Meška, kaip ir visi laukiniai žvėrys, susitikimo su žmogumi vengia. taigi - triukšmas tikrai ją verčia ieškoti ramesnės vietos. Gi netikėtai susitikus - jokiu būdu negalima jai duoti maisto. Tai naturalių (bent jau Lietuvoje) priešų neturintis žvėris ir kiekvieną jai duotą dovaną jinai suvokia, kaip iš silpnesnio teisėtai atimtą grobį. Net vilkas ir net šuo panašiai elgiasi. Kita vertus - meška, būdama kiauninių šeimos atstovas, sugeba, panašiai žebenkščiai, prieš potencialią auką suvaidinti, kad jos ne pastebi. Tarsi vaikštinėja, šalimais, kol ne prisiartina per lemtingam šuoliui tinkamą nuotolį. Tuo jinai itin pavojinga.
O gal ,čia Zobovo meškutės klajoja po lietuvą, kai cirko pasirodymus uždraudė ir prisikniso už netinkamâ laikymą ir norėjo konfiskuot jis jas paslėpė ir neišdavė kur. Štai jums dabar gyvas cirkas Vilniaus gatvėse.Cha, Cha
Lietuvoje nėra miškų kur maitintis ir kur žiemoti, miškai kertami, net kai gyvūnai vėda ir augina jauniklius. Tai jeigų meškos pradės gyventi Lietuvoje tai bus egresivios ir nepadės joksai trukšmo kelimas puls gyvenvietes, nes bus alkanos ir jauniklius reikės išmaitinti. Laikas bagalvoti, jeigų nėra tinkamų miškų, tai klaidžiojančius jaunus meškiukas būtina primigdyti ir gražinti į tenais iš kur ateina, kad netektų paskui gailėtis.
Šaudyti, kol žmonių neužpuolė ir nesudraskė, tada bus vėlu, beliks tik aimanuoti ir toliau leisti slampinėti po gyvenvietes. Žmonės bijo į mišką eiti, nepadės jokie šūkavimai
Kaip jas užvežė, taip gali ir išvežti. Staiga atsirado meškų begalė. Abra kadabra. Gamtininkai matyt bus juokinga, kai meškos kiemuose pradės gaudyti vaikus. Ir tai ne šernai ir ne vilkai, jis nesitraukia ir nesislepia. O ir miškai tikrai nebe tie kaip buvo senovėje. Ne miškai, o iškirstos dykumos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)