Naujo didelio masto tyrimo autoriai bandė įvertinti, kiek žmonių mūsų planeta iš tikrųjų gali išlaikyti. Mokslininkai, išanalizavę daugiau nei 200 metų demografinius ir aplinkos duomenis, padarė išvadą, kad žmonija jau peržengė planetos ekologinio stabilumo ribą.
Autoriai pabrėžia, kad tai ne hipotetinė ateities rizika, o, jų vertinimu, jau dabar susiklosčiusi situacija.
Mokslininkai atsekė, kaip iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio gyventojų skaičiaus augimą paprastai lydėjo ekonominis ir technologinis vystymasis. Tačiau maždaug nuo to laikotarpio, jų vertinimu, pusiausvyra ėmė keistis: gyventojų skaičiaus augimo tempai sulėtėjo, o ryšys tarp gyventojų skaičiaus ir sistemos gebėjimo užtikrinti išteklius susilpnėjo. Tyrėjai tai apibūdina kaip vadinamosios neigiamos demografinės fazės pradžią.
Ypatingą dėmesį autoriai skiria iškastinio kuro vaidmeniui. Būtent jis, jų nuomone, leido laikinai palaikyti šiuolaikinį gyventojų skaičiaus lygį, tačiau kartu dar labiau paaštrino ekologines problemas – nuo klimato kaitos iki biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos taršos.
Tyrimo išvadų centre taip pat yra vadinamojo tvaraus gyventojų skaičiaus vertinimas. Mokslininkai mano, kad šis skaičius siekia apie 2,5 mlrd. žmonių – lygį, kuris paskutinį kartą buvo fiksuotas XX amžiaus viduryje.
Autorių vertinimu, Žemės ekologinio stabilumo ribų viršijimas jau lemia didėjančią klimato riziką, natūralių ekosistemų nykimą ir maisto bei vandens saugumo problemų paaštrėjimą. Kartu jie pažymi, kad pasekmės tarp regionų ir socialinių grupių pasiskirsto netolygiai.
Nepaisant gana griežtų išvadų, tyrėjai neprognozuoja neišvengiamo civilizacijos žlugimo. Jie pabrėžia, kad padėtį vis dar galima pagerinti suderintais ilgalaikiais vyriausybių veiksmais – nuo demografinių procesų stabilizavimo iki išteklių vartojimo mažinimo ir ekosistemų apsaugos.
Naujausi komentarai