Negalima likti nuošalėje

„Bet kas, kuris išspręs problemas, susijusias su vandeniu, vertas dviejų Nobelio premijų: vienos – už taiką, kitos – už mokslą“, – yra pasakęs 35-asis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy. Nuo tų laikų praėjo daugiau nei pusė amžiaus, tačiau su vandeniu susijusių problemų pasaulyje ne sumažėjo, bet žymiai padaugėjo.

„Lietuvoje dažnai priimama pozicija, kad problemos dėl vandens nėra. Nei ūkininkai, nei namų ūkiai su tuo nesusiduria, tačiau pasaulyje problema yra labai didelė, – yra pastebėjęs praeitos kadencijos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, buvęs atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. – Vandens trūkumas didėja dėl per didelės paklausos, netinkamo valdymo, klimato krizės, bioįvairovės nykimo ir taršos. Vanduo yra mūsų, būsimų kartų ir dabartinių sveikatos ir energijos krizių prevencijos sprendimo pagrindas.“

Suvokdama šio klausimo svarbą ir problemos mastą Tarptautinės NVO Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungos viceprezidentė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos (VSA) Bendrųjų ir socialinių kompetencijų instituto direktorė prof. Rūta Adamonienė prieš aštuonerius metus ėmėsi rengti plačiajai visuomenei skirtas mokslines-praktines konferencijas.

„Tai puiki galimybė pasidalyti žiniomis ir patirtimi, susipažinti su įvairių sričių specialistais ir drauge aptarti šį iššūkį, kuris paliečia kiekvieną iš mūsų“, – teigia R. Adamonienė, su soroptimistėmis ir kolegėmis iš universiteto surengusi jau aštuntąją konferenciją.

„Šįkart nagrinėjome įvairius vandens svarbos aspektus – nuo jo vaidmens ekologijoje ir kasdieniame gyvenime iki tvaraus vandens išteklių naudojimo ir apsaugos iššūkių. Taip pat aptarėme vandens įtaką tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai ir gerovei“, – vardija temų spektrą R. Adamonienė.

Gaiva: kokia konferencija apie vandenį be vandens?! Per pertraukas buvo galima ne tik atsigaivinti, bet ir išbandyti naujų vandens skonių. / Konferencijos rengėjų nuotr.

Didėjantis pavojus resursams

Soroptimistės visa savo veikla siekia įrodyti, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų gerų darbų. Tai liudija ir 2017-aisiais gimusi vandens konferencijų iniciatyva.

„Soroptimistės kuria galimybes, kurios keistų moterų ir mergaičių gyvenimą. Moteris visų pirma asocijuojasi su gyvybe, o gyvybė – su vandeniu. Vanduo – ne tik gyvybės šaltinis, bet ir mūsų gyvenimo kokybė, ateities kartų gerovė, – svarsto R. Adamonienė. – Todėl ir pasirinkome kalbėti apie tai, kas turėtų rūpėti kiekvienai moteriai, mamai, pilietei.“

MRU profesorė siekia plėsti konferencijos auditorijos ribas, pritraukti ne tik soroptimisčių klubus, bet ir akademinę bendruomenę, studentiją, moksleiviją, Trečiojo amžiaus universiteto klausytojus.

Vandens tematikai skirtos konferencijos kasmet rengiamos pavasarį, minint Pasaulinę vandens dieną. Būsimosios konferencijos temų ratą pasufleruoja ankstesnioji: išklausyti pranešimai, kilusios diskusijos palieka daug neatsakytų klausimų. Tematiką išplečia ir pats gyvenimas.

Štai šiemet pirmąkart buvo kalbėta apie karų poveikį planetos vandens ištekliams. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros docentė Midona Dapkienė analizavo ne tik globalias problemas, susijusias su vandens išteklių trūkumu, taršos didėjimu ir klimato kaita, bet ir pabrėžė pragaištingą karų įtaką vandens resursams. Itin jautriai reaguota į M. Dapkienės pateiktą informaciją, kiek žalos vandens resursams padarė Rusijos agresija Ukrainoje.

Tarnauja sveikatai ir gerovei

Šiemetę konferenciją moderavusiai advokatei, Lietuvos advokatūros regionų komiteto narei, MRU Viešojo saugumo akademijos dėstytojai Audronei Žemeckei-Milašauskei teko užduotis sujungti įvairių sričių specialistus, kurie konferencijoje pasidalijo savo patirtimi ir įžvalgomis.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. Laima Česonienė iškėlė globalų ir vietinį vandens trūkumo klausimą, aptarė vandens išteklių paskirstymo problemas, akcentuodama, kad vandens stoka – ne tik sausros, bet ir žmogaus veiklos padarinys.

Aušra Greičiūtė-Vabuolienė, bendrovės „Krištoliniai vandenys“ direktoriaus pavaduotoja, pabrėžė vandens reikšmę žmogaus sveikatai. Pranešėja skatino susirinkusiuosius gerti kuo daugiau vandens, taip saugant sveikatą, gerą savijautą, grožį.

„Aš visada su vandeniu draugavau, tačiau šiose konferencijose išgirdau daug naudingų patarimų, kaip gerti pakankamai vandens“, – šypsosi R. Adamonienė.

Kauno centrinio knygyno „Pegasas“ vadovė Sandra Malinauskienė įrodė, kad vandens ir gamtos terapija yra itin dažna tema ir literatūroje. Ji pristatė knygų naujienas apie vandens ir gamtos ryšį su žmogaus gerove, sveikata.

MRU VSA vyriausioji bibliotekininkė Benita Sušinskaitė akcentavo, kad šiandienos visuomenėje, kenčiančioje nuo streso, įtampos ir sveikatos problemų, knygos apie gamtos ir vandens terapiją gali būti svarbus šaltinis atgauti pusiausvyrą ir sveikatą.

Žala: raketos, paskandinti laivai su ginklais ir degalais yra Juodosios jūros taršos šaltiniai.

scanpix.com nuotr.

Rusijos karo padariniai vandens ištekliams

• 2014 m. prasidėjusi Rusijos karinė agresija Ukrainos rytuose – Donbase sukėlė didelio masto požeminio vandens užteršimą.

• Nuo 2022 vasario 24 d. sugriauta ar apgadinta daugybė pramonės įmonių ir užtvindyta šachtų. Naikinama vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūra, nuotekų valyklos.

• Atakos prieš vandens valymo įrenginius neleidžia žmonėms gauti geriamojo vandens. Nevalytos nuotekos patenka į paviršinio vandens telkinius ir pasklinda toli nuo karo veiksmų zonos.

• Raketos, paskandinti laivai su ginklais ir degalais yra Juodosios jūros taršos šaltiniai.

• Po Kachovkos hidroelektrinės užtvankos griūties, 2023 m. birželio 6 d. ją susprogdinus Rusijos kariuomenei, su Dnipro upės vandenimis į Juodąją jūrą pateko tūkstančiai tonų trąšų, degalų, karinės amunicijos, nuotekų, gyvūnų gaišenš. Kachovkos vandens saugykloje buvo laidoti teršalai, kurie su potvynio banga pateko į Juodają jūrą. Dnipro vanduo užterštas tūkstančius kartų daugiau, nei nustatyta norma, visa akvatorija žemiau užtvankos yra netinkama naudoti. Tai turėjo poveikį kaimyninių šalių – Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos vandenims.

Parengta pagal M. Dapkienės pranešimą „Ar konfrontacija nesunaikins planetos vandens išteklių?“