Veterinarijos klinikos darbuotojai apie katiną Hausą: jis – psichologas | Diena.lt

VETERINARIJOS KLINIKOS DARBUOTOJAI APIE KATINĄ HAUSĄ: JIS – PSICHOLOGAS

Veterinarijos gydytoja Viktorija Tvaranavičiūtė džiaugiasi, kad pastebimai gerėja žmonių požiūris į keturkojus augintinius, į fizinius jų trūkumus, amžių, ligas. Tačiau ne vienas pavyzdys parodo ir priešingą mūsų bendrapiliečių elgesį. Gyvas to įrodymas – veterinarijos klinikoje "Kaivana" jau šešerius metus gyvenantis trikojis katinas Hausas.

Lankytojus pasitinka katinas

Įžengus į "Kaivanos" priimamąjį, klinikos lankytojų žvilgsnis užkliūva už ramiai ant kėdės ar ant registratūros baldo paviršiaus snaudžiančio didelio, liekno katino. Šis, pastebėjęs atneštą į kliniką gentainį, dėmesingai jį apžiūri, apuosto ir kartu noriai sutinka būti glostomas gydyklos lankytojų.

Katinas tiesiog alpsta iš malonumo, kai kasomas jo kairys paausys. Mat Hausas – toks katino vardas – negali to padaryti pats, nes prieš šešerius metus neteko kairės užpakalinės kojos. Tačiau tai jam netrukdo užšokti ant baldų, žaibu perlėkti laukiamojo grindimis ir hipnotizuojančiu žvilgsniu gydytojo kabineto tarpduryje tramdyti rėkiantį ant apžiūros stalo veislinį ar visiškai paprastą savo gentainį. Hausas klinikos stacionare puikiai atlieka ir reabilitologo, o laukiamajame – psichologo paslaugas, bet apie tai vėliau.

Paliko augintinį klinikoje

"Kai prieš septynerius metus atėjau dirbti į "Kaivaną" iš "Nuaro", toje gyvūnų prieglaudoje buvau mačiusi daug skaudžių dalykų. Juk gyvūnai ten buvo migdomi dėl senyvo amžiaus, dėl lėšų jiems išlaikyti trūkumo ar sunkių nepagydomų ligų, kurios užklupdavo ilgai valkataujant gatvėse ir pan. "Kaivanoje" aš buvau apstulbinta jos savininko Algirdo Gelžinio pozicijos – galima palikti gyventi bet kokį turintį vilties išlikti gyvam gyvūną, nors šeimininkas pasmerkė jį myriop.

Hausą į kliniką atnešė vienas garbaus amžiaus vyriškis. Aiškino, kad katinas smarkiai šlubuoja. Apžiūrėję katiną, padarę rentgeno nuotrauką, supratome, kad laukia ne viena operacija ir ilgas gydymas. Tai sužinojęs nelaimėlio šeimininkas pasakė neturįs laiko prižiūrėti katiną po operacijų ir, atsisakęs jo, paliko klinikoje. Spėjome sužinoti, kad keturkojui nelaimėliui buvo dešimt metų", – pasakojo Viktorija.

Laikinas Hauso įbrolis

Senstelėjęs keturkojis nelaimėlis sulaukė "Kaivanos" veterinarijos gydytojų globos, dėmesio. Katino galinė koja buvo kelis kartus operuota, tačiau sutraiškytos (matyt, po automobilio ratais) kejelės nepavyko išgelbėti – teko ją amputuoti. "Atsipeikėjęs po operacijos, katinas gan žvaliai nušlubavo pasidairyti po savo naujus namus. Į lauką jis nė nosies nekiša ir, beje, nekišo – matyt, "atsikando" gyvenimo lauke žiemą ir vasarą pas buvusį šeimininką.

Hausu jį pavadinome todėl, kad tada, kai katinas buvo atneštas į kliniką, per televiziją buvo rodomas populiarus serialas "Daktaras Hausas". O daktaras Hausas, kaip žinote, buvo brandaus amžiaus ir šlubas", – šyptelėjo pašnekovė, paėmusi į rankas išblukusios apelsinų spalvos 3–4 mėnesių kačiuką. Jis lipte prilipo prie Viktorijos, atsisėdusios ant kėdės, rankos.

Iš kur tas meilumas?

Kačiuko meilumas stulbino, turint galvoje, kad jis gimė gamtoje. Tačiau katinėlio motina, nors ir laukinė, gyveno šalia kaimo turizmo sodybos, kurios šeimininkai ją maitino ir prižiūrėjo. Matyt, būtent dėl šios priežasties jos mažylis nebijo žmonių. Juolab kad jau ir mokslininkai mėgina įrodyti, kad katės genetiškai perduoda savo palikuoniams požiūrį į žmones.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

"Aš tikiu mokslininkų tyrimais, nes kaip kitaip paaiškinti, tarkime, ką tik gimusio šuniuko baimę, pamačius šluotą, kuria buvo mušama jo mama? Išvis nesuprantu, kaip galima pakelti ranką prieš mažesnį ir silpnesnį už save", – stebėjosi veterinarijos gydytoja, pati auginanti kelis šunis namuose.

Jei jis agresyvus, tai yra priežasčių – arba šunį kankina kažkoks skausmas, arba su juo elgiamasi netinkamai.

Vietiniai kraujo donorai

Beveik visi "Kaivanos" darbuotojai namuose turi po keturkojį augintinį, kurių ne vienas yra paimti iš prieglaudos arba išgelbėti nuo mirties po buvusių jų šeimininkų nežmoniško sprendimo.

"Maniškis amerikiečių stafordšyro terjero mišrūnas Hadas yra daugkartinis kraujo donoras. Mat pasitaiko tokių gyvūnų šeimininkų, kurie, nors ir labai myli savo augintinį, – tai mes visada pastebime – tačiau neturi lėšų sumokėti, pavyzdžiui, už kraują, nupirktą iš Kraujo banko, ir už to kraujo perpylimą. Įvertinę situaciją, tokiu atveju mes padedame žmogui – kraujo donoru tampa vieno ar kito mūsų klinikos darbuotojo šuo, o dažniausiai – maniškis dičkis Hadas. Siurbiu ir siurbiu iš jo kraują, – nusijuokė Viktorija. – Jis, beje, turi daugybę kraujo brolių Lietuvoje."

Veterinarijos gydytojai kartais patenka ir į priešingas situacijas, kai tenka įkalbinėti gyvūno savininką užmigdyti sunkiai sergantį, nebe išgydomą, besikankinantį keturkojį augintinį. Mat mylintis savo augintinį šeimininkas nenori su juo skirtis, prašo dar bent paros pabūti su juo. Ir vienas, ir kitas pavyzdys byloja apie žmoniškus jausmus ir gydytojų atsakomybę.

Kodėl meluojame klinikoje?

Pasitaiko ir priešingų situacijų, į kurias įveliami veterinarijos specialistai todėl, kad susiduria su dėl įvairių priežasčių meluojančiais šunų ar kačių šeimininkais. Pavyzdžiui, šuns savininkas atveža užmigdyti sveiką jauną keturkojį augintinį, teigdamas, kad šis yra labai agresyvus, nors ir buvo dresuojamas.

"Esu tikra, kad toks paaiškinimas yra 90 proc. melagingas. Nėra neįmanoma perauklėti šuns. Jei jis agresyvus, tai yra priežasčių – arba šunį kankina kažkoks skausmas, arba su juo elgiamasi netinkamai – tai žinau iš savo, gydytojos ir šuns šeimininkės, patirties. Tai žino kiekvienas veterinarijos specialistas. Todėl mes atsisakėme migdyti tą šunelį", – pasakojo pašnekovė.

Melo kojos trumpos

Veterinarijos specialistai susiduria ir su kitais akivaizdžiais melo pavyzdžiais. Neseniai į kliniką buvo atvežtas keistai besielgiantis šuo. Jo šeimininkas, galvodamas apie savo įvaizdį, nuslėpė, kad vartoja antidepresantus – tai paaiškėjo tik tada, kai buvo atliktas į kliniką atvežto šuns kraujo tyrimas. Gali būti, kad gyvūnas buvo prarijęs kelias nesaugiai šeimininko paliktas tabletes.

Laimio Steponavičiaus nuotr.

Dar vienas standartinio melo pavyzdys – šuns šeimininkas niekada neprisipažins, kad duoda graužti šuniui kaulų. O juk jų aštrūs lūžgaliai labai pavojingi žarnynui. Ypač aštrūs yra vamzdiniai paukštienos kaulų lūžgaliai, dažniausiai praduriantys žarnų sieneles. Uždelsus kreiptis į veterinarijos specialistus, gyvūnas nugaišta. Kad šuo gauna kaulų, mes lengvai tai nustatome rektaliniu būdu, t.y. per išangę. Jei žmonės mažiau meluotų, reikėtų mažiau tyrimų, būtų galima greičiau suteikti pagalbą sunegalavusiam gyvūnui", – įsitikinusi pašnekovė.

Tampame geresni

Viktorija taip pat pripažino, kad žmonės tapo jautresni, t.y. nebevertina šuns ar katės vien tik naudos namų ūkiui prasme – keturkojai augintiniai, ypač mieste, tapo mylimais šeimos nariais. Dabar net tapo madinga laidoti savo keturkojus, kremuojant jų kūnus, suberiant pelenus į specialias urneles ar laidojant nugaišusius augintinius į žemę karsteliuose. Juolab kad Vainatrakio kapinėse veikia atskira teritorija, suskirstyta į kelis sektorius, kuriuose laidojimas priklauso nuo gyvūno dydžio.

Pasak pašnekovės, jau vis daugiau žmonių supranta, kad paimti iš prieglaudos į namus pagyvenusį, kažkokiam beširdžiui šeimininkui nebereikalingą šunelį – gražus, sveikintinas poelgis, sulaukiantis vis daugiau pritarimo ir supratimo. "Neseniai viena jauna mergina atvedė į kliniką brandaus amžiaus, jau žilstelėjusį šunį, pastebėjusi neįprastą tam gyvūnui elgesį – jo vangumą.

Patikrinus šuns sveikatą paaiškėjo, kad šuo beveik sveikas – jo nuotaika pakito dėl nelabai svarbios priežasties. Tačiau net ir tokiu atveju labai sveikintinas šeimininkės elgesys – nedelsiant kreiptis į specialistus, pastebėjus keturkojo augintinio elgsenos pokyčius. Maža to, pasirodo, ta mergina pasiėmė tą šunį iš prieglaudos. Paklausta, kodėl ji taip pasielgė, ji nedvejodama atsakė: "Noriu, kad jis užbaigtų gyvenimą mano namuose, kad jaustųsi esąs kažkam reikalingas senatvėje."

Hauso fenomenas

Paliekant "Kaivaną", Hausas snaudė jam įprastoje vietoje – ant kėdės. Tuo metu greta sėdėjusi moteris nervingai maigė popierinę nosinaitę, laukdama jos mylimam šuneliui svarbaus tyrimo rezultato.

Hausas, išgirdęs, kad prasiveria klinikos durys, pakėlė galvą – į priimamąjį įėjo pavadėliu vedamas, matyt, sunegalavęs katinas. Hausas ramiai nušoko nuo kėdės ir nuėjo susipažinti su ligoniu. Apuostęs nedraugiškai jį pasitikusį, šnypščiantį klinikos pacientą, savo tvirtu žvilgsniu pastatė katiną į vietą ir ramiai grįžo ant kėdės. Tai stebėjusi šalia Hauso sėdėjusi ir atsakymo dėl savo šunelio sveikatos laukusi moteris šyptelėjo, įtampa jos veide atslūgo.

Moteris tuoj palinko prie Hauso ir jį paglostė. Šis iš malonumo užsimerkė… O juk visi žinome, kad glostydami kates, mažiname savo vidinę įtampą, stresą. Greičiausiai todėl "Kaivanos" darbuotojai Hausą vadina psichoterapeutu, o kai jis rytais nueina į stacionarą aplankyti ten gydomų savo gentainių – reabilitologu. Mat suteikia sveikstantiems po operacijų gyvūnams daug džiaugsmo. Taigi, kad ir ką veiktų klinikoje Hausas, prieš aštuonerius metus šeimininko pasmerktas myriop katinas, savo buvimu teigiamai veikia čia dažnai stresą patiriančius žmones ir gyvūnus. Ir dar – Hausas, tai veterinarijos gydytojų humaniško elgesio su šeimininko pasmerktu mirti gyvūnu pavyzdys ir rezultatas.


Tai tikrai svarbu

– Kasmet skiepykite šunis bent nuo pasiutligės – tai kainuoja tik 3–4 eurus.

– Kasmet reikėtų skiepyti (kompleksinė vakcina) šunis nuo maro, leptospirozės, parvoviruso (enterito) ir kitų itin pavojingų ligų.

– Šiltuoju metų laiku duokite šunims preparatų nuo erkių.

– Nemeluokite gydykloje veterinarijos specialistams.

– Pastebėję neįprastą šuns elgesį (tapo vangus, nieko neėda, vemia, viduriuoja ir pan.), nedelsdami kreipkitės į veterinarijos specialistą. Jūsų delsimas gali kainuoti labai brangiai – baigtis keturkojo netektimi. Ypač pavojingi jūsų augintinio sveikatai žiurknuodžiai, erkių įkandimai, kąstinės ir plėštinės žaizdos, įvairaus pobūdžio darinukai. Pastarieji iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingi, tačiau reikia tuoj pat kreiptis į veterinarijos specialistus, kad jie laiku atliktų reikiamus tyrimus ir, pašalinę augliuką, užkirstų kelią metastazėms.

– Kas tris keturis mėnesius duokite šunims tabletę nuo kirminų.

– Kastracija (patinų ir kalių) ne tik užkerta kelią daugintis, bet ir padeda išvengti ligų, susijusių su lytine sistema: pieno liaukų navikų, prostatos hiperplazijos, piometros ir pan.

– Nemuškite, netąsykite už pavadėlio savo augintinio, neišduokite jo senatvėje ar dėl ligos, sužalojimų – elkitės su augintiniu taip, kaip norėtumėte, kad būtų elgiamasi su jumis.

GALERIJA

  • Veterinarijos klinikos darbuotojai apie katiną Hausą: jis – psichologas
  • Veterinarijos klinikos darbuotojai apie katiną Hausą: jis – psichologas
  • Veterinarijos klinikos darbuotojai apie katiną Hausą: jis – psichologas
  • Veterinarijos klinikos darbuotojai apie katiną Hausą: jis – psichologas
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Aloe

16 metų buvau vedęs mylinčią motiną ir žmoną. Turėjome 2 bendrus vaikus, kuriems dabar 11 ir 13 metų. „Facebook“ užmezgiau ryšį su sena mergina iš koledžo, užmezgėme romaną ir aš palikau savo žmoną. Moteris, su kuria turėjau romaną, yra nuostabi moteris ir aš ją taip pat myliu, o mūsų vaikai pradėjo susitaikyti su situacija, o mano žmona tarsi persikėlė į priekį, bet neįsimylėjo vyro, kurį mato. Maniau, kad pamilau savo žmoną ir jaučiausi siaubingai dėl to, ką jai padariau – ji gera moteris ir nežinau, kas mane užvaldė. Nusprendžiau pabandyti ją susigrąžinti ir man buvo rekomendavo daktaras Ige Ajayi, kad padėtų vėl susitikti su žmona, o per 48 valandas po to, kai susisiekiau su daktaru Ige Ajayi, mano žmona nusprendė viską su manimi išspręsti ir dabar mes grįžtame kartu su vaikais, gyvenančiais kaip viena laiminga šeima. Tikrai nežinau žodžių, kuriuos galėčiau vartoti vertindamas tai, ką daktaras Ige Ajayi padarė dėl manęs, bet pasakysiu ačiū, pone, kad vėl suvienijote mane ir mano še

Vilma

Gerbiami kauniečiai,rugsėjo 23 dieną,apie 23,30 val.Kaune Nemuno gatvės rajone,dingo katinas.Požymiai -rudos spalvos,didelės akys,maža nosytė.Labai prašome radusius grąžinti,nes katinas ligotas,reikalingas pastovus gydymas,labai sudėtingas jo maitinimas.To nežinant,katinas neišgyvens.Be to,nuo to katino buvimo,labai priklauso ligoto šeimininko sveikata.Būkite mielaširdingi,grąžinkite,arba praneškite,kur jis gali būti.Atsilyginsime.Telefonas -8615 16517 ,arba 8612 71778.Ačiū.

Nepatogus

Ačiū,pasakojimas apie psichologą Hausą nuteikia labai maloniai. Visi žmonės,net ir tie kurie skriaudžia gyvūnus,nori gero elgesio ir atsinešimo jų atžvilgių. Tik gyvūnas gali išgydyti savo meile ir atsidavimu vieniša sielą. Dievas tam ir sukūrė gyvūnus,kad žmogus nesijaustu toks vienišas. Saugokime,globokime,rūpinkimes jais ir pasaulis bei mes, būsime geresni.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS