DARBUOTOJŲ IŠNAUDOJIMAS – VIEŠAI ŽINOMA PASLAPTIS

Pastaraisiais metais JAV atlikti tyrimai parodė tendenciją, kuri gali turėti rimtos įtakos šios šalies ekonomikai. Šie rodikliai yra tarsi lakmuso popierėlis, iliustruojantis situaciją, pastebimą globaliu mastu. 2015 m. gruodį JAV Darbo statistikos biuro atlikto tyrimo duomenys parodė, kad įvairių gamybos pramonės šakų darbuotojų nenumaldomai mažėja, tačiau padavėjų ir barmenų kiekis atitinkamai didėja. Ar tikrai darbas aptarnavimo sferoje yra taip gerai pateptas medumi?

Ar gali būti, kad šios tendencijos yra pastebimos ne tik JAV, tačiau ir mūsų pačių kieme?

Kas paklausiausia Kaune?

Pažvelkime į tendencijas Kauno regione: Kauno teritorinės darbo biržos 2016 m. I ketvirčio duomenimis, aptarnavimo ir prekybos sričių darbuotojų paklausa išaugo, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. Nesumažėjo ir nekvalifikuoto darbo paklausa.

Aptarnavimo srities bei prekybos darbuotojų pasiūla ir paklausa yra trečia pagal dydį Kaune. Ji nusileidžia nekvalifikuotam darbui, kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams, tačiau, turint omenyje, kad į aptarnavimo sritį dažnai priimami darbuotojai be patirties ir kvalifikacijos, jaunam žmogui, ieškančiam darbo, – prognozės įsidarbinti aptarnavimo srityje visai neblogos.

Akivaizdu, kad didžiausia tikimybė susirasti darbą – būtent šioje sferoje, ši sritis ne tik viena didžiausių, tačiau ir dinamiškiausia. Barmenų ir padavėjų žmogiškieji ištekliai yra nuolat atsinaujinantys, tarsi kokia darbo rinkos saulės energetika. Lietuvoje vis dar gana kreivai žiūrima į vyresnio amžiaus barmenus ar padavėjus, todėl dažniausiai šio pobūdžio darbas yra tik trumpa ir laikina stotelė jauniems žmonėms, ieškanties oraus ir garbingo darbo. Kita vertus, daugumoje pažangių ES šalių į darbuotojus, ne vieną dešimtį metų dirbančius tokį darbą žvelgiama su pagarba, jie vertinami kaip lojalūs savo srities specialistai, turintys didžiulį žinių ir patirties bagažą.

Padavėjo duona

Daugumai nepriklausomoje ar jau beveik nepriklausomoje Lietuvoje gimusių asmenų yra tekę padirbėti aptarnavimo srityje. Nesvarbu, ar tai būtų padėklo nešiojimas restorane, ar drumsto stipraus alaus bokalo įliejimas ūsuotam dėdei, senamiesčio bare, ar bandymas įsiūlyti kosmetikos priemonių pro šalį skubantiems žmonėms didžiuosiuose prekybos centruose. Šie ir panašūs darbai yra tokie, kuriuos įmanoma suderinti su studijomis, nereikalaujantys ypatingo fizinio pasirengimo, aukštos kvalifikacijos, didelės darbo patirties, už kuriuos gaunamos santykinai neblogos pajamoss, visiškai pakankamas jaunam, vaikų neturinčiam žmogui.

Barmeno specialybė dėl sugebėjimo betarpiškai bendrauti su klientais, stiprios psichologijos, kruopštumo ir didelio žinių bagažo neretai romantizuojama. Prie to prisideda ir stereotipas, kad barmenai – labai populiarūs tarp damų. Vis dėlto nėra paprasta preciziškai paruošti krūvą kokteilių, klausantis įkaušusio kliento postringavimų apie tai, kaip smarkiai pašlijo jo santykiai su sūnumi, ir stengiantis palinksėti tada, kai to reikalauja mandagumas. Kaip sakė Tomo Cruise’o personažas filme "Kokteilis": "Barmenai yra darbininkų klasės aristokratai."

Reikalinga abipusė pagarba

Aptarnavimo srityje kalbinti darbuotojai kaip vieną šios srities sunkumų akcentavo maitinimo įstaigų svečių neadekvatumą: dažnai demonstruojama nepagarba padavėjams, stinga elementaraus etiketo supratimo, nesuvokiama, kaip reikėtų elgtis viešojo maitinimo įstaigose.

Savaime suprantama – kiekvienas žmogus nuo pat gimimo yra didelis egocentrikas, tačiau reikėtų suvokti, kaip elgtis viešumoje. Viešoje vietoje reikėtų gerbti aplinkinius, jų teisę į ramybę ir privatumą, žinoma, vertinti ir asmenis, kurie jums atneša maistą, tačiau pagarba turėtų būti abipusė. Dažnai aptarnaujantysis personalas leidžia asmeniniam gyvenimui atsispindėti darbe, taip užkraudamas rūpesčius ant niekuo dėtų svečių pečių. Dažna personalo kaita taip pat nekelia paslaugų kokybės.

Viešai žinomos paslaptys

Teko bendrauti ir pačiam darbuotis su asmenimis, ne vienus metus dirbančiais paslaugų ir aptarnavimo sferoje. Tiek su vienoje barikadų pusėje esančiais darbuotojais, tiek su administracija ir darbdaviais. Deja, galiu pripažinti, kad darbuotojų išnaudojimas yra kasdienybė ir viešai žinoma paslaptis. Dažniausiai darbuotojams nesumokama už šventines dienas, naktines valandas, nesuteikiamas darbui reikalingas inventorius, darbuotojai įdarbinami 0,5 ar 0,75 etato, tačiau dirba po 12–14 val., o likusi atlyginimo dalis vis dar mokama vokeliuose, arba nemokama visai, ir su darbuotoju atsisveikinama sumokėjus tik tai, kas numatyta darbo sutartyje.

Pietų pertrauka dažnai būna tik teorinis įrašas darbo grafike: už ją pinigai nemokami, tačiau ir laiko pavalgyti, kai darbotvarkė įtempta, neatsiranda. Tokių nelegalių veikų aptarnavimo sferoje – begalė. Darbuotojai dažnai tyli, kai nežino savo teisių, nesusipažinę su Darbo kodeksu, neturi elementarios darbo patirties. Darbdaviai skundžiasi dideliais mokesčiais, brangstančia produkcija, kylančiomis nuomos kainomis, darbuotojų neatsakingumu ir vis labiau dusinančia konkurencija.

Žinoma, negalima teigti, kad situacija eina vis prastyn, ji tikrai geresnė, nei buvo prieš dešimt metų, tačiau klausimas, ar visos maitinimo įstaigos yra pajėgios dirbti visiškai skaidriai ir ar tikrai mokesčių inspekcija, pamačiusi nulinę apyvartą kasos žurnale, nepasižiūri į šį faktą pro pirštus. Juk geriau surinkti šiek tiek mokesčių į valstybės biudžetą, nei jų nesurinkti visiškai.

Lėtu žingsniu į priekį

Ir vis dėlto, nepaisant viešai eskaluojamų sunkumų, susijusių su aptarnavimo sritimi, nekreipiant dėmesio į darbuotojų išnaudojimą, darbo neprestižiškumą – padavėjų ir barmenų kiekis tik auga. Smagu, kad šioje srityje atsiranda tikrų profesionalų, ryškėja visame pasaulyje populiari tendencija, kai barmenai atsidaro savo barus, padavėjai gali kilti karjeros laiptais iki administracijos ar net direktoriaus pareigų, o virėjai tampa virtuvės šefais savo pačių restoranuose.

Dauguma kauniečių dar tik bando atrasti valgymo kultūrą. Vis rečiau stebimasi sukapotos žalios mėsos užkandžiais, išdrįstama prie vidutiniškai iškeptos jautienos, vietoje alaus bokalo užsisakyti taurę raudonojo vyno, nebeaikčiojama: "O Jėzus, kiek mažai!", pamačius puodelį espreso kavos. Valstybių sienos tampa vis atviresnės, įsileisdamos ir kai kuriems dar naują maisto kultūros gūsį.