Visos šeimos aistra
Iš Vilkaviškio kilusi 32-ejų I.Bagūnė sakosi esanti dukra, sesuo, ne taip seniai iškepta žmona ir impulsyvoka smalsuolė. Būtent dėl pastarųjų savybių ji tapo žurnaliste, o vėliau – regioninio naujienų portalo Etaplius.lt vyriausiąja redaktore.
"Meilė žmonėms, rašymui ir maisto gaminimui jungia ir mano darbą, ir pomėgius, – sako pašnekovė. – Dabar kone metus dirbu iš namų, neliko kelionių į darbą ir atgal, renginių, todėl gyvenimas sukasi namuose. Skaitau, žiūriu internetinius seminarus, dalyvauju Lietuvos marketingo asociacijos tiesioginiuose internetiniuose renginiuose, su augintiniu vaikštinėjame lauke. Vis ieškau idėjų, kaip įdomiau dekoruoti stalą, nes tai irgi didelė mano aistra, o niūrią nuotaiką blaškau gamindama maistą. Tiesą sakant, jei ne šis karantinas, vargu ar kada būčiau sugalvojusi iškepti tortą. O per karantiną iškepiau net keturis, ir ne pačius paprasčiausius!"
Maisto gaminimas mums tapęs gyvenimo būdu, pokalbių tema, laisvalaikiu. Ne karantino metu stengiamės suburti šeimą ir draugus pietauti ar vakarieniauti, o dabar labai to ilgimės.
Irmos šeimoje ir giminėje maisto gaminimas – labai svarbi gyvenimo dalis. Jos jaunėlė sesuo yra maisto technologė, dirba maitinimo įstaigoje ir taip pat turi tinklaraštį. Tad dažnai su ja tenka diskutuoti apie receptus, abi tariasi, viena iš kitos semiasi įkvėpimo. Vyras dirba maitinimo įstaigoje, taip pat yra krimtęs su maisto gamyba susijusius mokslus, taigi dažnai tinklaraštyje atsiranda ir jo receptų, o nuotraukose ir vaizdo medžiagoje matyti vyriškos rankos. Jei jau gaminama mėsa, grilio patiekalai, greičiausiai tai bus vyro receptas.
"Maisto gaminimas mums tapęs gyvenimo būdu, pokalbių tema, laisvalaikiu. Ne karantino metu stengiamės suburti šeimą ir draugus pietauti ar vakarieniauti, o dabar labai to ilgimės", – sako I.Bagūnė.
Dėl darbo ir pomėgio iki karantino ji nemažai keliavo, tad ir receptų įkvėpimo kelionėse semdavosi. Pavyzdžiui, Briuselyje ieškojo midijų ir populiariųjų bulvyčių bei vaflių – na, kad susipažintų su šalies maisto skoniu. Dėl tradicinio maisto svečioje šalyje teigia galinti nužingsniuoti nemažai kilometrų pėsčiomis ir net pasiklysti.
Tikslas – gaminti paprastai
Visada besidomėjusi maisto gaminimu, nuo paauglystės vis bandžiusi eksperimentuoti, šiek tiek gelbėdavusi močiutei bandelių kepykloje, namuose su draugėmis kepusi pyragus, daugiau gaminti I.Bagūnė ėmėsi studijų metais. Kai pradėjo dirbti, nunešdavo vieną kitą kepinį į darbą, ir vieną dieną jai pasiūlė perimti kulinarijos skiltį.
"Nemokėjau gražiai fotografuoti, bet mokėjau skaniai rašyti. Augau ir tobulėjau, klausiausi pastabų, po truputį sekėsi vis geriau", – sako Irma.
Kai sukaupė receptų, pagalvojo, kad norėtų juos sudėti į vieną vietą. Tuo metu jau buvo prasidėjusi "Facebook" puslapių banga – net jos dar moksleivė sesuo buvo tokį susikūrusi ir pavadinusi "Keksiukų princese". Kurį laiką jis buvo visiškai tuščias, tad merginos nusprendė, kad Irma gali savo receptus skelbti ten. Tik tie keksiukai jai visai netiko, o socialinių tinklų politika neleido visiškai pakeisti pavadinimo, jis turėjo būti giminingas, su išliekančiu bent vienu žodžiu. Taip prieš septynerius metus gimė "Virtuvės princesė".
"Pavadinimą greitai prisijaukinau, man jis tapo artimas. Ir ne todėl, kad save laikau princese. Man šis pavadinimas asocijuojasi su lengvumu, neapsikrovimu rutina", – sako pašnekovė.
Pagrindinis tinklaraščio tikslas, jos teigimu, – palengvinti buitį ir parodyti, kad visos viską galime. Paprastai, nesudėtingai. Pavyzdžiui, neseniai Irma pasidalijo greitai pagaminamos lazanijos receptu. "Kad žinotumėte, kiek buvo gaminančių ir rašančių, kad pasijuto tikromis kulinarėmis! Tai man geriausias įvertinimas. Tad mano tikslas – paversti sudėtingus dalykus paprastais ir visiems prieinamais. Supaprastinti, sumažinti kainą, paraginti gaminti visus ir parodyti, kad tai galima daryti be streso", – pasakoja tinklaraštininkė.
Ką reiškia – maistas be streso? Anot I.Bagūnės, tai ir reiškia receptų paprastumą: "Visada sakau sekėjoms, kad svarbu, kaip nusiteiksi. Pavyzdžiui, labai mėgstu gaminti naminį "Uncle Ben‘s" padažą, bet jam reikia nulupti 4 kg pomidorų. Ką aš darau? Įsijungiu muziką, išeinu į kiemą ant žolės (balkonas irgi tinka), pasiimu arbatos ar sulčių ir niūniuodama lupu. Linksma, virtuvė švari, laikas prabėga akimirksniu, o, žiūrėk, dar ir įdegio dozę gauni. Jokio streso. Princesiškas planas namuose besisukančiai šeimininkei."
Svarbiausia – šeima
Paklausta, kaip renkasi, ką gaminti, ką dėti į tinklaraštį, I.Bagūnė sako, kad dažniausiai gamina tai, ką patys šeimoje mėgsta, ką deda vyrui į pietų dėžutę, kuo lepinasi laisvomis dienomis, – tai ir atsiranda tinklaraščio įrašuose.
Žinoma, ar patiekalas tinka tinklaraščiui, lemia ir tai, ar pavyko nuotrauka. Žiemos metu, kai nuo pietų jau tamsu ir daug sunkiau namuose padaryti gerą kadrą, tenka pasitelkti į pagalbą papildomą apšvietimą, fonus. Bet jos namuose galioja taisyklė – ne tinklaraštis yra svarbiausia, o šeima. Jei šeimos nariai alkani, ji nepuola fotografuoti patiekalo – šeima tiesiog sėda valgyti.
O šeimai patinka įvairovė, tad gamina tiek lietuviškos virtuvės, tiek užsienio šalių patiekalus. "Mano vyras turbūt būtų laimingiausias, jei turėčiau desertų tinklaraštį ir kasdien kepčiau pyragus, tortus, keksiukus. Geriausi jo pusryčiai darbo dienomis būtų sausainiai, – juokiasi pašnekovė. – O aš kaip tik nemėgstu saldžiai, bet kepti konditerijos gaminius tampa vis įdomiau. Vyras gal pasigenda namuose Azijos virtuvės patiekalų, bet man jie nėra patys mėgstamiausi. Žinau tik tiek, kad jei ilgai bandysiu naujus receptus, užsisuksiu virtuvėje su savo kūryba, vyras paprašys tiesiog keptų bulvių su kefyru. Tai toks ženklas, kad pasiilgo lietuviškų patiekalų."
"Virtuvės princesės" siūlomuose receptuose tikrai nerasite svogūnų – šeimininkė niekur jų nededa, nes negali pakęsti. Su tuo jau susitaikė ir vyras. Dar nėra labai gausu žuvies, nes ji nepatinka vyrui – erzina net kvapas.
Nors žino pagrindinius sveikesnės mitybos principus, Irma pastebi, kad karantino metu nelabai sekasi jų laikytis. Nuolat būnant namuose sunku išvengti šaldytuvo durų varstymo, ne visai tinkamų užkandžių.
"Žiema man yra tokio "comfort food" laikas. Troškiniai, sočios sriubos, čanachai, lazanija, pyragai... Žodžiu, ne visai sveika mityba, – sako pašnekovė. – Kas kita – pavasarį, vasarą ir rudenį. Turime savo kiemą, šiltnamį, auginu daržoves, uogas, todėl natūralu, kad ir patiekalai tampa sveikesni. Galima sakyti, kad namuose karaliauja sezoninė virtuvė. Taip pat – ir tinklaraštyje."
Nebijokite klysti
I.Bagūnė pasakoja, kad dar prieš metus didžiausias jos pasiekimas buvo mielinė tešla. Ne todėl, kad labai sudėtinga ją pagaminti, o todėl, kad neturi kantrybės laukti. Dabar jau gali drąsiai teigti, kad maisto gaminimas puikiai ugdo kantrybę. Nors labiausiai mėgsta gaminti tuos patiekalus, kuriuos ruošti užtrunka ne ilgiau kaip valandą, po truputį prisijaukina ir daugiau laiko reikalaujančius receptus.
Dar ją džiugina asmeninis tobulėjimas, kai pastebi, kokius ingredientus pakeitus, rezultatas bus toks pats. Na, ir be priekaištų šių metų pradžioje pagamintas mėgstamiausias vyro tortas "Napoleonas". O juk galvojo, niekada nepradės kepti tortų, nes tai rodė pernelyg sudėtinga.
Maisto tinklaraštininkė laiminga, nes kritikos sulaukia nedaug. Svarsto – gal dėl to, kad nevaizduoja apsimetėliško spindinčio gyvenimo, nesuteikia pagrindo pavydui ar neigiamoms emocijoms. Jai negaila parekomenduoti gerą daiktą ar talentingą kūrėją, nebaisu parodyti namų remonto ir išgriautos sienos.
"O grįžtamasis ryšys yra kuriamas. Dažnai sekėjų kažko paklausiu, parodau, kad man įdomu, tada ir jie patys drąsiau parašo savo nuomonę ar paklausia. Pasiteirauja apie receptą, kur nusipirkti vieną ar kitą produktą ar pas mane matytą daiktą. Labai smagu, kai tokia bendruomenė", – teigia pašnekovė.
Moterims, kurios norėtų kažką naujo pasigaminti, bet nedrįsta net pabandyti, nes mano, kad tai per daug sudėtinga ir nepavyks, Irma pataria pradėti nuo mažų dalykų. Jei labai norisi gaminti desertus, reikėtų pradėti nuo mažai ingredientų turinčių ar nekeptų. Išmokus skaityti receptus, viskas tampa lengviau.
Dar labai svarbu atsirinkti kokybiškų receptų autorius. Pati ne kartą yra pastebėjusi, kad recepte trūksta ingredientų, pavyzdžiui, biskvite nėra kiaušinių. Ji tai pastebi, nes įsivaizduoja, iš ko gaminamas vienas ar kitas patiekalas, bet jei kažkas gamina pirmą kartą – iš kur gali žinoti? Todėl pradžioje reikėtų rinktis autorius, kurių receptai lengvesni.
"Ir svarbiausia – neįsitempkite, neįsprauskite savęs į kampą ir nebijokite nesėkmių. Prisiminkite, kad ir "Virtuvės princesė" yra į konteinerį su visa skarda išmetusi nepavykusį riešutinį pyragą. Drąsiau!" – sako I.Bagūnė.
Amerikietiškas citrinų pyragas ("Key Lime")
Nusprendžiau išbandyti tradicinį amerikietišką citrinų pyragą. Jis itin paprastas – vos keturi ingredientai pagrindui ir dar keturi – viršutinei masei. Keletas minučių – ir pyragas pasiruošęs šildyti šonus orkaitėje. O kepti jį reikia vos 15 minučių. Atsikandus šio pyrago, užplūsta keistas jausmas. Nežinai, ar jis rūgštus, ar saldus. Bet kai skoniai susipina, burnoje pajunti tobulą harmoniją.
– 200 g avižinių sausainių trupinių,
– 75 g cukraus,
– 85 g tirpinto sviesto,
– žiupsnis malto cinamono.
Antram sluoksniui:
– 1/2 puodelio citrinų ir 1/2 puodelio žaliosios citrinos sulčių (iš viso apie 240 ml),
– 2 skardinės saldinto sutirštinto pieno,
– 4 kiaušinių tryniai,
– 5 šaukštai grietinės,
– citrinos ir žaliosios citrinos tarkuotos žievelės.
P.S. Jei nemėgstate rūgščiai arba labai saldžiai, vietoje antros skardinės kondensuoto pieno naudokite 200 g paprasto sūrio "Philadelphia", o sulčių kiekį sumažinkite iki 180–200 ml.
Pradėkime gaminti nuo pagrindo. Dubenyje sumaišome smulkiai iki trupinių sumaltus avižinius sausainius be priedų. Supilame ištirpintą sviestą, cukrų ir cinamoną. Viską gerai išmaišome ir, tvirtai spausdami masę, sudedame į kepimo popieriumi išklotą formą. Formuojame tartaletės (plokščio pagrindo su paaukštintais kraštais) pagrindą. Kitas žingsnis – antrasis sluoksnis. Dubenyje sumaišome kiaušinių trynius su saldintu sutirštintu pienu, šviežiai spaustomis sultimis, 5 šaukštais grietinės ir tarkuotomis žaliosios citrinos ir citrinos žievelėmis (šiek tiek žievelių pasiliekame papuošti). Viską gerai išmaišome iki vientisos masės. Ją pilame į jau paruošto tartaletės formos pagrindo vidurį ir dedame į iki 190 °C įkaitintą orkaitę 15 min. kepti. Iškeptą ištraukiame atvėsti ir paliekame sustingti šaldytuve bent porai valandų. Beje, neimkite pyrago iš skardos dar šilto, nes jis gali sulūžti, gali būti sunku pjaustyti, gali prarasti savo išvaizdą. Pagardiname pyragą tarkuotomis žievelėmis ir galime ragauti. Nepamirškite pasidaryti puodelio kavos ir neatsipjaukite per daug. Šis pyragas itin sotus ir sodrus, tad gyvenimui pasaldinti užteks visai nedidelio jo gabalėlio.
Chačapuriai su sūrių įdaru
Atradau tobulus tinginių chačapurius. Nei daug darbo, nei brangių produktų, o skonis tikrai labai geras.
Tešlai:
– 150 g sviesto,
– 250 g rikotos,
– 1 kiaušinis,
– 1 stiklinė miltų,
– 1 šaukštelis kepimo miltelių,
– 1/2 šaukštelio druskos.
Įdarui:
– 100 g mocarelos,
– 100 g fermentinio sūrio,
– 1 kiaušinis,
– 3 skiltelės česnako,
– 1 šaukštas grietinės (vietoj jo dėjau kietojo sūrio užtepėlės su česnakais porą šaukštų, bet jau nedėjau česnako),
– 1/3 pelėsinio sūrio gabaliuko,
– bazilikų ir raudonėlių šviežių smulkintų lapelių,
– brusketos prieskonių.
Viršui:
– 1 kiaušinis,
– 50 g fermentinio sūrio.
Toks tinginio darbas – apie 50 min., įskaitant kepimą. Sumaišome ingredientus ir išminkome tešlą. Perskiriame ją į dvi dalis. Sumaišome įdarą. Iškočiojame tešlą, vieną jos dalį dedame į skardą ant kepimo popieriaus. Galite dėti ir į silikoninę kepimo formą. Ant viršaus dedame įdarą ir užklojame kitu lakštu. Viršų tepame kiaušinio plakiniu ir barstome sūriu. Kepame apie 20 min. 200 °C temperatūroje.
Šildantis aštrusis troškinys
– 500 g jautienos faršo,
– 1 aitrioji paprika,
– 500 g pomidorų,
– 250 g kečupo,
– 4 česnako skiltelės,
– 400 g konservuotų pupelių (galite rinktis aitriųjų paprikų pomidorų padaže),
– 2 paprikos,
– prieskonių,
– sūrio.
Pirmiausia pakepinu faršą, dedu šiek tiek kečupo ir prieskonių. Pomidorų nelupu, pasmulkinu ir kartu su aitriosiomis paprikomis ir smulkinta paprika sutrinu trintuvu. Pilu pomidorų tyrę į puodą, beriu pupeles, įspaudžiu česnako, dedu kečupą ir pakepintą faršą. Mano aitrioji paprika nebuvo itin aštri, tai dar pašlaksčiau saldžiu aitriųjų paprikų (sweet chili) padažu. Paviriau viską apie 20 min. Jei norėtumėte ne troškinio, o sriubos, galite įpilti pusę stiklinės vandens, tačiau tuomet nepagailėkite daugiau prieskonių. Šiam troškiniui prireiks ir nemažai druskos, nes kitaip saldūs pomidorai jį pavers beskoniu. Šalia norėjau patiekti skrudintos čiabatos, bet turėjau atlikusių lavašų, o tortilijų gaminti nesiruošiau, tad pakepinau keptuvėje su šlakeliu aliejaus ir barbekiu prieskoniais supjaustytus lavašus ir išėjo puikūs traškučiai. Ant troškinio dar užbarsčiau tarkuoto sūrio.
Šarlotė – greitas obuolių pyragas
Šį kartą susipažinkite su šarlote. Tai lengvai paruošiamas pyragas, kuris tikrai turi pavykti! Jokio tešlos kildinimo ar laikymo šaldytuve, tad pagaminsite itin greitai.
– 3 stiklinės miltų (stiklinė 200 g),
– 3 tryniai,
– 250 g sviesto,
– 3/4 stiklinės miltelinio cukraus,
– 1 šaukštelis kepimo miltelių,
– 2 kg obuolių,
– 1 šaukštelis cinamono.
Nulupame ir kubeliais supjaustome obuolius, beriame i keptuvę, pilame šaukštą vandens ir, kiek pakaitinę, beriame cinamono. Nereikia, kad visai sukeptų. Tada imamės tešlos. Į kukurūzų miltus (galite naudoti ir kvietinius; kukurūzų renkuosi todėl, kad jie be glitimo) įberiame kepimo miltelių, miltelinio cukraus, dedame kubeliais pjaustytą sviestą, kiaušinių trynius ir minkome tešlą. Skardą (28 cm skersmens) išklojame kepimo popieriumi, dedame du trečdalius tešlos ir suformuojame pagrindą paaukštintais krašteliais. Supilame obuolius ir viršų papuošiame juostelėmis iš likusios tešlos. Kepame apie 30 min. 180 °C temperatūroje. Galima valgyti dar šiltą su ledais.
Vištienos ir sūrio pyragas
– 3 vištienos ketvirčiai,
– 1 pakelis mielinės šaldytos tešlos (galima ją ir gaminti, bet negi suksiesi virtuvėje penkias valandas),
– 100 g sviesto,
– 1 kupinas šaukštas miltų,
– žolelių ir kitų mėgstamų prieskonių,
– 200 ml pieno,
– 100 ml vištienos sultinio (liks nuo verdamos vištienos),
– sūrio ar sūrio padažo,
– kietojo tarkuoto sūrio.
Pirmiausia gerai išverdame vištieną – kad kristų nuo kaulų. Išimame kaulus, vištieną suplėšome šakute. Išimame šaldytą mielinę tešlą, kad atitirptų. Per tą laiką ruošiame įdarą. Į keptuvę dedame sviestą, jam ištirpus – miltų šaukštą ir išmaišome. Tada pilame pieną ir maišome, kad nebūtų gumulėlių. Įpilame likusio sultinio. Nuolat maišydami pridedame prieskonių: druskos, pipirų, tailandietiško kario, žolelių mišinio ir įpilame sūrio padažo. Bet galite dėti tarkuoto sūrio, lydytą sūrelį ar čederio. Čia labai panašu į bešamelį. Sutirštėjus padažui, dedame vištieną, išmaišome ir patroškiname. Kai tešla atitirpsta, perminkome su šiek tiek miltų, iškočiojame. Skardą, skirtą biskvitams (na, kur šonas atsisega), patepame sviestu. Bus labai lengva gražiai išimti pyragą. 3/4 tešlos iškočiojame ir klojame į skardą, likusiu apskritimu apklosime pyragą. Dedame vištienos įdaro dalį, pabarstome žirneliais ir tarkuotu "Džiugu", vėl dedame vištos, ir vėl – žirnelių... Kol baigiame sudėti ingredientus, kad viršuje būtų vištiena. Prieš užklodami pyrago viršų, tešloje pribadome skylučių. Ir gražu, ir pyragas kepant formą išlaiko. Apkloję tešla pyragą užspaudžiame kraštus. Galima viršų patepti kiaušinio plakiniu, kad būtų gražios spalvos. Kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje 35–40 min., bet prižiūrime. Jei spalva gražiai auksinė, nesuskrudinkime ir traukime iš orkaitės. O tada jau grožimės, didžiuojamės ir ragaujame.
