NEMENKĄ PATIRTĮ SUKAUPĘS ŽVEJYS: ŽUVYS IŠGUDRĖJO

Į Kuršių marias Šilutės rajono Ventės gyventojas Remigijus Rimkus žvejoti plaukia nuo šeštos klasės. LNK žurnalistė su žveju kalbėjosi apie tai, kaip per tą laiką keitėsi Kuršių marios. 

– Kas pradėjo šitą verslą?

– Tėvelis. Sovietų laikas buvo Šturmų uostelis. Jie plaukdavo į marias, statė tinklus, gaudė žuvį. Viskas priklausė nuo oro sąlygų: vėjo nėra – plaukimo nėra. 

– Gal pamenate, kada pats pirmą kartą žvejoti išplaukėte su tėveliu?

– Šeštoje klasėje – padėti išmesti tinklus. Tai sunkus, bet ir įdomus darbas. Juk išmetus nežinia, ką pagausi, tai – laimės dalykas.

– Kiek keičiasi Kuršių marios?

– Jos tampa seklesnės. Rytinis Kuršių marių pakraštyje jau daug metų vyrauja tendencija kai jis apauga vandens augmenija. Tai reiškia, kad marios senka, dumblėja. Aišku, žuvims yra kur pasislėpti, neršti – joms tai yra pliusas. Ypač pavasarį daug atplaukia karšių, kuojų neršti  iš Kaliningrado pusės. Joms patinka seklios rytinio pakraščio marios: žaluma, šiltas vanduo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios pagrindinės žuvys Mariose? Ką gaudote?

– Dažniausiai – kuoja, karšis. Yra ir starkių. Rudeniop – žiobriai. Rudenį atsiranda daug migruojančių į aukštupį „gražiųjų žuvų“: šlakių, lašišų.  Migracijos metu yra šių žuvų gaudymo apribojimai.

– Kiek vaikystėje pagaudavote žuvų ir kiek dabar?

– Vaikystėje būdavo taip: dar metant tinklą kitame gale jau matydavai, kad yra įkliuvusi žuvis. Ypač kalbant apie migruojančias žuvis. Bet jos tuomet „eidavo“ lapkričio mėnesį: mėnulis, šaltukas – tuomet ir būdavo tų vadinamų lašišų migracija. Tada taip ir buvo: tik įmetei ir yra. O dabar žuvys jau išgudrėjo.

– O kaip orai? Labai prastėja? Audringų dienų daugėja?

– Tokios statistikos nėra. Bet galima spręsti pagal krantų nuplovimą. Jei krantas paplautas, vadinasi vėjuotų dienų padaugėjo.

– Tai rečiau plaukiate?

– Žiūrime orų prognozę: prieš audrą stengiamės tinklus išsiimti susitvarkyti. Vėjui nurimus – vėl mesti.

– Ar Kuršių mariose keičiasi žuvys? Gal pagaunate kokių invazinių žuvų?

– Tas pats juodažiotis grundalas, kurio populiacija gana didelė Baltijos jūroje. Jis atplaukdavo ir iki Kuršių marių. Jis buvo ir Nemune, ties Rusne, pagautas. Jo migracija – nenuspėjama. Arba perpelės. Pokario metais jų buvo sugaunama dideliais kiekiais. Paskui buvo apnykusios, netgi įrašytos į Raudonąją knygą. O paskui jos ir vėl „atsistatė“. Jų populiacija vis didėja, jų nebėra Raudonojoje knygoje ir galima gaudyti be apribojimų.

– Šiame krašte – Ventėje, Kintuose – rūkoma daugiausiai karšių. O pačiam, kokia žuvis skaniausia?

– Sava, šviežia, pasūdyta arba keptuvėje pakepta, arba išrūkyta rūkykloje – karšis.