DEIMANTINES VESTUVES ATŠVENTUSIOS POROS LAIMĖS RECEPTAS: SVARBI NE TIK MEILĖ, BET IR ABIPUSĖ PAGARBA

Savaitgalį kauniečių Elenos ir Henriko Blankų šeima atšventė neeilinį jubiliejų – deimantines vestuves. 60 metų kartu esanti pora tikino, kad svarbiausia santykiuose gerbti vienas kitą ir apie viską kalbėti.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

Elena ir Henrikas "Kauno dienai" pasakojo, kad jų meilė buvo iš pirmo žvilgsnio. Atsitiktinai tarpduryje susitikę jaunuoliai iš karto vienas kitam patiko, netrukus ir sumainė aukso žiedus.

"Susipažinome mes, kaip dauguma jaunimo, tiesiog darbe, tarpduryje susitikome. Taip ir suplazdėjo tie drugeliai. Buvome paprasti, eiliniai darbininkai, be jokios gyvenimo praktikos. Vienas kitą pamatėme ir to užteko. Nereikėjo daug svarstymų. Praėjo pora savaičių ir apsisprendėme tuoktis. Tas sprendimas labai pasitvirtino, kartu jau esame 60 metų", – pasakojo E.Blankienė.

"Viskas iš pirmo žvilgsnio. Man patiko jos mėlynos akys ir vienas nuo kito taip ir neatsitraukėme", – žmoną papildė vyras.

Tikroji kauniečių deimantinių vestuvių diena – gegužės 27-oji, tačiau šventę perkėlė į savaitgalį. Dėl karantino pora atsisakė ceremonijos Kauno rotušėje, tačiau šią datą paminėjo artimųjų rate. Vestuvių sukakties šventę surengė dukra ir anūkai.

"Taip greitai tie 60 metų praėjo, kad net nepastebėjome. Nieko nesigailime savo gyvenime, viską darytume taip pat", – abu sutuoktiniai patvirtino šią tiesą.

Prieš 60 metų tuokiantis didelės šventės taip pat nebuvo. Taip jau sutapo, kad prieš pat vestuves iškeliavo p. Elenos mama, tad nuotaikos nebuvo džiaugsmingos. Visgi pora vestuvių neatšaukė ir įtvirtino santuoką. Tuomet ceremonijoje dalyvavo tik jaunieji ir jų liudininkai.

"Nuėjome, susirašėme, ir tiek. Tokios buvo tos vestuvės. O pasipiršo irgi paprastai. Tiesiog paklausė, ar noriu kurti šeimą. Nors buvome pažįstami vos kelias savaites, bet aš nesuabejojau, paklausiau širdies ir sutikau", – prisiminė E.Blankienė.

Romantikos žiupsniai

E.Blankienė pripažino, kad vyras nėra labai romantiškas, tačiau gėlių svarbiomis progomis vis tiek padovanoja. Ji taip pat nepamiršta mylimojo pasveikinti.

"Na, romantikos retokai. Jis meilę labiau darbais ir žodžiais išreiškia, o ne kokiais romantiniais vakarais. Aišku, negaliu sakyti, kad tos romantikos visai nebuvo, gaunu ir gėlių, ir dovanų, bet retokai", – šypsenos, išgirdusi klausimą, ar vyras romantiškas, neslėpė kaunietė.

Pora "Kauno dienai" pasakojo, kad jaunystėje dažniau eidavo į pasimatymus, mėgo kino teatrus ir šokius. "Daug romantikos nebuvo, tačiau tai vis tiek buvo toks nuoširdus bendravimas", – jaunas dienas prisiminė p. Elena.

Pora tikino, kad per gyvenimą buvo daug džiugių akimirkų, naujų atradimų, tad vieną dalyką išskirti būtų sudėtinga.

"Jei kas leistų ką nors keisti gyvenime, nieko nekeistume. Gal kažko labai išskirtinio gyvenime ir nebuvo, tačiau mes džiaugiamės tuo, ką turėjome", – vienas kitam pritardami kalbėjo Blankai.

Patarimas poroms

Deimantines vestuves atšventę senjorai pasakojo, kad gyvenime pasitaikė įvairių akimirkų, buvo ir juoko, nepamirštamų akimirkų, ir nuomonių nesutarimų, tačiau svarbiausia buvo abiem rasti kompromisą.

Kaip tikino p. Elena, lėkščių tikrai niekas nedaužė ir durimis netrankė, o visada su vyru stengėsi kalbėtis ir išsiaiškinti, kas yra negerai. Tai, pasak sutuoktinių, yra sėkmingos santuokos receptas ir būtent tai padėjo kartu laimingai pragyventi 60 metų.

"Per visą gyvenimą buvo ir tamsesnių, ir šviesesnių dienų, bet nei dėl smulkmenų, nei dėl didesnių nesutarimų niekada nekilo mintis, kad reikia skirtis. Kažko ypatingo santykiams nereikia, bet stengdavomės visada išsikalbėti, nelaikyti pykčio. Sėsdavome, pasikalbėdavome ir viską išspręsdavome. Kartu sprendėme, kaip vaikus auklėti, kartu žiūrėjome, ar tikrai reikia kokio pirkinio, nebuvo taip, kad kažkas kažką darytų atskirai", – kaip išlaikyti santykiuose darną, kalbėjo E.Blankienė.

"Pabūni valandą, ir piktumas praeina", – žmonai antrino ir H.Blankas.

60-ies metų vestuvių sukaktį minintys kauniečiai įsitikinę, kad santuokoje meilė yra būtina, tačiau ne mažiau svarbi ir abipusė pagarba.

"Meilės reikia, nes be jos nelabai įsivaizduoju santuokos, nebent būtų ji iš išskaičiavimo. Man meilė yra ir rūpinimasis, nes man baisu, kad jis nesirgtų, kur nesusižeistų. Meilė yra ir užuojauta. Bet labai reikia ir pagarbos. Reikia gerbti žmogų, jo įsitikinimus. Be meilės ir pagarbos net neįsivaizduoju gyvenimo", – kalbėjo p. Elena.

"Iš ryto dabar atsikeliame, vienas kito paklausiame, kaip sveikata, jei viskas gerai, tada einame pirmyn", – paklausus, kaip supranta meilę, įsiterpė p. Henrikas.

Padėka vaikams

Pora susilaukė dviejų vaikų, o šie padovanojo keturis anūkus. Elena ir Henrikas Blankai jau džiaugiasi ir dviem proanūkiais. Sutuoktiniai tikino, kad būtent vaikų atėjimas į šį pasaulį buvo didžiausias džiaugsmas.

"Gyvenime pats įsimintiniausias dalykas – vaikų gimimas, jų augimas. Tai yra nepakartojama. Norisi ir vaikams bei anūkams perduoti tai, kad nepultų į kraštutinumus ir sutartų. Vaikams ir anūkams jaučiame didelę padėką, nes mumis labai rūpinasi. Jaučiamės mylimi, todėl norisi jiems padėkoti už šį laiką", – padėką savo atžaloms perdavė Elena ir Henrikas Blankai.