Skirtingi rezultatai
Pasak „Kauno dienos“ kalbintų bitininkų, pasibaigęs pavasarinis medunešis savo gėrybes paskirstė labai netolygiai: kai kam teko netikėtai daug, o kai kam – labai kukliai.
„Vieni džiaugiasi, kad neblogai medaus prinešė prastu oru. Kartais tas džiaugsmas santykinis – džiaugiasi, nes nesitikėjo, kad tokiu prastu oru apskritai bus medaus. Tie, kuriems nepasisekė, sako: kaip galvojome, kad š… bus, taip ir atsitiko – aviliai pustuščiai“, – sakė Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys Vaidas Arbutavičius.
Jis pabrėžė, kad medunešio sėkmę nulėmė keli veiksniai.
„Daug kas priklauso nuo augalų. Žydėjo, skleidė nektarą, kai buvo šilta, ir bitės pagavo tą momentą. Žiedas žydi keturias penkias dienas. Tose apylinkėse, kur lijo, buvo vėsiau, bitės taip ir nepagavo to žydėjimo momento“, – pasakojo V. Arbutavičius.
Moka prisitaikyti
Kauno rajone esančioje Kulautuvoje avilius laikantis Ramūnas Vaidotas – tarp bitininkų, kuriems pavasarinis medunešis buvo gana sėkmingas.
R. Vaidotas įsitikinęs, kad medaus kiekis priklauso ne tiek nuo atsitiktinumų ir gamtos sąlygų, kiek nuo bičių unikalaus sugebėjimo prisitaikyti.
„Kad ir kokie būtų orai, bitės prie jų prisitaiko. Prisitaiko ir prie besikeičiančio klimato. Jos moka mobilizuotis“, – pabrėžė bitininkas R. Vaidotas.
Tokią išvadą jis padarė remdamasis šiemete patirtimi.
„Pavasaris buvo labai šaltas, bet ne pirmi metai tokie. Kad ir kaip būtų, bitės prisitaiko prie besikeičiančių gamtos sąlygų. Buvo laikinas atšilimas balandžio mėnesį, tai jos per tą laikotarpį truputį prisinešė, bet minimaliai, kad pačioms užtektų. Paskui buvo šalta, visi kalbėjo, kad bus mažai medaus, kad bitės negali išskristi, todėl, kaip bitininkai juokauja, kortomis žaidžia – nieko neveikia. Tačiau kai gegužės pabaigoje atšilo, jos gana stipriai kibo į darbus“, – sakė R. Vaidotas.
Darbų rezultatai pasirodė džiuginantys ir gana netikėti.
„Mano aviliai – daugiaaukščiai ir aš ramiai laukiau, galvodamas, kad jos nesuspės daug prinešti. Kai gegužės pabaigoje pasižiūrėjau, kas darosi aviliuose, pamačiau, kad pilna medaus, viskas užpildyta. Net avilių kampuose pradėti lipdyti koriai. Skubėjau taisyti padėtį, kad bitės vėl turėtų, kur nešti medų, – dėjau naujus korpusus“, – pasakojo kulautuviškis.
Jis neslėpė esąs nustebęs, kad bitės taip greitai prinešė medaus.
„Supratau, kad ir kokie būtų orai, bitės, atėjus laikui, sugeba mobilizuotis. Maistas, atsargos žiemai bitėms yra labai svarbu, todėl jos greitai užpildė viską ir net pradėjo gaminti naujus korius avilio kampuose“, – sakė R. Vaidotas.
Pavasaris buvo labai šaltas, bet ne pirmi metai tokie. Kad ir kaip būtų, bitės prisitaiko prie besikeičiančių gamtos sąlygų.
Gresia žala
Kalbinti bitininkai atkreipė dėmesį, kad dėl specifinio pavasario kai kurie bičiuliai galėjo prarasti ir dalį savo bičių.
„Bitės genetiškai užkoduotos spiesti – kurti naujas šeimas. Jos užsiaugina motinėlę ir tada šeima dalijasi. Tos dalybos prasideda, kai jos nebeturi ką veikti. Tada jos pradeda tokius planus kurti, spiestis. Bitininkui tai nėra geras procesas – tai žala, nuostolis. Tačiau man pasisekė laiku pasižiūrėti, kas aviliuose dedasi, ir įdėti tuščių korpusų – padaryti vietos, kad jos turėtų, kur nešti medų. Bitės visada turi turėti darbo“, – pabrėžė R. Vaidotas.
V. Arbutavičiaus duomenimis, bičių spietimasis kai kam padarė žalos, o kai kam buvo ir naudingas.
„Kadangi daug bičių buvo be darbo, spietimasis pasidarė aktyvus. Mano žiniomis, daug spiečių išskrido, kitus pavyko pagauti. Bitininkui išskridęs spiečius yra nuostolis, nes sumažėja bičių pajėgos. Iš avilio išskrenda trečdalis, kartais – ir pusė bičių. Su motinėle susimeta kur nors ant šakos, susiranda drevę. Jei bitininkas spiečių pražiopso, randa susilpnėjusias šeimas, o tas, kas spiečių pagavo, džiaugiasi, kad turi naują šeimą“, – apie netikėtumus bitininkų gyvenime pasakojo pašnekovas.
Bendruomenės poreikiams
Bitininkai sakė laukiantys liepų žydėjimo, po kurio bus galima spręsti apie medunešio rezultatus.
„Pagrindinis pavasarinis medunešis jau baigiasi, daug nektaro turintys pagrindiniai augalai nužydėjo, bitės dar kažką atranda gamtoje, pavyzdžiui, Kulautuvoje ilgai žydėjo akacijos. Palyginti su praėjusiais metais dar negaliu, nes reikia iki liepų žydėjimo visą medų išsukti ir tada galėsiu matyti rezultatą. Šiuo metu rezultatas džiugina, nors girdžiu, skaitau, kad daug kas skundžiasi prastu medunešiu“, – sakė R. Vaidotas.
Aštuonias bičių šeimas turintis R. Vaidotas tikino, kad jo ūkis kuklus, skirtas daugiau Kulautuvos bendruomenės poreikiams.
„Dar neseniai avilių turėjau ir kitur, dabar – tik Kulautuvoje. Rapsai iš šios vietos nelabai pasiekiami. Tai duoda rezultatą – jei netoli yra rapsų, bitės daug prineša, nes rapsuose daug medaus“, – pastebėjo R. Vaidotas.
Bitininko sodybą žinantys kulautuviškiai įsitikinę, kad medaus pas R. Vaidotą nestinga: prie namo esančioje lentynoje visada stovi stiklainiai su Kulautuvos šilų ir lankų medumi.
Gelbėjo rapsai
Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys V. Arbutavičius pabrėžė, kad kai kuriose vietovėse gero medunešio neužtikrino net ir bitėms lengvai pasiekiami rapsų laukai.
„Balandžio viduryje atrodė, kad bus labai tinkami orai. Pradėjo žydėti blindės, ankstyvos pavasario gėlytės, bitės pradėjo nešti medų. Tačiau balandžio pabaigoje kelioms savaitėms įsitvirtino vėsūs orai. Tada ir rapsai žydėjo, ir pienės, ir sodai, o bitės negalėjo išskristi iš avilių. Pavyzdžiui, Panevėžio krašte nepavyko pririnkti daug medaus, nes kai nusistovi prastas oras, augalai neatsiskleidžia, todėl ir bičių aktyvumas prastu oru mažesnis“, – apie medunešiui nepalankias aplinkybes pasakojo bitininkas.
Kaip ir R. Vaidotas, V. Arbutavičius akcentavo bičių sugebėjimą mobilizuotis.
„Paskui, kai sušilo, dar rapsai nebuvo nužydėję, nes žydėjimą buvo pristabdę vėsūs orai. Todėl tuose regionuose, kur ūkininkai augina didelius rapsų plotus, bitės iš jų sugebėjo nugriebti nektaro, nors ir ne tiek, kiek palankesniais metais“, – sakė Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys V. Arbutavičius.
Skonis – specifinis
Anot V. Arbutavičiaus, šiemet beveik nebuvo medunešiui palankaus pienių ir sodų žydėjimo.
„Jiems žydint buvo šalti orai. Dabar prasidėjo beveik ruduo – šalta, lyja, vėjai stiprūs. Antra diena, kai planuoju sukti medų, bet negaliu, – lietus trukdo. Nutaikai valandą, pažiūri porą ar keletą avilių ir vėl lietus užeina. Per kelias dienas planavau išsukti didžiąją dalį medaus, bet dėl nepalankių orų to padaryti nepavyksta“, – apgailestavo V. Arbutavičius, turintis apie 300 bičių šeimų.
Bitininkas tvirtino, kad jo ūkyje medaus derlius šiais metais mažesnis nei pernai.
„Medaus sukimo laikas porai savaičių nusivėlino. Medaus mažiau, mažiau ir skanaus medaus, kurio bitės prineša iš sodų ir pienių. Rapsai šiek tiek gelbėjo, nes aplinkui daug rapsų laukų. Vieniems rapsų medus patinka, kitiems ne, nes baltos spalvos, greitai kristalizuojasi“, – apie šiemečio medunešio rezultatus kalbėjo V. Arbutavičius.
Žiūri į lenkus
V. Arbutavičiaus pastebėjimais, medaus kaina neturėtų didėti.
„Rajone, kuriame ūkininkauju, medaus kaina buvo apie 5 eurai už 1 kg. Kai kas prašo ir 6 eurų. Urminė medaus kaina šiek tiek yra kritusi, tai apkarpė ir mažmeninę kainą“, – sakė Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys.
Jo duomenimis, visiems regionams būdinga pastarųjų mėnesių tendencija – medaus išsukama mažiau.
„Neseniai bendravau su Anykščių rajono bitininkų sąjungos pirmininku. Jis kalbėjosi su lenkais, kurie sakė, kad pavasarinio medaus surinkta trečdaliu mažiau, o kai kur net per pusę mažiau. Turint galvoje, kad lenkai yra dideli medaus vartotojai, gali būti, kad lietuviško medaus papildomai reikės lenkams. Lietuviškas medus ten vertinamas. Jei lenkams medaus pristigs, galbūt kils jo kainos. Tačiau sunku prognozuoti, nes rinkoje įtaką daro ne mūsų norai, o didieji žaidėjai“, – pastebėjo bitininkas.
Abejonės dėl kokybės
Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys V. Arbutavičius apgailestavo dėl nesąžiningos konkurencijos.
„Lietuviško medaus kainą labai sumažina atvežtinis medus iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos. Prekiautojai urmu perka statinę kiniško medaus, statinę lietuviško ir sumaišo. Kokybė ne ta, bet kaina mažesnė“, – pasakojo pašnekovas.
Jis tikino turintis tvirtų įtarimų, kad atvežtinis medus gali būti falsifikuojamas ir tai, anot bitininko, ne kartą yra nustatę maisto kokybės tikrintojai, kurie importuotame meduje randa medui visiškai nebūdingo pridėtinio cukraus.
V. Arbutavičius tvirtino neturintis duomenų, kad medų klastotų Lietuvoje dirbantys ūkininkai.
„Labai abejočiau, ar Lietuvos bitininkai galėtų falsifikuoti medų. Jie nedarys nesąmonių dėl kelių eurų. Tai daro įmonės, atsigabenančios daug medaus iš Kinijos“, – „Kauno dienai“ tvirtino Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys V. Arbutavičius.
Tonos netikro medaus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) „Kauno dieną“ informavo, kad neseniai pradėtas didelės apimties galbūt suklastoto medaus atvejo tyrimas.
„Šiuo metu tyrimas tęsiamas siekiant patvirtinti arba atmesti maisto klastojimo veiksmus“, – pabrėžė VMVT atstovė ir nurodė, kad tyrimas vyksta jau ne pirmą mėnesį.
VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyrius pateikė tokią informaciją: „VMVT, tęsdama tyrimą dėl UAB „Medaus pirkliai“ neautentiško medaus, nustatė naujų atvejų, kai į rinką buvo tiektas galimai suklastotas medus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonė turėjo ir platino dar daugiau neautentiško medaus, nei buvo nustatyta anksčiau.
Gegužės viduryje atlikto patikrinimo metu VMVT inspektoriai atrinko Kinijos gamintojo medaus, kurį įmonė naudojo savo medaus gamybai, mėginius iš įmonės patalpų. Ištirti įmonėje atrinkti ukrainietiškos kilmės medaus mėginiai. Autentiškumo tyrimams nusiųsta ir prekybos centruose UAB „Medaus pirkliai“ parduodamo medaus, kurio sudėtyje žymima, kad yra ne ES kilmės medus, mėginių.
Oficiali Vokietijos laboratorija „Quality Services International GmbH“ (QSI), akredituotais tyrimais ištyrusi mėginius, nustatė, kad kiniško medaus mėginiuose yra pašalinių cukrų, vadinasi, bendrovės „Medaus pirkliai“ patalpose aptiktas ir rinkoje buvęs gamintojo medus – neautentiškas. Natūrali buvo tik įmonėje aptikta ukrainietiško medaus žaliava ir kiek anksčiau ištirtas įmonės gamintas lietuviškas medus.
„Paaiškėjo, kad įmonė iš Kinijos gamintojo įsigijo apie 44 t neautentiško kiniško medaus ir jį maišė su ukrainietišku ir lietuvišku medumi. Atlikti tyrimai parodė, kad net 99 proc. galutinio medaus produkto sudaro būtent kiniškas, su pašaliniais cukrumis. Tokia praktika šiurkščiai pažeidžia teisinį reglamentavimą, ypač kai ženklinimo etiketėse nenurodoma, kad produkte yra ne tik natūralus bičių suneštas medus, bet ir kitų medžiagų – pašalinių cukrų. Tai klaidina vartotojus ir kelia įtarimų dėl galimo klastojimo. Informaciją apie neautentišką Kinijos gamintojo ES tiekiamą medų perduosime Europos Komisijai ir kitoms šalims, į kurias šis medus pateko“, – sakė VMVT Priežiūros departamento direktorius Gediminas Gvazdaitis.
Jis patvirtino, kad reaguodama į situaciją VMVT jau praėjusį mėnesį įvedė 100 procentinę per Lietuvos pasienį į ES įvežamo kiniško medaus autentiškumo kontrolę. Nuo šiol pasienio veterinarijos postuose numatyta stabdyti ir tirti visą kiniškos kilmės medų, importuojamą į Lietuvą.
G. Gvazdaitis papildė, kad informacijos apie aptiktą šio gamintojo neautentišką medų jau gauta ir iš Latvijos. Laboratoriniai tyrimai parodė esant pašalinių cukrų bendrovės „Medaus pirkliai“ meduje, kuris buvo tiekiamas Latvijos rinkai. Dėl to produkcijos tiekimas sustabdytas.
Nuo pat pirmųjų VMVT sprendimų, t. y. gegužės 15 d., įmonei buvo nurodyta nebetiekti į Lietuvos rinką daugiau nei 50 t medaus, kuris buvo įsigytas iš Kinijos gamintojo ar aptiktas rinkoje ir pripažintas neautentišku. Įmonė privalo imtis veiksmų, kad šis medus nebūtų toliau parduodamas vartotojams, ir informuoti visus jo gavėjus. Šią informaciją gavę ūkio subjektai turi nedelsdami nutraukti medaus prekybą. Įmonė bendradarbiauja su VMVT pareigūnais, teikia gavėjų informavimą patvirtinančius faktus. Tyrimas tęsiamas.“
Naujausi komentarai