"Man sunku patikėti, kad yra tiek daug žmonių, kuriems svarbūs gyvūnai", – sako Žirgų globos asociacijos vadovė Olga Choroškova. Jos teigimu, šią vasarą įvyko tai, ką galima pavadinti stebuklu, – žmonių gerumas ir dosnumas lėmė, kad "Arklių slėnis", kuriame gyvena žmonių ar gyvenimo nuskriausti arkliai, keliasi iš pelenų ir pradeda naują etapą.

Pašiūrę sunaikino gaisras

Šią vasarą Neries regioniniame parke, apie 30 km nuo Vilniaus, šalia Dūkštos pažintinio tako įsikūrusiame "Arklių slėnyje" nutiko didelė nelaimė. Birželio 5-ąją, paryčiais, vos per porą valandų liepsnose supleškėjo arklių pašiūrių kompleksas – liko tik apdegusi stogo skarda. Tai buvo vienintelis keturkojų "Arklių slėnio" gyventojų prieglobstis nuo vabzdžių, saulės ir nepalankių oro sąlygų. Čia sužeistiems ir ligotiems, ypač sunkios būklės arkliams, negalintiems ganytis su visa banda, buvo skirta erdvė – saugūs jų ramybės namai.

"Laimė, kad gaisro metu pašiūrių viduje nebuvo gyvūnų, nors turėjo būti: iš vakaro pagal veterinarės rekomendacijas turėjau uždaryti asiliuką, nes jis buvo po operacijos. Bet aš, tiesą sakant, tiesiog patingėjau eiti jo pasiimti iš laukų ir neuždariau. Jeigu būčiau uždariusi, tragedija būtų dar didesnė, nes arklys supanikavęs gal ir būtų pajėgęs lentas išspirti, o mažas asiliukas tai jau tikrai būtų ten ir likęs. Tad mūsų augintiniai nenukentėjo – tik kregždutės, kurių lizdai sudegė su visais jaunikliais", – pasakoja O.Choroškova.

Gal keistai nuskambės, bet savotiškai esu dėkinga tam, kuris taip ant mūsų išliejo savo pyktį. Per šią nelaimę mes atradome žmonių, kurie mus palaiko ir padeda, kuo gali.

Gaisro vietą apžiūrėję ekspertai neatmetė padegimo versijos. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, mat įtartina, kaip galėjo ramią vasaros naktį užsiliepsnoti paprastas medinio karkaso statinys, neturėjęs jokios elektros instaliacijos ar kitų gaisro rizikos šaltinių. Neatmetama prielaida, kad tai piktavalių darbas.

"Per daug turime tų perkeltine prasme mus mylinčių draugų, kurie galėjo taip mums atsidėkoti už iš jų paimtus neprižiūrimus arklius, – sako Žirgų globos asociacijos vadovė. – Vien per pastaruosius penkerius metus, kai aš dirbu "Arklių slėnyje", buvo ne vienas atvejis, kai arklius teko gelbėti ir nuo buvusių pareigūnų, ir buvusių Seimo narių, ir šiaip nuo psichiškai nelabai stabilių žmonių."

Kartu su pašiūrėmis arklių globėjai neteko ir jose bei prieigose buvusių 20 šienmaišių, kelių gūnių, 3 t kraiko bei daug kitų svarbių arklių priežiūros priemonių. Preliminariais skaičiavimais, "Arklių slėnis" patyrė apie 18–22 tūkst. eurų nuostolį. Tai buvo nepaprastai skausminga ne pelno siekiančiai ir iš žmonių geros valios gyvuojančiai organizacijai.

Žirgų globos asociacija kreipėsi pagalbos į žmones, kad tie, kurie gali, padėtų finansiškai, medžiagomis, reikalingomis prarastam pastatui atstatyti, darbo jėga. Vos per kelias dienas nuo nelaimės buvo surinkta reikiamų lėšų pašiūrėms atstatyti.

"Gausybė žmonių skambino, klausė, kaip gali padėti, ko reikia, – sako Olga. – Gal keistai nuskambės, bet savotiškai esu dėkinga tam, kuris taip ant mūsų išliejo savo pyktį. Per šią nelaimę mes atradome žmonių, kurie mus palaiko ir padeda, kuo gali. Net nesinori vadinti jų rėmėjais – tiesiog draugais. Tikrais draugais."

Išgąstis: po gaisro arkliai dar ilgai nesuprato, kodėl negali patekti į savo namus.

Iškentė sunkią vasarą

Po to buvo labai sudėtingas "Arklių slėniui" etapas. Žmonėms – suvokus, kiek darbo jų laukia. Arkliams – nepajėgiant suvokti, kur dingo jų prieglobsčio vieta. Jie stovėjo valandų valandas žiūrėdami į aptvertą nuodėgulių krūvą, kol tų likučių neišvežė, – tik tada gyvūnai išėjo į ganyklą.

O tada Lietuvą užklupo karščiai ir kraujasiurbiai – anot Olgos, prasidėjo dar didesnis košmaras. Arkliai pasirinko stovėti ant saulės, o ne eiti kažkur į miškelį, nes ten dar daugiau vabzdžių.

"Paskutinę tų karščių savaitę dėl trijų bandos narių buvo ypač neramu – ryte atsikeldavau nežinodama, ar juos vis dar rasiu gyvus. Juk pas mus didžioji dalis gyvūnų ir taip turi rimtų sveikatos bėdų, o kai prisideda didelis stresas, nežmoniškas karštis, vabzdžiai... Būna, prieini prie arklio ir matai, kaip jam per klubus kraujas bėga, o 15–20 ir daugiau sparvų sutupusios jį tiesiog ryja. Arkliai pradėjo netekti svorio, paaštrėjo neurologinės bėdos. Buvo iš tiesų žiauru. O mes skubėjome statyti naujas pašiūres", – dalijasi sunkios vasaros prisiminimais Olga.

Laimė, karštis truputėlį atslūgo, vabzdžiai aprimo – tai davė dar šiek tiek laiko pabaigti statybos darbus.

Su vienu nariu bandos – Finėjumi – deja, teko atsisveikinti. Tiesa, jis jau seniai turėjo rimtų sveikatos bėdų, bet vasarą situacija ypač pablogėjo, ir teko jį paleisti į amžinąsias ganyklas. Tai buvo paskutinis dalykas, ką buvo galima dėl jo padaryti, – tiesiog nutraukti jo kančias.

52 dienos nerimo, nervų, sutelktų pastangų, sunkaus darbo, vilties, žmonių gerumo – ir rugpjūčio pradžioje arklių pašiūrės atgimė dar erdvesnės ir patogesnės.

"Dabar sėdžiu, žiūriu į tas pašiūres – lyja, o arkliai stovi jose, ir man taip keista. Anksčiau jie per lietų niekad nesislėpdavo, o dabar nebeišeina iš tų pašiūrių. Gal aš čia truputį sužmoginu, bet atrodo, kad jie irgi negali jomis atsidžiaugti, – sako Olga. – Tik gerų žmonių dėka mes sugebėjome išgyventi ir pasistatyti vėl viską nuo nulio. Ir šį kartą netgi geriau, nei buvo iki šiol. Tokie gyvenimo stebuklai skatina tikėti, kad nėra tas pasaulis toks blogas, o žmonės – pikti, kad yra gėrio, nuoširdaus noro rūpintis ir padėti. Tai skatina eiti pirmyn, nes kartu mes daug galime", – viltingai žvelgia į ateitį O.Choroškova.

Kasdienybė sugrąžino problemas

Deja, ta žmonių paaukota suma nebuvo pakankama, nes "Arklių slėnio" žmonės, beskubėdami paskelbti apie sunkumus, neįvertino, jog statybinės medžiagos pastaruoju metu smarkiai pabrango, mediena – apie 40 proc. Statyboms buvo panaudotos visos turėtos lėšos, o dabar tenka grįžti į kasdienybę ir galvoti, kaip gyventi toliau – kur gauti pinigų kasdienėms išlaidoms, arkliams gydyti, tyrimams, vaistams, tepalams, specialiems tvarsčiams, kraikui.

"Tik šienainio biudžetas buvo įšaldytas – neliečiamas, kad ir kas atsitiktų. Jau iš ankstesnių metų žinojau, kad mes turime taip padaryti. Nors buvo momentų, kai tikrai labai labai reikėjo tų lėšų. Pašarų šiai žiemai jau esam pasiruošę. Tačiau šiuo metu turime tris labai sunkius ligonius, tad prisideda milžiniškos veterinarinės išlaidos. Nepajėgdami jų apmokėti vėl kreipiamės į visuomenę, kad padėtų bent padengti išlaidas, susijusias su Bardo gydymu, – kad ir kaip stengtumės, mes nepajėgiame patys tos sumos surinkti."

Parama: kiekvienas norintysis gali prisidėti prie arklių gerovės savanoriaudamas arba dalyvaudamas projekte "Globok mane".

Bardo – vienas vyriausių, ilgametis "Arklių slėnio" bandos narys, į Lietuvą atkeliavęs iš kaimyninės Lenkijos. Kažkada buvo labai perspektyvus, dalyvavęs ne vienose varžybose ir pasiekęs puikių rezultatų. Tačiau vieną dieną įvyko nelaimė – į keliu važiavusį dviejų arklių kinkinį rėžėsi automobilis. Bardo patyrė sunkią kojos traumą, atsivėrė didelė plėštinė žaizda. Gyvūnui praradus sportinį potencialą, dėl nepakankamos priežiūros žaizda gijo nepaprastai ilgai.

Bardo patekus į Žirgų globos asociaciją, gyvūno būklė buvo geresnė, didžioji žaizdos dalis jau buvo užgijusi. Metams bėgant, žaizda vis atsiverdavo, tačiau dėl nuolatinės priežiūros pavykdavo šį procesą pristabdyti. Tačiau 2020 m. vasarą žaizdai atsinaujinus, regeneraciniai medikamentai, kuriuos siuntėsi net iš Italijos, rezultato nebedavė. Bardo būklė blogėjo.

Rugpjūčio pradžioje buvo nuspręsta gyvūną vežti į Jelgavos veterinarijos kliniką Latvijoje, kur buvo atlikta kojos operacija – pašalinti apmirę audiniai, paskirtas gydymas. Tikimasi, kad dabar arklys šią nesibaigiančią kančią galės pamiršti. Tik problema – kad ir operacija, ir gydymas labai daug kainuoja.

Tad "Arklių slėnis" prašo galinčiųjų paremti finansinės pagalbos. Siekiama surinkti 2 tūkst. eurų, kurie bent šiek tiek padengtų ne pelno siekiančios organizacijos naštą.

O dar ir "Arklių slėnio" banda šiemet pasipildė penkiais naujais gyventojais – šiandien joje jau 21 narys. Slėnyje apsigyveno asiliukas ir poniukė, kuri pavasarį susilaukė palikuonio – asilėno. "Buvo gana didelė staigmena, kai vieną dieną suvokėme, kad ji ne šiaip sau stora, o reikia bėgti ir ruoštis, nes ji jau tuoj atsives mažylį. Taip atsirado dar vienas naujokas", – pasakoja O.Choroškova.

Dar į slėnį atvežtos dvi kumelės iš Kairėnų botanikos sodo. Jos buvo nurašytos ir perleistos Žirgų globos asociacijos laikinai globai kaip netinkamas naudoti valstybinis turtas. Kai toks valstybinis turtas tampa netinkamas naudoti, jis arba utilizuojamas, arba, jei žmonės, kurie dirba toje valstybinėje įstaigoje, pagaili, nurašomas ir perleidžiamas asociacijoms, turinčioms globotojo statusą.

Kadangi gyvūnai – laikinoje globoje, valstybinės institucijos turėtų juos ir išlaikyti. Deja, nei galutinai perduoda globėjams, t.y. nurašo, nei lėšų jiems išlaikyti skiria. Tad valstybės turtą tenka išlaikyti iš žmonių slėnio bandai suaukotų pinigų. Šiuo metu tokių gyvūnų yra net penki. Bet Olga nepyksta: geriau jau taip, pasispaudžiant, nei gyvūnus utilizuoti.

Vertinga visokia parama

Kiekvienas norintysis gali prisidėti prie arklių gerovės savanoriaudamas arba dalyvaudamas projekte "Globok mane". Išsirinkus arklį, kurį norėtumėte globoti, tereikia sumokėti tam tikrą mėnesinę įmoką, kuri užtikrins tam arkliui maistą, antihelmitinius vaistus, visokeriopą priežiūrą. Jei pageidausite, galėsite gauti visą informaciją apie globojamą augintinį, atvažiuoti į "Arklių slėnį" ir leisti su juo laiką, juo rūpintis.

Arklių globėjų veiklą galite paremti Žirgų globos asociacijos tinklalapyje arba pavedimu (paramos gavėjas: Žirgų globos asociacija, "Swedbank", LT13 7300 0101 0218 2823).