PAMARYJE VERDA KOVA DĖL LAŠIŠŲ

Kuršių marių žvejai kyla į kovą dėl savo verslo ir inicijuoja Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Žvejai tikina persisotinę atsitiktinai sužvejotomis lašišomis ir šlakiais, todėl nori šias žuvis pardavinėti, nes per metus jų į tinklus papuola 5,5 tonos. Tačiau aplinkosaugininkai aiškina, kad šalyje klesti juodoji šių žuvų rinka, kur už vieną žuvį mokama aukso kaina.

Kuršių marių žvejai kyla į kovą dėl savo verslo ir inicijuoja Žuvininkystės įstatymo pakeitimus. Žvejai tikina persisotinę atsitiktinai sužvejotomis lašišomis ir šlakiais, todėl nori šias žuvis pardavinėti, nes per metus jų į tinklus papuola 5,5 tonos. Tačiau aplinkosaugininkai aiškina, kad šalyje klesti juodoji šių žuvų rinka, kur už vieną žuvį mokama aukso kaina.

Kasmet – vis daugiau žuvų

"Jūroje žvejojantiems žvejams lašišines žuvis gaudyti galima. Jas nedraudžiamu metu gaudo ir žvejai mėgėjai upių aukštupiuose. Tik Kuršių marių žvejams lašišines žuvis draudžiama gaudyti visus metus, nors į žvejų tinklus kasmet atsitiktinai papuola vis daugiau šių žuvų. Skaičiai rodo, kad lašišinių žuvų populiacija gera. Todėl verta legalizuoti prekybą šiomis žuvimis", – apie žvejų siekius pasakojo žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" tarybos pirmininkė Sigita Jakubauskienė.

Į pamario žvejų verslininkų tinklus 2013 m. atsitiktinai papuolė 2,2 tonos lašišinių žuvų. 2014-aisiais šis skaičius išaugo iki 3,5 tonos.

"Šiemet atsitiktinai sugauta 5,5 tonos žuvų. Didžiąją šių žuvų dalį sudaro šlakiai, tai yra apie 80 proc. visų sugaunamų lašišinių žuvų laimikio. Ši žuvis nėra minima ES direktyvoje, kurios pagrindu taikomi žvejybos apribojimai. Tačiau kažkodėl iki šiol pas mus draudžiama gaudyti vadinamąsias lašišines žuvis, kai direktyvoje įvardyta tik viena saugoma rūšis – lašiša. Tvarka galioja tik gėluose vandenyse", – pastebėjo S.Jakubauskienė.

Atiduos benamiams

Dėl lašišinių žuvų išsaugojimo Kuršių marių žvejams yra nustatyta nemažai apribojimų ir nurodymų.

Neseniai atsirado papildomi draudimai ties Juodkrante esančiuose žvejybos plotuose. Tai susiję su šių žuvų judėjimu į nerštavietes.

"Žvejai verslininkai turi paisyti nurodymų ir palikti laisvą šių žuvų migracijos kelią. Tai ir darome, šių žuvų vis tiek papuola į žvejų tinklus. Tačiau negyvybingas žuvis nežinia kur reikia dėti. Įstatyme parašyta, kad tokias žuvis galima atiduoti labdarai ir masalui. Tik ne taip seniai atsirado galimybė delikatesines žuvis suvartoti saviems poreikiams", – tikino S.Jakubauskeinė.

Prievolė suvalgyti tonas žuvų

Žvejų asociacijos "Lampetra" pirmininkė stebėjosi – kokių aplinkosauginių rodiklių galima pasiekti nurodymu tinkluose nugaišusias lašišines žuvis tiekti tik labdaros valgyklų ar senelių namų stalams?

"Tai tik dabar šias žuvis galime patys suvalgyti, atiduoti giminaičiams, tarpusavyje išsidalyti. Tačiau ir tai nėra protinga. Sotūs žvejai tuo iki kaklo – vadinasi, yra prievolė suvalgyti pusšeštos tonos lašišinių žuvų. O mokesčius tai reikia mokėti, net jei ir nepardavei nė vienos", – akcentavo S.Jakubauskienė.

Moka PVM už valgymą

Į žvejų tinklus iš visų sugaunamų kiekių papuola apie 10 proc. tokių žuvų, kurios yra mažesnės nei nustatytas minimalus leistinas dydis.

"Mes norėtumėme, kad į šiuos 10 proc. būtų įtrauktos ir atsitiktinai patekusios lašišinės žuvys. Jei nutiktų taip, kad šis 10 proc. būtų viršytas, įsijungtų draudimų sistema. Taip nebūtų skatinama lašišinių žuvų žvejyba ir prekyba", – kalbėjo S.Jakubauskienė.

Kodėl žvejai panoro parduoti, o ne pilnais žandais valgyti lašišines žuvis?

Pamario gyventojai aiškina, kad į tinklus patekusios lašišos pridaro žalos.

"Jos sudrasko tinklus. Tačiau žuvų sugavimas kainuoja, patiriami nuostoliai. Nuo pagautų žuvų kiekio reikia mokėti mokesčius žuvų išteklių atkūrimui. Absurdiška ir tai, kad reikia sumokėti PVM mokestį, net jei pats suvalgai šias žuvis. Sąnaudos yra, o pelno negauname", – stebėjosi žvejų atstovė.

Iš valties siunčia SMS

Pamario žvejai kratosi tarp brakonierių ir žvejų mėgėjų populiarios "mėsininkų" pravardės ir aiškina norintys dirbti skaidriai.

"Gali būti, kad per tuos metų metus, kai buvo įdėta daug pastangų vandens telkiniams įžuvinti, šių saugomų žuvų padaugėjo. Gal į Kuršių marias lašišų plūstelėjo daugiau dėl išgilinto farvaterio ties Kiaulės Nugara? Juk jūros žvejams yra skiriamos kvotos lašišinių žuvų sugavimui. Tik mariose jas žvejoti draudžiama, nes aiškinama, kad draudimas atsiranda vos šioms žuvims pasukus į nerštavietes. O kelias į jas vienas – per Kuršių marias. Šios žuvys nėra šventa karvė, jų vandenyse jau yra daug", – aiškino S.Jakubauskienė.

Atsitiktinai į tinklus patekusias lašišines žuvis žvejai nedelsiant turi deklaruoti.

"Joms privalu nukirsti uodegas, kad nebeturėtų prekinės išvaizdos. Pagavus lašišą ar šlakį ir įrašius į žvejybos žurnalą, apie tai ne vėliau nei žvejybos laimikis pasiekia krantą žvejai turi SMS žinute arba telefonu informuoti regiono Aplinkos apsaugos departamento struktūrinį padalinį", – tvarką priminė žvejų asociacijos atstovė.

Pamario žvejų balsą išgirdo Seimo Kaimo reikalų komitetas.

"Bėdas išsakėme politikams ir specialistams. Tačiau vienam žvejui garsiai paklausus politikų, kur jam dėti į tinklus patekusias lašišas, salėje įsivyravo tyla. Žuviai neįsakysi. Ji plaukia, kur jai reikia. Galime užsidėti rožinius akinius ir sakyti, kad problemos nėra, tačiau ji neišnyks", – aiškino asociacijos "Lampetra" tarybos pirmininkė.

Išbraukė iš Raudonosios knygos

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas tikina, kad visiems laikams reikia baigti iš verslininkų žvejų daryti nusikaltėlius.

"Situacija – paradoksali ir ji yra užprogramuota įstatyme. Lašišos yra išbrauktos iš Raudonosios knygos. Jos dažnas svečias mūsų vandenyse. Tačiau apribojimas išlieka, pardavinėti jas draudžiama. Įsivaizduokime, kad vienam žvejui į tinklus papuls dešimt lašišų po dešimt kilogramų. Tai yra 100 kilogramų žuvų. Kiek žvejys gali griaužti tas lašišas?" – pastebėjo Seimo narys.

E.Gentvilas įsitikinęs, kad valstybė tik išloš, jei žvejams bus leista pardavinėti lašišines žuvis, nes bus mokami mokesčiai.

"O jei neleis, kas bus? Tik šešėlinė ekonomika klestės. Ar valstybei nuo to geriau?" – klausė E.Gentvilas.

Juodojoje rinkoje – ikrai

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikino, kad leidimai žvejams verslininkams parduoti kaip priegaudą į tinklus patekusias lašišines žuvis iš esmės situacijos nepagerins.

"Tai reiškia, kad tai nebebus priegauda. Atsiradus tokioms įstatymo pataisoms, atsiras siekis kuo daugiau pagauti šių žuvų. Nesu matęs nė vieno verslininko žvejo, kuris gyvą į tinklus patekusią lašišą paleistų atgal į vandenį", – tikino viceministras.

L.Jonauskas aiškino, kad juodojoje rinkoje lašišos kilogramas kainuoja 8 eurus.

"O už pusės litro ikrų stiklainį mokama po 30 eurų. Tai reiškia, kad vidutinė 10 kilogramų lašiša gali kainuoti per 200 eurų. Tai dideli pinigai ir jų niekas nenori atsisakyti. Tačiau dėl to yra milžiniška grėsmė lašišų populiacijai", – akcentavo aplinkos viceministras.

Tai, kad lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos, pasak L.Jonausko, nereiškia, kad ji nėra saugoma.

"Šias žuvis saugo ES direktyvos. Ar direktyvose minimi ar neminimi šlakiai, nėra taip svarbu. Šlakiai elgiasi identiškai lašišoms. Jie plaukia į tas pačias nerštavietes", – kalbėjo L.Jonauskas.

Kaimynai gaudo negailėdami

Viceministras tikino, jog Kuršių marių žvejų argumentai, kad jie esą yra nuskriausti, nėra tikra tiesa.

"Valstybė įdėjo milžiniškas pinigų sumas, kad šių žuvų populiacija būtų gera. Jei įteisinsime į nerštavietes plaukiančių lašišų gaudymą ir pardavinėjimą, populiacijai vėl iškils grėsmė. Žvejai mėgėjai tesugauna 300–500 vienetų šių žuvų. Jei leisime verslininkams, vadinasi, reikės masiškai leisti šias žuvis gaudyti ir žvejams mėgėjams?" – retoriškai klausė L.Jonauskas.

"Jei skaičiuotumėme, kad viena žuvis vidutiniškai sveria 3 kg, išeitų, kad žvejai mėgėjai sugauna 1,5 tonos lašišinių žuvų. Tai beveik tiek pat, kiek verslininkai sugauna. O štai Europos Komisijai pateiktoje ataskaitoje fiksuojama, kad Lietuva jūroje ir priekrantėje 2013 m. sugavo 5 t lašišų. Tai labai kuklu, palyginti su šalimis kaimynėmis. Estai ir latviai sugavo po 9 t, Lenkija – 27 t, o Suomija – 374 t, Švedija – 442 t. Lašišos gaudomos naudojant visus specializuotus verslinius žvejybos įrankius – dreifinius tinklus, gaudykles, ūdas, kurie skaičiuojami tūkstančiais", – aplinkos viceministro argumentus atrėmė S.Jakubauskienė.

Siekia pasipelnyti?

L.Jonauskas aiškino, kad lašišų gaudymas jūroje yra visiškai kitas dalykas.

"Jūroje sugaunami kiekiai reguliuojami ES nustatytomis kvotomis. Bet tai nėra žuvų gaudymas tuo metu, kai jos pasuka neršti. Tai faktiškai reiškia, kad giminė nebus pratęsta ir šios žuvys ateityje išnyks", – nuogąstavo viceministras.

L.Jonauskas iš esmės kritiškai vertino žvejų verslininkų siekį iš šalutinės priegaudos tikėtis pelno.

"Nes yra grėsmė, kad šalutinė priegauda virs pagrindiniu verslu ir jis išaugs dvigubai ar trigubai. Aplinkos ministerijos siekis – išsaugoti šių žuvų populiaciją", – reziumavo L.Jonauskas.