Praėjęs mėnuo buvo karščiausia gegužė istorijoje ir jau dvyliktas iš eilės karščiausias mėnuo Žemėje, trečiadienį paskelbė ES klimato stebėjimo organizacija.

Tai naujausias pavojaus signalas per metus, per kuriuos jau buvo užfiksuoti ekstremalūs klimato reiškiniai ir didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, todėl vėl pasigirdo raginimų imtis skubesnių veiksmų pasauliniam atšilimui stabdyti.

„Pastarųjų 12-os mėnesių (nuo 2023 m. birželio iki 2024 m. gegužės) vidutinė pasaulinė temperatūra yra aukščiausia istorijoje... ir 1,63 laipsnio Celsijaus viršija 1850-1900 metų ikipramoninį vidurkį“, – teigė ES stebėsenos organizacija „Copernicus“, turėdama omenyje laikotarpį iki tol, kol planetą pradėjo šildyti žmogaus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

„Copernicus“ apie tai paskelbė kartu su Pasauline meteorologijos organizacija (PMO) ir JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso Niujorke pasakyta kalba, kurioje jis paragino uždrausti iškastinio kuro reklamą.

Gegužės mėnesį vidutinė pasaulinė temperatūra buvo 1,52 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį.

Gegužė taip pat buvo 11-as iš eilės mėnuo nuo 2023-ųjų liepos, kai temperatūra buvo 1,5 laipsnio ar daugiau aukštesnė, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, sakė „Copernicus“.

Tai nereiškia, kad buvo viršyta 2015 metais Paryžiuje pasaulio lyderių sutarta 1,5 laipsnio atšilimo riba – ji matuojama dešimtmečiais, o ne pavieniais metais.

Gamtinis orų reiškinys El Ninjo, kuris didina pasaulinę temperatūrą ir praėjusiais metais sustiprino pasaulinio atšilimo poveikį, „rodo pabaigos ženklus“, pirmadienį pareiškė PMO.

Priešingas ciklas, La Ninja, kuris mažina pasaulio temperatūrą, turėtų prasidėti vėliau šiais metais, teigia PMO.

Tačiau mokslininkai perspėja, kad atvėsimo efektas gali būti labai mažas, palyginti su žmogaus sukeltu visuotiniu atšilimu, dėl kurio jau dabar pasaulio temperatūra nuo 19 amžiaus pabaigos pakilo mažiausiai 1,2 laipsnio.