Jaunosios kartos tarpdisciplininė menininkė dirba tapybos, dizaino, tekstilės, taikomojo meno ir architektūros srityse. Jos kūryba siejama su šiuolaikinio meno koncepcijomis ir stipriu estetiniu pojūčiu, kurį formavo studijos Kauno technologijos universitete. Vienas reikšmingiausių jos architektūrinių projektų – kupolas „Luknė“ Kėdainiuose. Šioje erdvėje Ž. Aleknaitė organizuoja menines edukacijas vaikams ir įvairioms suaugusiųjų bendruomenėms.

Iškart po studijų menininkė tapo aktyvi parodų dalyvė – jos darbai pristatyti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – Irane, Meksikoje, Pietų Korėjoje, Albanijoje, Italijoje, Ukrainoje. Už savo išskirtinę kūrybą Ž. Aleknaitė pelnė ne vieną tarptautinį įvertinimą.

Menininkės darbų rinkinį sudaro apie 20 tapybos ir grafikos kūrinių. Tarp jų – „Norvegijos uolos“, „Ji“, „Delfinas“, „Už kolonų“, „Istorija“, „Miesto gelmėse“, „Rūmai“ ir kt. Šiuose kūriniuose vyrauja ryškios, dinamiškos kompozicijos, emocinės būsenos, vidinio pasaulio temos. Autorė sąmoningai renkasi abstrakčias formas ir spalvines struktūras, taip leisdama žiūrovui interpretuoti kūrinius per asmeninę patirtį. Ž. Aleknaitės tekstilės darbai išsiskiria šiuolaikinių ir tradicinių technologijų derme. Ji ypatingą dėmesį skiria ekologiniam tvarumui, medžiagų estetikos, formų ir atspalvių harmonijai. Architektūriniuose sprendimuose dominuoja minimalistiniai, tačiau subtilūs elementai – linijos, tekstūros, erdvės pojūtis.

Visa menininkės kūryba išsiskiria elegancija, ryškiomis spalvomis ir nuosekliu estetiniu stiliumi. Ši tapybos paroda – jautri kelionė į nematomą, bet širdimi jaučiamą pasaulį. Spalvų ir formų kalba čia perteikiami vidiniai išgyvenimai: ilgesys, paslaptis, švelnumas, chaosas. Paveiksluose atsiranda architektūrinių motyvų, užrašų italų kalba, sapnų nuotrupų, – tai tarsi langai į sielą.

Spalvų proveržiai ir potėpių dinamika kviečia ne tik žiūrėti, bet ir jausti. „Ši paroda – apie tuos momentus, kai sustojame viduje, kai nesinori kalbėti garsiai, bet visa siela šaukia. Apie tai, kas slypi giliai, ką kiekvienas patiriame iš meilės, baimės, iš tylos“, – sako Ž. Aleknaitė.