KAUNO GATVIŲ ISTORIJA: PARODOS GATVĖ

Metams bėgant, Parodos gatvės medinukus ėmė keisti prie moderniosios sostinės architektūros rūpestingai priderinti pastatai.

Skausmingi likimai

Dar vienas medinukas 1924 m. buvo pastatytas viršutiniame Parodos gatvės sklype, kurį 1923 m. įsigijo broliai Stepas ir Vaclovas Dumčiai (du iš keturių brolių). Vieno aukšto namelyje buvo du butai su atskirais įėjimais namo galuose. Šio namo nebeliko dar 1936 m., kai sklypas buvo parduotas, padalytas į dvi dalis ir užstatytas naujais daugiabučiais.

Vieną sklypo dalį nusipirko du pulkininkai Balys Giedraitis ir Kazys Oželis. Jų didelis modernistinis namas (Parodos g. 21), pastatytas pagal inžinieriaus architekto Algirdo Šalkauskio projektą, buvo baigtas 1936 m. pabaigoje. Du dideli butai, po vieną kiekviename aukšte, buvo skirti namo savininkų šeimoms ir tik vienas cokolinio aukšto butas buvo nuomojamas.

Abu namai buvo projektuojami ir statomi vienu metu ir statybos inspektorius reiškė susirūpinimą, kad „tarp abiejų besistatančių trobesių nėra architektoninio darnumo“.

Lietuvos kariuomenės savanoris-kūrėjas pulkininkas B. Giedraitis (1890–1941) karinį išsilavinimą įgijo Maskvoje. 1923 m. baigęs Aukštuosius karininkų kursus, buvo paskirtas Lietuvos karo atašė Čekoslovakijoje, Latvijoje ir Estijoje, 1930 m. – prezidento Antano Smetonos adjutantu. Tais pačiais metais tapo krašto apsaugos ministru. 1934 m. B. Giedraitis buvo prezidentūros karinio kabineto viršininkas, 1935–1940 m. – Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius.

Medicinos mokslų daktaras, pulkininkas K. Oželis (1886–1960) – Sankt Peterburgo karo medicinos akademijos absolventas. 1918 m. grįžęs į Lietuvą dirbo šalia tėviškės, Švėkšnoje, čia įkūrė ligoninę. 1920 m. jis persikėlė į Kauną, iki 1939 m. vadovavo Karo ligoninei, 1939–1944 m. – Kauno klinikoms. Prahoje ir Paryžiuje studijavo teismo mediciną.

Atėję sovietai namą nacionalizavo. Pulkininkas B. Giedraitis buvo suimtas ir 1941 m. birželio 26 d. sušaudytas Červenėje. Dokumentai liudija, kad K. Oželis nacių okupacijos metais gyveno šiame name, rūpinosi jį atgauti. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Jo atminimui skirta memorialinė lenta atidengta 2005 m. ant Karo ligoninės pastato Vytauto prospekte.

Siekta darnos

Prie B. Giedraičio ir K. Oželio namo prisiglaudęs Antano Novicko namas (Parodos g. 23). Jį projektavo pats savininkas, techninę priežiūrą vykdė inžinierius Teodoras Reingardas.

Abu namai buvo projektuojami ir statomi vienu metu ir statybos inspektorius reiškė susirūpinimą, kad „tarp abiejų besistatančių trobesių nėra architektoninio darnumo“. Pastatytas namas buvo greitai parduotas iš Panevėžio į Kauną atsikėlusiai Bertai Gutmanienei. Namas dar buvo nenutinkuotas ir savivaldybė paragino naują savininkę nudažyti namo fasadą, „derinant spalvą su kaimyninių namų“.

Likimas: modernistinį pastatą Parodos g. 21 savo šeimoms statęsi du Lietuvos kariuomenės pulkininkai jaukiais namais džiaugėsi tik kelerius metus. / M. Oniščik nuotr.

Name buvo trys butai, šildomi krosnimis. Tuo metu centrinėje miesto dalyje jau retai kas statė namus be centrinio šildymo, bet štai karo metu šios krosnys labai pravertė – daugeliu atvejų jos buvo patikimesnis šildymo būdas. Prasidėjus nacių okupacijai, namo pastogėje buvo įrengta slėptuvė, kur slėpėsi B. Gutmanienės šeima ir kiti iš geto pasitraukę žydai.

Garsūs nuomininkai

Medinukai – net trys – kadaise stovėjo ir gatvės pradžioje. Vienas jų, su krautuve, buvo pačiame Parodos ir K. Donelaičio gatvių kampe; kitas, su didele veranda, – gatvės posūkyje, trečias – viršutiniame didelio sklypo kampe. Šį sklypą iš buvusių savininkų Smolenskių 1931 m. nusipirko žinomi verslininkai Frida ir Naftalis Vaintraubai, valdę Kauno ponių mėgstamą audinių parduotuvę ir moteriškų drabužių „konfekcioną“ (drabužių siuvimo dirbtuvę) „Fru Fru“ Laisvės alėjoje.

Nugriovę kampinį medinuką, tais pačiais 1931 m. jie pasistatė naują mūrinį trijų aukštų namą (Parodos g. 1) pagal inžinieriaus Borucho Klingo projektą. Švelniai suapvalintas namo kampas buvo suprojektuotas taip, kad atitiktų Žemės ūkio rūmų kampą. Du pastatai kartu sudarė mažos gatvelės, kurios gale buvo numatyta pastatyti laiptus į Parodos kalną, vartus. Pirmame namo aikšte buvo trys krautuvės: viena pačiame suapvalintame kampe ir dvi prie Parodos gatvės.

Šiame name butus nuomojo vienas Lietuvos komercijos banko steigėjų ir vadovų, Lietuvos banko valdybos narys. dr. Leontijus Soloveičikas, Čia 1938–1939 m. gyveno žurnalistas iš Vokietijos Viktoras Zinghausas, kurio knygą Kaune išleido Makso ir Helenos Holcmanų „Pribačio“ knygynas.

Slėptuvė: nacių okupacijos metais kukliame name Parodos g. 23 slėpėsi Kauno žydai. / M. Oniščik nuotr.

Ką tik pastatytame name butą išsinuomojo Mačiūnų šeima su gimusia prieš metus dukrele Nijole. Čia gimė „Fluxus“ judėjimo kūrėjas Jurgis Mačiūnas (1931–1978). Jo tėvas Aleksandras Mačiūnas (1902–1954) buvo elektrotechnikos inžinierius, Šarlotenburgo aukštosios technikos mokyklos Berlyne absolventas, kurį laiką dirbo Vokietijoje ir į Lietuvą grįžo kaip „Siemens“ bendrovės atstovas. Jis taip pat dėstė Aukštesniojoje technikos mokykloje ir VDU Technikos fakultete. Motina Leokadija (Lilė) Saikauskaitė-Matulionienė-Mačiūnienė (1903–2003) buvo Olgos Dubeneckienės mokinė, Valstybės teatro baleto artistė.

Sovietams nacionalizavus namą, Mačiūnai buvo priversti išsikraustyti. 1944 m. šeima pasitraukė į Vakarus. J. Mačiūno atminimui 1998 m. buvo atidengta memorialinė lenta, o 2017 m. K. Donelaičio gatvės, Parodos gatvės ir Vytauto prospekto sankryža buvo pavadinta Jurgio Mačiūno aikšte. Ji vienintelė Lietuvoje aikštė, į kurią negali patekti pėstieji.