Pasirinko vandenį
Nors ne sykį kalbinau aktorius, medikus, verslininkus ir akademikus, prieš pokalbį su šešiolikmečiu plaukiku Tajumi Juška sumišau: kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp standartinių žurnalistinių klausimų ir lankančių plaukimą dukrų mamos pasmalsavimų? Kaip papasakoti sėkmės istoriją taip, kad jos neužgožtų techninės detalės?
„Prisimink, kaip atsidūrei baseine“, – įsitaisiusi priešais Tajų „Žalgirio“ baseino tribūnoje supratau, kad tokia pokalbio pradžia bus saugiausia.
Žodis po žodžio jaunasis plaukikas prisiminė vaikystę ir savaitgalius prie ežerų. Jie esą ir pastūmėjo bristi į kitus vandenis. Ne tam, kad išmoktų plaukti ar sutvirtintų nugarą, o kad taptų pasaulio čempionu.
„Kai paprašiau užrašyti į baseiną, tėvai dar kurį laiką mane tikrino. Įjungdavo vaizdo įrašus, stebėjo, ar labai esu susidomėjęs. Mane įkvėpė pačios varžybos, o ne kokia nors viena asmenybė“, – supratę, kad penkiamečio noras – ne vienadienė užgaida, tėvai, anot T. Juškos, užrašė jį į Kauno plaukimo mokyklos (KPM) „Vilijos“ baseiną.
Rimčiau į pasirinktą sporto šaką Tajus ėmė žiūrėti besitreniruodamas tuomečiame Kauno plaukimo klube „Olympia“, „Girstučio“ baseine. Ten dėmesį į jį atkreipė dabartinis Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Paulius Povilionis.
„Išsiskyriau fiziniais duomenimis, o ne savo motyvacija ar kitais vidiniais dalykais. Tokiame amžiuje nelabai galvoji apie tai“, – nusišypsojo plaukikas.
Neskaičiuoja rekordų
Tajaus rezultatų kreivė visą laiką kilo į viršų. Greičiu jis lenkė ne tik bendraamžius, bet ir vyresnius sportininkus. Pamažu keitėsi ir jauno sportininko mąstymas.
„Aš visada žinojau, ką noriu daryti, bet tikrasis suvokimas, turbūt, atėjo tada, kai pasiekiau pirmą savo amžiaus grupės rekordą. Supratau, kad net ir neįdėjęs ypač daug pastangų galiu pasiekti tikslų“, – paklaustas, kiek šiuo metu jo sąskaitoje yra rekordų, T. Juška gūžtelėjo pečiais. Nei jų, nei medalių šešiolikmetis neskaičiuoja. Tik retsykiais nuo laimėtų taurių nušluosto dulkes.
Swimrankings.net duomenimis, skirtingose amžiaus grupėse Tajus pasiekė kone 30 rekordų. Naujausią Lietuvos rekordą – 100 m peteliške – jis užfiksavo šių metų liepą pasaulio jaunimo čempionate Rumunijoje. Nuotolį įveikęs per 51,83 sek., plaukikas pelnė auksą ir tapo pasaulio čempionu. Kauniečio vardas įrašytas ir keturiose rekordinėse estafetėse. Beje, būdamas keturiolikos Tajus jau pateko į pasaulio geriausiųjų trejetą. 100 m laisvuoju stiliumi už jį greičiau plaukė tik pasaulio rekordininkas rumunas Davidas Popovici ir anglas Jacobas Whittle’as.
„Ką man reiškia rekordai? Anksčiau galbūt labiau sureikšmindavau, dabar į juos žiūriu kaip į dar vieną laiptelį“, – ramiu tonu sakė T. Juška.
Mokosi iš geriausiųjų
Ne vienus metus sportavęs pas trenerį Mantą Buivydą, vėliau – pas Paulių Andrijauską, šešiolikmetis plaukikas jau antrą sezoną dirba kartu su Lietuvos plaukimo rinktine. Sulaukęs kvietimo, Tajus nesibaimino, kad nesusidoros su krūviu. Priešingai – džiaugėsi, kad kiekvieną dieną galės mokytis iš pasaulio elitui priskiriamų Dano Rapšio, Andriaus Šidlausko ir kt.
„Pradžioje buvo sunkiau įsivažiuoti, nes skirtinga programa, daugiau treniruočių. Dabar viskas kitaip. Galiu palaikyti tuos krūvius“, – T. Juška neabejojo, kad darbas su stipresniais plaukikais prisidėjo prie jo augimo.
Rinktinės treneris P. Povilionis įsitikinęs, kad tokį spartų Tajaus progresą lemia jo įgimtos arba per laiką išugdytos asmeninės savybės ir disciplina, arba, kaip kiti pasakytų, rutina. Kiekvieną dieną treniruojantis tai atsiperka.
Nesvarbu, nori ar nenori plaukti, turi eiti, stengtis visu 100 proc.
„Nesvarbu, nori ar nenori plaukti, turi eiti, stengtis visu 100 proc. Įtakos neturi daryti susiklosčiusios aplinkybės ar nuotaika. Ar svarbu fiziniai duomenys? Nebūtinai turi būti genetiškai tvirtas, kad pasiektum aukštumų. Aišku, reikės daugiau dirbti, bet viskas pasiekiama. Asmeninės savybės svarbesnės“, – samprotavo T. Juška.
Minties galia
Anksčiau manęs, kad sulig nesėkmingu pirmuoju startu varžybos baigiasi, dabar Tajus žino, kad taip nėra. Yra tik pamokos, kurios veda į savianalizę.
„Tarkim, praėjusį sezoną savo pagrindinėje rungtyje – 100 m laisvu stiliumi – neparodžiau visko, nors žinau, galiu daugiau, nei pasiektas rezultatas. Panašiai buvo ir su pasaulio čempionatu. Buvau pasiruošęs, bet apsinuodijau du kartus, – T. Juška akimis palydėjo artimiausiame takelyje baseino vandenį taškančius jaunuosius plaukikus – maksimalistus, kurie kelia tikslus ir plaka save, jei sekundės varžybų metu nebuvo tokios greitos. – Varžybose gali nesukristi kortos, bet visada gali tobulėti treniruotėse, testuose. Gali matyti, kaip plaukei prieš savaitę ir kaip dabar. Gali tai analizuoti.“
Nesvarbu, nori ar nenori plaukti, turi eiti, stengtis visu 100 proc.
Paauglys puikiai suvokia ir jaudulio galią. Lengvas paširdžių kutenimas gali užkurti vidinį variklį, o netramdoma įtampa – jį sudeginti.
„Plaukdamas turi galvoti apie išdėstymą, jėgų paskirstymą, apie kokybišką pradžią, posūkius. Yra begalė dalykų. Tarkim, jei Europos jaunimo čempionate, kur per pusvalandį turėjau du startus, nebūčiau nusiteikęs kovoti, nebūčiau apgalvojęs visų veiksmų į priekį, gal ir nebūčiau sugebėjęs tų medalių laimėti. Turėjau planą, žinojau, kaip nusiteiksiu startui, kuris bus mažiau nei po pusvalandžio. Tai galvos žaidimai, kai reikia apgauti smegenis, – vieno recepto, kuris padėtų sutramdyti jaudulį, anot T. Juškos, nėra. – Man labiausiai pasiteisino įsivaizdavimas – nuo atsistojimo ant bokštelio iki pat finišo. Kai galvoji apie procesą daugybę kartų, belieka visą jį atkartoti varžybose.“
Padeda Tajui ne tik pokalbiai su savimi, bet ir muzika ausinukuose. Priklausomai nuo nuotaikos, juose gali skambėti ritminga, uždeganti arba raminanti melodija.
Ne sekundės svarbiausia
Lyderystė jaunimo grupėje, anot T. Juškos, ne visada garantuoja sėkmę suaugusiųjų lygyje. Nors šiemet Lietuvos čempionate „Akvilė“ 100 m nuotolį laisvu stiliumi įveikė greičiau nei D. Rapšys, Tajus įsitikinęs, kad į suaugusiųjų pasaulyje jis stovi dar tik viena koja.
„Tas žingsnis į suaugusiųjų lygį yra didelis. Peršokti pavyksta ne visiems. Dabar vyksta ir Europos jaunimo iki 23 metų čempionatai. Tai padeda sportininkams siekti aukštumų, jei iš karto nepavyksta pereiti į suaugusiųjų lygį“, – pasakojo T. Juška.
Pasak jo, perėjimo fazė – ypač sudėtinga, todėl nemažai jaunų sportininkų sustoja ties šiuo etapu. Treneriai ir patys sportininkai pripažįsta, kad kelias į priekį gali būti lėtas, kartais net atrodo, kad judama atgal. Vis dėlto svarbiausia – nuosekliai dirbti ir nesustoti tobulėti.
Tajus pripažįsta, kad pats nuolat apmąsto savo žingsnius. Turi ne tik planą A, bet ir B. Tik apie pastarąjį stengiasi negalvoti. Viskas esą susidėliojo sau pačiam atsakius į vieną vienintelį klausimą: kodėl aš plaukiu?
„Galima, atsakymą paliksiu paslaptyje. Noriu, kad žmonės tai patys suprastų“, – plaukikas nedaugžodžiavo.
Viskas su saiku
Jei galvojate, kad jūsų diena įtempta, savaitę sustyguokite pasaulio jaunimo čempiono ritmu – dešimt rytinių ir vakarinių treniruočių, trys kartai sporto salėje ir pamokos. Be visų titulų, kuriuos spėjo surinkti, Tajus yra moksleivis – Kauno „Aušros“ gimnazijos dešimtokas. Būti profesionaliu sportininku, anot jo, nereiškia, kad galima pamiršti išsilavinimą. Viską suderinti nelengva, bet tikrai įmanoma.
„Mokyklos administracija žino, kad esu sportininkas. Tvarkaraštis sudėliotas pagal mane. Neinu į tokias pamokas kaip technologijos, dailė. Žinoma, daugiau koncentruojuosi į plaukimą, tačiau mokslų neapleidžiu, nepiktnaudžiauju. Jei galiu – darau visas užduotis. Jei matau, kad teks aukoti miego režimą, tada – ne. Nebent retkarčiais“, – miegas, anot T. Juškos, toks pat svarbus kaip treniruotė vandenyje – tik pailsėjęs gali plaukti greitai. Aštuonios valandos tapo taisykle, kurios jis stengiasi laikytis. Ne mažiau nei miegas sporte svarbi mityba. Ji turi būti subalansuota, kad užtikrintų tinkamą fizinį pajėgumą.
„Turiu išduoti paslaptį, kad sportininkų mityba dažnai atrodo tobula tik iš šalies. Kai per dieną laukia trys treniruotės: dvi baseine ir viena salėje, svarbiausia ne išlaikyti idealią mitybą, o aprūpinti kūną energija. Kartais atsidarau ir saldainių dėžutę, ir šokolado suvalgau, – T. Juška neužsimerkia ir prieš greitąjį maistą: – O kas jo nemėgsta? Svarbiausia, kaip ir visur gyvenime, jausti saiką.“
Palaiko artimieji
Pasirinkęs profesionalaus sportininko kelią, Tajus išmoko planuoti savo laisvalaikį. Nors jo nėra daug, plaukikas sutalpina ir asmeninius pomėgius, ir susitikimus su draugais, ir laiką su šeima.
„Važiuoju į gamtą, socializuojuosi, kultūrinuosi. Žiūriu serialus, skaitau knygas, žaidžiu vaizdo žaidimus. Vasarą mėgstu tinklinį“, – T. Juška skaičiavo, kad merginai lieka visai nedaug laiko. Tiesa, ji dėl to nepriekaištauja. Žino, kad Tajui plaukimas – daugiau nei aistra, todėl džiaugiasi kiekvienu jo laimėjimu ir visada palaiko.
„Tikrai nebūtina važiuoti į varžybas. Kartais artimųjų buvimas blaško. Jie nori šnektelėti, o aš – susitelkti į plaukimą. Svarbiausia, kad būtų palaikymas kasdieniame gyvenime. Man smagu, kai paklausia, kaip sekasi“, – T. Juškai pokalbį sukant į pabaigą, klustelėjau, ar aplinkos palaikymas įpareigoja nenuvilti.
Lietuviškuoju Michaelu Phelpsu, plaukimo viltimi ir ateitimi vadinamas šešiolikmetis neslėpė jaučiantis jam keliamus lūkesčius. Vis dėlto svarbiausia – vidinė pusiausvyra.
„Smagu, kai iš tavęs tikisi. Tai net kažkiek motyvuoja. Tačiau labai svarbu nenusiminti, jei nepateisini lūkesčių, ir negraužti savęs. Čia juk ne pasaulio pabaiga“, – T. Juška vylėsi, kad jo žodžius įsimins ne vienas pradedantis plaukikas.
Naujausi komentarai