Šiuo laikotarpiu iš viso galima gaudyti tris vėžių rūšis: anksčiau minėtus vietinius siauražnyplius bei dvi invazines – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius.

Invazines rūšis galima gaudyti visus metus, neribojant nei kiekio, nei dydžio.

Tuo metu vietinių rūšių žvejybai galioja tam tikri apribojimai, kadangi jos yra lengvai pažeidžiamos: siauražnyplius galima gaudyti nuo liepos 16 iki spalio 14 dienos, o plačiažnyplių vėžių iš viso negalima gaudyti, nes jie yra nykstanti rūšis.

Be to, vienos žvejybos metu galima sugauti ne daugiau 50 siauražnyplių vėžių, kurių dydis siekia ne mažiau nei 10 centimetrų. Vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau penkis bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.

Gaudant invazines vėžių rūšis, bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas.

Aplinkosaugininkai ragina vėžiavimo sezono metu vadovautis Mėgėjų žvejybos taisyklėmis, kartu su savimi turėti galiojanti mėgėjų žvejybos leidimą, atkreipti dėmesį į vėžių išvaizdą ir dydį.

Plačiažnyplius vėžius galima atskirti pagal ant žnyplių esančius dantelius, kurie yra vienas iš išskirtiniausių šio vėžio bruožų. Taip pat šį vėžį galima atskirti pagal žnyplių spalvą – nugarinė žnyplių spalva raudona.

Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.

Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio, kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Šie vėžiai taip pat yra kiek mažesni už kitus vėžius.

Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus yra ryškiai rudas, apačia raudona, o pats kiautas lygus.

Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą skiriama 30–90 eurų bauda, o už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 600–1500 eurų bauda.

Už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį papildomai yra skaičiuojama po 15 eurų žala gamtai.