20-OJO GIMTADIENIO PROGA KLINIKA DALIJO PATARIMUS
LSMU Veterinarijos akademija ir jos padalinys – Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika švenčia savo svarias įkūrimo sukaktis: Veterinarijos akademija – 80 metų, o minėta klinika – 20-metį. Pastaroji dar žymi ir tuo, kad tai pirmoji tokios paskirties universitetinė klinika Lietuvoje.
Dr. L.Kriaučeliūno dovana
Bet kuri mūsų šalies smulkiųjų gyvūnų klinika gali pavydėti kauniškei Dr. L.Kriaučeliūno klinikai jos dydžio, teikiamų paslaugų gausos ir įvairovės, modernios gydymo ir diagnostikos įrangos, čia dirbančio personalo aukštos ir nuolat tobulinamos kvalifikacijos. Šią kliniką prieš 20 metų įrengti padėjo buvęs Veterinarijos akademijos studentas Leonas Kriaučeliūnas, karo metais su tėvais pasitraukęs į Vakarus ir ten įkūręs smulkiųjų gyvūnų kliniką. Brėkštant Sąjūdžio aušrai atvažiavęs į Lietuvą ir pamatęs, kokia yra apverktina smulkiųjų gyvūnų gydymo padėtis Lietuvoje, dr. L.Kriaučeliūnas skyrė daugiau kaip milijoną dolerių buvusių Veterinarijos akademijos arklidžių pertvarkai į smulkiųjų gyvūnų kliniką ir jos įrangai įsigyti.
"Dr. L.Kriaučeliūno lėšomis prieš 20 metų įkurta klinika Kaune buvo pirmoji tokios paskirties – gydymo ir mokymo – smulkiųjų gyvūnų įstaiga Lietuvoje. Tiesa, kai kur veikė pavieniai veterinarijos kabinetai, bet tai buvo mažas lašas poreikių jūroje. Tai gerai suprato ir mūsų Veterinarijos akademijos rektorius dr.Vidmanatas Bižokas, entuziastingai pritaręs naujo akademijos padalinio įkūrimui, vertinęs būsimą smulkiųjų gyvūnų gydymo įstaigą ir kaip studentų praktinių įgūdžių tobulinimo bazę", – aiškino pastaruosius penkerius metus minėtai Klinikai vadovaujanti veterinarijos gydytoja doc. dr. Birutė Karvelienė.
Tęsia giminės tradiciją
Pažymėtina, kad klinikos vadovė veterinarijos gydytoja B.Karvelienė tęsia giminės tradiciją. Mat jos senelis doc. dr. Antanas Andraitis taip pat buvo veterinarijos specialistas (chirurgas) ir dirbo Veterinarijos akademijoje. Būtent jis ir jo kolegos bei mokiniai, dabar puikiai žinomi veterinarijos gydytojai doc. dr. Valdas Vaitkus, doc. dr. Gintaras Zamokas, jau miręs veterinarijos gydytojas Vacys Vaicekauskas vieni pirmųjų pradėjo teikti pagalbą smulkiesiems gyvūnams (šunims ir katėms), dar prieš įsteigiant atskirą kliniką Veterinarijos akademijoje. Pirmuoju klinikos direktoriumi tapęs veterinarijos gydytojas dr. Saulius Laurusevičius jai vadovavo net penkiolika metų.
"Jėzusmarija, padėkit – šuo velka abi užpakalines kojas, sunkiai paeina, o šlapimas – juodos kavos spalvos", – išsigandusi kalbėjo kaunietė Milda, įžengusi į Dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos priimamąjį su nedideliu mišrūnu ant rankų. Gyvūnai su minėtais požymiais į šią kliniką nuo pavasario atvežami gan dažnai. Tokius požymius sukelia erkės įkandimo sukelta babeziozė – pavojinga ir žaibiškai progresuojanti liga.
Nepražiopsokime babeziozės
"Šunų savininkai, pasivaikščioję su gyvūnu kuriame nors miesto parke, neapžiūri keturkojo kailio. Ypač prie ausų, kaklo zonoje, kur dažniausiai įsisega erkės. Maža to, šunų šeimininkai nereaguoja į gyvūnų elgsenos pokyčius. Pavyzdžiui, į atsiradusį vangumą, nenorą bendrauti. Kai toks gyvūnas atvežamas į kliniką, jam galima daug lengviau ir paprasčiau padėti, o tuomet, kai šuo pradeda sunkiai eiti, o jo šlapimas tampa tamsiai rudos spalvos, išgelbėti gyvūno gyvybę – sunki ir brangiai šuns savininkui kainuojanti užduotis", – aiškino vidaus ligų gydytoja Jūratė Juodytė. Kartu ji pastebėjo, kad žmonės, kai yra būtent ši šuns ligos stadija, kažkodėl kreipiasi ne į vidaus ligų gydytojus, o eina pas traumatologus. Matyt, galvoja, kad velkantis kojas šuo bus patyręs traumą.
Beje, šioje klinikoje greitai, tiksliai ir patikimai identifikuoti babeziozę – parazitinę infekciją ir kitas ligas padeda greiti, plataus spektro kraujo tyrimai ir C reaktyvaus baltymo (CRB), kuris gaminasi kepenyse ir aptinkamas kraujyje, tyrimas.
Kas yra anaplazmozė, erlichiozė?
Pasak doc. dr. B.Karvelienės, vasaros pradžia – tai svarbus laikas pasirūpinti tinkama mūsų keturkojų augintinių ligų profilaktika. Pavyzdžiui, anaplazmozė – erkių pernešama liga dažniausiai pasireiškia pavasarį, vasaros pradžioje (birželį) ir ankstyvą rudenį (rugsėjį). Mat apie 10 proc. erkių Lietuvoje yra šios ligos (anaplazmozės) sukėlėjų nešiotojos.
"Anaplazmozė šunims dažniausiai pasireiškia švelnia forma: gyvūnai pradeda karščiuoti, tampa apatiški, nenoriai ėda, visiškai nenori judėti, nes skauda visą raumenyną ir sąnarius. Beje, katės erkių pernešamomis ligomis serga rečiau – manoma, dėl nuolatinio prausimosi, liežuviu neleisdamos erkėms įsiskverbti į odą", – aiškino doc. dr. B.Karvelienė.
Pašnekovė atkreipia šunų ir kačių savininkų dėmesį ir į kitą ligą – erlichiozę, kuria keturkojus augintinius taip pat užkrečia erkės. Gyvūnas užsikrečia šia liga po trijų valandų nuo erkės įsisiurbimo: pradeda karščiuoti, tampa apatiškas, nenori ėsti. Ilgainiui, per 1–3 savaites, gyvūnas netenka svorio, pradeda retėti kailis, jo akyse atsiranda kraujosruvų. Tai, pasak pašnekovės, daugiasistemis organizmo susirgimas. Jautriausi šiai ligai yra Sibiro haskiai ir seni šunys. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek erlichioze, tiek babezioze dažnai sergama vienu metu.
Ką žinome apie širdies kirminus?
B. Karvelienė perspėjo – pradėjo plisti parazitinė moskitų platinama liga dirofiliarijozė, kuri dar vadinama širdies kirminais ar poodiniais migruojančiais kirminais. Šia liga ypač turėtų pasidomėti šeimininkai, keliaujantys su savo augintiniais po svečias šalis. Mat dirofiliarijozę sukeliantys parazitai paplitę Italijoje, Pietų Pranzūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje ir Rytų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, taip pat Pietryčių ir Rytų Azijoje, įskaičiuojant ir Japoniją. Parazitai, priklausomai nuo jų rūšies, gali patekti į širdį bei plaučius arba poodinius audinius. Tokiu atveju šuo tampa mieguistas, kosėja, pradeda dusti, netenka svorio ar odos paviršiuje atsiranda mazgelių. Tad būkime atidūs, prižiūrėdami savo keturkojį augintinį ir save, nes šia zoonozine parazitine liga gali užsikrėsti ir gyvūno šeimininkas.
Klinikos Vidaus ligų skyriuje dirbantys dermatologai, gastroenterologai, kardiologai, pasitelkę naujausią medicininę įrangą, jau yra aptikę minėtas ligas ir išgydę ne vieną šunį.
Nustato vėžio atmainas
Įdomu tai, kad šioje klinikoje dirba tokie veterinarijos gydytojai specialistai kaip otolaringologas, odontologas (netrukus pradės veikti specializuotas skyrius), traumatologai, ortopedai, minkštųjų audinių chirurgai, epidemiologė, infekcinių ligų gydytoja, oftalmologai, dietologai ir kt. Visi šie specialistai, esant reikalui, naudojasi modernia diagnostikos laboratorija, operaciniu bloku, skaitmeniniu rentgenu, artroskopu, videootoskopu, kita šiuolaikine įranga, pooperacinėmis palatomis, stacionaro paslaugomis.
Klinikos vadovė atkreipė dėmesį į tai, kad klinikoje nustatomos kraujo, kaulų, pieno liaukų, skrandžio ir kitų piktybinių navikinių darinių rūšys, atliekant citologinius bei histologinius tyrimus.
Šis tas apie kaulus
Pašnekovė pastebėjo, kad pieno liaukų vėžiu anksčiau sirgdavo vyresnio amžiaus kalytės, o dabar šis vėžys jaunėja (apie šio pokyčio priežastis – kitame rašinyje). Daugėja virškinimo sutrikimų, dėl kurių šunys ir katės atvežami į kliniką. Tiesa, katės dėl šios priežasties į kliniką patenka rečiau, nes, pasak B.Karvelienės, jos išrankesnės maistui, atidesnės.
"Virškinimas gali sutrikti ne tik dėl neteisingos mitybos – klinikoje šiais klausimais konsultuoja dietologai, – bet ir, pavyzdžiui, dėl įstrigusios žarnyne kaulo atplaišos ir pan. Tokie svetimkūniai sukelia sunkius uždegimus, kurie gali pasireikšti ūmiu vėmimu, viduriavimu ir pan. Šių pavojingų augintinio sveikatai reiškinių ir juos lydinčios organizmo dehidratacijos, t.y. skysčių netekimo galima išvengti, neduodant šuniui graužti paukštienos ar kitų gyvūnų skaldytų kaulų", – įsitikinusi dr. B.Karvelienė.
Dirba kiaurą parą
Dr. L.Kriaučeliūno klinika išsiskiria iš kitų ne tik modernia medicinos įranga, aukštos klasės veterinarijos specialistais (dirba net keturi biomedicinos mokslų daktarai), bet ir tuo, kad čia kasmet praktiką atlieka 3–6 kursų akademijos studentai ir rezidentai. Turint galvoje, kad kiekviename kurse yra apie 170 studentų, ši klinika atlieka milžinišką darbą, ugdydama jaunąją veterinarijos gydytojų kartą.
"Mes didžiuojamės, kad labai daug investuojame į savo specialistus, keldami jų kvalifikaciją, turtindami žinių bagažą, sudarydami jiems sąlygas gilinti profesines žinias užsienio universitetų klinikose. Malonu pastebėti, kad dauguma 10–15 metų klinikoje dirbusių specialistų jau įkūrė savo klinikas, dirba savarankiškai. Džiaugiamės, kad mūsų klinika, dirbdama be išeiginių dienų, kiaurą parą teikia paslaugas ūmai susirgusiems, sužalotiems gyvūnams, o kiti augintiniai priimami išankstinės registracijos tvarka", – priminė klinikos vadovė.
Vasaros karštis – pavojinga
Anot klinikos veterinarijos gydytojo doc. dr. G.Zamoko, prasidėjusi vasara, jos karščių bangos – tai daug nelaimių ir kančios gyvūnams suteikiantis laikotarpis.
Kasmet kartojasi tas pats – dėl nežinojimo, neišmanymo ar abejingumo savo augintiniams, jų šeimininkai nepasirūpina, kad lauke gyvenančio šuns būda nestovėtų saulės atokaitoje, kad jo dubenėlyje netrūktų šalto vandens, o ypač karštą dieną augintinis galėtų išsimaudyti ar bent būtų atvėsintas vandeniu, juo apipilant keturkojį.
Labai pavojinga palikti gyvūnus automobiliuose tegul ir dešimčiai minučių, kai lauke tvyro karštis. Nesvarbu, kiek tokiu atveju praveriami ar net visai nepraveriami automobilio langai – šuniukai labai gretai gauna šilumos smūgį. Jo padariniai būna labai liūdni. Tad vasara savo kraitėje mums ir mūsų keturkojams draugams atneša ne vien malonumus – būkime pastabūs ir atidūs savo augintiniams, kad nereikėtų skubėti su jais pas gydytojus.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.1 komentarai -
6 komentarai -
DMN inf.1 komentarai
ta B. Karveliene
Atsibodai
Trūksta žodžių, tiksliau - vietos!...Tik 1000 simbolių!..