Ukrainoje jau daugiau kaip tris savaites vykstant įnirtingoms kovoms tarp ukrainiečių kariuomenės ir įsiveržusių rusų pajėgų, abi šalys derasi, bet per visus jau įvykusius šių derybų ratus pažangos buvo mažai, be to, nė vienas jų nevyko prezidentų lygiu. Abi šalys dėl nesėkmingų derybų kaltina viena kitą.
„Laikas susitikti, kalbėtis, laikas atstatyti teritorinį vientisumą ir teisingumą Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.
„Antraip Rusijos nuostoliai bus tokie, kad neatsigaus kelios kartos“, – sakė jis.
Rusijos puolimas didele dalimi tebėra įstrigęs, rusų kariai yra už maždaug 30 km į rytus nuo sostinės Kyjivo ir susiduria su įnirtingu pasipriešinimu, sakė vienas JAV gynybos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pajėgos daugiau nepasistūmėjo Ukrainos šiaurės rytuose esančiame apsuptame Charkive ir kad ukrainiečiai taip pat gina šiaurinį Černihivo miestą.
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija sakė, kad Rusijai sunku aprūpinti savo priešakines pajėgas „net tokiais pagrindiniais dalykais kaip maistas ir degalai“, nes ukrainiečiai atakuoja jų tiekimo linijas.
Rusai Mariupolyje
Tačiau Rusijos Gynybos ministerija penktadienį paskelbė, kad jos armija ir Rytų Ukrainos separatistai pasiekė proveržį daug dienų rusų apšaudomame Mariupolyje ir dabar yra miesto centre.
Separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) pajėgos, „remiamos Rusijos ginkluotųjų pajėgų, veržia apsuptį ir kovoja... miesto centre“, sakoma ministerijos pareiškime.
Mariupolio meras britų transliuotojui BBC patvirtino, kad susišaudymai pasiekė miesto širdį.
Penktadienį gelbėtojai Mariupolyje vis dar ieškojo šimtų žmonių, įstrigusių po subombarduoto teatro griuvėsiais.
Per Rusijos trečiadienio smūgį teatrui, kur slėpėsi civiliai gyventojai, buvo sunkiai sužeistas vienas žmogus, bet niekas nežuvo, penktadienį pranešė miesto taryba.
Pasak merijos, „iki tūkstančio žmonių“ – daugiausia moterų ir vaikų – glaudėsi slėptuvėje po teatru, kai įvykdyta ataka.
V. Zelenskis nurodė, kad pavyko išgelbėti 130 žmonių ir kad kai kurie jų „sunkiai sužeisti“. Jis pridūrė, kad iš Mariupolio evakuoti 9 tūkst. žmonių.
V. Putino sausumos puolimui susidūrus su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, Maskva vis dažniau rengia aviacijos smūgius ir apšaudymus iš didelio atstumo nesirinkdama taikinių.
„Sunki diena“
Ukrainos pietuose esančio Mykolajivo metas Oleksandras Senkevičius feisbuke pranešė, kad okupuoti keli regiono kaimai ir kad miestas intensyviai apšaudomas. Pasak jo, „diena buvo sunki“.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė didelį antskrydį Mykolajive ir kad žuvo mažiausiai 40 ukrainiečių karių, buvusių savo brigados štabe.
Anksčiau Rusijos raketos smogė aviacijos remonto įmonei netoli Lvivo oro uosto Ukrainos vakaruose netoli sienos su NATO nare Lenkija. Anksčiau šis regionas beveik išvengė Rusijos kariuomenės smūgių.
Kyjive vienas žmogus žuvo rusų raketai pataikius į daugiabutį miesto šiaurės vakaruose, pranešė pareigūnai. Pasak jų, taip pat smogta mokyklai ir žaidimų aikštelei.
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 3,27 mln. pabėgėlių, nurodo Jungtinės Tautos.
V. Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos teikimą „karštiesiems taškams“. Pasak prezidento, „jie turi griežtus nurodymus daryti visa, kad humanitarinė katastrofa Ukrainos miestuose taptų priežastimi ukrainiečiams dirbti su okupantais“.
„Tai – karo nusikaltimas“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefonu kalbėdamasis su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) karo nusikaltimais apkaltino Kyjivą ir sakė, jog Maskva daro „visa, kas įmanoma“, kad išvengtų civilių aukų.
Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.
Dar labiau izoliuota
Baltieji rūmai penktadienį pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai jos kare prieš kaimyninę Ukrainą „pasekmės“.
Šie komentarai nuskambėjo per beveik dvi valandas trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį telefonu.
JAV nuogąstauja, kad Kinija gali nuspręsti suteikti Maskvai finansinę ar karinę paramą, paversdama ir taip itin įtemptą transatlantinę priešpriešą pasauline konfrontacija.
Kinijos valstybinė televizija CCTV pranešė, jog Xi Jinpingas J. Bidenui pasakė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“ ir kad „valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją“.
Tačiau tiesioginės kritikos Kremliui nebuvo, o Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojami Xi Jinpingo žodžiai, kad „visos pusės“ turi remti Rusijos ir Ukrainos „dialogą“.
Vis dėlto Maskvos diplomatinė izoliacija padidėjo, Baltijos šalims paskelbus apie 10 išvaromų Rusijos diplomatų. Prieš tai panašų žingsnį žengė Bulgarija.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Pasaulio bankas ir kitos pasaulinės institucijos penktadienį įspėjo, kad „žmogiškoji katastrofa“ Ukrainoje gali smarkiai paveikti pasaulio ekonomiką.
„Visa pasaulinė ekonomika pajus šios krizės padarinius – lėtesnį augimą, prekybos sutrikimus, didesnę infliaciją“, – sakoma jų pareiškime.
Ukraina yra itin svarbi grūdų eksportuotoja.
Italija penktadienį paskelbė, kad dėl išaugusių kainų apmokestins energijos firmų papildomą pelną, o Belgija dėl tos pačios priežasties dešimtmečiui atidėjo planą, pagal kurį turėjo iki 2025 metų atsisakyti atominės energijos.
Nepaisydamas pranešimų apie karines nesėkmes ir tarptautinio pasmerkimo, V. Putinas penktadienį surengė didelį triumfališką mitingą viename Maskvos futbolo stadionų su daugybe Rusijos vėliavų, prokremliškų popmuzikos žvaigždžių ir skanduote „Rusija! Rusija! Rusija!“.
Mitingas surengtas Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos aštuntosioms metinėms paminėti. Jame dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių; daug jų buvo užsirišę raiščius su raide „Z“ – šis ženklas yra ant rusų tankų, dalyvaujančių invazijoje Ukrainoje.
V. Putinas pareiškė, jog Rusijos kariuomenė Ukrainoje yra tam, kad „išvaduotų šiuos žmones nuo kančių ir genocido“.
Derybos įstrigo
Daugeliui ukrainiečių toks invazijos pateisinimas, kai rusai bombarduoja jų miestus, o taikos derybos yra įstrigusios, atrodo parodija.
Tačiau V. Putinas penktadienį per pokalbį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) apkaltino Ukrainos pareigūnus, kad jie „vilkina derybas, pateikdamas vis daugiau nerealistiškų pasiūlymų“.
„Vis dėlto rusai yra pasirengę toliau ieškoti sprendimų pagal gerai žinomus savo principinius metodus“, – sakoma po pokalbio paskelbtame Kremliaus pranešime.
Rusija nori, kad Ukraina nusiginkluotų ir išsižadėtų visų Vakarų aljansų. Kyjivas sako, kad tokie žingsniai paverstų Ukrainą Maskvos vasale.
Vyriausiasis Rusijos derybininkas penktadienį pareiškė, kad Maskvos derybose su Kyjivu abi pusės „maksimaliai suartino savo pozicijas“ dėl pasiūlymo Ukrainai tapti neutralia valstybe.
Tačiau derybose dalyvaujantis V. Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė, kad jo šalies pozicija nepasikeitė.
„Visais pareiškimais, be kita ko, siekiama išprovokuoti įtampą žiniasklaidoje“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
VIDEO
V. Zelenskis rusams: įsivaizduokite 14 tūkst. lavonų Maskvos stadione
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasiuntė niūrią žinutę Maskvos stadione penktadienį pasirodžiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Penktadienį V. Putinas per patriotinį mitingą Maskvos Lužnikų stadione prieš dešimtis tūkstančių džiūgaujančių rusų gyrė „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje kaip „didvyrišką“ Rusijos kariuomenės misiją.
100 tūkst. žmonių priešais stadioną ir 95 tūkst. arenos viduje – tai maždaug tiek pat, kiek Rusijos karių įžengė į Ukrainą, šeštadienio rytą vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.
„O dabar įsivaizduokite 14 tūkst. lavonų šiame stadione, be to, dar dešimtys tūkstančių sužeistų ir suluošintų žmonių“, – sakė jis, remdamasis Ukrainos skaičiavimais apie Rusijos nuostolius nuo karo pradžios. Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
V. Zelenskis dar kartą paragino nedelsiant nutraukti konfliktą. „Karas turi baigtis, Ukrainos pasiūlymai yra ant stalo“, – sakė jis, pasak laikraščio „Ukrayinska pravda“.
Ukrainos sostinės Kyjivo humanitarinio štabo vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad šeštadienį ryte iš mūšių zonų Kyjivo šiaurėje ir šiaurės vakaruose evakuota mažiausiai 50 tūkst. civilių gyventojų, o valdžios institucijos tęsia gelbėjimo darbus iš labiausiai pažeidžiamų teritorijų.
Buvo atidaryti humanitariniai koridoriai, kad civiliai gyventojai galėtų palikti apsuptus miestus ir miestelius, tačiau atitinkami susitarimai ne kartą buvo pažeisti.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius šeštadienio rytą sakė, kad vyksta mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų prie Černobajevkos oro uosto netoli Chersono pietų Ukrainoje.
Scanpix nuotr.
Rusija skelbia Ukrainos vakaruose panaudojusi hipergarsinius ginklus
Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad penktadienį Ukrainos vakaruose pirmą kartą panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.
„Aviacinių raketų sistema „Kinžal“ hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija“ Deliatyno kaime Ivano Frankivsko regione, sakoma ministerijos šeštadienio pareiškime.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, jog tai pirmas „Kinžal“ panaudojimas per Maskvos „specialia karine operacija“ vadinamą karą provakarietiškoje Ukrainoje.
Rusija anksčiau išvis niekada nepripažino, kad yra per kovos veiksmus panaudojusi šį tikslaus nutaikymo ginklą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas raketas „Kinžal“ yra pavadinęs „idealiu ginklu“, skriejančiu greičiu, 10 kartų viršijančiu garso greitį, ir galinčiu išvengti oro gynybos sistemų.
„Kinžal“ buvo tarp naujų Rusijos ginklų, V. Putino pristatytų per metinį pranešimą 2018-aisiais.
Deliatyno kaimas yra vaizdingose Karpatų prieškalnėse netoli Ivano Frankivsko miesto.
Regionas turi 50 km sieną su NATO nare Rumunija.
Karas Ukrainoje sutrikdė GPS Suomijoje, Viduržemio jūros regione
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) trikdžiai suintensyvėjo net tokiose tolimose vietose kaip Suomija, Viduržemio jūros regionas ar Irakas, priversdami lėktuvus keisti maršrutus ar kelionės tikslą, pranešė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA).
Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS), apimančios GPS, trikdžius lemia palydovų signalų slopinimas ar klastojimas.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „slopinimas ir/ar galimas klastojimas suintensyvėjo geografiniuose rajonuose aplink konflikto zoną, taip pat kituose rajonuose“, sakoma šią savaitę internete paskelbtame EASA biuletenyje.
EASA nurodė, kad problema pastebėta Rusijos Kaliningrado srityje, Baltijos valstybėse, Suomijos rytuose, Juodosios jūros regione, Viduržemio jūros regiono rytuose ir Irako šiaurėje.
Lėktuvai sutrikimus pastebėjo įvairiais savo skrydžių etapais ir kai kuriais atvejais turėjo keisti maršrutą ar net kelionės tikslą, nes buvo neįmanoma saugiai nutūpti, informavo agentūra.
Tačiau ji nurodė, jog mažai tikėtina, kad teks sustabdyti skrydžius.
EASA paprašė visų oro tranzito darbuotojų pranešti apie bet kokius GPS sutrikimus ir įspėjo, kad lėktuvų operatorės turėtų pasirengti prireikus pasinaudoti kitais navigacijos būdais.
Kyjivo meras prašo ginklų, kuriais patys ukrainiečiai galėtų uždaryti savo oro erdvę
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Vakarų sąjungininkes toliau tiekti ginklus Ukrainai jos kare prieš Rusiją.
„Prašome, paremkite mus“, – sakė 50 metų buvęs profesionalus boksininkas šeštadienį interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“.
Europos sąjungininkės ir NATO buvo paragintos siųsti būtiniausius ginklus oro erdvei virš Kyjivo ginti.
„Mes galime patys uždaryti savo oro erdvę, – tęsė V. Klyčko. – Tačiau mums būtinai reikia tinkamų ginklų“.
NATO ne kartą atmetė galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginę karinę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją.
Pasak V. Klyčko, Kyjive jau žuvo 200 civilių gyventojų. Mieste pasiliko apie 2 mln. žmonių, sakė jis.
„Nepamirškite, kad mes giname savo šalį, bet kartu giname ir pagrindines Europos demokratijos vertybes“, – sakė V. Klyčko.
„Mano žinia aiški: prašau nutraukti bet kokius ekonominius santykius su Rusija, nes Putinas kiekvieną eurą naudoja savo kariuomenei, kuri žygiuoja mūsų link, stiprinti“, – sakė jis.
Vitalijus Klyčko. Scanpix nuotr.
B. Clintonas ir G. W. Bushas išreiškė solidarumą su Ukraina
Du buvę JAV prezidentai, demokratas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) ir respublikonas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), penktadienį pademonstravo savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir apsilankė ukrainiečių bažnyčioje Čikagoje.
Abu eksprezidentai, kurie buvo prisisegę mėlynos ir geltonos spalvų juosteles, priešais Šv. Volodymyro ir šv. Olhos katalikų bažnyčią padėjo saulėgrąžų puokštes ir minutei stabtelėjo.
Šia iniciatyva siekta parodyti „solidarumą su Ukrainos žmonėmis“ Rusijai praėjusį mėnesį užpuolus savo kaimynę, sakoma B. Clintono „Twitter“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše.
„Amerika vienijasi su Ukrainos žmonėmis jų kovoje už laisvę, [kovoje] su priespauda“, – sakoma įraše.
Šiuo gestu 42-asis ir 43-iasis JAV prezidentai demonstruoja visai kitokią poziciją nei 45-asis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). Pastarasis prieš pat invaziją Vladimiro Putino strategiją sutelkti pajėgas prie Ukrainos sienų ir pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistų teritorijų nepriklausomybę pavadino genialiais veiksmais.
JK baiminasi radikalesnių Rusijos veiksmų Ukrainoje
Taikos derybos karui Ukrainoje užbaigti gali būti „dūmų uždanga“ radikalesniems Rusijos kariniams manevrams, šeštadienį įspėjo britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).
„Esu nusiteikusi labai skeptiškai, – interviu laikraščiui „The Times“ sakė L. Truss. – Matome bandymą padaryti erdvės rusams persigrupuoti. Jų invazija nevyksta pagal planą.“
„Baiminuosi, kad derybos yra dar vienas bandymas atitraukti dėmesį ir sukurti dūmų uždangą. Nemanau, kad jau esame pasiekę derybų tašką“, – pridūrė ji.
L. Truss komentarai atkartoja britų žvalgybos vertinimą, kad V. Putinas gali imtis „vis radikalesnių veiksmų“, nors ir taip jau buvo „pasibaisėtinų žiaurių nusikaltimų“.
„Kremlius kol kas nepasiekė savo pradinių tikslų. Jį nustebino Ukrainos pasipriešinimo mastas ir nuožmumas, sutrikdė jo paties sukeltos problemos“, – penktadienį sakė JK karinės žvalgybos vadovas Jamesas Hockenhullas (Džeimsas Hokenhalas).
„Rusija dabar vykdo sekinimo strategiją. Tai apims beatodairišką apšaudomosios galios naudojimą nesirenkant taikinių. Dėl to daugės civilių aukų, Ukrainos infrastruktūros nuostolių, didės humanitarinė krizė“, – pridūrė jis.
L. Truss sakė, kad Britanija galėtų būti laiduotoja, jei būtų pasiektas koks nors susitarimas.
Ukrainoje šeštadienį atverta 10 evakuacinių koridorių
Šeštadienį Ukrainos gyventojams, bandantiems pabėgti iš karo zonų, buvo atverta 10 evakuacinių koridorių, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.
Vienas iš jų veda iš Mariupolio, pietinio uostamiesčio, kuriame vyko aršiausi šalyje karo veiksmai.
Mariupolio pabėgėliai turėjo vykti į netoliese esantį Berdiansko miestą, kur jiems turi būti suteikta pagalba, o paskui jie bus susodinti į autobusus tolesnei kelionei.
I. Vereščuk vaizdo pranešime sakė, kad iš smarkiai puolamo Luhansko regiono šalies rytuose veda keturi koridoriai.
Kiti pabėgimo keliai buvo atverti iš kaimų ir miestų aplink sostinę Kijevą.
Maršrutai yra derinami su Rusija ir kiekvieną dieną skelbiami iš naujo.
Scanpix nuotr.
Liudininkai: Ukrainos pietuose per kareivinių apšaudymą žuvo dešimtys karių
Rusijos pajėgoms apšaudžius ukrainiečių kareivines pietiniame Mykolajivo mieste žuvo dešimtys karių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė liudininkai.
Anksti penktadienį, kai rusų pajėgos smogė kareivinėms, ten „miegojo ne mažiau kaip 200 karių“, AFP sakė įvykio vietoje esantis 22 metų ukrainiečių karys Maksymas, nenurodydamas savo pavardės.
Vyksta gelbėjimo operacija. „Paimta mažiausiai 50 lavonų, bet nežinome, kiek dar yra po griuvėsiais“, – sakė Maksymas.
Kitas karys sakė, jog galėjo žūti apie 100 žmonių. Iš griuvėsių taip pat ištrauktas vienas gyvas žmogus.
Pareigūnai kol kas oficialaus žuvusiųjų skaičiaus nepateikė.
Ukrainos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad Rusijos pajėgos surengė didelį antskrydį Mykolajive ir kad žuvo mažiausiai 40 ukrainiečių karių.
Kelios raketos visiškai sugriovė kareivines miesto šiaurėje.
Mykolajivo meras Oleksandras Senkevyčius vietos žurnalistams sakė, kad mirstas, kur prieš karą gyveno beveik pusė milijono žmonių, buvo apšaudytas iš dabar rusų kontroliuojamo kaimyninio Chersono regiono.
Rusai jau daug dienų apšaudo Mykolajivą, esantį prie kelio į strateginę reikšmę turintį Odesos uostamiestį už maždaug 130 kilometrų.
Scanpix nuotr.
JT: iš Ukrainos pabėgo per 3,3 mln. žmonių, apie 6,5 mln. pabėgėlių – pačioje šalyje
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos išvyko jau daugiau kaip 3,3 mln. pabėgėlių, o dar beveik 6,5 mln. pabėgėlių, manoma, yra šalies viduje, šeštadienį pranešė Jungtinės Tautos.
JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko 3 328 692 žmonės. Per praėjusią parą šis skaičius padidėjo 58 030 žmonių.
„Žmonės ir toliau bėga, nes bijo bombų, antskrydžių ir beatodairiško naikinimo,“ – pažymėjo UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).
„Pagalba yra gyvybiškai svarbi, bet ji negali sustabdyti baimės. Tai gali padaryti tik karo pabaiga,“ – pridūrė jis.
90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.
JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad iki trečiadienio iš Ukrainos taip pat išvyko 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.
Milijonai kitų žmonių paliko savo namus ir pasitraukė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.
Remiantis TMO tyrimu, trečiadienį pačioje Ukrainoje buvo apie 6,48 mln. pabėgėlių.
Iš pradžių UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. gyventojų, tačiau praėjusią savaitę organizacija perspėjo, kad skaičius gali išaugti.
Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.
Scanpix nuotr.
JT: pristatyti paramą į apsiaustus Ukrainos miestus itin sudėtinga
Paramos agentūros mėgina pasiekti žmones, įstrigusius Rusijos pajėgų apsiaustuose Ukrainos miestuose, šeštadienį pranešė JT Pasaulio maisto programa, o tarp apsiaustųjų yra šimtai tūkstančių moterų ir vaikų.
„Patekti į miestus, kurie yra apsupti arba netrukus bus apsupti, labai sudėtinga,“ – naujienų agentūrai AFP teigė JT Pasaulio maisto programos ekstremalių situacijų koordinatorius Jakobas Kernas (Džeikobas Kernas), apibūdindamas situaciją kaip „baisią“.
Dėl prieigų trūkumo beveik neįmanoma pristatyti maisto atsargų į apgultą Mariupolį, Charkivą šiaurės rytuose ir Sumus šiaurės rytuose.
Tokia taktika „nepriimtina XXI amžiuje“, pabrėžė J. Kernas.
Romoje įsikūrusi organizacija planuoja pradėti Ukrainos sandėlių aprūpinimo misiją „nuo nulio“, tačiau nutrūkusių maisto tiekimo grandinių atnaujinimas vykstant įnirtingoms kovoms yra „itin sudėtinga užduotis“, teigė jis.
Agentūra tikisi pasiekti 3,1 mln. žmonių Ukrainoje, tačiau pastangas pristatyti tokių maisto produktų kaip makaronai, ryžiai ir mėsos konservai atsargas trukdo sunkumai ieškant pasirengusių krovinius pristatyti sunkvežimių vairuotojų.
„Kuo labiau artėjama prie šių miestų, tuo labiau jie nerimauja dėl savo saugumo“, – paaiškino J. Kernas.
„Ir tai reiškia, kad mes negalime pasiekti įstrigusių žmonių Mariupolyje, Sumuose, Charkive – miestuose, kurie yra beveik apsupti, arba visiškai apsupti, kaip Mariupolio atveju,“ – pridūrė jis.
Iš Ukrainos jau išvyko daugiau nei 3,25 mln. pabėgėlių, tačiau daug žmonių liko įstrigę, įskaitant „šimtus tūkstančių moterų ir vaikų. Jie negali išeiti, o mes negalime jų pasiekti“.
„Nepamiršti“
J. Kernas, per karą Sirijoje trejus metus dirbęs JT Pasaulio maisto programoje, teigė, kad Ukrainoje taikoma apsiausties taktika panaši, tačiau pasekmės buvo dar didesnės, nes apsiausti miestai yra didesni.
„Prieš dvi dienas vilkstinė su keliais sunkvežimiais pasiekė Sumus ir atgabeno maisto, kurio kelioms dienoms užtektų maždaug 3 tūkst. žmonių, tačiau tai nedidelė parama, o miestai dideli, todėl reikalinga reguliari prieiga ir daug didesnio masto parama,“ – pridūrė jis.
„Čia reikėtų po vilkstinės beveik kiekvieną dieną, kad pusė milijono ar milijono gyventojų būtų aprūpinti pagrindiniais maisto produktais. Tam iš esmės reikia nuolatinio humanitarinio koridoriaus į šiuos miestus,“ – pažymėjo J. Kernas.
Nepaisant to, Ukrainoje, kaip ir Sirijoje, net menka pagalba gali psichologiškai sustiprinti tuos, kurie yra įstrigę siaubingose sąlygose, nes „ten likusiems žmonėms labai svarbu žinoti, kad jie nepamiršti“.
Istoriškai Ukraina yra svarbi pasaulinė grūdų eksportuotoja, o Pasaulio maisto programa prieš karą iš jos pirko beveik pusę pasaulinių kviečių atsargų.
Dabar, kai Ukrainos uostai uždaryti, o Rusijos grūdų sandoriai dėl sankcijų sustabdyti, Rusijoje ir Ukrainoje šiuo metu yra užšaldyta 13,5 mln. tonų kviečių ir 16 mln. tonų kukurūzų.
Augančių maisto ir energijos kainų derinys – paskatintas Kremliaus invazijos – pabrangino organizacijos pasaulinių operacijų kainą 70 mln. JAV dolerių (63,3 mln. eurų) per mėnesį, todėl skubiai ieškoma būdų surinkti daugiau lėšų.
Scanpix nuotr.
Lenkijos premjeras pasiūlė visiškai blokuoti prekybą su Rusija
Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pasiūlė Europos Sąjungai visiškai blokuoti sausumos ir jūrų keliais vykdomą prekybą su Rusija, pranešė CNN.
„Jei visiškai nutrauksime prekybą su Rusija, tai privers ją dar labiau susimąstyti, ar ne verčiau sustabdyti šį negailestingą karą,“ – pareiškė Lenkijos premjeras.
Jis pasiūlė šį klausimą apsvarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Blokada galėtų apimti draudimą į ES uostus įplaukti Rusijos laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava ir gabenantiems rusiškas prekes, taip pat draudimą prekiauti sausumos keliais.
Ukraina: prie Kyjivo – septyni žuvę, Donecke – dešimtys žuvusių ir sužeistų civilių
Ukrainos policija Kyjivo regione pranešė, kad penktadienį per Rusijos apšaudymą Bučoje, esančioje į šiaurės vakarus nuo sostinės, žuvo septyni civiliai gyventojai.
Ukrainos rytiniame Donecko regione regiono policijos vadovybė kalbėjo apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų taip pat per penktadienio atakas.
Ukrainos pusė teigė, kad praėjusią dieną vėl buvo apšaudomi gyvenamieji rajonai.
Kyjivas nuolat kaltina Maskvą, kad vasario 24 dieną prasidėjusiame kare ji taikosi į civilines vietoves. Rusija tai neigia, nors civilinės infrastruktūros naikinimas yra akivaizdus.
LNK vaizdo įrašas:
Ukraina paragino Kiniją pasmerkti Rusijos barbarizmą
Ukraina šeštadienį paragino Kiniją prisijungti prie Vakarų šalių ir pasmerkti „Rusijos barbarizmą“, JAV perspėjus Pekiną dėl pasekmių, jei jis apsispręstų paremti Maskvos puolimą.
„Kinija gali būti svarbiu pasaulinės saugumo sistemos elementu, jei priims teisingą sprendimą palaikyti civilizuotų šalių koaliciją ir pasmerkti Rusijos barbarizmą,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.
Kinija atsiribojo nuo tarptautinės reakcijos į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir atsisakė pasmerkti prezidento Vladimiro Putino invaziją.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį Kinijos lyderiui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pareiškė, kad bet kokia parama Rusijai kare Ukrainoje Kinijai brangiai brangiai.
Baltieji rūmai nurodė, kad J. Bidenas išdėstė, kokios būtų bet kokios Pekino paramos Rusijai „pasekmės ir padariniai, [lauksiantys], jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“.
Koks buvo Kinijos lyderio atsakymas, nepranešama.
Xi Jinpingas ir V. Putinas susitiko praėjusį mėnesį žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine, prieš pat Rusijos prezidentui pradedant invaziją į Ukrainą.
Zaporižioje įvedama komendanto valanda iki pirmadienio ryto
Centrinės Ukrainos Zaporižios mieste paskelbta komendanto valanda, kuri tęsis pusantros paros – iki pirmadienio 6 val. ryto (4 val. Grinvičo laiku).
Miesto geležinkelio stotyje iki to laiko taip pat bus sustabdytas traukinių eismas, pranešė Ukrainos nacionalinis geležinkelių operatorius.
Pastarosiomis dienomis daug žmonių bėgo į Zaporižią iš kitų šalies dalių, pavyzdžiui, iš apgulto Mariupolio uostamiesčio prie Azovo jūros.
Komendanto valanda Zaporižioje įvesta po panašios priemonės Kyjive. Nuo praėjusio antradienio iki ketvirtadienio ryto sostinės gyventojams buvo leista palikti savo namus tik ieškant saugumo slėptuvėse arba bunkeriuose.
Scanpix nuotr.
Rusija: atitrūkusios ukrainiečių Juodojoje jūroje naudojamos minos gali dreifuoti tolyn
Rusija šeštadienį pareiškė, kad minos, kurias neva ukrainiečiai padėjo Juodojoje jūroje priešindamiesi Maskvos vykdomai „karinei operacijai“, gali atitrūkusios dreifuoti iki Bosforo sąsiaurio ir Viduržemio jūros.
„Prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai, Ukrainos karinės jūrų pajėgos padėjo minų užtvaras aplink Odesos, Očakivo, Čornomorsko ir Južnės uostus,“ – sakoma Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pranešime, kuriame priduriama, kad minos yra „pasenusios“ ir pagamintos XX amžiaus pirmoje pusėje.
Dėl audrų nutrūko kai kurių minų kabeliai ir jos dabar laisvai plūduriuoja vakarinėje Juodosios jūros dalyje, stumiamos vėjo ir srovių, sakoma pranešime.
Atsižvelgiant į srovių kryptį, „neatmetama galimybė, kad minos gali plaukti link Bosforo sąsiaurio, o tada į Viduržemio jūrą,“ – rašoma pranešime.
Nuo vasario 24 dienos, kai pradėjo puolimą, Rusija faktiškai blokavo Ukrainai prieigą prie Juodosios jūros.
V. Zelenskis kritikuoja Šveicarijos bankus, „Nestle“ dėl veiklos Rusijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį supeikė veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant šveicarų maisto gigantą „Nestle“, nepaisant „žūstančių mūsų vaikų“.
Taip jis kalbėjo nuotoliniu būdu kreipdamasis į Šveicarijos žmones, išėjusius į gatves protestuoti prieš Rusijos invaziją Ukrainoje.
V. Zelenskis paragino Šveicarijos įmonės nutraukti verslo santykius su Rusija ir prašė šalies bankų įšaldyti Kremliaus elitui priklausančias lėšas.
Devynių minučių trukmės V. Zelenskio kalbos, transliuotos netoli Šveicarijos parlamento, klausėsi tūkstančiai žmonių.
Ukrainos prezidentas kritikavo veiklą Rusijoje tęsiančias įmones, įskaitant „Nestle“.
„Verslas veikia Rusijoje nepaisant to, kad mūsų vaikai žūsta, o miestai yra naikinami“, – sakė V Zelenskis.
Politikas tvirtino, kad jam skauda dėl to, jog atsakingieji už konfliktą turtą laiko Šveicarijoje.
„Žmonių, sukėlusių šį karą, pinigai yra jūsų bankuose. Padėkite su tuo kovoti, kad jų lėšos būtų įšaldytos“, – kalbėjo V. Zelenskis, paragines žmones prisijungti prie „kovos su blogiu“.
Mitinge dalyvavo ir Šveicarijos prezidentas, scenoje buvęs kartu su Ukrainos ir kitais diplomatais.
„Aš esu labai sužavėtas, brangus Volodymyrai, dėl jūsų noro priešintis, dėl jūsų noro eiti į priekį ir dėl jūsų noro bei jūsų gyventojų noro įveikti šią siaubingą krizę“, – kalbėjo Ignazio Cassisas (Injacijus Kasisas).
Jis tvirtino besitikintis, kad karas netrukus liausis. Šveicarijos vadovas taip pat sakė, kad jo šalis yra pasiruošusi tarpininkauti arba priimti Rusijos ir Ukrainos atstovus į derybas.
I. Cassisas pirmadienį taip pat žada vykti prie Lenkijos sienos su Ukraina.
Anksčiau viename laikraščio straipsnyje I. Cassisas teigė, kad Rusijos karą Ukrainoje paskatino „niokojanti beprotybė“, o Šveicarija yra pasirengusi sumokėti kainą už laisvės ir demokratijos gynimą bei prisidėti įgyvendinant ES sankcijas Maskvai.
Popiežius Vatikano ligoninėje aplankė ukrainiečius vaikus
Popiežius Pranciškus šeštadienį Vaitkano pediatrinėje ligoninėje aplankė Ukrainos vaikus, pabėgusius iš šalies dėl Rusijos invazijos.
Besišypsantis pontifikas suėmė vaikų rankas, eidamas per palatą ligoninėje, šiuo metu priėmusioje 19 ukrainiečių.
Iš viso apie pusšimtis vaikų buvo laikinai įsikūrę Vatikano ligoninėje nuo karo pradžios.
Dalis jų sirgo onkologinėmis, neurologinėmis ir kitomis ligomis dar iki karo bei išvyko pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis, nurodė „Bambino Gesu“ vaikų ligoninė.
Kita dalis vaikų buvo sunkiai sužeisti.
„Melskimės už juos, (...) per karą sužeistus vaikus, esančius „Bambino Gesu“, – anksčiau šeštadienį sakė Pranciškus, kalbėdamas vaikų chorui.
„Tai sudėtingas metas. Mes čia, Romoje, padėsime jiems atsigauti“, – pridūrė jis.
Popiežius Pranciškus. Scanpix nuotr.
Kazachstanas uždraudė Rusijos invaziją Ukrainoje smerkantį mitingą
Aktyvistai Kazachstane šeštadienį pranešė, kad jiems buvo neleista surengti surengti mitingo protestuojant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kazachstanas siekia balansuoti tarp Rusijos ir Vakarų, stengdamasis atsiriboti nuo Kremliaus veiksmų Ukrainoje ir tuo pačiu siekdamas nesupykdyti savo sąjungininkės Maskvos.
Anksčiau kovą kazachų valdžia leido aktyvistams buvusioje sostinėje Almatoje surengti mitingą prieš invaziją. Į jį susirinko daugiau nei 2 tūkst. žmonių, skandavusių Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną įžeidžiančias skanduotes.
Tačiau aktyvistai šeštadienį AFP parodė laišką iš Almatos mero biuro, neleidžiančio jiems surengti antros demonstracijos. Jiems buvo paaiškinta, kad aikštė, kur planuota surengti mitingą, tuo metu turėjo būti naudojama demonstracijai, skirtai pareikšti paramą Kazachstano prezidentui Kassymui-Jomartui Tokayevui (Kasymui Žomartui Tokajevui).
Filmuoti vaizdai socialiniuose tinkluose rodo, jog į pastarąjį mitingą susirinko keli šimtai žmonių.
Alnuras Iliaševas, aktyvistas, norėjęs surengti mitingą dėl taikos Ukrainoje, AFP sakė, jog prezidentui paremti skirto mitingo organizatorius užrezervavo aikštę visai dienai, nors jis vyko tik iki ankstyvos popietės.
„Realiai jie surengė (demonstraciją) tik tam, kad neleistų mums organizuoti prieš karą nukreipto mitingo“, – teigė A. Iliaševas.
Kazachstanas griežtai kontroliuoja viešas demonstracijas, kurios gali būti rengiamos tik tam skirtose vietose, gavus vietos valdžios palaiminimą.
Šalies Užsienio reikalų ministerija vasarį tvirtino, kad Kazachstanas yra neutrali valstybė, vertindama Rusijos invaziją į Ukrainą.
Mykolajive vienas po kito vyksta rusų oro antskrydžiai
Šeštadienį, praėjus dienai po mirtino smūgio į kareivines pietiniame Ukrainos mieste, Rusijos oro pajėgų antskrydžiai Mykolajive vyko vienas po kito, pranešė regiono pareigūnas.
Regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas sakė, kad net nebuvo pakankamai laiko paskelbti aliarmą dėl antskrydžių, „nes kol mes paskelbiame apie šį tornadą, jis jau būna čia“.
„(Perspėjimo) pranešimas ir bombardavimai prasideda tuo pačiu metu“, – sakė jis socialinėje žiniasklaidoje.
Jis nepateikė jokių detalių apie žalos dydį ar galimas aukas.
Ankstų penktadienio rytą Rusijos kariams smogus į kareivines Mykolajive, žuvo dešimtys karių, šeštadienį AFP pasakojo liudininkai, vykstant gelbėjimo operacijai.
Valdžios institucijos kol kas nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad Mykolajivas, kurį jos vadina „skydu“ svarbiam strateginiam kariniam Odesos uostui, esančiam maždaug už 130 km į vakarus, priešinasi Rusijos atakoms ir atremia okupantų puolimus.
Maskva apkaltino Kyjivą atakų prieš Vakarų diplomatus rengimu
Šeštadienį vakare Maskva apkaltino Kyjivą planuojant apgaulingą ataką prieš Vakarų diplomatų objektus vakariniame Ukrainos Lvivo mieste.
Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas teigė, kad Ukrainos vadovybė ketino išpuolius prieš JAV ir kitų Vakarų šalių diplomatinius objektus pavaizduoti kaip „tikslingą Rusijos ginkluotųjų pajėgų ataką“.
Taip esą būtų daromas spaudimas NATO, kad ši suteiktų daugiau ginklų ir sutiktų dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos.
Vėliau Maskva taip pat pareiškė, kad Kijevas planuoja chemines atakas prieš civilius Sumų ir Nikolajevo regionuose.
Šiems teiginiams pagrįsti nepateikiami jokie įrodymai. Ukraina ne kartą kaltino Rusiją skleidžiant dezinformaciją apie tariamas provokacijas, kad pateisintų pačios Maskvos išpuolius.
Kelios Vakarų valstybės perkėlė savo diplomatinį personalą iš Ukrainos sostinės Kyjivo į toliau vakaruose esantį Lvivą dar prieš Rusijai vasario 24 dieną įsiveržiant į Ukrainą. Praėjus daugiau nei trims savaitėms po karo pradžios, kelios šalys, įskaitant Prancūziją, vis dar turi diplomatų Lvive.
Italija šlykščiais vadina Rusijos grasinimus dėl sankcijų
Italija šeštadienį itin griežtai sureagavo į „šlykščius ir nepriimtus“ Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūno grasinimus, susijusius su Vakarų Maskvai paskelbtomis sankcijomis dėl invazijos į Ukrainą.
Rusijos URM Europos departamento vadovas Aleksejus Paramonovas apkaltino Italija tapus „antirusiškos isterijos“ auka.
Naujienų agentūrai „RIA Novosti“ jis sakė, kad Italija „per sekundę“ pamiršo šimtmečius trukusius santykius ir dvišalius susitarimus su Rusija.
A. Paramonovas tvirtino besitikintis, kad Prancūzijos finansų ministro Bruno Le Maire'o (Briuno Le Mero) pažadas „paskelbti totalinį ekonominį ir finansinį karą Rusijai“ nesulauks „pasekėjų Italijoje ir nesukels atitinkamų negrįžtamų pasekmių“.
Rusijos diplomatas tvirtino, kad Maskva suteikė Italijai reikšmingos paramos per pirmą koronaviruso bangą 2020 metais, kai to paprašė Italijos gynybos ministras Lorenzo Guerini (Lorensas Gerini).
Tačiau dabar jis tapo vienu pagrindiniu „antirusiškos kampanijos vanagų ir skatintojų“ Italijos Vyriausybėje, tvirtino A. Paramonovas.
Italijos užsienio reikalų ministerija pareiškė „griežtai atmetanti grasinančius (Maskvos) pareiškimus“.
Roma ir jos partneriai „toliau tęs visą įmanomą spaudimą“, kad sustabdytų Rusijos invaziją Ukrainoje“, pridūrė ji.
Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) pasmerkė „invazijos į Ukrainą ir pandemijos krizės Italijoje palyginimą“ kaip „ypač šlykštų ir nepriimtiną“.
Į Italijos parlamentą antradienį nuotoliniu būdu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Scanpix nuotr.
A. Navalno laidotuvės: katafalkų vairuotojai atsisako vežti palaikus, į kapines įleidžia tik su pasu 43
