MUZIKAI GABŪS VISI, TIK NE VISI TAI ŽINO

Vaikas – dvasios indas, didis galimybių šaltinis, kuris neišvengiamai išsenka, jeigu prie jo prisiliečia šaltas protas ir prasto amatininko ranka, Kauno berniukų ir jaunuolių choro "Varpelis" pedagogai sutartinai cituoja garsiojo prancūzų filosofo Étienne Souriau žodžius.

Kiekvienas vaikas savyje nešioja muziką, suaugusieji turi padėti jam išsaugoti ir atskleisti ją. Atėmus galimybę išmokti tos jausmų, dvasinio pasaulio kalbos, bus sunkiau įsilieti į supantį pasaulį, suvokti jame savo vietą, su juo bendrauti.

Vaikas – dvasios indas, didis galimybių šaltinis, kuris neišvengiamai išsenka, jeigu prie jo prisiliečia šaltas protas ir prasto amatininko ranka, Kauno berniukų ir jaunuolių choro "Varpelis" pedagogai sutartinai cituoja garsiojo prancūzų filosofo Étienne Souriau žodžius. Ir patikina: nėra muzikai negabių žmonių, yra tik riba, kurią peržengus mokytis būna per vėlu. Pokalbyje su "Kauno diena" išankstines nuostatas apie muziką griovė mokyklos meno vadovas Ksaveras Plančiūnas (K.P.), mokytoja ekspertė Vilma Masienė (V.M.) ir direktorė Halina Abramavičienė (H.A.).

– Skaitydami daug pasiekusių žmonių biografijas dažniausiai aptiksime įrašus apie meninį lavinimą. Muzikos mokymasis išprususiam tarpukario žmogui, regis, buvo savaime suprantamas dalykas. Šiandien labiau akcentuojamas sportas, techninis išprusimas. Gal XXI a. vaikui iš tikrųjų pakanka tik bendro pobūdžio žinių apie muziką?

K.P.: Pasaulyje jau senokai bandoma ištirti muzikos įtaką žmogaus intelektui. Ypač didelis dėmesys užsienio šalyse muzikiniam ugdymui ir jo išskirtinei ugdomajai reikšmei skiriamas pastaruosius du dešimtmečius. Tam įtakos turėjo gausūs  smegenų veiklos tyrinėjimai, siekiant suprasti muzikinio suvokimo procesus, Howardo Gardnerio intelektų teorijos išplėtojimas, lėmęs švietimo reformas ir muzikos kaip reikšmingo ir lygiaverčio dalyko įteisinimą mokymo programose. Nemažą vaidmenį suvaidino publikacijos, nušviečiančios tyrinėjimus atrandant svarbų muzikinės veiklos reiškinį – vadinamąjį Mocarto efektą, įrodantį tiesioginius ryšius tarp muzikinių sugebėjimų išplėtojimo ir jų nulemiamo aukštesnio intelekto bei loginio mąstymo.
Skelbiama, kad vaikai, groję styginiais ir klavišiniais instrumentais iki paauglystės, turi didesnį smegenų žievės plotą dėl nuolat aktyvuoto lytėjimo pojūčio, o vaikų, pradėjusių skambinti klavišiniais instrumentais iki septynerių metų, didžiosios smegenų jungties (corpus collosum) tarp abiejų pusrutulių nervinių skaidulų pluoštas 12 proc. storesnis ir tirštesnis, nei įprasta. Vokiečių mokslininkai tyrimais įtikinamai įrodė skatinantį muzikos poveikį neuronų apytakai. H.Gardneris konstatavo, kad muzikiniam intelekto ugdymui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi jis skatina bet kurio iš septynių intelektų raidą. Tyrimais įrodyta, kad muzika ugdo kūrybiškumą, kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti, kelti ir spręsti problemas.

– Kiek žmonių apskritai yra muzikalūs?

K.P.: Retai pasitaiko sutikti nemuzikalų vaiką. Pasak amerikiečių muzikos psichologijos profesoriaus Edwino Gordono, kiekvienas vaikas gimsta turėdamas muzikinių gabumų. Psichologo duomenimis, kiekvienos žmonių imties sugebėjimams yra būdingas normalusis pasiskirstymas, t.y. apie 68 proc. vaikų gimsta turėdami vidutinius muzikinius gabumus, apie 16 proc. – didesnius nei vidutinius ir 16 proc. – žemesnius nei vidutiniai. Kaip nė vienas negimsta be intelekto, taip nė vienas negimsta be menkiausių muzikinių gabumų.

– Jei visi vaikai gimsta muzikalūs, kodėl aplink mus tiek daug garsiakalbių, neintonuojančių vaikų, nemokančių ir nenorinčių dainuoti?

K.P.: Galima šį klausimą perfrazuoti ir kitaip – visi vaikai gimsta geri, švariomis sielomis ir pasitikintys pasauliu, tai kodėl aplink tiek daug nejautrių sau ir kitiems, kietaširdžių, piktų žmonių? Atsakymas, manau, peršasi pats: nuo to, kokioje aplinkoje, kokioje terpėje mažasis žmogutis auga, skleidžiasi, kokie žmonės jį supa, ką jis girdi, mato ir jaučia, labiausiai ir priklauso, koks jis užauga.

Vadinasi, muzikinė aplinka, suteikiama vaikui nuo ankstyvos vaikystės, yra vienintelis ir svarbiausias veiksnys muzikalumui lavinti. Muzika – tai jausmų kalba. Jei vaikas negirdės aplinkui skambančių meilių, draugiškų, padrąsinančių žodžių, niekuomet nepradės kalbėti. Taip ir su muzika. Skirtumas tik tas, kad muzika kalba toniniais ir ritminiais dariniais, o ne žodžiais.

– Vis dėlto neretai girdime, kad vienas vaikas gabus muzikai, kitas – ne. Jei tai tiesa, gal nė neverta prievarta mokyti vaiko?

V.M.: Nemaža dalis tėvų ir, deja, mokytojų mano, kad sėkmingas muzikos mokymas priklauso tik nuo vaiko gabumų. Jei vaikas pats savaime netapo muzikalus, vadinasi, jam trūksta gabumų. Šitaip tarsi bandoma pateisinti savo aplaidumą, nenorą arba nesugebėjimą padėti vaikui išmokti muzikos kalbos. Bet kodėl niekas nepavargsta kartoti kokį nors žodį, kai moko mažą vaiką kalbėti? Klausyti vaikas mokomas nuo pirmos jo gimimo dienos. Jis labai giriamas, kai ištaria pirmąjį žodį, niekas niekada nenubaudė vaiko, kad šis nesimoko gimtosios kalbos. Praeina nemažai laiko, kol mažylis išmoksta suprasti, kas jam sakoma, ir kalbėti pats. O štai norima, kad muzikos kalbos jis išmoktų negirdėdamas muzikos, nedainuodamas, nemuzikuodamas. Manoma, kad tai savaiminis procesas, į kurį nereikia kištis. Tačiau jei mažylis nebus apsuptas muzikos taip, kaip kalbos, jis neišsiugdys muzikinio žodyno, nebus pasiruošęs tam, ko vėliau jį mokys mokykloje (ar įdomu skaityti poeziją, kai nesupranti nė žodžio?)

– Ar yra amžiaus riba, kurią peržengus per vėlu pradėti muzikos pamokas?

V.M.: Mokslininkai ištyrė keletą vaiko gyvenimo periodų, kai muzikiniai gabumai formuojasi, tobulėja ar nyksta. Apie devintuosius metus yra vadinamasis kritinis amžiaus tarpsnis, kai vaiko muzikiniai gabumai gali išnykti. E.Gordono manymu, po devynerių metų niekas nebegali sustiprinti vaiko muzikos pomėgio – tokio amžiaus stabilūs muzikiniai gabumai išlieka visam gyvenimui. Jis nustatė, kad būtent apie devintuosius gyvenimo metus smegenys patiria ryškiausius pakitimus. Tuo metu galutinai susiformuoja smegenų struktūra corpus colossum, kuri yra tiltas tarp abiejų smegenų pusrutulių. Juo abiejų pusrutulių smegenų ląstelės bendrauja siekdamos atrasti panašias struktūras ir jas radusios susijungia – formuojasi asociatyviniai ryšiai tarp dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių, atsakingų už skirtingą – jutiminį ir racionalųjį – pasaulio suvokimą. Manoma, kad šiuolaikinis žmogus daugiau mąsto kairiuoju, t.y. loginiu, pusrutuliu. Dešinioji, arba emocinė, smegenų dalis tampa tarsi mažiau reikšminga. Tačiau mokslininkai įrodė, kad sąsajos tarp abiejų smegenų skilčių yra nepaprastai svarbios. Žmogus, kurio protas ir jausmai veikia atskirai, dažnai nejaučia savęs kaip visavertės asmenybės. Įvairių junginių tarp smegenų skilčių susidarymui labai svarbus jau minėtas emocinis smegenų centras. Šis centras lemia, kokią informaciją smegenys atmeta, o kokią priima. Būtent emocinio smegenų centro vystymuisi didžiausią įtaką daro menas, o ypač muzika. Tačiau pastebėta, kad nuo šešerių metų ši smegenų dalis mažai kinta. Todėl didelę klaidą daro tėvai, kurie laukia, kol vaikas paaugs, kad galėtų pradėti muzikinį lavinimą. Vėliau smegenyse esančios ląstelės nebeatgamina ir neranda tų ryšių, reikalingų sėkmingai muzikinio ugdymo raidai. Penkerių–aštuonerių metų amžiaus laikotarpiu pradėtas vaiko muzikinis ugdymas, daugelio įsivaizduojamas kaip gana ankstyvas, iš tikrųjų jau yra pavėluotas. Kuo ilgiau delsiama suteikti tinkamą muzikinę aplinką, tuo mažiau lieka vaikui galimybių suprasti ir pamilti muziką.

– Berniukai tradiciškai laikomi judresniais, sunkiau dėmesį sutelkiančiais vaikais. O "Varpelyje" – vien berniukai.

H.A.: Berniukų chorinio dainavimo mokykloje "Varpelis" ikimokykliniam ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys. Keturių–šešerių metų berniukai, kryptingai lavinami pasaulyje pripažintais (Carlo Orffo, Zoltano Kodaly, Émile Jaques Dalcrozo ir kt.) muzikos mokymo metodais, pasiekia ryškių rezultatų. Pamokos apima tiek racionalią, tiek emocinę veiklą, tiek logiką, tiek intuiciją. Jei vaikas skaito natas, atitinkama eilės tvarka dėlioja ritmines korteles, žaidžia loginius žaidimus – lavėja jo asmenybės racionalioji dalis. Jei klausydamas muzikos jis piešia, išreiškia muziką judesiais, improvizuoja – plečiasi jo emocinė patirtis.

Muzikos kalbos pažinimas ir mokėjimas ja išreikšti savo jausmus vaikams, ypač berniukams, itin svarbus. Emocinis gyvenimas dažnai patiria pralaimėjimą, jei jaunuolis nusigręžia nuo muzikos, brendimo laikotarpiu galinčios padėti įveikti psichinius vadinamojo seksualinio brendimo sunkumus. Vaikystėje įgytas ir išsaugotas muzikalumas kartais daro įtaką tolesnei žmogaus jausmų raidai.

Mokykla atvira visiems Kauno berniukams. Birželio 2–3 d. nuo 9 val. lauksime visų, kas nori nepraleisti progos ir lavinti tai, ką jiems davė gamta. Ketverių penkerių metų berniukai priimami į ankstyvojo mokymo klasę, šešerių septynerių metų galės stoti į pirmą klasę, nuo septynerių metų – į vyresniąsias klases.