbia UNIAN.
Apie tai jis paskelbė feisbuke. „Dabar Ukraina išgyvena kritinę karo fazę. Šalies rytuose vyksta kruvini mūšiai. Neturime pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad galėtume atstumti priešą, bet nesustojame nė minutei“, – rašė ministras.
Anot jo, kiekviena pasipriešinimo diena stiprina pasitikėjimą, kad Ukraina atsilaikys ir tikrai laimės. A. Reznikovas pažymėjo, kad birželio 1-ąją tikisi „gerų žinių iš Lenkijos“, kur gynybos ministerijos delegacija baigia savo darbą.
Anot jo, gegužę jis dalyvavo 30-yje oficialių tarptautinių renginių bei dešimtyje darbinių susitikimų
„Svarbiausias gegužės mėnesio įvykis buvo antrasis pagalbos Ukrainai koordinacinės ir patariamosios grupės susitikimas Ramstein formatu, po dviejų savaičių trečiajame susitikime aptarsime pažangą. Šio bendravimo rezultatai jau veikia fronte arba vyksta į Ukrainą“, – pabrėžė jis.
Ukrainos diplomatas: kompromisai su agresoriumi yra neleistini
Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica interviu britų radijo stočiai „Times Radio“ pareiškė, kad kompromisai su agresoriumi jo šalies interesų sąskaita yra neleistini.
Vedėjas paklausė diplomato, ar Ukraina suvokia riziką, kad sąjungininkai Vakaruose laikui bėgant gali „pavargti“ nuo karo, ir jų parama ims mažėti.
„Manau, jog Didžiosios Britanijos visuomenė pakankamai protinga ir išsilavinusi, kad prisimintų istoriją. Noriu priminti susitarimą, kurį 1938 metais pasirašė Neville`as Chamberlainas ir Adolfas Hitleris. Nepraėjo ir metai, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tad jei nors šio to išmokome iš netolimos Europos istorijos, mes turime žūtbūt išvengti tokių susitarimų“, - pabrėžė S. Kislica.
Anot jo, jeigu kuris nors iš Europos politikų pradės piršti visuomenei idėją, kad reikia nutraukti karą Ukrainos nuolaidų agresoriui sąskaita, tai bus pavojingi ir neatsakingi veiksmai.
„Jeigu bus leista, kad taip atsitiktų, tai Putinas reformuos ir modernizuos armiją, atleis savo generolus, padidins pajėgas ir vėl puls. Ir tada Europa, ir Didžioji Britanija taip pat, turės mokėti trigubą kainą. Tada jau galime pamatyti ir NATO šalies užpuolimą“, - įspėjo S. Kislica.
Paklaustas, ką darys Ukraina, jeigu Rusijai pavyks okupuoti visą Donbasą ir ilgai išsaugoti okupuotų teritorijų kontrolę, jis pareiškė, kad Ukraina niekada su tuo nesusitaikys.
JAV pirmą kartą pripažino padedančios Ukrainai kibernetinėmis atakomis
JAV kibernetinės vadovybės viršininkas generolas Paulas Nakasonė interviu televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė, kad Amerikos kariškiai rengia „puolamąsias programišių operacijas“, remdami Ukrainą.
„Mes atlikome visų rūšių operacijų: puolamųjų, gynybinių, informacinių“, - sakė JAV kibernetinės kariuomenės vadas.
Jis nepanoro atskleisti kibernetinių atakų detalių, bet pabrėžė, kad jos vyko teisėtai, atitiko Pentagono politiką ir buvo prižiūrimos civilių.
„Mano darbas - pateikti gynybos sekretoriui ir prezidentui daug veiksmų variantų, ką aš ir darau“, – sakė keturių žvaigždučių generolas, nedetalizuodamas šių variantų.
Paklaustas apie Rusijos atakų prieš JAV riziką, P. Nakasonė atsakė: "Mes išliekame budrūs kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną. Aš visą laiką apie tai galvoju“.
Vakarų vertinimu, Ukrainoje jau žuvo 15 tūkst. Rusijos kareivių
Vakarų pareigūnų vertinimu, Rusijos nuostoliai kare su Ukraina jau sudaro daugiau kaip 15 tūkst. žuvusiųjų ir per 40 tūkst. sužeistųjų, praneša „Evening Standard“.
Didelius Rusijos armijos nuostolius jie pirmiausia aiškina vadovybės, įsakančios kareiviams atlikti pavojingas puolamąsias operacijas, strategija, taip pat atkakliu ukrainiečių pasipriešinimu ir Vakarų karine pagalba.
Be to, Rusijos kariuomenei trūksta medikamentų, kadangi Putinas tikėjosi, jog ji Ukrainoje bus sutikta kaip „išvaduotoja“, todėl medicininiam aprūpinimui nebuvo skirta reikiamo dėmesio.
Vakarų ekspertų nuomone, Ukraina kasdien netenka 60-100 karių.
Pažymima, kad pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė Ukrainos rytuose stumiasi iki 500 metrų per dieną greičiu, nors jos vadovybė tikėjosi kelių dešimčių kilometrų per dieną spartos.
Ukrainos kariai Chersono srityje išvadavo daugiau kaip 20 gyvenviečių
Ukrainos kariai Chersono srityje išvadavo daugiau kaip 20 gyvenviečių. Tai trečiadienį pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta, kurį cituoja „Ukrinform“.
„Iš Dnipropetrovsko srities pusės mūsų regione išvaduota daugiau kaip 20 gyvenviečių“, - sakė pareigūnas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veržiasi į priekį, vaduodamos Chersono sritį.
H. Laguta taip pat informavo, kad regioną paliko apie 50 proc. gyventojų.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad okupantai, mėgindami sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje, susprogdino tiltus per Inhuleco upę.
V. Zelenskis padėkojo Lenkijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo feisbuko paskyroje pasidalijo žinia apie trečiadienį įvykusias Ukrainos ir Lenkijos tarpvyriausybines konsultacijas.
„Trečiadienį įvyko Ukrainos ir Lenkijos tarpvyriausybinės konsultacijos. Mūsų vyriausybės tokiu formatu dirbo pirmą kartą. Tai istorinis susitikimas, jis tikrai bus produktyvus“, – tvirtino Ukrainos vadovas.
V.Zelenskis padėkojo Lenkijai už teikiamą paramą.
„Vertinu visą tą beprecedentę Lenkijos paramą Ukrainai ir ukrainiečiams. Mūsų šalių šilti ir kaimyniniai santykiai perėjo į naują etapą – stiprų ir istorinį. Ačiū už viską ir labai tikime mūsų puikia bendra ateitimi“, – feisbuke teigė V.Zelenskis.
Karas: per atakas Mykolajive žuvo vienas turtingiausių Ukrainos gyventojų
