(Ne)didelės bendruomenės – dideli eksperimentai | Diena.lt

(NE)DIDELĖS BENDRUOMENĖS – DIDELI EKSPERIMENTAI

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus nori priklausyti jam artimai bendruomenei, – socialiniai kontaktai, šiandienos – pandemijos, ją lydinčio karantino – kontekste, tapę ypač svarbūs. Ryšiai su kitais skatina jaustis reikalingam. Bendruomenės tema tarptautinį stiklo meno festivalį "Vitrum 2020. Pulsas" lydinčioje parodoje "Skaidri erdvė", eksponuojamoje Kauno rajono muziejuje, suvienijo kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Užčiuoptas pulsas

"Panašios kūrėjų galimybės, artimi asmeniniai ryšiai ir kontaktai visuomet siejo Baltijos šalių menininkų ratą, tačiau, pasaulyje vykstant socialiniams ir ekonominiams pokyčiams, kintant stiklo medžiagos reikšmei ir aktualumui, bendruomenė atsidūrė naujame šiandienos kontekste, kviečiančiame iš naujo permąstyti ir apibrėžti bendruomenės vaidmenį šiuolaikiniame mene", – pristatoma parodos anotacijoje.

Vyraujantis tarpdiscipliniškumas suteikia plačią erdvę eksperimentams, kuriuose atsiskleidžia stiklo ir kitų vizualaus meno šakų dermė.

Vis dar gaji nuomonė, kad menininkai yra individualistai. Tačiau, pažvelgus į šiuolaikinio meno lauką, nesunkiai galima pastebėti, kad jame vyraujanti tarpdiscipliniškumo tendencija skatina bendradarbiauti ar kurti grupėse, kurios tampa pagrindu bendruomenių formavimuisi.

Šiuolaikinės menininkų bendruomenės yra mažesnės, specializuotos – vienijančios panašias idėjas kūryboje vystančius ar problemas keliančius menininkus, kadangi jų raiškos formos yra kintančios, nepastovios. Stiklo menininkas jau nėra tik vienos vizualaus meno šakos – stiklo – atstovas. Vyraujantis tarpdiscipliniškumas suteikia plačią erdvę eksperimentams, kuriuose atsiskleidžia stiklo ir kitų vizualaus meno šakų dermė. Abejonių nekyla,kad Baltijos šalių stiklo menininkai užčiuopia šiuolaikinio meno lauko pulsą.

Trys taškai

Įdomu tai, kad Baltijos šalių stiklo menininkų bendruomenės pulsas, žiūrovui pažindinantis su parodoje eksponuojamais menininkų kūriniais, palaikomas trijų skirtingų taškų: stiklo medžiagos fundamentalumo, erdviškumo (ne tik fizinio) ir, žinoma, tarpdiscipliniškumo.

Šie trys skirtingi, pulsuojantys taškai atskleidžia stiklo medžiagos, kaip raiškos priemonės, universalumą būti tiek pagrindiniame dėmesio centre, tiek dalimi skirtingų medžiagų ar medijų sąstato, tačiau nė viename parodoje eksponuojamame kūrinyje stiklo medžiaga nelieka nepastebėta, nesvarbi.

Žaidimas, intriga, nuostaba

Vienuose darbuose nustebina stiklo gebėjimas apsimesti kita medžiaga (Irina Paleckienė "A Poisin Tree") ar persikūnyti į kitą materiją (Eglė Pilkauskaitė "Vėjas"). Jis užburia hipnotizuojančia optine iliuzija (Remigijus Kriukas "Išgyvenimas") ar priešingai – trapiu perregimumu / peršviečiamumu (Artūras Rimkevičius "Celė–Cilindras").

Susiliedamas su šviesos motyvais (Julija Pociūtė "Apstulbusi akis"), stiklas tampa pereinamąja erdve į kitą realybę ar teleportacijos priemone (Eeva Kasper "Anapus I, II").

Stiklo medžiagoje užkonservuojami daugiaprasmiai simboliai (Audronė Andrulevičienė "Ecce Homo"), persiunčiamos užkoduotos žinutės (Inita Emane "Žinutė"), uždaromi prisiminimai (Merle Kannus "Kol mes vėl susitiksime"), sugaunami sapnai (Valda Verikaitė "Tame pačiame sapne").

Virsdamas hiperbolizuota, nesunkiai atpažįstamo objekto versija (Paulius Rainys "Jei kas nors Tave knisa, atsipalaiduok. Gal patiks"), stiklas tampa (ne)tikra supančios tikrovės dalimi, ironišku priminimu apie tai, kad mechaniškais judesiais kiekvieną dieną atliekamas rimtumas, yra neįdomus ir net nuobodus. Stiklas ne tik atspindi supančią tikrovę, jis persismelkia ir į virtualiąją (Anna Varnase "Socialinės erdvės"), pasiūlo ir neįprastą susidūrimą su tikrovės replikomis (Tiina Sarapu "Kubo studija 1 ir 2"), perkonstruojančiomis pačią tikrovę ir sukuriančiomis naują erdvę jos suvokimui.

. Stiklo menininkas jau nėra tik vienos vizualaus meno šakos – stiklo – atstovas.

Parodoje eksponuojami kūriniai žaidžia, intriguoja, stebina žiūrovą ir neleidžia jam nuobodžiauti, nes atsiverianti daugiasluoksnė erdvė žadina emocijas ir naujus patyrimus. Baltijos šalių stiklo menininkų bendruomenė, nors ir paveikta globalių ir regiono ekonominių, socialinių, kultūros politikos pokyčių, rodos, išliko stipri, įdomi ir reikšminga.

Parodos dalyviai

Anda Munkevica, Ance Stipniece, AnnaVarnase, Artūras Rimkevičius, Audronė Andrulevičienė, Domas Ignatavičius, Eglė Pilkauskaitė, Eeva Käsper, Gintarė Stašaitytė ir Lukas Šiupšinskas, Inita Emane, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė, Mantas Mikutavičius, Maret Sarapu, Marta Ģibiete, Merle Kannus, Paulius Rainys, Remigijus Kriukas, Tiina Sarapu, Valda Verikaitė


Kas? Tarptautinis stiklo meno festivalis "Vitrum 2020. Pulsas". Paroda "Skaidri erdvė".

Kur? Kauno rajono muziejuje.

Kada? veikia iki gruodžio 13 d.

GALERIJA

  • Paulius Rainys. Jei kas nors Tave knisa, atsipalaiduok. Gal patiks.
  • Inita Emanė <span style=color:red;>(Latvija)</span>. Žinutė.
  • Marta Gibietė <span style=color:red;>(Latvija)</span>. Pradžia.
  • Anda Munkevica <span style=color:red;>(Latvija)</span>. Pulsavimas
  • Merle Kannus <span style=color:red;>(Estija)</span>. Kol mes vėl susitiksime
  • (Ne)didelės bendruomenės – dideli eksperimentai
  • (Ne)didelės bendruomenės – dideli eksperimentai
  • Remigijus Kriukas. Išgyvenimas.
  • Maret Sarapu <span style=color:red;>(Estija)</span>. Kišti galvą į smėlį. Mėlyna grupė.
  • Artūras Rimkevičius. Celė-Cilindras
  • Irina Paleckienė. Nuodingas medis
Vilmanto Raupelio nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS