Įsivaizduokite: prieškario laikų baras, kuriame skamba Louiso Armstrongo "Cabaret", lindyhopo ritmu sukasi poros, skambčioja raudonojo vyno sklidinos taurės, aidi koketiškas moterų juokas... Dvelkia nostalgija? Taip, ir į ją pasinerti galima čia pat, Vilniuje.

Vyrauja retro stilius

Prieškario laikų, 1930-ųjų, dvasią galima aptikti greta "Klaipėdos" viešbučio neseniai duris atvėrusioje vyninėje "Lola". Jos savininkai – seserys Saulė ir Indrė Šaltenytės ir šeimos draugas Laurynas Gaižutis – pačioje Vilniaus širdyje sukūrė džiazo ritmu persismelkusius mažuosius Vakarus. Viskas čia primena 1930-uosius: šachmatų langais mirgančios grindys, antikvariniai to laiko baldai, atgabenti iš Kauno ir net iš saulėtosios Italijos, sendintas baras, marmuro šviestuvai, senelių nuotraukomis nukabinėtos sienos ir erdvę pripildantys linksmi džiazo akordai.

Kol kas kampe liūdi antikvarinis, iš Amerikos parsigabentas pianinas, kurį greičiausiai prieškariu šokdino pašėlęs muzikantas, priversdavęs vyno sušildytą publiką šėlti. Kol kas. Mat ateityje planuojama penktadieniais rengti gyvos muzikos vakarus.

Ketvirtadieniais, dar vadinamais mažuoju savaitgaliu, žadama prijaukinti Italijoje paplitusią tradiciją – aperityvo valandėlę. Po darbų porą valandų bus siūloma užsukti pasimėgauti vynu. Nors taurės vyno kainos bus šiek tiek didesnės, nei įprastai, prie baro užkandžiais bus galima vaišintis nemokamai. O vasarą veiksmas persikels į greta esantį uždarą kiemelį.

Patiekalų kainos – padorios

Tačiau kol kas kviečiama mėgautis kokybiška Viduržemio jūros regiono virtuve ir pietietišku vynu. Jo asortimentas gana didelis: vynai iš Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Lotynų Amerikos ir Afrikos. Prie vynų siūloma įvairių užkandžių, iš kurių jau dabar populiariausi – brusketos. Tai šviežia itališka duona, gardinta džiovintais pomidorais, parmidžano sūriu, voveraitėmis, tunu ar Saulės namuose marinuotomis cukinijomis. Ateinančią savaitę lankytojams ketinama siūlyti ir ant grotelių keptų kepsnių. Dauguma produktų gabenami tiesiai iš Italijos.

Ir nesitikėkite kasdien išvysti tą patį valgiaraštį. Džiazas – žaidimas, naujų formų, spalvų, skonių ieškojimas. Jeigu vieną dieną ragavote demokratiško vyno, dar nereiškia, kad kitąkart jo užsisakę gausite tą patį. Maža dalis valgiaraščio nuolat keisis, kad lankytojai kaskart būtų maloniai nustebinti, žada vyninės savininkės.

Kainos čia padorios. Užkandų galima užsisakyti už 7–25 litus. Kepsnių kainos svyruos nuo 20 iki 50 litų. Desertai – už 6–10 litų. Beje, vienas netikėčiausių – ananasų karpačio: lengvas ir gaivus desertas, paruoštas iš šviežių, apelsinų likeriu aplietų ananasų griežinėlių, papuoštų karamele gardintomis apelsinų žievelėmis. Patiekalas – Saulės fantazijos vaisius.

Vynų kainos taip pat demokratiškos: 150 g taurė vyno siūloma nuo 7 litų. Butelio kaina – nuo 30 litų. Mažesnėmis nei 150 g dozėmis vyno "Loloje" negausi. "Man baisu, kai siūloma vyno po 100 g. Lašiuką įpilti – tai pasityčiojimas iš vyno", – įsitikinusi Saulė.

Gyva mamos dvasia

Ir vis dėlto keista, kaip įsibėgėjus ekonominei krizei galima taip sau leisti rizikuoti – investuoti visas lėšas į vyninę. Tačiau atidarydamos vyninę seserys turėjo kitą tikslą – ne turtus susikrauti, o įamžinti praėjusią žiemą iš šio pasaulio pasitraukusią mamą. Lola Šaltenienė – energinga argentinietė, žavėjusi visus pietietiška charizma ir nuoširdumu.

"Idėja atidaryti vyninę gimė savaime. Po poros mėnesių nuo mamos mirties tiesiog atėjo žinojimas, kad mes tai turime padaryti. Nesijautė, kad mamos nebėra. Mamai netinka mirtis. Ir ne jai reikia marmurinius paminklus statyti. Geriausias įamžinimas – gyva vieta, kur žmonės gali maloniai bendrauti. Mamos dienoraštyje buvo geniali frazė: "Dėkoju už suteiktą malonę bendrauti." Aš žinau, kad tą idėją mums pasiuntė mama", – įsitikinusi Indrė.

Iš tiesų dar tik planuodama atidaryti vyninę, Saulė iš pat pradžių iki smulkmenų žinojo, koks bus jos interjeras, kur stovės baras, kokia spalva bus dekoruojamos sienos, koks bus šviestuvų dizainas, kokios grindų plytelės... Tarsi kas viziją iš aukščiau būtų pasiuntęs.