ARCHEOLOGŲ RADINIAI KEIČIA KAUNO ISTORIJĄ

Kauno centre archeologai ieško miesto istorijos pėdsakų. Pirmieji radiniai džiugina ir paneigia mitą, kad anksčiau visas gyvenimas virė tik Senamiestyje, o už miesto sienos esą niekas negyveno.

Nekasinėta vieta

Nuo praėjusios savaitės prie Muzikinio teatro esančiame sodelyje pluša archeologai. Iki šiol daugiausia kasinėtas Kauno senamiestis, o teritorija už senosios miesto sienos buvo tarsi pamiršta. Dabar atsirado proga patikrinti, kokios vertybės glūdi anapus istorinės Kauno sienos.

Šiuo metu Miesto sodelyje atvertos kelios duobės, kuriose archeologai ieško istorijos pėdsakų. Jose matyti net keli sluoksniai. Viršutinis – šių laikų, kuris galėjo būti suformuotas XX a. pradžioje. Giliau prasideda vadinamasis kultūrinis sluoksnis, kuriame glūdi senojo Kauno gyvenimo paslaptys. Maždaug pusantro metro gylyje atrastos kapavietės, tačiau archeologai pažiūrės ir tai, kas glūdi dar šiek tiek giliau.

"Dabar viena duobė yra 1,6 m gylio. Tai jau yra daug. Mes kasame iki geologinio sluoksnio, ten, kur jau nebėra žmogaus veiklos pėdsakų. Kai atkasime baltą smėliuką, toliau kasti nebus prasmės, nes būsime prisikasę prie buvusio jūros dugno, o viską, kas yra aukščiau, mes turime ištirti. Manau, kad šioje vietoje duobė bus iki 2 m gylio, bet visose vietose yra skirtingi maksimalūs duobės gyliai", – apie vykdomus kasinėjimo darbus kalbėjo archeologinių tyrimų koordinatorius Olegas Fediajevas.

Anot O.Fediajevo, seniau manyta, kad už gynybinės sienos gyventojų nebuvo, tačiau radinių gausa paneigė šią teoriją.

Visas Miesto sodelis archeologų patikrintas nebus. Specialistai parenka vietas, kur tvarkant šią Kauno erdvę numatytos gilios intervencijos.

"Mes parenkame vietą pagal tai, kur bus tvarkant atliekami kasimo darbai. Kadangi yra projektuojamas takas su apšvietimu, ten mes ir žiūrime. Arčiau Muzikinio teatro bus naikinamos klombos, bus padarytas natūralus nuolydis, tad ir čia turime patikrinti. Trečia perkasa bus dar arčiau Laisvės alėjos. Mes iš tiesų neieškome ten, kur norėtumėme, mes kasame ten, kur reikia, ir žiūrime, ko ten yra", – aiškino archeologas.

Planuojama, kad Miesto sodelyje išvis bus atvertos aštuonios duobės: trys didesnės ir penkios mažesnės. "Iš viso 40 kv. m", – planuojamą archeologinių kasinėjimų plotą patikslino O.Fediajevas.

Paneigti mitai

Archeologiniai kasinėjimai leido į Kauno istoriją pažvelgti visai kitomis akimis. Atrastos kapinės bei įvairūs daiktai liudija apie anapus senosios Kauno miesto sienos vykusį gyvenimą.

Galime tvirtai pasakyti, kad iki XVII a. vidurio miestas tęsėsi gerokai toliau į rytus.

"Pirmiausia, iki šio buvo manoma, kad šioje Kauno dalyje nieko nėra, nes visas Senamiestis yra už sienos. Mes tai paneigėme ir galime tvirtai pasakyti, kad iki XVII a. vidurio miestas tęsėsi gerokai toliau į rytus. Čia atkastas labai rimtas sluoksnis, parodantis, kad gyvenimas vyko ir šioje dalyje, kuri jau buvo už miesto ir nebuvo saugoma. Tai rodo didelė įvairovė indų ir kitų radinių. Aiškiai matyti, kad čia vyko ūkinė veikla. Mes siūlysime, kad ta Senamiesčio zona bent jau jungtų visą sodelį", – apie tai, kaip kasinėjimai koreguoja senojo Kauno ribas, aiškino O.Fediajevas.

Miesto gynybinė siena Kaune pastatyta apie 1620–1640 m. Tada padaugėjo karų, todėl siena turėjo apsaugoti nuo priešų.

"Vienas mūsų tikslų – pažiūrėti, ar gynybinė Kauno siena turėjo apsauginį griovį, nes viduramžiais prie daugumos tvirtovių sienų tokie buvo", – pasakojo archeologas.

O.Fediajevas priminė Kauno istorijos vingius ir paskui klaidingai padarytas išvadas apie kapavietes. Jis pasakojo, kad 1650–1655 m. Kaunas buvo sudegintas karo su Maskva metu, kai maskoliai užėmė visą Lietuvą, išniekino bažnyčias, jas degino. Po 50 metų teritoriją užėmė švedai ir lygiagrečiai įvyko maro epidemija, tad Kaunas neatsigavo iki pat XIX a.

"Todėl šioje vietoje nėra XVIII a. radinių. Tuo metu čia buvo viskas apleista. Tik po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, carinė valdžia XIX a. viduryje čia suprojektavo Laisvės alėją ir parką. Tada pažymėjo, kad čia buvo kapinės. Pagal tuos įrašus nurodoma, kad kapinės yra XVIII–XIX a. laikotarpio, tačiau pagal radinius matome, kad kapinės yra gerokai senesnės. Šie kasinėjimai atskleidė naujų Kauno istorijos vingių", – pastebėjo archeologinių tyrimų koordinatorius.

Šią savaitę visai netoli nuo dabar kasinėjamo Miesto sodelio, atrastos iki tol nežinomos kapinės, kurios dar labiau pakoreguos Kauno istorijos puslapius. E.Ožeškienės gatvėje, ties Laisvės alėjos pabaiga, tiesiant požemines komunikacijas, kaušu užkabinti ir į paviršių iškelti žmonių kaulai. Kaip paaiškėjo, šioje vietoje gali būti XVI a. kapinės, tačiau jos iki šiol nebuvo pažymėtos jokiuose rašytiniuose šaltiniuose.

Toks radinys miesto centre gerokai nustebino ne tik darbus atliekančius darbininkus, bet ir archeologus. Planuojama artimiausiu metu atlikti išsamesnius tyrimus, pažiūrėti, kokio dydžio kapinės per laiką buvo paslėptos po keliais žemių sluoksniais. Neatmetama, kad gali būti atrasta ir žymių Kauno žmonių palaikų.

Dėl atrastų istorinių kapinių kiek ilgiau nei planuota truks E.Ožeškienės gatvės važiuojamosios kelio dalies tvarkymo darbai.

E.Ožeškienės gatvėje atkastos iki tol niekur nepažymėtos kapinės.

Didieji radiniai

Visai netoli miesto sienos atvėrus kelių metrų skersmens duobę, apie 1,6 m gylyje archeologai rado senąsias kapines, apie kurias retas kaunietis yra girdėjęs. Spėjama, kad čia gali būti XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios palaikai.

"Išvalę kapą žiūrėsime, ar jame yra įkapių. Pagal jas galima tiksliau spręsti, kada žmogus buvo palaidotas. Matyti, kad žmonės buvo palaidoti pagal krikščioniškąją tvarką, kai galva nukreipta į vakarus, kad žvilgsnis būtų į rytus, kur yra Jeruzalė. Tik kunigai buvo laidojamo priešingai, kad prižiūrėtų savo aveles", – apie atrastų palaikų padėtį aiškino O.Fediajevas.

Ties kapaviete atrastas akmeninis takelis. Jis yra gerokai vėlesnių laikų, greičiausiai – XIX a. antrosios pusės. Takai čia turėjo būti išvedžioti cariniu laikotarpiu didžiojoje sodelio dalyje, mat tuomet šioje Kauno vietoje buvo įkurtas parkas.

"Galvojau, kad čia koplyčia, nes pagal senus šaltinius, kapinėse ji turėtų būti. Tačiau kai atidengėme daugiau, pamatėme, kad čia tako pagrindas. Prieš Muzikinio teatro statybas čia buvo įkurtas parkas ir pridaryta takų, prisodinta medelių. Greičiausiai ant tako viršaus buvo lentos arba skaldelė, bet jos kol kas nematyti", – rodydamas į akmeninį grindinį kalbėjo archeologas. Jis pridūrė, kad esamą duobę reikės kiek praplatinti tam, kad pasimatytų, koks buvo takelio plotis.

Buvusio gyvenimo šukės

Tai, kad palei senąją miesto sieną vyko gyvenimas, rodo atkasti įvairūs indų likučiai. Miesto sodelyje jų ypač gausu, tačiau archeologai pažymėjo, kad ne visi radiniai atguls į Kauno miesto muziejų. Smulkiausios dalys vėl bus užkastos.

O.Fediajevas įvairias duženas, šukes bei kitus rastus daiktus nuvalė ir išdėliojo saulėje, kad šie pradžiūtų ir atsivertų tikrasis vertybių grožis. "Kauno dienai" archeologas pradėjo vardyti, kokius daiktus aptiko ties miesto siena šiuo metu atvertoje duobėje.

"Absoliuti dauguma radinių yra XVI–XVII a. vidurio indai, dalis jų – vietinių totorių gamybos. Yra ir kitokios keramikos, padengtos žalia glazūra, tad ji čia atkeliavo iš kitur, galbūt iš kitos gatvės. Taip pat radome čerpių gabaliukų bei koklių", – rodydamas radinius pasakojo O.Fediajevas.

Kokio tai galėtų būti laikotarpio radiniai, archeologams padeda nustatyti ilgametė patirtis bei kolegų įžvalgos. Štai dabar atrasti kokliai yra kvadratiniai, turintys įdubimą. Būtent tokių formų buvo naudoti maždaug XVII a.

"Šukių per savo darbą perrenkame ne dešimtimis, o šimtais tūkstančių, tad galime gan lengvai pasakyti, kokio tai laikotarpio radinys", – pridūrė archeologijos profesionalas.

Palei miesto gynybinę sieną rasta įvairių indų šukių, monetų, koklių ir kitų XVI a. gyvenimo likučių.

Kasinėjant atrasti ir "A" inicialu padabinta koklių dalis. "Nebūtinai tai turėjo būti kilmingesnių žmonių, bet tikrai galima manyti, kad šie kokliai priklausė aukštesnio statuso žmonėms, galbūt čia gyveno koks bajoraitis", – tikino archeologas Olegas.

Miesto sodelyje archeologai rado ir monetų. Čia aptikti Žygimanto Augusto dinarai, Žygimanto Vazos šilingai.

Kaip minėta, šioje Kauno dalyje gyvenimas virė iki XVII a. vid., nes po karo su Maskva, teritorija buvo okupuota, neliko dviejų trečdalių gyventojų. Jie vėl šioje miesto dalyje pradėjo kurtis tik apie XIX a.

"Toliau yra radinių, susijusių su kapais. Pirmiausia radome kaulų, kurie buvo perkasti ir stūksojo gana negiliai. Taip pat yra karsto vinių, radome net išlikusių su mediena. Čia kapų gali būti labai daug. Vien kelių metrų duobėje radome keturias kaukoles, kiek jų bus dar giliau – niekas nežino", – apie tai, kad teritorijoje gausu kelių amžių senumo liekanų, pasakojo O.Fediajevas.

Jis pažymėjo, kad dalis rastų vertybių bus perleistos Kauno miesto muziejui.

"Dalis radinių keliaus į muziejų, dalis – į vieną iš šių duobių, nes tiesiog negalime gausybės maišų šukių vežti į muziejų. Dalis šių radinių yra statistiškai naudingi, nes nurodo, kad tai kažkokio puodo dalis, bet realiai jie nėra vertingi. Jų suklijuoti nėra šansų, išmesti negalima, todėl reikia užkasti ten, kur buvo rasta, bei ataskaitoje pažymėti koordinates. Galbūt dar po 100 metų kiti archeologai pažiūrės mano ataskaitą, pažiūrės, kur yra užkasta keramika. Tuomet bus kitos technologijos, kurios galbūt leis iš smulkių detalių atkurti visumą", – teigė O.Fediajevas.

Sodelio tvarkymo darbai

Vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, Kauno miesto savivaldybė užsimojo atnaujinti ir ties Valstybiniu Kauno muzikiniu teatru esantį Miesto sodelį. Siekiama, kad šios dvi erdvės būtų vizualiai vientisos.

"Manome, kad skveras savo funkciją atlieka neblogai, tad norime perkelti vaikų žaidimo aikštelę, atnaujinti fontaną ir sudėti naują grindinį, kuris būtų vientisas kaip Laisvės alėjoje", – kiek anksčiau "Kauno dienai" apie darbus minėtame sodelyje kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Anot jo, po tvarkymo darbų Miesto sodelyje bus atnaujintas ne tik sodelio grindinys, bet ir apšvietimas, tad čia bus dar maloniau lankytis. Statybininkai darbus pradės tada, kai bus baigti archeologiniai kasinėjimai bei suderinti visi reikiami dokumentai.