AUDRINGAS KARAS DĖL NUOTEKŲ VAMZDŽIO: KAUNIETIS SAKO NEGALINTIS NEI TVARKYTIS, NEI DIRBTI

Konfliktai daugiabučiuose dėl remontų – dažnas reiškinys. Rečiau jų pasitaiko pastatuose, kuriuose įsikūrusios įvairios įmonės. Vis dėlto ginčai su verslininkais būna ne mažiau audringi.

Pirmas pliūpsnis

Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institutas veikė 1958–1994 m. Naujos radijo matavimo technikos kūrimo ir gamybos institutas buvo subūręs aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau nepriklausomybę iškovojusioje Lietuvoje instituto saulė ėmė leistis.

Vytautas Vincas Petkevičius buvo vienas iš Radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo instituto darbuotojų. Yrant institutui susibūrė grupelė darbuotojų, suvokusių, kad, norėdami išlikti besikeičiančioje rinkoje, turi imtis kažko tinkamo tuo laikmečiu. Ištuštėjusios instituto patalpos atsidūrė ant privatizavimo prekystalio.

V.V.Petkevičius buvusios darbovietės pastate privatizavo patalpas pusrūsyje ir su kolegomis pradėjo remontuoti įvairią buitinę techniką, nesvarbu, kokio gamintojo, nes tuo metu itin didelę paklausą turėjo iš Europos atvežta panaudota technika.

V.V.Petkevičius skundžiasi, kad, neturėdamas garantijų dėl nuotekų vamzdžio remonto, negali nei tvarkytis, nei dirbti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Privatizuojamos buvo ir kitos instituto patalpos, todėl visuose korpusuose įsikūrė būrys bendraturčių. Jų V.V.Petkevičius šiuo metu suskaičiuoja esant bene 30. Buvęs instituto pastatas Savanorių pr. 271 jau mažai kam asocijuojasi su moksline veikla. Greičiausiai tik pusrūsyje esančių patalpų savininkas V.V.Petkevičius ir mena instituto laikus.

Atėjo diedukas ir šliūkštelėjo. Sako, sėdėkite ir jūs taip. Laukėme svečių, puolėme valyti. Žiūrime, kad jis vėl ateina su kibiriuku. Tai stvėriau jį už rankos ir išvedžiau į koridorių.

Tačiau prisiminimai apie praeitį, pastato istorijos žinojimas nė kiek nepalengvina buvusio darbuotojo gyvenimo – panašu, netgi atvirkščiai. Vienoje iš trijų V.V.Petkevičiui priklausančių patalpų vaizdelis primena apleistas, o ne technikai remontuoti skirtas patalpas.

Tokia situacija, pasak šeimininko, susiklostė prieš metus, kai pro lubas ėmė tekėti kanalizacijos turinys. „Pernai spalio 27 d. trūko magistralinis vamzdis, nutiestas per aštuonis pastato aukštus. Prie jo yra prijungtos aukštuose esančių tualetų ir prausyklų nuotekos. Mano patalpoje magistralinis nuotekų vamzdis nuvestas palubiu ir pasieniu į nuotekų šulinį“, – pasakojo V.V.Petkevičius.

Kalėdinės nuotekos

Jau minėjome, kad buvusiame Radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute šiuo metu įsikūrę daug įvairių bendrovių. Tuo šis pastatas panašus į daugiabutį, kuriame irgi yra daug butų savininkų, o namo bendromis patalpomis pavesta rūpintis  bendrijai, administratoriui  ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

Panašiai yra ir buvusiame institute. Pasak V.V.Petkevičiaus, 2019 m. gruodį bendraturčių susirinkime buvo sudaryta bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis.

Bendraturčiai nusprendė, kad pastato įgaliotiniu bus bendrovės „Jotvainis“ direktorius Romas Vosylius. Beje, pastato fasadą puošia jo bendrovės pavadinimas. Viename iš jungtinės veiklos sutarties punktų nurodyta, kad įgaliotinis įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu.

Tad V.V.Petkevičius, jo patalpose ėmus kliokti nuotekoms pro lubas, kreipėsi į R.Vosylių. Pagal jungtinės veiklos sutartį,  bendrosios inžinerinės sistemos – vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, vandens ir kanalizacijos bendrojo naudojimo įrenginiai – visų rūpestis.

„Atėjęs į patalpą, R.Vosylius pareiškė, kad tai ne jo reikalas. Aš jam paaiškinau, kad tai magistralinio vamzdžio gedimas, bet jis nieko nesiėmė“, – prisiminė V.V.Petkevičius.

Jis pasakojo, kad bėgusios nuotekos sugadino nedidelę dalį kabamųjų lubų, apgadino vamzdžio uždengimą, apliejo patalpoje buvusią aparatūrą ir kitą techniką. „Tą magistralinio vamzdžio gedimą buvo galima sutaisyti per dvi tris dienas“, – įsitikinęs V.V.Petkevičius.

Tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad pirmiausia reikėjo apskritai noro taisyti. „Gruodžio 22 d. nuotekos vėl pradėjo intensyviai bėgti. Pribėgo iki dešimt kibirų fekalijų. Jų prisipildė ir perdangos plokštėse. Per plyšius užliejo kabamąsias lubas dideliame plote, iškrito kabamųjų lubų plokštės ir galutinai sugadino vamzdžio uždengimą“, – pernai patirtus nuostolius minėjo V.V.Petkevičius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Išgriovė ir paliko

Sunku įsivaizduoti, jei gyvenamosiose patalpose imtų kliokti nuotekos, o virš būsto gyvenantys kaimynai ignoruotų problemą. V.V.Petkevičiaus atveju nuotekos bėgo ir kitą dieną. „Kreipiausi į įgaliotinį R.Vosylių, kad užsuktų vandens tiekimą į aukštų tualetus ir skubiai pasirūpintų magistralinio vamzdžio gedimu pirmajame aukšte. Bet intensyvus užliejimas tęsėsi ir kitą dieną“, – pasakojimą tęsė kaunietis.

Galiausiai V.V.Petkevičius sulaukė dėmesio. Antrą nuotekų proveržio dieną po pietų atėjo santechnikai. „Jie manė, kad vamzdžio gedimas yra perdangos plokštėje, nes pirmojo aukšto patalpos grindys yra sausos. Neatkreipė dėmesio, kad magistralinis nuotekų vamzdis pirmajame aukšte yra apmūrytas „šuliniu“, – niuansus minėjo pusrūsyje esančių patalpų šeimininkas.

Pasak V.V.Petkevičiaus, santechnikai, ieškodami gedimo, išardė nemažą plotą kabamųjų lubų konstrukcijos, visiškai nuardė vamzdžio uždengimą, o perdangos plokštėje prie vamzdžio iškirto didelę ertmę. Atidengus vamzdį, gedimo nerado, o paklausti, kas sutvarkys viską, kas išardyta ir išgriauta, šeimininkui esą atkirto, kad jie tik griauna.

Situacija nesikeitė. Praėjusias Kūčias ir Kalėdas V.V.Petkevičius atšventė nešiodamas pilnus nuotekų kibirus ir stengdamasis apsaugoti, kiek įmanoma, patalpas ir jose esančius daiktus nuo potvynio. Šeimininko skaičiavimu, per parą jis išsemdavo apie keturiolika kibirų nuotekų.

Galiausiai jam pavyko prisiprašyti, kad vanduo būtų užsuktas ir po keturių dienų nuotekos nustojo tekėti į pusrūsio patalpas. Tačiau ramybė buvo laikina. Šiemet vasario pradžioje nuotekų lietus vėl pasikartojo. V.V.Petkevičius tikina, kad į jo prašymus imtis priemonių, jungtine veiklos sutartimi įgaliotas R.Vosylius nereagavo.

Anot patalpų savininko, buvo ignoruojamas ir jo prašymas kviesti bendraturčių susirinkimą, kuriame tikėjosi aptarti nuotekų vamzdžio problemą. „Užliejama dėl to, kad žemiau pirmojo aukšto magistraliniame nuotekų vamzdyje susidaro kamštis, fekalijos kaupiasi ir kyla aukštyn iki pirmojo aukšto. Ten vamzdyje yra nesandarumas, pro kurį fekalijos išbėga ir užlieja pusrūsio patalpą“, – įsitikinęs V.V.Petkevičius.

Anot nukentėjusiojo, todėl ir nuotekos teka ne nuolat, o kartkartėmis. Tačiau skauda, panašu, tik tam, ant kurio galvos teka. Tikėtina, kad virš pusrūsio esančiuose aukštuose higienos vietos sutvarkytos ir ten esančios sausos grindys leidžia manyti, kad ne to aukšto problema yra nuotekų lietus.

Su kibiru – į svečius

Sakoma, kad trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Gegužės pabaigoje V.V.Petkevičius savo patalpas pusrūsyje, tikina, ir vėl radęs užlietas. „Į kibiriuką nuo grindų pasėmęs fekalijų, nunešiau parodyti R.Vosyliui ir reikalauti, kad jis apžiūrėtų aplietas patalpas. Ir kuo viskas baigėsi? R.Vosylius, užuot ėjęs pažiūrėti, sumušė mane iki sąmonės netekimo“, – kulminacinį momentą minėjo V.V.Petkevičius.

Vyras pasakojo sąmonę atgavęs koridoriuje, netoli R.Vosyliaus administracinių patalpų. Vyras paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Darbo ėmėsi policija ir medikai. Po daugybės įvairių sveikatos tyrimų V.V.Petkevičiui stiprių sužalojimų nebuvo nustatyta. Tiek po apžiūros ligoninėje, tiek vėliau šeimos gydytoja primygtinai reikalavo, kad vyras skirtų laiko poilsiui ir vengtų bet kokio streso.

Kiek liūdniau susiklostė situacija dėl V.V.Petkevičiaus pretenzijų dėl sumušimo. Tyrimas buvo nutrauktas. Tokios pat pozicijos laikėsi tiek prokuratūra, tiek Kauno apylinkės teismas. Tačiau Kauno apygardos teismas pripažino, kad tyrimo būta neišsamaus ir grąžino policijai darbą atlikti iš naujo.

Kokie naujai atliekamo tyrimo rezultatai, V.V.Petkevičius sako nežinantis, tačiau tikina dar kartą kreipęsis pagalbos į pareigūnus jau dėl kitos problemos. Šių metų liepą pusrūsyje esančiose patalpose iš čiaupo nustojo bėgti vanduo.

V.V.Petkevičius vėl kreipėsi į įgaliotąjį R.Vosylių. Atsakymas buvo lakoniškas – esą jis nėra vandens tiekėjas. Nors V.V.Petkevičius rodo būtent R.Vosyliaus pateikiamas sąskaitas, pagal kurias jis turi sumokėti už sunaudotą vandenį. Šeimininkas taip pat išsiaiškino, kad vandens sklendę užsukęs R.Vosylius ir uždraudęs be jo žinios atsukti.

Tačiau dėl į pusrūsio patalpas, V.V.Petkevičiaus įsitikinimu, specialiai užsukto vandens pareigūnų atsakymo laukia daugiau nei mėnesį.

V.V.Petkevičius jaučiasi visiškai ignoruojamas. Keturis kartus užpiltų patalpų savininkas nesiryžta daryti remonto, nes neturi garantijų, kad avarinė situacija nepasikartos. Jokio santechnikų remonto darbų akto, jų situacijos vertinimo jis nėra gavęs. V.V.Petkevičius baiminasi, kad nuotekos gali bet kada ir vėl prapliupti.

Konfliktų netrūksta

Iš karto po viešnagės V.V.Petkevičiaus pusrūsyje užsukome pas pastato įgaliotąjį R.Vosylių. „Jotvainio“ vadovas maloniai sutiko pasišnekėti, tačiau iš karto nurodė, kad V.V.Petkevičius turėtų kreiptis ne į jį, o virš pusrūsio patalpų esančių kitų patalpų savininką, tuoj pat pridurdamas, kad abu vyrai yra susipykę.

Atėjęs į patalpą, R.Vosylius pareiškė, kad tai ne jo reikalas. Aš jam paaiškinau, kad tai magistralinio vamzdžio gedimas, bet jis nieko nesiėmė.

„Nereikia pervertinti ir galvoti, kad tas įgaliotas asmuo galėtų ateiti pas jus ir sakyti, kad dabar čia darysime remontą. Aš tokių įgaliojimų neturiu“, – aiškino R.Vosylius. Jis tikino kalbėjęs su santechniku, kuris patikino, kad magistralinis vamzdis tvarkingas, o problemos būta pirmajame aukšte veikiančio savininko duše.

„Kam nepratrūksta? – retoriškai klausė R.Vosylius. – Pas mane dabar pusrūsyje irgi varva, nes virš esančiame stomatologijos kabinete trūko vamzdžiai. Paprašiau, kad susitvarkytų, bet, žinote, nėra taip, kad paskambinai ir atlekia santechnikas, visi dabar turi reikalų, darbų. Petkevičiaus atveju buvo panašus scenarijus.“

R.Vosyliaus teigimu, problemos būta visai ne magistraliniame vamzdyje, todėl jis negali imti ir nurodyti V.V.Petkevičiaus kaimynui pirmajame aukšte kažką daryti. „Aišku, tos patalpos dabar tokios apleistos, Petkevičius nieko nedaro, o nori, kad jam sutvarkytų bendraturčiai. Aš padariau tuose aukštuose esančių bendraturčių apklausą ir tik du iš gal aštuonių sutiko prisidėti prie remonto. To nepakanka, kad būtų galima pradėti darbus“, – aiškino R.Vosylius.

Buvusiame institute jau daug metų glaudžiasi įvairios bendrovės. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jis neneigė, kad vamzdis yra senas, ketaus, ir gal būtų ramiau jį pakeisti nauju, bet neturėdamas daugumos savininkų sutikimo to nedarys. „Šiandien vanduo nebėga. Tik tiek, kad tas vamzdis drėgnas“, – tęsė R.Vosylius.

Paklaustas apie V.V.Petkevičiaus sumušimą, R.Vosylius šyptelėjo: „Atėjo diedukas ir šliūkštelėjo. Sako, sėdėkite ir jūs taip. Laukėme svečių, puolėme valyti. Žiūrime, kad jis vėl ateina su kibiriuku. Tai stvėriau jį už rankos ir išvedžiau į koridorių. Užsidariau duris, o jis nervinosi“, – taip incidentą nupasakojo R.Vosylius.

Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė patvirtino, kad dėl minimų įvykių – sumušimo ir užsukto vandens – Žaliakalnio policijos komisariate šiuo metu yra atliekami du tyrimai.

„Dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pradėta administracinė teisena. Už tai gresia piniginė bauda nuo 30 iki 140 eurų. Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Už tai gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų“, – vardijo O.Vaitkevičienė.

Kadangi abu tyrimai yra aktyvioje tyrimo stadijoje, anot policijos atstovės, išsamesnio komentaro apie turimus įrodymus, aplinkybes ir nustatytus duomenis šiuo metu policija suteikti negali.